#THE UNBOUND BIBLE (www.unboundbible.org)
#name	Lithuanian
#filetype	Mapped-BCVS
#copyright	
#abbreviation	
#language	lit
#note	
#columns	nrsva_book_index	nrsva_chapter	nrsva_verse	orig_book_index	orig_chapter	orig_verse	orig_subverse	order_by	text
01O	1	1	01O	1	1		10	Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.
01O	1	2	01O	1	2		20	Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.
01O	1	3	01O	1	3		30	Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda šviesa!’‘ Ir atsirado šviesa.
01O	1	4	01O	1	4		40	Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
01O	1	5	01O	1	5		50	Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas­ pirmoji diena.
01O	1	6	01O	1	6		60	Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!’‘
01O	1	7	01O	1	7		70	Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.
01O	1	8	01O	1	8		80	Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas­antroji diena.
01O	1	9	01O	1	9		90	Dievas tarė: ‘‘Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!’‘ Ir taip įvyko.
01O	1	10	01O	1	10		100	Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį­jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
01O	1	11	01O	1	11		110	Dievas tarė: ‘‘Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!’‘ Ir taip įvyko.
01O	1	12	01O	1	12		120	Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
01O	1	13	01O	1	13		130	Tai buvo vakaras ir rytas­ trečioji diena.
01O	1	14	01O	1	14		140	Dievas tarė: ‘‘Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.
01O	1	15	01O	1	15		150	Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!’‘ Ir taip įvyko.
01O	1	16	01O	1	16		160	Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.
01O	1	17	01O	1	17		170	Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,
01O	1	18	01O	1	18		180	valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
01O	1	19	01O	1	19		190	Tai buvo vakaras ir rytas­ ketvirtoji diena.
01O	1	20	01O	1	20		200	Dievas tarė: ‘‘Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!’‘
01O	1	21	01O	1	21		210	Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
01O	1	22	01O	1	22		220	Dievas juos palaimino, tardamas: ‘‘Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!’‘
01O	1	23	01O	1	23		230	Tai buvo vakaras ir rytas­ penktoji diena.
01O	1	24	01O	1	24		240	Dievas tarė: ‘‘Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!’‘ Ir taip įvyko.
01O	1	25	01O	1	25		250	Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
01O	1	26	01O	1	26		260	Dievas tarė: ‘‘Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!’‘
01O	1	27	01O	1	27		270	Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
01O	1	28	01O	1	28		280	Dievas juos palaimino ir tarė: ‘‘Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!’‘
01O	1	29	01O	1	29		290	Dievas tarė: ‘‘Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.
01O	1	30	01O	1	30		300	Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui’‘. Ir taip įvyko.
01O	1	31	01O	1	31		310	Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas­ šeštoji diena.
01O	2	1	01O	2	1		320	Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.
01O	2	2	01O	2	2		330	Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.
01O	2	3	01O	2	3		340	Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.
01O	2	4	01O	2	4		350	Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,
01O	2	5	01O	2	5		360	ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.
01O	2	6	01O	2	6		370	Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.
01O	2	7	01O	2	7		380	Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.
01O	2	8	01O	2	8		390	Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.
01O	2	9	01O	2	9		400	Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.
01O	2	10	01O	2	10		410	Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.
01O	2	11	01O	2	11		420	Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.
01O	2	12	01O	2	12		430	Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.
01O	2	13	01O	2	13		440	Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.
01O	2	14	01O	2	14		450	Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.
01O	2	15	01O	2	15		460	Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.
01O	2	16	01O	2	16		470	Viešpats Dievas įsakė žmogui: ‘‘Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,
01O	2	17	01O	2	17		480	bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi’‘.
01O	2	18	01O	2	18		490	Viešpats Dievas tarė: ‘‘Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją’‘.
01O	2	19	01O	2	19		500	Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.
01O	2	20	01O	2	20		510	Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.
01O	2	21	01O	2	21		520	Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.
01O	2	22	01O	2	22		530	Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.
01O	2	23	01O	2	23		540	Tada Adomas tarė: ‘‘Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta’‘.
01O	2	24	01O	2	24		550	Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
01O	2	25	01O	2	25		560	Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.
01O	3	1	01O	3	1		570	Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: ‘‘Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?’‘
01O	3	2	01O	3	2		580	Moteris atsakė gyvatei: ‘‘Mums leista valgyti sodo medžių vaisius,
01O	3	3	01O	3	3		590	išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: ‘Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte’ ‘‘.
01O	3	4	01O	3	4		600	Gyvatė atsakė: ‘‘Nemirsite!
01O	3	5	01O	3	5		610	Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga’‘.
01O	3	6	01O	3	6		620	Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė.
01O	3	7	01O	3	7		630	Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes.
01O	3	8	01O	3	8		640	Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių.
01O	3	9	01O	3	9		650	Viešpats Dievas pašaukė Adomą: ‘‘Kur tu esi?’‘
01O	3	10	01O	3	10		660	O tas atsiliepė: ‘‘Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau’‘.
01O	3	11	01O	3	11		670	Dievas tarė: ‘‘Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?’‘
01O	3	12	01O	3	12		680	Žmogus atsakė: ‘‘Moteris, kurią Tu man davei, davė man nuo to medžio, ir aš valgiau’‘.
01O	3	13	01O	3	13		690	Tada Viešpats Dievas tarė moteriai: ‘‘Kodėl tu taip padarei?’‘ Moteris atsakė: ‘‘Gyvatė mane apgavo, ir aš valgiau’‘.
01O	3	14	01O	3	14		700	Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: ‘‘Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visą savo gyvenimą!
01O	3	15	01O	3	15		710	Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį’‘.
01O	3	16	01O	3	16		720	Moteriai Jis tarė: ‘‘Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus; tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus’‘.
01O	3	17	01O	3	17		730	O Adomui Jis tarė: ‘‘Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,­prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.
01O	3	18	01O	3	18		740	Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.
01O	3	19	01O	3	19		750	Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi’‘.
01O	3	20	01O	3	20		760	Adomas pavadino savo žmoną Ieva, nes ji tapo visų gyvųjų motina.
01O	3	21	01O	3	21		770	Viešpats Dievas padarė Adomui ir jo žmonai kailinius rūbus ir jais apvilko juos.
01O	3	22	01O	3	22		780	Tada Viešpats Dievas tarė: ‘‘Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gera ir bloga; ir dabar, kad jis, ištiesęs savo ranką, neskintų nuo gyvybės medžio ir nevalgytų, ir negyventų per amžius’‘.
01O	3	23	01O	3	23		790	Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas.
01O	3	24	01O	3	24		800	Išvaręs žmogų, į rytus nuo Edeno sodo Viešpats pastatė cherubus su švytruojančiu ugniniu kardu saugoti kelią prie gyvybės medžio.
01O	4	1	01O	4	1		810	Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia. Ji pagimdė Kainą ir tarė: ‘‘Įsigijau sūnų Viešpaties pagalba’‘.
01O	4	2	01O	4	2		820	Ji dar pagimdė jo brolį Abelį. Abelis buvo avių piemuo, o Kainas­žemdirbys.
01O	4	3	01O	4	3		830	Kuriam laikui praėjus, Kainas aukojo Viešpačiui iš žemės vaisių.
01O	4	4	01O	4	4		840	Taip pat ir Abelis aukojo iš savo bandos riebiausių pirmagimių. Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo auką,
01O	4	5	01O	4	5		850	tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.
01O	4	6	01O	4	6		860	Viešpats tarė Kainui: ‘‘Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro?
01O	4	7	01O	4	7		870	Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai’‘.
01O	4	8	01O	4	8		880	Kainas kalbėjo savo broliui Abeliui. Jiems esant laukuose, Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir jį užmušė.
01O	4	9	01O	4	9		890	Tada Viešpats paklausė Kaino: ‘‘Kur yra tavo brolis Abelis?’‘ O jis atsakė: ‘‘Nežinau. Argi aš esu savo brolio sargas?’‘
01O	4	10	01O	4	10		900	Tada Viešpats tarė: ‘‘Ką padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs nuo žemės.
01O	4	11	01O	4	11		910	Taigi dabar esi prakeiktas ant žemės, kuri atsivėrė ir priėmė iš tavo rankos tavo brolio kraują.
01O	4	12	01O	4	12		920	Kai tu ją dirbsi, ji nebeduos tau derliaus. Tu būsi klajūnas ir benamis žemėje’‘.
01O	4	13	01O	4	13		930	Tada Kainas tarė Viešpačiui: ‘‘Mano bausmė yra per didelė, kad galėčiau ją pakelti.
01O	4	14	01O	4	14		940	Tu šiandien mane išvarai iš žemės. Aš turėsiu slėptis nuo Tavęs ir būsiu klajūnas ir benamis žemėje. Kas mane sutiks, užmuš’‘.
01O	4	15	01O	4	15		950	Viešpats jam atsakė: ‘‘Kas užmuš Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta!’‘ Viešpats paženklino Kainą žyme, kad nė vienas, sutikęs jį, jo nenužudytų.
01O	4	16	01O	4	16		960	Kainas pasitraukė iš Viešpaties akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.
01O	4	17	01O	4	17		970	Kainas pažino savo žmoną, ji pastojo ir pagimdė Henochą. Kainas pastatė miestą ir tą miestą pavadino savo sūnaus vardu­Henochas.
01O	4	18	01O	4	18		980	Henocho sūnus buvo Iradas, Irado sūnus­Mehujaelis, Mehujaelio­Metušaelis, Metušaelio­ Lamechas.
01O	4	19	01O	4	19		990	Lamechas vedė dvi žmonas. Pirmosios vardas buvo Ada, antrosios­Cila.
01O	4	20	01O	4	20		1000	Ada pagimdė Jabalą; jis buvo tėvas tų, kurie gyvena palapinėse ir laiko gyvulius.
01O	4	21	01O	4	21		1010	Jo brolis, vardu Jubalas, buvo arfininkų ir vamzdininkų tėvas.
01O	4	22	01O	4	22		1020	Cila pagimdė Tubal Kainą, kuris gamino visokius įrankius iš vario ir geležies. Tubal Kaino sesuo buvo Naama.
01O	4	23	01O	4	23		1030	Lamechas tarė savo žmonoms: ‘‘Ada ir Cila, klausykite! Jūs, Lamecho žmonos, įsidėmėkite, ką sakau: aš užmušiau vyrą už man padarytą žaizdą, jaunuolį už randą!
01O	4	24	01O	4	24		1040	Jei už Kainą bus atkeršyta septyneriopai, tai už Lamechą­septyniasdešimt septynis kartus!’‘
01O	4	25	01O	4	25		1050	Adomas vėl pažino savo žmoną, ir ji pagimdė sūnų, vardu Setas, sakydama: ‘‘Dievas man davė kitą sūnų vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė’‘.
01O	4	26	01O	4	26		1060	Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enas. Tuomet žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo.
01O	5	1	01O	5	1		1070	Šita yra Adomo palikuonių knyga. Kai Dievas sutvėrė žmogų, Jis padarė jį panašų į Dievą.
01O	5	2	01O	5	2		1080	Jis sutvėrė vyrą ir moterį, palaimino juos ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sutverti.
01O	5	3	01O	5	3		1090	Kai Adomas buvo šimto trisdešimties metų, jam gimė sūnus pagal jo panašumą ir atvaizdą, kurį pavadino Setu.
01O	5	4	01O	5	4		1100	Po Seto gimimo Adomas dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	5	01O	5	5		1110	Taigi Adomo amžius buvo devyni šimtai trisdešimt metų, ir jis mirė.
01O	5	6	01O	5	6		1120	Setas, būdamas šimto penkerių metų, susilaukė Eno.
01O	5	7	01O	5	7		1130	Setas, gimus Enui, dar gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	8	01O	5	8		1140	Taigi Seto amžius buvo devyni šimtai dvylika metų, ir jis mirė.
01O	5	9	01O	5	9		1150	Enas, būdamas devyniasdešimties metų, susilaukė Kainamo.
01O	5	10	01O	5	10		1160	Enas, gimus Kainamui, dar gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	11	01O	5	11		1170	Taigi Eno amžius buvo devyni šimtai penkeri metai, ir jis mirė.
01O	5	12	01O	5	12		1180	Kainamas, būdamas septyniasdešimties metų, susilaukė Malaleelio.
01O	5	13	01O	5	13		1190	Kainamas, gimus Malaleeliui, dar gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	14	01O	5	14		1200	Taigi Kainamo amžius buvo devyni šimtai dešimt metų, ir jis mirė.
01O	5	15	01O	5	15		1210	Malaleelis, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Jareto.
01O	5	16	01O	5	16		1220	Malaleelis, gimus Jaretui, dar gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	17	01O	5	17		1230	Taigi Malaleelio amžius buvo aštuoni šimtai devyniasdešimt penkeri metai, ir jis mirė.
01O	5	18	01O	5	18		1240	Jaretas, būdamas šimto šešiasdešimt dvejų metų, susilaukė Henocho.
01O	5	19	01O	5	19		1250	Jaretas, gimus Henochui, dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	20	01O	5	20		1260	Taigi Jareto amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt dveji metai, ir jis mirė.
01O	5	21	01O	5	21		1270	Henochas, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Matūzalio.
01O	5	22	01O	5	22		1280	Henochas, gimus Matūzaliui, vaikščiojo su Dievu tris šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	23	01O	5	23		1290	Taigi Henocho amžius buvo trys šimtai šešiasdešimt penkeri metai.
01O	5	24	01O	5	24		1300	Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė.
01O	5	25	01O	5	25		1310	Matūzalis, būdamas šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, susilaukė Lamecho.
01O	5	26	01O	5	26		1320	Matūzalis, gimus Lamechui, dar gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	27	01O	5	27		1330	Taigi Matūzalio amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt devyneri metai, ir jis mirė.
01O	5	28	01O	5	28		1340	Lamechas, būdamas šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, susilaukė sūnaus,
01O	5	29	01O	5	29		1350	kurį jis pavadino Nojumi, sakydamas: ‘‘Šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė’‘.
01O	5	30	01O	5	30		1360	Lamechas, gimus Nojui, dar gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	5	31	01O	5	31		1370	Taigi Lamecho amžius buvo septyni šimtai septyniasdešimt septyneri metai, ir jis mirė.
01O	5	32	01O	5	32		1380	Nojus, būdamas penkių šimtų metų, susilaukė Semo, Chamo ir Jafeto.
01O	6	1	01O	6	1		1390	Kai žmonių padaugėjo žemėje ir jiems gimė dukterų,
01O	6	2	01O	6	2		1400	Dievo sūnūs matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas.
01O	6	3	01O	6	3		1410	Tada Viešpats tarė: ‘‘Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai, nes jie tėra kūnas; jų dienos bus šimtas dvidešimt metų!’‘
01O	6	4	01O	6	4		1420	Anomis dienomis žemėje buvo milžinų. Kai Dievo sūnūs vesdavo žmonių dukteris ir jos pagimdydavo jiems vaikų, jie būdavo galiūnais, senovėje garsiais vyrais.
01O	6	5	01O	6	5		1430	Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,
01O	6	6	01O	6	6		1440	gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje.
01O	6	7	01O	6	7		1450	Ir Dievas tarė: ‘‘Aš išnaikinsiu žmones, kuriuos sutvėriau, nuo žemės paviršiaus; tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius, nes Aš gailiuosi, kad juos padariau’‘.
01O	6	8	01O	6	8		1460	Tačiau Nojus rado malonę Viešpaties akyse.
01O	6	9	01O	6	9		1470	Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.
01O	6	10	01O	6	10		1480	Nojus turėjo tris sūnus: Semą, Chamą ir Jafetą.
01O	6	11	01O	6	11		1490	Dievo akivaizdoje žemė buvo sugedusi ir pilna nusikaltimų.
01O	6	12	01O	6	12		1500	Dievas pažiūrėjo į žemę ir matė, kad ji sugedusi, nes kiekvienas kūnas žemėje iškreipė savo kelius.
01O	6	13	01O	6	13		1510	Ir Dievas tarė Nojui: ‘‘Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus.
01O	6	14	01O	6	14		1520	Pasidaryk arką iš sakuoto medžio, arkoje padaryk pertvaras ir ištepk ją derva iš vidaus ir iš lauko.
01O	6	15	01O	6	15		1530	Arka turi būti trijų šimtų uolekčių ilgio, penkiasdešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.
01O	6	16	01O	6	16		1540	Padaryk arkai langą uolektis nuo viršaus; arkos duris padaryk jos šone; įrenk joje apatinį, vidurinį ir viršutinį aukštus.
01O	6	17	01O	6	17		1550	Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus.
01O	6	18	01O	6	18		1560	Bet Aš padarysiu sandorą su tavimi. Į arką įeisite tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos su tavimi.
01O	6	19	01O	6	19		1570	Į arką įsivesk po du kiekvienos rūšies gyvius­patiną ir patelę, kad išliktų gyvi su tavimi.
01O	6	20	01O	6	20		1580	Iš paukščių, iš gyvulių ir iš visų žemės roplių pagal jų rūšį teįeina pas tave po du, kad išliktų gyvi.
01O	6	21	01O	6	21		1590	Pasiimk visokio maisto ir susikrauk į arką, ir tai tebūna maistas tau ir jiems!’‘
01O	6	22	01O	6	22		1600	Nojus padarė viską, ką Dievas jam įsakė.
01O	7	1	01O	7	1		1610	Viešpats tarė Nojui: ‘‘Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.
01O	7	2	01O	7	2		1620	Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių­po patiną ir patelę,
01O	7	3	01O	7	3		1630	taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje.
01O	7	4	01O	7	4		1640	Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs’‘.
01O	7	5	01O	7	5		1650	Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė.
01O	7	6	01O	7	6		1660	Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo.
01O	7	7	01O	7	7		1670	Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano.
01O	7	8	01O	7	8		1680	Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir roplių
01O	7	9	01O	7	9		1690	poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.
01O	7	10	01O	7	10		1700	Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę.
01O	7	11	01O	7	11		1710	Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.
01O	7	12	01O	7	12		1720	Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.
01O	7	13	01O	7	13		1730	Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos.
01O	7	14	01O	7	14		1740	Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis
01O	7	15	01O	7	15		1750	suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą.
01O	7	16	01O	7	16		1760	Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės.
01O	7	17	01O	7	17		1770	Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės.
01O	7	18	01O	7	18		1780	Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje.
01O	7	19	01O	7	19		1790	Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi.
01O	7	20	01O	7	20		1800	Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė.
01O	7	21	01O	7	21		1810	Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės.
01O	7	22	01O	7	22		1820	Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė.
01O	7	23	01O	7	23		1830	Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.
01O	7	24	01O	7	24		1840	Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų.
01O	8	1	01O	8	1		1850	Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.
01O	8	2	01O	8	2		1860	Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi.
01O	8	3	01O	8	3		1870	Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti.
01O	8	4	01O	8	4		1880	Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose.
01O	8	5	01O	8	5		1890	O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės.
01O	8	6	01O	8	6		1900	Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs,
01O	8	7	01O	8	7		1910	ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės.
01O	8	8	01O	8	8		1920	Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje.
01O	8	9	01O	8	9		1930	Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką.
01O	8	10	01O	8	10		1940	Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį.
01O	8	11	01O	8	11		1950	Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės.
01O	8	12	01O	8	12		1960	Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo.
01O	8	13	01O	8	13		1970	Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs.
01O	8	14	01O	8	14		1980	Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa.
01O	8	15	01O	8	15		1990	Tada Dievas tarė Nojui:
01O	8	16	01O	8	16		2000	‘‘Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos.
01O	8	17	01O	8	17		2010	Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų’‘.
01O	8	18	01O	8	18		2020	Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos.
01O	8	19	01O	8	19		2030	Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos.
01O	8	20	01O	8	20		2040	Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.
01O	8	21	01O	8	21		2050	Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: ‘‘Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.
01O	8	22	01O	8	22		2060	Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!’‘
01O	9	1	01O	9	1		2070	Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: ‘‘Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.
01O	9	2	01O	9	2		2080	Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.
01O	9	3	01O	9	3		2090	Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.
01O	9	4	01O	9	4		2100	Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.
01O	9	5	01O	9	5		2110	Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.
01O	9	6	01O	9	6		2120	Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.
01O	9	7	01O	9	7		2130	Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!’‘
01O	9	8	01O	9	8		2140	Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:
01O	9	9	01O	9	9		2150	‘‘Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,
01O	9	10	01O	9	10		2160	ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.
01O	9	11	01O	9	11		2170	Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės’‘.
01O	9	12	01O	9	12		2180	Ir Dievas tarė: ‘‘Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas
01O	9	13	01O	9	13		2190	bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.
01O	9	14	01O	9	14		2200	Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,
01O	9	15	01O	9	15		2210	atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.
01O	9	16	01O	9	16		2220	Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės’‘.
01O	9	17	01O	9	17		2230	Dievas tarė Nojui: ‘‘Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje’‘.
01O	9	18	01O	9	18		2240	Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.
01O	9	19	01O	9	19		2250	Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.
01O	9	20	01O	9	20		2260	Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.
01O	9	21	01O	9	21		2270	Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.
01O	9	22	01O	9	22		2280	Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke.
01O	9	23	01O	9	23		2290	Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo.
01O	9	24	01O	9	24		2300	Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus,
01O	9	25	01O	9	25		2310	tarė: ‘‘Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams!
01O	9	26	01O	9	26		2320	Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas!
01O	9	27	01O	9	27		2330	Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!’‘
01O	9	28	01O	9	28		2340	Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.
01O	9	29	01O	9	29		2350	Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė.
01O	10	1	01O	10	1		2360	Tai yra Nojaus sūnų Semo, Chamo ir Jafeto palikuonys. Tvanui praėjus, jie susilaukė sūnų.
01O	10	2	01O	10	2		2370	Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas, Mešechas ir Tyras.
01O	10	3	01O	10	3		2380	Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarma.
01O	10	4	01O	10	4		2390	Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Dodanimas.
01O	10	5	01O	10	5		2400	Iš šitų atsirado tautų grupės, gyvenančios savo žemėse, kiekviena su savo kalba ir pagal savo giminę savo tautose.
01O	10	6	01O	10	6		2410	Chamo sūnūs: Kušas, Mizraimas, Putas ir Kanaanas.
01O	10	7	01O	10	7		2420	Kušo sūnūs: Seba, Havila, Sabta, Rama ir Sabtecha. Ramos sūnūs: Šeba ir Dedanas.
01O	10	8	01O	10	8		2430	Kušui gimė ir Nimrodas, kuris tapo galingas žemėje.
01O	10	9	01O	10	9		2440	Jis buvo smarkus medžiotojas Viešpaties akyse. Todėl sakoma: ‘‘Smarkus medžiotojas kaip Nimrodas Viešpaties akyse’‘.
01O	10	10	01O	10	10		2450	Jo karalystės pradžia buvo Babelė, Erechas, Akadas ir Kalnė Šinaro šalyje.
01O	10	11	01O	10	11		2460	Iš čia jis išvyko į Asūrą ir pasistatė Ninevę, Rehobot Irą, Kelachą
01O	10	12	01O	10	12		2470	ir Reseną tarp Ninevės ir Kelacho; tai yra didysis miestas.
01O	10	13	01O	10	13		2480	Mizraimo sūnūs: Ludas, Anamimas, Lehabas, Naftuchimas,
01O	10	14	01O	10	14		2490	Patrusimas, Kasluhas, iš kurio kilo filistinai, ir Kaftoras.
01O	10	15	01O	10	15		2500	Kanaano palikuonys: pirmagimis Sidonas, Hetas,
01O	10	16	01O	10	16		2510	jebusiečiai, amoritai, girgašai,
01O	10	17	01O	10	17		2520	hivai, arkai, sinai,
01O	10	18	01O	10	18		2530	arvadiečiai, cemarai ir hematiečiai. Taip kanaaniečių giminės išsiplėtė.
01O	10	19	01O	10	19		2540	Kanaaniečių ribos tęsėsi nuo Sidono link Geraro iki Gazos, link Sodomos, Gomoros, Admos bei Ceboimų iki Lešos.
01O	10	20	01O	10	20		2550	Tai Chamo palikuonys pagal jų gentis, kalbas, šalis bei tautas.
01O	10	21	01O	10	21		2560	Semas, visų Ebero sūnų tėvas, vyresnysis Jafeto brolis, taip pat turėjo sūnų.
01O	10	22	01O	10	22		2570	Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Ludas ir Aramas.
01O	10	23	01O	10	23		2580	Aramo sūnūs: Ucas, Hulas, Geteras ir Mašas.
01O	10	24	01O	10	24		2590	Arfaksado sūnus­Sala, o Salos­Eberas.
01O	10	25	01O	10	25		2600	Eberas turėjo du sūnus: vienas vardu Falekas, nes jo dienomis buvo padalinta žemė, antrasis­Joktanas.
01O	10	26	01O	10	26		2610	Joktano sūnūs: Almodadas, Šelefas, Hacarmavetas, Jerachas,
01O	10	27	01O	10	27		2620	Hadoramas, Uzalas, Dikla,
01O	10	28	01O	10	28		2630	Obalas, Abimaelis, Šeba,
01O	10	29	01O	10	29		2640	Ofyras, Havila ir Jobabas; visi jie yra Joktano sūnūs.
01O	10	30	01O	10	30		2650	Jie gyveno nuo Mešos iki Sefaro kalno rytuose.
01O	10	31	01O	10	31		2660	Šitie yra Semo palikuonys pagal jų gimines, kalbas, šalis bei tautas.
01O	10	32	01O	10	32		2670	Šitos yra Nojaus sūnų giminės pagal jų palikuonis ir tautas; iš jų atsirado tautos žemėje po tvano.
01O	11	1	01O	11	1		2680	Visi žemės gyventojai kal bėjo viena kalba.
01O	11	2	01O	11	2		2690	Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno.
01O	11	3	01O	11	3		2700	Jie kalbėjosi: ‘‘Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime’‘. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą­vietoje kalkių.
01O	11	4	01O	11	4		2710	Jie tarėsi: ‘‘Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!’‘
01O	11	5	01O	11	5		2720	Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,
01O	11	6	01O	11	6		2730	ir tarė: ‘‘Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.
01O	11	7	01O	11	7		2740	Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!’‘
01O	11	8	01O	11	8		2750	Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.
01O	11	9	01O	11	9		2760	Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.
01O	11	10	01O	11	10		2770	Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado.
01O	11	11	01O	11	11		2780	Semas, gimus Arfaksadui, dar gyveno penkis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	12	01O	11	12		2790	Kai Arfaksadui buvo trisdešimt penkeri metai, gimė sūnus Sala.
01O	11	13	01O	11	13		2800	Po to Arfaksadas dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	14	01O	11	14		2810	Kai Salai buvo trisdešimt metų, gimė Eberas.
01O	11	15	01O	11	15		2820	Po to Sala dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	16	01O	11	16		2830	Kai Eberui buvo trisdešimt ketveri metai, gimė Falekas.
01O	11	17	01O	11	17		2840	Po to Eberas dar gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	18	01O	11	18		2850	Kai Falekui buvo trisdešimt metų, gimė Ragaujas.
01O	11	19	01O	11	19		2860	Po to Falekas dar gyveno du šimtus devynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	20	01O	11	20		2870	Kai Ragaujui buvo trisdešimt dveji metai, gimė Seruchas.
01O	11	21	01O	11	21		2880	Po to Ragaujas dar gyveno du šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	22	01O	11	22		2890	Kai Seruchui buvo trisdešimt metų, gimė Nachoras.
01O	11	23	01O	11	23		2900	Po to Seruchas dar gyveno du šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	24	01O	11	24		2910	Kai Nachorui buvo dvidešimt devyneri metai, gimė Tara.
01O	11	25	01O	11	25		2920	Po to Nachoras dar gyveno šimtą devyniolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
01O	11	26	01O	11	26		2930	Kai Tarai buvo septyniasdešimt metų, gimė Abromas, Nahoras ir Haranas.
01O	11	27	01O	11	27		2940	Šitie yra Taros palikuonys: Abromas, Nahoras ir Haranas, o Harano sūnus­Lotas.
01O	11	28	01O	11	28		2950	Haranas mirė, jo tėvui Tarai dar gyvam tebeesant, savo gimtoje šalyje, Chaldėjos Ūre.
01O	11	29	01O	11	29		2960	Abromas ir Nahoras vedė. Abromo žmonos vardas buvo Saraja, o Nahoro­Milka; ji buvo duktė Harano, Milkos ir Iskos tėvo.
01O	11	30	01O	11	30		2970	Saraja buvo nevaisinga: ji neturėjo vaikų.
01O	11	31	01O	11	31		2980	Tara ėmė savo sūnų Abromą ir savo sūnaus Harano sūnų Lotą, marčią Sarają, sūnaus Abromo žmoną, ir jie iškeliavo iš Chaldėjos Ūro į Kanaano šalį. Atėję ligi Charano, jie ten įsikūrė.
01O	11	32	01O	11	32		2990	Taros amžius buvo du šimtai penkeri metai, ir jis mirė Charane.
01O	12	1	01O	12	1		3000	Viešpats tarė Abromui: ‘‘Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.
01O	12	2	01O	12	2		3010	Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.
01O	12	3	01O	12	3		3020	Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės’‘.
01O	12	4	01O	12	4		3030	Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano.
01O	12	5	01O	12	5		3040	Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,
01O	12	6	01O	12	6		3050	Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.
01O	12	7	01O	12	7		3060	Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: ‘‘Tavo palikuonims duosiu šitą šalį’‘. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.
01O	12	8	01O	12	8		3070	Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.
01O	12	9	01O	12	9		3080	Abromas keliavo vis toliau į pietus.
01O	12	10	01O	12	10		3090	Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.
01O	12	11	01O	12	11		3100	Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: ‘‘Aš žinau, kad tu esi graži moteris
01O	12	12	01O	12	12		3110	ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.
01O	12	13	01O	12	13		3120	Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka’‘.
01O	12	14	01O	12	14		3130	Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.
01O	12	15	01O	12	15		3140	Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,
01O	12	16	01O	12	16		3150	o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.
01O	12	17	01O	12	17		3160	Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.
01O	12	18	01O	12	18		3170	Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: ‘‘Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?
01O	12	19	01O	12	19		3180	Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais’‘.
01O	12	20	01O	12	20		3190	Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.
01O	13	1	01O	13	1		3200	Abromas su žmona ir viskuo, ką jis turėjo, išėjo iš Egipto į pietų šalį. Su jais iškeliavo ir Lotas.
01O	13	2	01O	13	2		3210	Abromas buvo labai turtingas: turėjo daug gyvulių, sidabro ir aukso.
01O	13	3	01O	13	3		3220	Jis keliavo atgal tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, Betelio link iki tos vietos, kur pradžioje tarp Betelio ir Ajo buvo pasistatęs palapinę,
01O	13	4	01O	13	4		3230	iki tos vietos, kur buvo anksčiau pasidaręs aukurą. Čia Abromas šaukėsi Viešpaties vardo.
01O	13	5	01O	13	5		3240	Lotas, kuris keliavo su Abromu, taip pat turėjo avių, galvijų ir palapinių.
01O	13	6	01O	13	6		3250	Kraštas negalėjo sutalpinti jų ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų bandos buvo per didelės.
01O	13	7	01O	13	7		3260	Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai.
01O	13	8	01O	13	8		3270	Abromas tarė Lotui: ‘‘Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai!
01O	13	9	01O	13	9		3280	Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę’‘.
01O	13	10	01O	13	10		3290	Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa Jordano apylinkė­prieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą ir Gomorą­Coaro link buvo gerai drėkinama kaip Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis.
01O	13	11	01O	13	11		3300	Lotas pasirinko Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu išsiskyrė.
01O	13	12	01O	13	12		3310	Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotas­lygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines.
01O	13	13	01O	13	13		3320	Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui.
01O	13	14	01O	13	14		3330	Viešpats tarė Abromui, kai Lotas nuo jo atsiskyrė: ‘‘Pakelk akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus!
01O	13	15	01O	13	15		3340	Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui.
01O	13	16	01O	13	16		3350	Padarysiu tavo palikuonių tiek daug, kiek dulkių ant žemės. Jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, tai ir tavo palikuonis galėtų suskaičiuoti.
01O	13	17	01O	13	17		3360	Kelkis, pereik žemę išilgai ir skersai, nes Aš tau ją duosiu!’‘
01O	13	18	01O	13	18		3370	Abromas susivyniojo palapinę ir nuėjo iki Mamrės ąžuolų Hebrone. Ten jis pastatė Viešpačiui aukurą.
01O	14	1	01O	14	1		3380	Anomis dienomis karalius  Amrafelis iš Šinaro, karalius Arjochas iš Elasaro, Elamo karalius Kedorlaomeras ir Goimo karalius Tidalas
01O	14	2	01O	14	2		3390	pradėjo karą su Sodomos karaliumi Bera, Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu, Ceboimo karaliumi Šemeberu ir karaliumi Belos, dar vadinamo Coaru.
01O	14	3	01O	14	3		3400	Visi šitie, sudarę sąjungą, ėjo į Sidimo slėnį, kur dabar yra Druskos jūra.
01O	14	4	01O	14	4		3410	Dvylika metų jie tarnavo Kedorlaomeriui, o tryliktaisiais metais sukilo.
01O	14	5	01O	14	5		3420	Keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeris ir jo sąjungininkai. Jie sumušė refajus Aštarot Karnaime, zūzus Hame, emus Šave Kirjataimo lygumoje
01O	14	6	01O	14	6		3430	ir horus Seyro kalne iki El Parano, kuris siekia dykumą.
01O	14	7	01O	14	7		3440	Paskui jie atėjo į En Mišpatą, tai yra Kadešą, ir nusiaubė visą amalekiečių kraštą ir amoritus, kurie gyveno Hacecon Tamaroje.
01O	14	8	01O	14	8		3450	Tada išėjo Sodomos, Gomoros, Admos, Ceboimo ir Belos karaliai ir išsirikiavo kovai Sidimo slėnyje:
01O	14	9	01O	14	9		3460	prieš Elamo karalių Kedorlaomerį, Goimo karalių Tidalą, Šinaro karalių Amrafelį ir Elasaro karalių Arjochą­keturi karaliai prieš penkis.
01O	14	10	01O	14	10		3470	Sidimo slėnis buvo pilnas dervos duobių. Bėgdami Sodomos ir Gomoros karaliai įkrito į jas, o likusieji pabėgo į kalnus.
01O	14	11	01O	14	11		3480	Laimėtojai, pasigrobę visą Sodomos bei Gomoros turtą ir visas atsargas, nuėjo.
01O	14	12	01O	14	12		3490	Jie taip pat paėmė Abromo brolio sūnų Lotą, kuris gyveno Sodomoje, ir jo turtą.
01O	14	13	01O	14	13		3500	Vienas iš pabėgusiųjų atėjęs pranešė tai Abromui, hebrajui, gyvenančiam amorito Mamrės ąžuolyne; Mamrė ir jo broliai Eškolas ir Aneras buvo Abromo sąjungininkai.
01O	14	14	01O	14	14		3510	Abromas išgirdęs, kad jo brolio sūnus buvo išvestas į nelaisvę, apginklavo tris šimtus aštuoniolika savo išlavintų tarnų, gimusių jo namuose, ir vijosi priešą iki Dano.
01O	14	15	01O	14	15		3520	Jis, padalinęs savo būrį, užpuolė juos nakčia, sumušė ir vijosi juos ligi Hobos, kuri yra į kairę nuo Damasko,
01O	14	16	01O	14	16		3530	ir atsiėmė jų pagrobtą turtą, Lotą ir jo turtą, moteris ir žmones.
01O	14	17	01O	14	17		3540	Kai Abromas sugrįžo, nugalėjęs Kedorlaomerį ir karalius, kurie buvo su juo, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės slėnį­Karaliaus slėnį.
01O	14	18	01O	14	18		3550	Melchizedekas, Salemo karalius, atnešė duonos ir vyno. Jis buvo aukščiausiojo Dievo kunigas.
01O	14	19	01O	14	19		3560	Jis laimino jį, sakydamas: ‘‘Tebūna Abromas palaimintas aukščiausiojo Dievo, dangaus ir žemės valdovo!
01O	14	20	01O	14	20		3570	Tebūna šlovinamas aukščiausiasis Dievas, kuris atidavė tavo priešus į tavo rankas!’‘ Ir Abromas davė jam dešimtinę nuo visko.
01O	14	21	01O	14	21		3580	Sodomos karalius tarė Abromui: ‘‘Atiduok man žmones, o turtą pasilaikyk!’‘
01O	14	22	01O	14	22		3590	Bet Abromas tarė Sodomos karaliui: ‘‘Aš, pakėlęs ranką, prisiekiu aukščiausiuoju Dievu, dangaus ir žemės valdovu:
01O	14	23	01O	14	23		3600	nei siūlo galo, nei kurpių dirželio, nei ko nors kito, kas tau priklauso, aš neimsiu, kad nesakytum: ‘Aš padariau Abromą turtingą!’
01O	14	24	01O	14	24		3610	Aš nieko neimsiu, išskyrus tai, ką suvalgė jaunuoliai ir kas priklauso vyrams: Anerui, Eškolui ir Mamrei, kurie ėjo su manimi. Jie tepasiima savo dalį’‘.
01O	15	1	01O	15	1		3620	Po šių įvykių Viešpats prabilo į Abromą regėjime: ‘‘Nebijok, Abromai! Aš esu tavo skydas ir labai didelis atlygis!’‘
01O	15	2	01O	15	2		3630	Abromas tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Ką Tu man duosi? Aš neturiu vaikų, mano namų paveldėtojas bus damaskietis Eliezeras.
01O	15	3	01O	15	3		3640	Man nedavei vaikų, ir štai tarnas, gimęs mano namuose, yra mano įpėdinis’‘.
01O	15	4	01O	15	4		3650	Viešpats atsakė jam: ‘‘Ne šitas bus tavo paveldėtojas, bet tas, kuris gims iš tavęs’‘.
01O	15	5	01O	15	5		3660	Ir, išvedęs jį laukan, tarė: ‘‘Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!’‘
01O	15	6	01O	15	6		3670	Abromas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.
01O	15	7	01O	15	7		3680	Dievas kalbėjo: ‘‘Aš esu Viešpats, kuris tave išvedžiau iš Chaldėjos miesto Ūro, kad tu paveldėtum šitą šalį’‘.
01O	15	8	01O	15	8		3690	Abromas tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Iš kur galiu žinoti, kad ją paveldėsiu?’‘
01O	15	9	01O	15	9		3700	Tada Jis tarė jam: ‘‘Atvesk man trejų metų karvę, trejų metų ožką, trejų metų aviną, balandį ir jauną karvelį’‘.
01O	15	10	01O	15	10		3710	Abromas, atvedęs visus gyvulius, padalino pusiau ir padėjo kiekvieną gabalą vienas prieš kitą, tačiau paukščių nedalino.
01O	15	11	01O	15	11		3720	Plėšrieji paukščiai atskrido prie mėsos, bet Abromas juos nubaidė.
01O	15	12	01O	15	12		3730	Saulei leidžiantis, gilus miegas apėmė Abromą, siaubas ir didelė tamsa jį apėmė.
01O	15	13	01O	15	13		3740	Tada Viešpats tarė Abromui: ‘‘Žinok, kad tavo palikuonys bus ateiviai svetimame krašte, jie vergaus ir bus spaudžiami keturis šimtus metų.
01O	15	14	01O	15	14		3750	Tautą, kuriai jie vergaus, Aš teisiu, ir tada jie iš ten išeis su dideliu turtu.
01O	15	15	01O	15	15		3760	O tu ramybėje nueisi pas savo tėvus ir būsi palaidotas, sulaukęs žilos senatvės.
01O	15	16	01O	15	16		3770	Ketvirtoji karta sugrįš čia, nes amoritų nusikaltimų saikas dar nėra pilnas’‘.
01O	15	17	01O	15	17		3780	Nusileidus saulei ir sutemus, štai pasirodė rūkstanti krosnis ir liepsnojantis deglas ir praėjo tarp tų mėsos gabalų.
01O	15	18	01O	15	18		3790	Tą dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: ‘‘Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės:
01O	15	19	01O	15	19		3800	kenitus, kenazus, kadmonitus,
01O	15	20	01O	15	20		3810	hetitus, perizus, refajus,
01O	15	21	01O	15	21		3820	amoritus, kanaaniečius, girgašus ir jebusiečius’‘.
01O	16	1	01O	16	1		3830	Abromo žmona Saraja ne turėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.
01O	16	2	01O	16	2		3840	Saraja tarė Abromui: ‘‘Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų’‘. Abromas paklausė Sarajos.
01O	16	3	01O	16	3		3850	Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.
01O	16	4	01O	16	4		3860	Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.
01O	16	5	01O	16	5		3870	Tada Saraja tarė Abromui: ‘‘Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs’‘.
01O	16	6	01O	16	6		3880	Abromas tarė Sarajai: ‘‘Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka’‘. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.
01O	16	7	01O	16	7		3890	Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą,
01O	16	8	01O	16	8		3900	tarė: ‘‘Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?’‘ Ji atsakė: ‘‘Bėgu nuo savo valdovės Sarajos’‘.
01O	16	9	01O	16	9		3910	Viešpaties angelas jai tarė: ‘‘Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.
01O	16	10	01O	16	10		3920	Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.
01O	16	11	01O	16	11		3930	Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą.
01O	16	12	01O	16	12		3940	Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių’‘.
01O	16	13	01O	16	13		3950	Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: ‘‘Tu esi Dievas, kuris mane matai’‘. Nes ji sakė: ‘‘Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane’‘.
01O	16	14	01O	16	14		3960	Todėl tą šulinį pavadino Lahai Roiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.
01O	16	15	01O	16	15		3970	Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis.
01O	16	16	01O	16	16		3980	Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų.
01O	17	1	01O	17	1		3990	Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: ‘‘Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.
01O	17	2	01O	17	2		4000	Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis’‘.
01O	17	3	01O	17	3		4010	Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:
01O	17	4	01O	17	4		4020	‘‘Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,
01O	17	5	01O	17	5		4030	todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.
01O	17	6	01O	17	6		4040	Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.
01O	17	7	01O	17	7		4050	Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.
01O	17	8	01O	17	8		4060	Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas’‘.
01O	17	9	01O	17	9		4070	Toliau Dievas sakė Abraomui: ‘‘Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.
01O	17	10	01O	17	10		4080	Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!
01O	17	11	01O	17	11		4090	Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.
01O	17	12	01O	17	12		4100	Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.
01O	17	13	01O	17	13		4110	Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.
01O	17	14	01O	17	14		4120	O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą’‘.
01O	17	15	01O	17	15		4130	Dievas toliau sakė Abraomui: ‘‘Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.
01O	17	16	01O	17	16		4140	Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai’‘.
01O	17	17	01O	17	17		4150	Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: ‘‘Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?’‘
01O	17	18	01O	17	18		4160	Abraomas tarė Dievui: ‘‘Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!’‘
01O	17	19	01O	17	19		4170	Bet Dievas atsakė: ‘‘Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.
01O	17	20	01O	17	20		4180	Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.
01O	17	21	01O	17	21		4190	Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais’‘.
01O	17	22	01O	17	22		4200	Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.
01O	17	23	01O	17	23		4210	Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.
01O	17	24	01O	17	24		4220	Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,
01O	17	25	01O	17	25		4230	o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.
01O	17	26	01O	17	26		4240	Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.
01O	17	27	01O	17	27		4250	Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.
01O	18	1	01O	18	1		4260	Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje.
01O	18	2	01O	18	2		4270	Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės,
01O	18	3	01O	18	3		4280	tarė: ‘‘Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!
01O	18	4	01O	18	4		4290	Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu,
01O	18	5	01O	18	5		4300	kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną’‘. Jie tarė: ‘‘Daryk taip, kaip sakei!’‘
01O	18	6	01O	18	6		4310	Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: ‘‘Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių’‘.
01O	18	7	01O	18	7		4320	Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti.
01O	18	8	01O	18	8		4330	Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu.
01O	18	9	01O	18	9		4340	Jie paklausė jį: ‘‘Kur yra tavo žmona Sara?’‘ Jis atsakė: ‘‘Palapinėje’‘.
01O	18	10	01O	18	10		4350	Vienas iš jų tarė: ‘‘Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!’‘ Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų.
01O	18	11	01O	18	11		4360	Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims.
01O	18	12	01O	18	12		4370	Todėl Sara savyje juokėsi: ‘‘Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?’‘
01O	18	13	01O	18	13		4380	Viešpats tarė Abraomui: ‘‘Kodėl Sara juokėsi, sakydama: ‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’
01O	18	14	01O	18	14		4390	Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!’‘
01O	18	15	01O	18	15		4400	Sara gynėsi, sakydama: ‘‘Aš nesijuokiau’‘, nes išsigando. O Jis tarė: ‘‘Ne! Tu juokeisi!’‘
01O	18	16	01O	18	16		4410	Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti.
01O	18	17	01O	18	17		4420	Viešpats tarė: ‘‘Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
01O	18	18	01O	18	18		4430	Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
01O	18	19	01O	18	19		4440	Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį’‘.
01O	18	20	01O	18	20		4450	Viešpats tarė: ‘‘Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė­labai sunki.
01O	18	21	01O	18	21		4460	Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu’‘.
01O	18	22	01O	18	22		4470	Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.
01O	18	23	01O	18	23		4480	Abraomas priartėjęs tarė: ‘‘Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?
01O	18	24	01O	18	24		4490	Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?
01O	18	25	01O	18	25		4500	Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?’‘
01O	18	26	01O	18	26		4510	Viešpats tarė: ‘‘Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės’‘.
01O	18	27	01O	18	27		4520	Abraomas atsakė: ‘‘Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.
01O	18	28	01O	18	28		4530	Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?’‘ Jis tarė: ‘‘Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis’‘.
01O	18	29	01O	18	29		4540	Abraomas toliau kalbėjo: ‘‘Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?’‘ Jis atsakė: ‘‘Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu’‘.
01O	18	30	01O	18	30		4550	Tada jis tarė: ‘‘Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt’‘. O Jis atsakė: ‘‘Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt’‘.
01O	18	31	01O	18	31		4560	Tada jis tarė: ‘‘Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!’‘ O Jis tarė: ‘‘Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties’‘.
01O	18	32	01O	18	32		4570	Tada jis tarė: ‘‘Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?’‘ O Jis atsakė: ‘‘Nesunaikinsiu ir dėl dešimties’‘.
01O	18	33	01O	18	33		4580	Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.
01O	19	1	01O	19	1		4590	Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.
01O	19	2	01O	19	2		4600	Jis tarė: ‘‘Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu’‘. Bet jie atsakė: ‘‘Ne, mes nakvosime gatvėje’‘.
01O	19	3	01O	19	3		4610	Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.
01O	19	4	01O	19	4		4620	Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.
01O	19	5	01O	19	5		4630	Jie pašaukė Lotą ir tarė: ‘‘Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume’‘.
01O	19	6	01O	19	6		4640	Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,
01O	19	7	01O	19	7		4650	tarė: ‘‘Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!
01O	19	8	01O	19	8		4660	Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu’‘.
01O	19	9	01O	19	9		4670	Bet jie tarė: ‘‘Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais’‘. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.
01O	19	10	01O	19	10		4680	Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.
01O	19	11	01O	19	11		4690	O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.
01O	19	12	01O	19	12		4700	Lotui juodu tarė: ‘‘Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!
01O	19	13	01O	19	13		4710	Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti’‘.
01O	19	14	01O	19	14		4720	Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: ‘‘Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą’‘. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.
01O	19	15	01O	19	15		4730	Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: ‘‘Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės’‘.
01O	19	16	01O	19	16		4740	Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.
01O	19	17	01O	19	17		4750	Išvedę juos, tarė: ‘‘Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!’‘
01O	19	18	01O	19	18		4760	Lotas jiems atsakė: ‘‘O ne, mano Viešpatie!
01O	19	19	01O	19	19		4770	Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.
01O	19	20	01O	19	20		4780	Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu’‘.
01O	19	21	01O	19	21		4790	Jis tarė jam: ‘‘Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.
01O	19	22	01O	19	22		4800	Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten’‘. Todėl tą miestą pavadino Coaru.
01O	19	23	01O	19	23		4810	Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.
01O	19	24	01O	19	24		4820	Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų.
01O	19	25	01O	19	25		4830	Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.
01O	19	26	01O	19	26		4840	Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.
01O	19	27	01O	19	27		4850	Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,
01O	19	28	01O	19	28		4860	ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.
01O	19	29	01O	19	29		4870	Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.
01O	19	30	01O	19	30		4880	Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.
01O	19	31	01O	19	31		4890	Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: ‘‘Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.
01O	19	32	01O	19	32		4900	Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!’‘
01O	19	33	01O	19	33		4910	Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.
01O	19	34	01O	19	34		4920	Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: ‘‘Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!’‘
01O	19	35	01O	19	35		4930	Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.
01O	19	36	01O	19	36		4940	Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.
01O	19	37	01O	19	37		4950	Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.
01O	19	38	01O	19	38		4960	Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.
01O	20	1	01O	20	1		4970	Iš ten Abraomas traukė toliau į pietų šalį ir apsigyveno Gerare tarp Kadešo ir Šūro.
01O	20	2	01O	20	2		4980	Abraomas sakė apie savo žmoną Sarą: ‘‘Ji yra mano sesuo’‘. Tada Abimelechas, Geraro karalius, paėmė Sarą.
01O	20	3	01O	20	3		4990	Bet Dievas sapne pasirodė Abimelechui ir tarė: ‘‘Tu mirsi dėl moters, kurią paėmei, nes ji turi vyrą’‘.
01O	20	4	01O	20	4		5000	Abimelechas dar nebuvo jos palietęs. Jis tarė: ‘‘Viešpatie, ar žudysi niekuo nekaltą tautą?
01O	20	5	01O	20	5		5010	Argi Abraomas man nesakė: ‘Ji yra mano sesuo’? Ir ar ji pati nesakė: ‘Jis yra mano brolis’? Nekalta širdimi ir tyromis rankomis tai padariau’‘.
01O	20	6	01O	20	6		5020	Dievas tarė jam sapne: ‘‘Aš žinau, kad tai darei nekalta širdimi, todėl tave sulaikiau, kad man nenusidėtum ir jos nepaliestum.
01O	20	7	01O	20	7		5030	Taigi dabar sugrąžink vyrui žmoną, nes jis yra pranašas. Jis melsis už tave, ir tu išliksi gyvas. O jei nesugrąžinsi, tai žinok, kad tikrai mirsi su visais savaisiais!’‘
01O	20	8	01O	20	8		5040	Abimelechas, atsikėlęs anksti rytą, sušaukė visus savo tarnus ir papasakojo jiems sapną. Žmonės labai nusigando.
01O	20	9	01O	20	9		5050	Abimelechas pasikvietė Abraomą ir jam tarė: ‘‘Ką mums padarei? Ir kuo aš tau nusidėjau, kad užtraukei man ir mano karalystei tokią didelę nuodėmę? Tu neturėjai pasielgti su manimi taip, kaip pasielgei’‘.
01O	20	10	01O	20	10		5060	Abimelechas tęsė toliau: ‘‘Ką galvojai taip darydamas?’‘
01O	20	11	01O	20	11		5070	Abraomas atsakė: ‘‘Aš galvojau, kad šioje šalyje nėra Dievo baimės ir dėl mano žmonos jie užmuš mane.
01O	20	12	01O	20	12		5080	Bet ji iš tikrųjų yra mano sesuo: mano tėvo duktė, tik ne mano motinos, ir ji tapo mano žmona.
01O	20	13	01O	20	13		5090	Kai Dievas mane išvedė iš mano tėvo namų, aš jai tariau: ‘‘Padaryk man tą malonę­visur, kur nueisime, sakyk apie mane: ‘Jis yra mano brolis’ ‘‘.
01O	20	14	01O	20	14		5100	Abimelechas davė Abraomui avių, galvijų, tarnų bei tarnaičių ir sugrąžino jam jo žmoną Sarą.
01O	20	15	01O	20	15		5110	Abimelechas tarė: ‘‘Štai mano kraštas tau atviras, įsikurk, kur tau patinka!’‘
01O	20	16	01O	20	16		5120	O Sarai jis pasakė: ‘‘Aš daviau tavo broliui tūkstantį sidabrinių. Tebūna tai įrodymas visiems, kurie yra su tavimi, ir kitiems, kad esi nekalta’‘.
01O	20	17	01O	20	17		5130	Abraomas meldė Dievą, ir Jis pagydė Abimelechą, jo žmoną ir tarnaites, kad jos gimdytų.
01O	20	18	01O	20	18		5140	Nes Viešpats buvo padaręs nevaisingomis visas moteris Abimelecho namuose dėl Abraomo žmonos Saros.
01O	21	1	01O	21	1		5150	Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs.
01O	21	2	01O	21	2		5160	Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs.
01O	21	3	01O	21	3		5170	Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku.
01O	21	4	01O	21	4		5180	Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas.
01O	21	5	01O	21	5		5190	Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.
01O	21	6	01O	21	6		5200	Sara tarė: ‘‘Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.
01O	21	7	01O	21	7		5210	Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje’‘.
01O	21	8	01O	21	8		5220	Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomas tą dieną iškėlė didelį pokylį.
01O	21	9	01O	21	9		5230	Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko,
01O	21	10	01O	21	10		5240	ir tarė Abraomui: ‘‘Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku’‘.
01O	21	11	01O	21	11		5250	Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus.
01O	21	12	01O	21	12		5260	Tačiau Dievas tarė Abraomui: ‘‘Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys.
01O	21	13	01O	21	13		5270	Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis’‘.
01O	21	14	01O	21	14		5280	Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.
01O	21	15	01O	21	15		5290	Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu.
01O	21	16	01O	21	16		5300	Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: ‘‘Negaliu matyti mirštančio vaiko’‘. Ir graudžiai verkė.
01O	21	17	01O	21	17		5310	Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelas iš dangaus tarė Hagarai: ‘‘Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.
01O	21	18	01O	21	18		5320	Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!’‘
01O	21	19	01O	21	19		5330	Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.
01O	21	20	01O	21	20		5340	Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.
01O	21	21	01O	21	21		5350	Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.
01O	21	22	01O	21	22		5360	Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: ‘‘Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.
01O	21	23	01O	21	23		5370	Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!’‘
01O	21	24	01O	21	24		5380	Abraomas atsakė: ‘‘Prisiekiu’‘.
01O	21	25	01O	21	25		5390	Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę.
01O	21	26	01O	21	26		5400	Abimelechas atsakė: ‘‘Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos’‘.
01O	21	27	01O	21	27		5410	Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą.
01O	21	28	01O	21	28		5420	Abraomas atskyrė septynis ėriukus.
01O	21	29	01O	21	29		5430	Abimelechas klausė Abraomo: ‘‘Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?’‘
01O	21	30	01O	21	30		5440	Jis atsakė: ‘‘Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį’‘.
01O	21	31	01O	21	31		5450	Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė.
01O	21	32	01O	21	32		5460	Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą.
01O	21	33	01O	21	33		5470	Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo.
01O	21	34	01O	21	34		5480	Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.
01O	22	1	01O	22	1		5490	Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: ‘‘Abraomai!’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia!’‘
01O	22	2	01O	22	2		5500	Tada Jis tarė: ‘‘Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!’‘
01O	22	3	01O	22	3		5510	Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs.
01O	22	4	01O	22	4		5520	Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą.
01O	22	5	01O	22	5		5530	Abraomas tarė savo jaunuoliams: ‘‘Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus’‘.
01O	22	6	01O	22	6		5540	Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant,
01O	22	7	01O	22	7		5550	Izaokas tarė savo tėvui: ‘‘Mano tėve!’‘ O tas atsiliepė: ‘‘Aš čia, sūnau!’‘ Jis klausė: ‘‘Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?’‘
01O	22	8	01O	22	8		5560	Abraomas atsakė: ‘‘Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!’‘ Taip juodu ėjo toliau.
01O	22	9	01O	22	9		5570	Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro.
01O	22	10	01O	22	10		5580	Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.
01O	22	11	01O	22	11		5590	Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: ‘‘Abraomai! Abraomai!’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš čia!’‘
01O	22	12	01O	22	12		5600	‘‘Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus’‘.
01O	22	13	01O	22	13		5610	Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.
01O	22	14	01O	22	14		5620	Abraomas pavadino tą vietą ‘‘Viešpats mato’‘. Ir šiandien dar sakoma: ‘‘Ant kalno, kur Viešpats mato’‘.
01O	22	15	01O	22	15		5630	Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus
01O	22	16	01O	22	16		5640	ir tarė: ‘‘Savimi prisiekiu,­sako Viešpats,­kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,
01O	22	17	01O	22	17		5650	Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,
01O	22	18	01O	22	18		5660	ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso’‘.
01O	22	19	01O	22	19		5670	Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje.
01O	22	20	01O	22	20		5680	Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: ‘‘Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui:
01O	22	21	01O	22	21		5690	pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,
01O	22	22	01O	22	22		5700	Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį’‘.
01O	22	23	01O	22	23		5710	Betuelio duktė buvo Rebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.
01O	22	24	01O	22	24		5720	Be to, jo sugulovė Reuma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.
01O	23	1	01O	23	1		5730	Sara gyveno šimtą dvidešimt septynerius metus.
01O	23	2	01O	23	2		5740	Ji mirė Kirjat Arboje, tai yra Hebrone, Kanaano krašte. Ir Abraomas atėjo Saros apraudoti ir apverkti.
01O	23	3	01O	23	3		5750	Abraomas paliko mirusiąją ir kalbėjo Heto vaikams:
01O	23	4	01O	23	4		5760	‘‘Aš esu ateivis ir svečias tarp jūsų. Duokite man nuosavybėn žemės kapui palaidoti mirusiąją’‘.
01O	23	5	01O	23	5		5770	Heto vaikai atsakė Abraomui:
01O	23	6	01O	23	6		5780	‘‘Paklausyk mūsų, viešpatie! Tu esi Dievo kunigaikštis tarp mūsų. Laidok savo mirusiąją geriausiame mūsų kape! Nė vienas iš mūsų tau neatsakys kapo, kad galėtum palaidoti mirusiąją’‘.
01O	23	7	01O	23	7		5790	Abraomas atsistojęs nusilenkė hetitams, to krašto žmonėms,
01O	23	8	01O	23	8		5800	ir toliau kalbėjo: ‘‘Jei sutinkate, kad palaidočiau savo mirusiąją, tai paklausykite manęs ir prašykite už mane Efroną, Coharo sūnų,
01O	23	9	01O	23	9		5810	kad jis man parduotų Machpelos olą, kuri jam priklauso ir yra jo lauko gale! Už tiek, kiek ji verta, jis man ją teparduoda nuosavybėn kapinėms’‘.
01O	23	10	01O	23	10		5820	Tuo metu Efronas sėdėjo tarp Heto vaikų. Hetitas Efronas, girdint hetitams, atėjusiems prie miesto vartų, kalbėjo:
01O	23	11	01O	23	11		5830	‘‘Ne, mano viešpatie, paklausyk manęs! Žemę aš tau dovanoju ir olą, kuri yra joje. Savo tautiečių akyse aš tau ją dovanoju. Laidok savo mirusiąją’‘.
01O	23	12	01O	23	12		5840	Abraomas nusilenkė to krašto žmonėms
01O	23	13	01O	23	13		5850	ir, jiems girdint, kalbėjo Efronui: ‘‘Malonėk paklausyti manęs! Aš duosiu tau pinigus už lauką. Paimk juos iš manęs, kad galėčiau ten palaidoti savo mirusiąją’‘.
01O	23	14	01O	23	14		5860	Efronas atsakė Abraomui:
01O	23	15	01O	23	15		5870	‘‘Paklausyk manęs, viešpatie! Tas žemės sklypas vertas keturių šimtų šekelių sidabro. Ką tai reiškia man ar tau? Palaidok savo mirusiąją’‘.
01O	23	16	01O	23	16		5880	Abraomas sutiko su Efronu. Pirklių naudojamais pinigais jis atsvėrė Efronui keturis šimtus šekelių sidabro, kurį šis, hetitams girdint, minėjo.
01O	23	17	01O	23	17		5890	Taip Efrono sklypas su ola, kuris buvo Machpeloje, ties Mamre, visi medžiai lauke, kurie augo aplinkui, tapo
01O	23	18	01O	23	18		5900	Abraomo nuosavybe, matant hetitams, kurie buvo ten.
01O	23	19	01O	23	19		5910	Abraomas palaidojo savo žmoną Sarą Machpelos lauko oloje, esančioje ties Mamre, Hebrone, Kanaano šalyje.
01O	23	20	01O	23	20		5920	Taip sklypas ir ola, kuri buvo jame, iš hetitų perėjo Abraomo nuosavybėn kapinėms.
01O	24	1	01O	24	1		5930	Abraomas paseno ir sulaukė žilos senatvės. Viešpats viskuo jį laimino.
01O	24	2	01O	24	2		5940	Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris prižiūrėjo visa, kas jam priklausė: ‘‘Dėk savo ranką po mano šlaunimi,
01O	24	3	01O	24	3		5950	kad prisaikdinčiau tave Viešpaties, žemės ir dangaus Dievo vardu, kad neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių gyvenu,
01O	24	4	01O	24	4		5960	bet vyksi į mano kraštą, pas mano gimines, ir ten paimsi žmoną mano sūnui Izaokui’‘.
01O	24	5	01O	24	5		5970	Tarnas jam atsakė: ‘‘O gal ta moteris nenorės eiti su manimi į šitą kraštą? Ar tuomet turėsiu sugrąžinti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio išvykai?’‘
01O	24	6	01O	24	6		5980	Abraomas jam tarė: ‘‘Saugokis, kad negrąžintum mano sūnaus tenai!
01O	24	7	01O	24	7		5990	Viešpats, dangaus Dievas, kuris mane išvedė iš mano tėvo namų, iš mano gimtojo krašto, man kalbėjo ir prisiekė: ‘Tavo palikuonims duosiu šį kraštą’. Jis siųs savo angelą pirma tavęs, ir tu iš ten paimsi žmoną mano sūnui.
01O	24	8	01O	24	8		6000	O jei ta moteris nenorės eiti su tavimi, būsi laisvas nuo šito įpareigojimo. Tik mano sūnaus nesugrąžink tenai!’‘
01O	24	9	01O	24	9		6010	Tada tarnas padėjo savo ranką po savo valdovo Abraomo šlaunimi ir jam prisiekė.
01O	24	10	01O	24	10		6020	Tarnas ėmė dešimt savo valdovo kupranugarių, geriausių bei brangiausių dovanų ir išvyko į Mesopotamiją, į Nahoro miestą.
01O	24	11	01O	24	11		6030	Vakare leido kupranugariams pailsėti už miesto, prie vandens šulinio, tuo metu, kai moterys eina semti vandens.
01O	24	12	01O	24	12		6040	Jis meldėsi: ‘‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, duok man sėkmę šiandien ir tuo parodyk savo malonę mano valdovui Abraomui!
01O	24	13	01O	24	13		6050	Štai stoviu prie šulinio, o miesto gyventojų dukterys ateis semti vandens.
01O	24	14	01O	24	14		6060	Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui. Iš to suprasiu, kad parodei malonę mano valdovui’‘.
01O	24	15	01O	24	15		6070	Jam dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, nešina ąsočiu ant peties.
01O	24	16	01O	24	16		6080	Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn.
01O	24	17	01O	24	17		6090	Tarnas nuskubėjo jos pasitikti ir tarė: ‘‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio!’‘
01O	24	18	01O	24	18		6100	Ji atsakė: ‘‘Gerk, mano viešpatie!’‘ Skubiai nuleidusi ąsotį sau ant rankos, davė jam gerti.
01O	24	19	01O	24	19		6110	Jam atsigėrus, ji tarė: ‘‘Ir tavo kupranugarius pagirdysiu’‘.
01O	24	20	01O	24	20		6120	Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius.
01O	24	21	01O	24	21		6130	Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.
01O	24	22	01O	24	22		6140	Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso,
01O	24	23	01O	24	23		6150	ir klausė: ‘‘Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?’‘
01O	24	24	01O	24	24		6160	Ji atsakė: ‘‘Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui’‘.
01O	24	25	01O	24	25		6170	Ji tęsė: ‘‘Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei’‘.
01O	24	26	01O	24	26		6180	Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį:
01O	24	27	01O	24	27		6190	‘‘Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!’‘
01O	24	28	01O	24	28		6200	Mergaitė, nubėgusi namo, pranešė visiems, kas atsitiko.
01O	24	29	01O	24	29		6210	Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.
01O	24	30	01O	24	30		6220	Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: ‘‘Taip kalbėjo tas vyras’‘, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio,
01O	24	31	01O	24	31		6230	ir jam tarė: ‘‘Ateik pas mus, Viešpaties palaimintasis! Ko stovi lauke? Aš paruošiau namą ir vietą kupranugariams’‘.
01O	24	32	01O	24	32		6240	Taip jis tą vyrą parsivedė į savo namus, nubalnojo kupranugarius, padavė šiaudų bei pašaro jiems ir vandens jam ir su juo buvusiems vyrams kojoms nuplauti.
01O	24	33	01O	24	33		6250	Ir jam buvo paduota maisto, bet jis tarė: ‘‘Aš nevalgysiu, kol nepasakysiu, dėl ko esu siųstas’‘. Labanas tarė: ‘‘Kalbėk!’‘
01O	24	34	01O	24	34		6260	Jis tarė: ‘‘Aš esu Abraomo tarnas.
01O	24	35	01O	24	35		6270	Viešpats labai palaimino mano valdovą: jis tapo didžiu ir Jis jam davė avių ir galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų.
01O	24	36	01O	24	36		6280	Mano valdovo žmona Sara senatvėje pagimdė sūnų mano valdovui, kuriam jis atidavė viską, ką turėjo.
01O	24	37	01O	24	37		6290	Mano valdovas mane prisaikdino: ‘Neimk mano sūnui žmonos iš kanaaniečių dukterų, kurių šalyje gyvenu,
01O	24	38	01O	24	38		6300	bet keliauk į mano tėvo namus, pas mano gimines, ir ten surask mano sūnui žmoną’.
01O	24	39	01O	24	39		6310	Tada atsakiau savo valdovui: ‘O gal ta moteris nesutiks keliauti su manimi?’
01O	24	40	01O	24	40		6320	Bet jis man tarė: ‘Viešpats, kurio akivaizdoje vaikščioju, siųs su tavimi angelą ir padarys tavo kelionę sėkmingą, ir tu paimsi mano sūnui žmoną iš mano giminės ir iš mano tėvo namų.
01O	24	41	01O	24	41		6330	Jeigu, tau atvykus pas mano gimines, jie tau jos neduos, būsi laisvas nuo priesaikos’.
01O	24	42	01O	24	42		6340	Šiandien, atėjęs prie šulinio, tariau: ‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, jei darai mano kelionę sėkmingą,
01O	24	43	01O	24	43		6350	tai aš dabar atsistosiu prie šito vandens šulinio. Ta mergaitė, kuriai atėjus semti vandens tarsiu: ‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio’,
01O	24	44	01O	24	44		6360	o ji atsakys: ‘Gerk, ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, bus moteris, kurią Viešpats paskyrė mano valdovo sūnui’.
01O	24	45	01O	24	45		6370	Man dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka su ąsočiu ant peties ir, nusileidusi prie šulinio, sėmė. Tada jai tariau: ‘Duok man gerti!’
01O	24	46	01O	24	46		6380	Ji, skubiai nuleidusi ąsotį nuo peties, tarė: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu!’ Aš gėriau, o ji pagirdė ir kupranugarius.
01O	24	47	01O	24	47		6390	Po to paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ Ji atsakė: ‘Esu duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė’. Tada užkabinau sagtį ant jos kaktos ir uždėjau apyrankes jai ant rankų.
01O	24	48	01O	24	48		6400	Nusilenkęs pagarbinau Viešpatį ir palaiminau mano valdovo Abraomo Viešpatį Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, kad imčiau mano valdovo brolio dukterį jo sūnui.
01O	24	49	01O	24	49		6410	Taigi dabar, jei norite parodyti mano valdovui malonę ir ištikimybę, sakykite, o jei ne, tai pasakykite man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę’‘.
01O	24	50	01O	24	50		6420	Tada Labanas ir Betuelis atsakė: ‘‘Tai Viešpaties padaryta. Negalime nei prieštarauti, nei pritarti.
01O	24	51	01O	24	51		6430	Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje. Imk ją ir eik, tebūna ji tavo valdovo sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo’‘.
01O	24	52	01O	24	52		6440	Išgirdęs jų žodžius, Abraomo tarnas pagarbino Viešpatį, nusilenkdamas iki žemės.
01O	24	53	01O	24	53		6450	Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.
01O	24	54	01O	24	54		6460	Jie valgė, gėrė ir pasiliko tenai per naktį. Rytą, jiems atsikėlus, jis tarė: ‘‘Leiskite man keliauti pas mano valdovą’‘.
01O	24	55	01O	24	55		6470	Jos brolis ir motina prašė: ‘‘Tepasilieka mergina pas mus kurį laiką, nors dešimt dienų, po to išleisime’‘.
01O	24	56	01O	24	56		6480	Jis atsakė: ‘‘Netrukdykite manęs, nes Viešpats padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite man grįžti pas savo valdovą’‘.
01O	24	57	01O	24	57		6490	Jie tarė: ‘‘Pašaukime mergaitę ir jos paklauskime’‘.
01O	24	58	01O	24	58		6500	Pašaukę Rebeką, klausė: ‘‘Ar keliausi su šiuo vyru?’‘ Ji atsakė: ‘‘Taip, keliausiu’‘.
01O	24	59	01O	24	59		6510	Tada jie išlydėjo Rebeką, jos auklę, Abraomo tarną ir jo vyrus.
01O	24	60	01O	24	60		6520	Atsisveikindami jie laimino ją: ‘‘Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!’‘
01O	24	61	01O	24	61		6530	Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą.
01O	24	62	01O	24	62		6540	Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte.
01O	24	63	01O	24	63		6550	Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius.
01O	24	64	01O	24	64		6560	Rebeka, pamačiusi Izaoką, nulipo nuo kupranugario
01O	24	65	01O	24	65		6570	ir klausė tarną: ‘‘Kas tas vyras, kuris eina mums priešais per lauką?’‘ Tarnas atsakė: ‘‘Jis yra mano valdovas!’‘ Tada ji apsigaubė šydu.
01O	24	66	01O	24	66		6580	Tarnas papasakojo Izaokui viską, ką buvo padaręs.
01O	24	67	01O	24	67		6590	Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.
01O	25	1	01O	25	1		6600	Abraomas dar vedė kitą žmoną, vardu Ketūra.
01O	25	2	01O	25	2		6610	Ji pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną, Išbaką ir Šuachą.
01O	25	3	01O	25	3		6620	Jokšanas turėjo du sūnus: Šebą ir Dedaną. Dedano sūnūs buvo: Ašūras, Letušas ir Leumas.
01O	25	4	01O	25	4		6630	Midjano sūnūs buvo: Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava. Visi šitie yra Ketūros vaikai.
01O	25	5	01O	25	5		6640	Abraomas atidavė Izaokui visa, ką turėjo.
01O	25	6	01O	25	6		6650	O sugulovių sūnums Abraomas davė dovanų ir, dar gyvas būdamas, juos išsiuntė į rytų šalį, toliau nuo Izaoko.
01O	25	7	01O	25	7		6660	Abraomas išgyveno šimtą septyniasdešimt penkerius metus.
01O	25	8	01O	25	8		6670	Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.
01O	25	9	01O	25	9		6680	Jį palaidojo jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis Machpelos oloje, Coharo sūnaus hetito Efrono lauke, kuris buvo ties Mamre.
01O	25	10	01O	25	10		6690	Tą lauką Abraomas buvo pirkęs iš hetitų. Ten yra palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.
01O	25	11	01O	25	11		6700	Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai Roijo šulinio.
01O	25	12	01O	25	12		6710	Šitie yra palikuonys Izmaelio, Abraomo sūnaus, kurį egiptietė Hagara, Saros tarnaitė, pagimdė Abraomui.
01O	25	13	01O	25	13		6720	Šitie yra jų vardai, kaip jie buvo vadinami savo giminėse: Izmaelio pirmagimis Nebajotas ir Kedaras, Adbeelis, Mibsamas,
01O	25	14	01O	25	14		6730	Mišma, Dūma, Masa,
01O	25	15	01O	25	15		6740	Hadaras, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma.
01O	25	16	01O	25	16		6750	Šitie yra Izmaelio sūnūs ir jų vardai pagal jų miestus ir gyvenvietes. Dvylika kunigaikščių savo giminėse.
01O	25	17	01O	25	17		6760	Izmaelis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Jis mirė ir susijungė su savo tauta.
01O	25	18	01O	25	18		6770	Izmaelio palikuonys gyveno nuo Havilos iki Šūro, priešais Egiptą, Ašūro link. Jis mirė visų savo brolių akivaizdoje.
01O	25	19	01O	25	19		6780	Šita yra Abraomo sūnaus Izaoko giminė. Abraomas turėjo sūnų Izaoką.
01O	25	20	01O	25	20		6790	Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė Rebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį.
01O	25	21	01O	25	21		6800	Izaokas meldėsi už savo žmoną, nes ji buvo nevaisinga. Viešpats išklausė jo maldą, ir jo žmona Rebeka pastojo.
01O	25	22	01O	25	22		6810	Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: ‘‘Jei taip yra, tai kodėl man taip?’‘ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.
01O	25	23	01O	25	23		6820	Viešpats jai tarė: ‘‘Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam’‘.
01O	25	24	01O	25	24		6830	Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai.
01O	25	25	01O	25	25		6840	Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu.
01O	25	26	01O	25	26		6850	Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.
01O	25	27	01O	25	27		6860	Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.
01O	25	28	01O	25	28		6870	Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą.
01O	25	29	01O	25	29		6880	Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.
01O	25	30	01O	25	30		6890	Ezavas tarė Jokūbui: ‘‘Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!’‘ Todėl jį praminė Edomu.
01O	25	31	01O	25	31		6900	O Jokūbas pasakė: ‘‘Parduok man savo pirmagimio teisę’‘.
01O	25	32	01O	25	32		6910	Ezavas tarė: ‘‘Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?’‘
01O	25	33	01O	25	33		6920	Jokūbas pasakė: ‘‘Prisiek man!’‘ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.
01O	25	34	01O	25	34		6930	Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.
01O	26	1	01O	26	1		6940	Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.
01O	26	2	01O	26	2		6950	Jam pasirodė Viešpats ir tarė: ‘‘Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu.
01O	26	3	01O	26	3		6960	Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui.
01O	26	4	01O	26	4		6970	Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės,
01O	26	5	01O	26	5		6980	nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų’‘.
01O	26	6	01O	26	6		6990	Izaokas pasiliko Gerare.
01O	26	7	01O	26	7		7000	Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: ‘‘Ji mano sesuo’‘, nes jis bijojo sakyti: ‘‘Ji mano žmona’‘, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži.
01O	26	8	01O	26	8		7010	Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką.
01O	26	9	01O	26	9		7020	Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: ‘‘Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?’‘ Izaokas jam atsakė: ‘‘Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti’‘.
01O	26	10	01O	26	10		7030	Tada Abimelechas tarė: ‘‘Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!’‘
01O	26	11	01O	26	11		7040	Abimelechas įspėjo visą tautą: ‘‘Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi’‘.
01O	26	12	01O	26	12		7050	Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino.
01O	26	13	01O	26	13		7060	Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis.
01O	26	14	01O	26	14		7070	Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai.
01O	26	15	01O	26	15		7080	Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis.
01O	26	16	01O	26	16		7090	Abimelechas tarė Izaokui: ‘‘Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!’‘
01O	26	17	01O	26	17		7100	Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno.
01O	26	18	01O	26	18		7110	Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs.
01O	26	19	01O	26	19		7120	Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę.
01O	26	20	01O	26	20		7130	Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: ‘‘Mums priklauso vanduo!’‘ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo.
01O	26	21	01O	26	21		7140	Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna.
01O	26	22	01O	26	22		7150	Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: ‘‘Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje’‘.
01O	26	23	01O	26	23		7160	Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą.
01O	26	24	01O	26	24		7170	Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: ‘‘Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis’‘.
01O	26	25	01O	26	25		7180	Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį.
01O	26	26	01O	26	26		7190	Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu.
01O	26	27	01O	26	27		7200	Izaokas paklausė: ‘‘Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!’‘
01O	26	28	01O	26	28		7210	Jie atsakė: ‘‘Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’
01O	26	29	01O	26	29		7220	Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!’‘
01O	26	30	01O	26	30		7230	Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė.
01O	26	31	01O	26	31		7240	Atsikėlę anksti rytą, jie sudarė sandorą. Po to Izaokas juos išleido, ir jie iškeliavo ramybėje.
01O	26	32	01O	26	32		7250	Tą pačią dieną Izaoko tarnai atėję pranešė jam apie naujai iškastą šulinį, sakydami: ‘‘Mes radome vandens’‘.
01O	26	33	01O	26	33		7260	Ir jis pavadino jį Šiba, todėl tas miestas ligi šios dienos tebevadinamas Beer Šeba.
01O	26	34	01O	26	34		7270	Ezavas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basmatą.
01O	26	35	01O	26	35		7280	Jos apkartino Izaoko ir Rebekos gyvenimą.
01O	27	1	01O	27	1		7290	Izaokas paseno, ir jo akys taip aptemo, kad jis nebegalėjo matyti. Jis pasišaukė savo vyresnįjį sūnų Ezavą ir tarė jam: ‘‘Mano sūnau’‘. Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia’‘.
01O	27	2	01O	27	2		7300	Jis tarė: ‘‘Aš jau pasenau, nežinau savo mirties dienos.
01O	27	3	01O	27	3		7310	Imk savo medžioklės įrankius, strėlinę ir lanką, ir, išėjęs į lauką, sumedžiok ką nors.
01O	27	4	01O	27	4		7320	Paruošk man valgį, kokį mėgstu, atnešk jį man, kad valgyčiau ir mano siela tave palaimintų, prieš man numirštant’‘.
01O	27	5	01O	27	5		7330	Rebeka girdėjo Izaoką kalbant savo sūnui Ezavui. Kai Ezavas išėjo į lauką medžioti,
01O	27	6	01O	27	6		7340	Rebeka tarė savo sūnui Jokūbui: ‘‘Aš girdėjau tėvą kalbant tavo broliui Ezavui:
01O	27	7	01O	27	7		7350	‘Sumedžiojęs ką, paruošk man skanų valgį, kad pavalgęs galėčiau tave palaiminti Viešpaties akivaizdoje prieš savo mirtį’.
01O	27	8	01O	27	8		7360	Taigi dabar, sūnau, klausyk mano patarimo, ką tau sakysiu.
01O	27	9	01O	27	9		7370	Eik ir išrink iš kaimenės du geriausius ožiukus ir atnešk, kad paruoščiau iš jų tėvo mėgstamą valgį.
01O	27	10	01O	27	10		7380	Tu jį įneši tėvui, kad jis valgytų ir tave palaimintų prieš savo mirtį’‘.
01O	27	11	01O	27	11		7390	Bet Jokūbas atsakė savo motinai Rebekai: ‘‘Mano brolio Ezavo kūnas apaugęs plaukais, o aš žmogus neplaukuotas.
01O	27	12	01O	27	12		7400	Jei mano tėvas mane palytės, tada pasirodysiu kaip apgavikas. Taip užsitrauksiu prakeikimą­ne palaiminimą’‘.
01O	27	13	01O	27	13		7410	Tačiau motina jam atsakė: ‘‘Sūnau, tas prakeikimas tekrinta ant manęs! Tik klausyk manęs ir nuėjęs atnešk, ką sakiau!’‘
01O	27	14	01O	27	14		7420	Taigi jis nuėjęs atnešė motinai ožiukus, o ji pagamino skanų valgį, kurį mėgo tėvas.
01O	27	15	01O	27	15		7430	Tada Rebeka, paėmusi savo vyriausiojo sūnaus Ezavo geriausius drabužius, kurie buvo namie, apvilko jais jaunesnįjį sūnų Jokūbą,
01O	27	16	01O	27	16		7440	o ožiukų kailiais apvyniojo jo neplaukuotas rankas ir kaklą.
01O	27	17	01O	27	17		7450	Tada ji padavė paruoštą valgį ir duonos savo sūnui Jokūbui.
01O	27	18	01O	27	18		7460	Jokūbas, įėjęs pas savo tėvą, tarė: ‘‘Mano tėve!’‘ O tas atsiliepė: ‘‘Aš čia. Kas tu esi, mano sūnau?’‘
01O	27	19	01O	27	19		7470	Jokūbas atsakė: ‘‘Aš esu Ezavas, tavo pirmagimis. Padariau, kaip man liepei. Kelkis, sėsk ir valgyk, ką sumedžiojau, kad tavo siela palaimintų mane’‘.
01O	27	20	01O	27	20		7480	Izaokas paklausė: ‘‘Kaipgi, mano sūnau, taip greitai suradai?’‘ Tas atsakė: ‘‘Viešpats, tavo Dievas, suteikė man laimės’‘.
01O	27	21	01O	27	21		7490	Izaokas tarė Jokūbui: ‘‘Prieik, kad galėčiau paliesti tave, mano sūnau, ir įsitikinčiau, ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas’‘.
01O	27	22	01O	27	22		7500	Jokūbas priėjo prie savo tėvo. Tas, jį palietęs, tarė: ‘‘Balsas Jokūbo, bet rankos Ezavo’‘.
01O	27	23	01O	27	23		7510	Jis neatpažino jo, nes rankos buvo plaukuotos kaip jo brolio Ezavo; taip Izaokas palaimino Jokūbą.
01O	27	24	01O	27	24		7520	Tėvas paklausė: ‘‘Ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas?’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Taip, esu’‘.
01O	27	25	01O	27	25		7530	Izaokas tarė: ‘‘Atnešk, ką sumedžiojai, kad mano siela galėtų tave palaiminti’‘. Jokūbas atnešė jam, ir šis valgė, ir jis atnešė jam vyno, ir šis gėrė.
01O	27	26	01O	27	26		7540	Tada jo tėvas Izaokas jam tarė: ‘‘Prieik ir pabučiuok mane, sūnau!’‘
01O	27	27	01O	27	27		7550	Šis priėjęs pabučiavo jį, o tėvas, užuodęs Ezavo drabužių kvapą, laimindamas jį tarė: ‘‘Mano sūnaus kvapas, kaip kvapas laukų, kuriuos palaimino Viešpats.
01O	27	28	01O	27	28		7560	Tau Dievas teduoda dangaus rasos, derlingos žemės ir apsčiai javų bei vyno!
01O	27	29	01O	27	29		7570	Tetarnauja tau tautos ir tenusilenkia prieš tave giminės! Viešpatauk savo broliams, ir tesilenkia prieš tave tavo motinos sūnūs! Kas tave keiktų, tebūna prakeiktas, o kas tave laimintų, tebūna palaimintas!’‘
01O	27	30	01O	27	30		7580	Izaokui baigus laiminti Jokūbą ir jam tik išėjus iš savo tėvo Izaoko, jo brolis Ezavas grįžo iš medžioklės.
01O	27	31	01O	27	31		7590	Jis irgi paruošė skanų valgį ir, atnešęs tėvui, tarė: ‘‘Kelkis, tėve, ir valgyk savo sūnaus medžioklės laimikio, kad tavo siela mane palaimintų!’‘
01O	27	32	01O	27	32		7600	Bet Izaokas klausė: ‘‘Kas tu esi?’‘ Šis atsakė: ‘‘Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas’‘.
01O	27	33	01O	27	33		7610	Tada Izaokas išsigando ir drebėdamas tarė: ‘‘Kas gi buvo tas, kuris anksčiau sumedžiojo ir man atnešė valgį? Aš, prieš tau pareinant, valgiau ir jį palaiminau. Jis ir bus palaimintas!’‘
01O	27	34	01O	27	34		7620	Ezavas, išgirdęs savo tėvo žodžius, pradėjo labai garsiai ir graudžiai verkti, sakydamas tėvui: ‘‘Mano tėve, palaimink ir mane!’‘
01O	27	35	01O	27	35		7630	Bet tėvas atsakė: ‘‘Tavo brolis klasta gavo tavo palaiminimą’‘.
01O	27	36	01O	27	36		7640	Ezavas tarė: ‘‘Teisingai jį pavadino Jokūbu. Juk jis jau du kartus apgavo mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir štai dabar­tavo palaiminimą. Nejaugi tu man nepalikai palaiminimo?’‘
01O	27	37	01O	27	37		7650	Izaokas atsakė Ezavui: ‘‘Aš jį padariau tavo valdovu ir visus jo brolius atidaviau jam tarnais, javais ir vynu jį aprūpinau. Ką gi galiu padaryti dėl tavęs, mano sūnau?’‘
01O	27	38	01O	27	38		7660	Ezavas tarė tėvui: ‘‘Tėve, ar tik vieną turi palaiminimą? Palaimink ir mane!’‘ Ir Ezavas balsu verkė.
01O	27	39	01O	27	39		7670	Jo tėvas Izaokas atsakė: ‘‘Tu neturėsi derlingos žemės savo gyvenvietėje ir dangaus rasos.
01O	27	40	01O	27	40		7680	Savo kardu tu maitinsies ir savo broliui tarnausi. Bet ateis laikas, kada pasipriešinsi ir nusimesi jo jungą’‘.
01O	27	41	01O	27	41		7690	Ezavas nekentė Jokūbo dėl tėvo palaiminimo. Ir Ezavas sakė savo širdyje: ‘‘Artėja gedulo dienos dėl tėvo, tada užmušiu savo brolį Jokūbą!’‘
01O	27	42	01O	27	42		7700	Rebekai buvo perduoti jos vyresniojo sūnaus žodžiai. Ji tada pasišaukė savo jaunesnįjį sūnų Jokūbą ir tarė: ‘‘Tavo brolis Ezavas rengiasi atkeršyti tau ir nori užmušti tave.
01O	27	43	01O	27	43		7710	Taigi dabar, mano sūnau, klausyk manęs! Bėk pas mano brolį Labaną į Charaną
01O	27	44	01O	27	44		7720	ir gyvenk pas jį, kol paliaus tavo brolio rūstybė,
01O	27	45	01O	27	45		7730	kol tavo brolio pyktis atsileis ir jis pamirš, ką jam padarei! Po to aš nusiųsiu ką nors, kad tave pargabentų. Kodėl turėčiau jūsų abiejų netekti vieną dieną?’‘
01O	27	46	01O	27	46		7740	Rebeka tarė Izaokui: ‘‘Man įgriso mano gyvenimas dėl hetitų dukterų. Jei dar ir Jokūbas ves hetitę, tai kam man begyventi?’‘
01O	28	1	01O	28	1		7750	Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino jį ir jam įsakė: ‘‘Neimk žmonos iš kanaaniečių giminės.
01O	28	2	01O	28	2		7760	Keliauk į Mesopotamiją, į tavo motinos tėvo Betuelio namus, ir iš tavo motinos brolio Labano dukterų pasirink žmoną,
01O	28	3	01O	28	3		7770	o visagalis Dievas telaimina tave ir tepadaro tave vaisingą, ir tepadaugina tave, kad iš tavęs kiltų daugybė tautų!
01O	28	4	01O	28	4		7780	Jis tesuteikia tau ir tavo palikuonims Abraomo palaiminimą, kad paveldėtum žemę, kurioje esi svetimšalis, kurią Dievas atidavė Abraomui’‘.
01O	28	5	01O	28	5		7790	Izaokas išleido Jokūbą. Tas išėjo į Mesopotamiją pas Labaną, siro Betuelio sūnų, Jokūbo ir Ezavo motinos Rebekos brolį.
01O	28	6	01O	28	6		7800	Ezavas pamatė, kad Izaokas palaimino Jokūbą ir jį išsiuntė į Mesopotamiją žmonos pasirinkti ir, laimindamas jį, įsakė: ‘‘Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų’‘.
01O	28	7	01O	28	7		7810	Jokūbas paklausė savo tėvo ir iškeliavo į Mesopotamiją.
01O	28	8	01O	28	8		7820	Ezavas įsitikino, kad kanaanietės nepatinka jo tėvui Izaokui.
01O	28	9	01O	28	9		7830	Tada Ezavas, nuėjęs pas Izmaelį, be savo turimųjų žmonų dar vedė Mahalatą, Abraomo sūnaus Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.
01O	28	10	01O	28	10		7840	Jokūbas, išvykęs iš Beer Šebos, keliavo į Charaną.
01O	28	11	01O	28	11		7850	Jis, pasiekęs vieną vietovę, ten pasiliko nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs vieną iš ten gulinčių akmenų, pasidėjo priegalviu ir atsigulė.
01O	28	12	01O	28	12		7860	Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn.
01O	28	13	01O	28	13		7870	Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: ‘‘Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims.
01O	28	14	01O	28	14		7880	O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės!
01O	28	15	01O	28	15		7890	Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs’‘.
01O	28	16	01O	28	16		7900	Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: ‘‘Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!’‘
01O	28	17	01O	28	17		7910	Jis nusigandęs tarė: ‘‘Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!’‘
01O	28	18	01O	28	18		7920	Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo.
01O	28	19	01O	28	19		7930	Jis pavadino tą vietą Beteliu; anksčiau tas miestas vadinosi Lūzas.
01O	28	20	01O	28	20		7940	Jokūbas padarė įžadą: ‘‘Jei Viešpats Dievas bus su manimi, mane saugos šitame kely ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti,
01O	28	21	01O	28	21		7950	jei ramybėje sugrįšiu į savo tėvo namus, tada Viešpats bus mano Dievas.
01O	28	22	01O	28	22		7960	Ir šitas akmuo, kurį pastačiau paminklu, bus Dievo namai. Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį’‘.
01O	29	1	01O	29	1		7970	Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.
01O	29	2	01O	29	2		7980	Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.
01O	29	3	01O	29	3		7990	Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.
01O	29	4	01O	29	4		8000	Jokūbas klausė: ‘‘Broliai, iš kur jūs esate?’‘ Tie atsakė: ‘‘Iš Charano’‘.
01O	29	5	01O	29	5		8010	Jis vėl klausė: ‘‘Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?’‘ Jie atsakė: ‘‘Pažįstame’‘.
01O	29	6	01O	29	6		8020	Jis klausė: ‘‘Kaip jam sekasi?’‘ Tie atsakė: ‘‘Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!’‘
01O	29	7	01O	29	7		8030	Jokūbas tarė: ‘‘Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!’‘
01O	29	8	01O	29	8		8040	Bet jie atsakė: ‘‘Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis’‘.
01O	29	9	01O	29	9		8050	Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.
01O	29	10	01O	29	10		8060	Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.
01O	29	11	01O	29	11		8070	Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.
01O	29	12	01O	29	12		8080	Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.
01O	29	13	01O	29	13		8090	Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.
01O	29	14	01O	29	14		8100	Labanas jam tarė: ‘‘Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!’‘ Jis gyveno pas jį visą mėnesį.
01O	29	15	01O	29	15		8110	Ir Labanas tarė Jokūbui: ‘‘Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?’‘
01O	29	16	01O	29	16		8120	Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji­Rachelė.
01O	29	17	01O	29	17		8130	Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.
01O	29	18	01O	29	18		8140	Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: ‘‘Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę’‘.
01O	29	19	01O	29	19		8150	Labanas atsakė: ‘‘Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!’‘
01O	29	20	01O	29	20		8160	Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.
01O	29	21	01O	29	21		8170	Po to Jokūbas tarė Labanui: ‘‘Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!’‘
01O	29	22	01O	29	22		8180	Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.
01O	29	23	01O	29	23		8190	Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.
01O	29	24	01O	29	24		8200	Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.
01O	29	25	01O	29	25		8210	Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: ‘‘Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?’‘
01O	29	26	01O	29	26		8220	Labanas atsakė: ‘‘Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.
01O	29	27	01O	29	27		8230	Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!’‘
01O	29	28	01O	29	28		8240	Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.
01O	29	29	01O	29	29		8250	Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.
01O	29	30	01O	29	30		8260	Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.
01O	29	31	01O	29	31		8270	Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę­nevaisingą.
01O	29	32	01O	29	32		8280	Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: ‘‘Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras’‘.
01O	29	33	01O	29	33		8290	Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: ‘‘Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą’‘. Ji pavadino jį Simeonu.
01O	29	34	01O	29	34		8300	Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: ‘‘Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus’‘. Todėl ji pavadino jį Leviu.
01O	29	35	01O	29	35		8310	Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: ‘‘Dabar šlovinsiu Viešpatį’‘. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.
01O	30	1	01O	30	1		8320	Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: ‘‘Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!’‘
01O	30	2	01O	30	2		8330	Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: ‘‘Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?’‘
01O	30	3	01O	30	3		8340	Tada ji tarė: ‘‘Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos’‘.
01O	30	4	01O	30	4		8350	Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją.
01O	30	5	01O	30	5		8360	Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų.
01O	30	6	01O	30	6		8370	Tada Rachelė tarė: ‘‘Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų’‘. Todėl ji pavadino jį Danu.
01O	30	7	01O	30	7		8380	Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų.
01O	30	8	01O	30	8		8390	Tada Rachelė tarė: ‘‘Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau’‘. Ir ji pavadino jį Neftaliu.
01O	30	9	01O	30	9		8400	Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną.
01O	30	10	01O	30	10		8410	Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų.
01O	30	11	01O	30	11		8420	Tada Lėja tarė: ‘‘Laimingai!’‘ Ir ji pavadino jį Gadu.
01O	30	12	01O	30	12		8430	Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų.
01O	30	13	01O	30	13		8440	Tada Lėja tarė: ‘‘Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta’‘. Ir ji pavadino jį Ašeru.
01O	30	14	01O	30	14		8450	Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: ‘‘Duok man savo sūnaus mandragorų’‘.
01O	30	15	01O	30	15		8460	Bet ji atsakė: ‘‘Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?’‘ Rachelė tarė: ‘‘Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!’‘
01O	30	16	01O	30	16		8470	Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: ‘‘Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus’‘. Taip jis praleido su ja tą naktį.
01O	30	17	01O	30	17		8480	Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų.
01O	30	18	01O	30	18		8490	Tada Lėja tarė: ‘‘Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui’‘. Ji pavadino jį Isacharu.
01O	30	19	01O	30	19		8500	Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų.
01O	30	20	01O	30	20		8510	Tada Lėja tarė: ‘‘Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus’‘. Ir ji praminė jį Zabulonu.
01O	30	21	01O	30	21		8520	Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina.
01O	30	22	01O	30	22		8530	Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą.
01O	30	23	01O	30	23		8540	Ji pagimdė sūnų ir tarė: ‘‘Dievas pašalino mano gėdą’‘.
01O	30	24	01O	30	24		8550	Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: ‘‘Viešpats duos man dar kitą sūnų!’‘
01O	30	25	01O	30	25		8560	Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: ‘‘Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį!
01O	30	26	01O	30	26		8570	Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!’‘
01O	30	27	01O	30	27		8580	Labanas jam tarė: ‘‘O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs.
01O	30	28	01O	30	28		8590	Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!’‘
01O	30	29	01O	30	29		8600	Jokūbas atsakė: ‘‘Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje.
01O	30	30	01O	30	30		8610	Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?’‘
01O	30	31	01O	30	31		8620	Labanas tarė: ‘‘Ką turiu tau duoti?’‘ Jokūbas atsakė: ‘‘Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę:
01O	30	32	01O	30	32		8630	šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas.
01O	30	33	01O	30	33		8640	Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!’‘
01O	30	34	01O	30	34		8650	Labanas atsakė: ‘‘Sutinku. Tebūna kaip sakai!’‘
01O	30	35	01O	30	35		8660	Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinus­lopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums.
01O	30	36	01O	30	36		8670	Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę.
01O	30	37	01O	30	37		8680	Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir liepų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta.
01O	30	38	01O	30	38		8690	Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis.
01O	30	39	01O	30	39		8700	Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus.
01O	30	40	01O	30	40		8710	Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis.
01O	30	41	01O	30	41		8720	Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi.
01O	30	42	01O	30	42		8730	Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui.
01O	30	43	01O	30	43		8740	Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų.
01O	31	1	01O	31	1		8750	Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: ‘‘Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą’‘.
01O	31	2	01O	31	2		8760	Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau.
01O	31	3	01O	31	3		8770	Viešpats tarė Jokūbui: ‘‘Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!’‘
01O	31	4	01O	31	4		8780	Jokūbas pasišaukė Rachelę ir Lėją į lauką prie savo bandos
01O	31	5	01O	31	5		8790	ir joms tarė: ‘‘Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.
01O	31	6	01O	31	6		8800	Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui.
01O	31	7	01O	31	7		8810	Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti.
01O	31	8	01O	31	8		8820	Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus.
01O	31	9	01O	31	9		8830	Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė.
01O	31	10	01O	31	10		8840	Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių.
01O	31	11	01O	31	11		8850	Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’
01O	31	12	01O	31	12		8860	Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė.
01O	31	13	01O	31	13		8870	Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’ ‘‘
01O	31	14	01O	31	14		8880	Tada Rachelė ir Lėja kalbėjo: ‘‘Ar mums dar yra dalis tėvo namuose?
01O	31	15	01O	31	15		8890	Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau.
01O	31	16	01O	31	16		8900	Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė’‘.
01O	31	17	01O	31	17		8910	Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas,
01O	31	18	01O	31	18		8920	išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį.
01O	31	19	01O	31	19		8930	Labanas tuo metu kirpo avis. Tada Rachelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui.
01O	31	20	01O	31	20		8940	Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs.
01O	31	21	01O	31	21		8950	Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną.
01O	31	22	01O	31	22		8960	Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo.
01O	31	23	01O	31	23		8970	Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne.
01O	31	24	01O	31	24		8980	Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: ‘‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!’‘
01O	31	25	01O	31	25		8990	Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnyne
01O	31	26	01O	31	26		9000	ir tarė Jokūbui: ‘‘Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves?
01O	31	27	01O	31	27		9010	Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis.
01O	31	28	01O	31	28		9020	Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai.
01O	31	29	01O	31	29		9030	Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’.
01O	31	30	01O	31	30		9040	Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?’‘
01O	31	31	01O	31	31		9050	Jokūbas atsakė Labanui: ‘‘Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų.
01O	31	32	01O	31	32		9060	O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo’‘. Jokūbas nežinojo, kad Rachelė buvo pavogusi dievukus.
01O	31	33	01O	31	33		9070	Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į Rachelės palapinę.
01O	31	34	01O	31	34		9080	Bet Rachelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado.
01O	31	35	01O	31	35		9090	Ji tarė savo tėvui: ‘‘Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms’‘. Jis ieškojo, bet dievukų nerado.
01O	31	36	01O	31	36		9100	Jokūbas supyko ir barė Labaną: ‘‘Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi
01O	31	37	01O	31	37		9110	ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!
01O	31	38	01O	31	38		9120	Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau.
01O	31	39	01O	31	39		9130	Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį.
01O	31	40	01O	31	40		9140	Aš dieną kenčiau kaitrą, naktį­šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.
01O	31	41	01O	31	41		9150	Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą!
01O	31	42	01O	31	42		9160	Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave’‘.
01O	31	43	01O	31	43		9170	Labanas atsakė Jokūbui: ‘‘Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiai­mano vaikaičiai, banda­ mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?
01O	31	44	01O	31	44		9180	Todėl ateik ir padarykime sandorą­aš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!’‘
01O	31	45	01O	31	45		9190	Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.
01O	31	46	01O	31	46		9200	Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: ‘‘Pririnkite akmenų!’‘ Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.
01O	31	47	01O	31	47		9210	Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas­ Galedu.
01O	31	48	01O	31	48		9220	Labanas tarė: ‘‘Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs’‘. Todėl ji vadinama Galedu
01O	31	49	01O	31	49		9230	ir Micpa, nes jis sakė: ‘‘Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!
01O	31	50	01O	31	50		9240	Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas’‘.
01O	31	51	01O	31	51		9250	Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: ‘‘Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.
01O	31	52	01O	31	52		9260	Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!
01O	31	53	01O	31	53		9270	Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!’‘ Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.
01O	31	54	01O	31	54		9280	Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.
01O	31	55	01O	31	55		9290	Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.
01O	32	1	01O	32	1		9300	Jokūbui keliaujant toliau, jį pasitiko Dievo angelai.
01O	32	2	01O	32	2		9310	Jis, išvydęs juos, tarė: ‘‘Tai Dievo stovykla!’‘ Ir pavadino tą vietą Mahanaimu.
01O	32	3	01O	32	3		9320	Jokūbas siuntė pirma savęs pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seyro žemę, Edomo kraštan.
01O	32	4	01O	32	4		9330	Jis įsakė jiems: ‘‘Taip kalbėsite mano valdovui Ezavui: ‘Taip sako tavo tarnas Jokūbas: ‘Viešėjau pas Labaną ir ten užtrukau iki šios dienos.
01O	32	5	01O	32	5		9340	Turiu jaučių, asilų, avių, tarnų bei tarnaičių ir siunčiu pranešti savo valdovui, kad surasčiau malonę jo akyse’ ‘‘.
01O	32	6	01O	32	6		9350	Pasiuntiniai, sugrįžę pas Jokūbą, pranešė: ‘‘Buvome nuėję pas tavo brolį Ezavą, jis ateina tavęs pasitikti su keturiais šimtais vyrų!’‘
01O	32	7	01O	32	7		9360	Jokūbas labai išsigando ir susirūpino. Jis padalino žmones, avis, galvijus bei kupranugarius į du būrius
01O	32	8	01O	32	8		9370	ir tarė: ‘‘Jei Ezavas užpuls vieną būrį ir jį sumuš, tai bent likęs išsigelbės’‘.
01O	32	9	01O	32	9		9380	Jokūbas meldėsi: ‘‘Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‘Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu’.
01O	32	10	01O	32	10		9390	Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius.
01O	32	11	01O	32	11		9400	Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais.
01O	32	12	01O	32	12		9410	Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’ ‘‘.
01O	32	13	01O	32	13		9420	Jokūbas tą naktį nakvojo toje vietoje. Rytą jis parinko dovanų savo broliui Ezavui iš to, ką turėjo:
01O	32	14	01O	32	14		9430	du šimtus ožkų ir dvidešimt ožių, du šimtus avių ir dvidešimt avinų,
01O	32	15	01O	32	15		9440	trisdešimt kupranugarių su kumeliukais, keturiasdešimt karvių ir dešimt jaučių, dvidešimt asilių ir dešimt asilų.
01O	32	16	01O	32	16		9450	Jis juos atidavė tarnams ir išsiuntė po būrį atskirai, sakydamas: ‘‘Eikite pirma manęs, palikdami tarpus tarp bandų!’‘
01O	32	17	01O	32	17		9460	Jis įsakė pirmajam: ‘‘Kai tave sutiks mano brolis Ezavas, klausdamas: ‘Kam tu priklausai? Kur eini? Kam priklauso šita banda?’,
01O	32	18	01O	32	18		9470	tai atsakyk: ‘Tavo tarnui Jokūbui. Tai dovana, siunčiama mano valdovui Ezavui; štai ir jis pats ateina paskui mus’ ‘‘.
01O	32	19	01O	32	19		9480	Jis taip įsakė antrajam, trečiajam ir visiems, kurie ginė bandas: ‘‘Kalbėkite šitais žodžiais Ezavui, kai jį sutiksite,
01O	32	20	01O	32	20		9490	ir pridurkite: ‘Tavo tarnas Jokūbas taip pat ateina paskui mus’ ‘‘. Jokūbas galvojo: ‘‘Aš jį permaldausiu dovanomis, kurias siunčiu pirma savęs, paskui sutiksiu jį patį. Gal jis mane draugiškai sutiks?’‘
01O	32	21	01O	32	21		9500	Pasiųstos dovanos išėjo pirma jo, o jis pats tą naktį nakvojo stovykloje.
01O	32	22	01O	32	22		9510	Tą pačią naktį atsikėlęs jis paėmė abi žmonas, abi tarnaites ir vienuolika sūnų ir perbrido Jaboko brastą.
01O	32	23	01O	32	23		9520	Jis perkėlė per upelį juos ir visa, ką turėjo.
01O	32	24	01O	32	24		9530	Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros.
01O	32	25	01O	32	25		9540	Matydamas, kad neįstengia jo įveikti, tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį.
01O	32	26	01O	32	26		9550	Tada tas vyras tarė: ‘‘Paleisk mane, nes jau aušta!’‘ Jokūbas atsakė: ‘‘Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!’‘
01O	32	27	01O	32	27		9560	Tas klausė: ‘‘Kuo tu vardu?’‘ Jis atsakė: ‘‘Jokūbas’‘.
01O	32	28	01O	32	28		9570	Tada jis tarė: ‘‘Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai’‘.
01O	32	29	01O	32	29		9580	Jokūbas klausė: ‘‘Pasakyk man savo vardą’‘. Bet tas atsakė: ‘‘Kam gi klausi mano vardo?’‘ Ir jis ten jį palaimino.
01O	32	30	01O	32	30		9590	Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: ‘‘Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas’‘.
01O	32	31	01O	32	31		9600	Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja.
01O	32	32	01O	32	32		9610	Todėl iki šios dienos Izraelio vaikai nevalgo šlaunies raumenų, nes Jokūbo šlaunis buvo sužeista.
01O	33	1	01O	33	1		9620	Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos, Rachelės ir abiejų tarnaičių:
01O	33	2	01O	33	2		9630	sustatė tarnaites ir jų vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o Rachelę ir Juozapą paskutinėje eilėje.
01O	33	3	01O	33	3		9640	Jis pats nuėjo pirma jų ir septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su broliu.
01O	33	4	01O	33	4		9650	Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė.
01O	33	5	01O	33	5		9660	Pamatęs žmonas ir vaikus, jis klausė: ‘‘Kas šitie?’‘ Tas atsakė: ‘‘Vaikai, kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną’‘.
01O	33	6	01O	33	6		9670	Tada priartėjusios tarnaitės su savo vaikais nusilenkė.
01O	33	7	01O	33	7		9680	Paskui priartėjo Lėja ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir Rachelė ir taip pat nusilenkė.
01O	33	8	01O	33	8		9690	Ezavas toliau klausė: ‘‘Kam tie būriai, kuriuos sutikau?’‘ Jis atsakė: ‘‘Kad rasčiau malonę savo valdovo akyse!’‘
01O	33	9	01O	33	9		9700	Ezavas atsakė: ‘‘Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!’‘
01O	33	10	01O	33	10		9710	Jokūbas tarė: ‘‘O ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą, ir tu esi man malonus.
01O	33	11	01O	33	11		9720	Prašau, priimk palaiminimą, kurį tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko turiu’‘. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną.
01O	33	12	01O	33	12		9730	Tada Ezavas tarė: ‘‘Dabar keliaukime­aš eisiu tavo priešakyje!’‘
01O	33	13	01O	33	13		9740	Bet Jokūbas atsakė: ‘‘Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš.
01O	33	14	01O	33	14		9750	Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą’‘.
01O	33	15	01O	33	15		9760	Tada Ezavas sakė: ‘‘Leisk man palikti su tavimi dalį savo žmonių!’‘ Bet tas atsakė: ‘‘Kam to reikia? Kad tik surasčiau malonę savo valdovo akyse!’‘
01O	33	16	01O	33	16		9770	Ezavas tą dieną sugrįžo į Seyrą,
01O	33	17	01O	33	17		9780	o Jokūbas judėjo toliau į Sukotą. Ten jis pasistatė namus, o gyvuliams­ pastoges. Todėl pavadino tą vietą Sukotu.
01O	33	18	01O	33	18		9790	Jokūbas, keliaudamas iš Mesopotamijos, laimingai atvyko į Sichemą, kuris yra Kanaano krašte, ir apsistojo šalia miesto.
01O	33	19	01O	33	19		9800	Sklypą, kuriame pasistatė palapinę, jis nusipirko iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą monetų.
01O	33	20	01O	33	20		9810	Jis ten pastatė aukurą ir jį pavadino: ‘‘Izraelio Dievo galybė’‘.
01O	34	1	01O	34	1		9820	Kartą Lėjos duktė Dina išėjo pasižiūrėti tos šalies dukterų.
01O	34	2	01O	34	2		9830	Šalies kunigaikščio hivo Hamoro sūnus Sichemas, ją pamatęs, nutvėrė ir išprievartavo.
01O	34	3	01O	34	3		9840	Jo siela prisirišo prie Jokūbo dukters Dinos. Jis pamilo mergaitę ir meiliai kalbėjo su ja.
01O	34	4	01O	34	4		9850	Sichemas prašė savo tėv o Hamoro: ‘‘Leisk man vesti šią mergaitę!’‘
01O	34	5	01O	34	5		9860	Jokūbas sužinojo, kad Sichemas išprievartavo jo dukterį Diną; kadangi jo sūnūs buvo prie gyvulių laukuose, Jokūbas tylėjo, kol jie pareis.
01O	34	6	01O	34	6		9870	Sichemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą, norėdamas su juo pasikalbėti.
01O	34	7	01O	34	7		9880	Jokūbo sūnūs, tai išgirdę, parėjo iš laukų. Jie įsižeidė ir labai supyko, nes Sichemas padarė gėdą Izraeliui, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, nors nederėjo taip daryti.
01O	34	8	01O	34	8		9890	Hamoras kalbėjosi su jais: ‘‘Mano sūnaus Sichemo siela ilgisi jūsų dukters. Prašau, leiskite mano sūnui ją vesti.
01O	34	9	01O	34	9		9900	Susigiminiuokime: duokite mums savo dukteris, o mūsų dukteris veskite!
01O	34	10	01O	34	10		9910	Gyvenkite pas mus. Kraštas jums yra atviras. Pasilikite ir laisvai jame gyvenkite ir įsigykite čia nuosavybę’‘.
01O	34	11	01O	34	11		9920	Ir Sichemas kalbėjo Dinos tėvui ir broliams: ‘‘O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Ko tik iš manęs paprašysite, duosiu.
01O	34	12	01O	34	12		9930	Prašykite pačio didžiausio kraičio ir dovanos; aš viską duosiu, ko paprašysite, tik leiskite man vesti mergaitę!’‘
01O	34	13	01O	34	13		9940	Jokūbo sūnūs klastingai kalbėjo su Sichemu ir jo tėvu Hamoru, nes Sichemas buvo išprievartavęs jų seserį Diną.
01O	34	14	01O	34	14		9950	Jie sakė jiems: ‘‘Mes negalime to padaryti­išleisti savo seserį už vyro, kuris yra neapipjaustytas, nes tai būtų mums negarbė ir gėda.
01O	34	15	01O	34	15		9960	Sutiksime su jumis tik su sąlyga, jei jūs tapsite kaip mes ir kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas.
01O	34	16	01O	34	16		9970	Tada mes leisime jums vesti savo dukteris ir vesime jūsų; liksime pas jus gyventi ir tapsime viena tauta.
01O	34	17	01O	34	17		9980	Bet jei mūsų nepaklausysite ir neapsipjaustysite, pasiimsime savo dukterį ir išeisime’‘.
01O	34	18	01O	34	18		9990	Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Sichemui.
01O	34	19	01O	34	19		10000	Jaunuolis nedelsė įvykdyti pasiūlymo, nes jis buvo įsimylėjęs Jokūbo dukterį. O jis buvo žymiausias savo tėvo namuose.
01O	34	20	01O	34	20		10010	Hamoras ir jo sūnus Sichemas atėjo prie miesto vartų ir kalbėjo savo miesto vyrams:
01O	34	21	01O	34	21		10020	‘‘Šitie žmonės yra taikingi mūsų atžvilgiu. Jie telieka gyventi ir laisvai verstis mūsų krašte. Kraštas juk platus! Jų dukteris vesime, o savo dukteris leisime tekėti už jų.
01O	34	22	01O	34	22		10030	Tie žmonės sutinka gyventi pas mus ir tapti viena tauta tik su šita sąlyga, jei kiekvienas mūsų vyras apsipjaustys, kaip jie yra apipjaustyti.
01O	34	23	01O	34	23		10040	Jų galvijai, jų manta ir visi gyvuliai priklausys mums. Sutikime su jais, ir jie liks pas mus gyventi!’‘
01O	34	24	01O	34	24		10050	Visi miesto vyrai paklausė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo ir buvo apipjaustyti.
01O	34	25	01O	34	25		10060	Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, du Jokūbo sūnūs, Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir, drąsiai atėję į miestą, išžudė visus vyrus.
01O	34	26	01O	34	26		10070	Jie taip pat nužudė Hamorą ir jo sūnų Sichemą, paėmė Diną iš Sichemo namų ir išėjo.
01O	34	27	01O	34	27		10080	Jokūbo sūnūs atėjo prie nužudytųjų ir apiplėšė miestą, keršydami už sesers išniekinimą.
01O	34	28	01O	34	28		10090	Pasiėmė jų avis, galvijus, asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose.
01O	34	29	01O	34	29		10100	Pagrobė visą jų turtą, vaikus ir žmonas išsivedė į nelaisvę ir išplėšė viską, kas buvo namuose.
01O	34	30	01O	34	30		10110	Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: ‘‘Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti’‘.
01O	34	31	01O	34	31		10120	Sūnūs atsakė: ‘‘Argi jam buvo leista pasielgti su mūsų seserimi kaip su paleistuve?’‘
01O	35	1	01O	35	1		10130	Dievas tarė Jokūbui: ‘‘Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo’‘.
01O	35	2	01O	35	2		10140	Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: ‘‘Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!
01O	35	3	01O	35	3		10150	Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!’‘
01O	35	4	01O	35	4		10160	Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.
01O	35	5	01O	35	5		10170	Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.
01O	35	6	01O	35	6		10180	Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.
01O	35	7	01O	35	7		10190	Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.
01O	35	8	01O	35	8		10200	Ten mirė Debora, Rebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino Raudos ąžuolu.
01O	35	9	01O	35	9		10210	Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.
01O	35	10	01O	35	10		10220	Ir Dievas tarė jam: ‘‘Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!
01O	35	11	01O	35	11		10230	Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!
01O	35	12	01O	35	12		10240	Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims’‘.
01O	35	13	01O	35	13		10250	Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.
01O	35	14	01O	35	14		10260	Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.
01O	35	15	01O	35	15		10270	Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.
01O	35	16	01O	35	16		10280	Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.
01O	35	17	01O	35	17		10290	Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: ‘‘Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų’‘.
01O	35	18	01O	35	18		10300	Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.
01O	35	19	01O	35	19		10310	Ir Rachelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.
01O	35	20	01O	35	20		10320	Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas Rachelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.
01O	35	21	01O	35	21		10330	Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.
01O	35	22	01O	35	22		10340	Izraeliui gyvenant anoje šalyje, Rubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.
01O	35	23	01O	35	23		10350	Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.
01O	35	24	01O	35	24		10360	Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.
01O	35	25	01O	35	25		10370	Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.
01O	35	26	01O	35	26		10380	Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.
01O	35	27	01O	35	27		10390	Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.
01O	35	28	01O	35	28		10400	Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.
01O	35	29	01O	35	29		10410	Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.
01O	36	1	01O	36	1		10420	Šitie yra Ezavo, kuris yra Edomas, palikuonys.
01O	36	2	01O	36	2		10430	Ezavas vedė žmonas kanaanietes: hetito Elono dukterį Adą, hivo Cibeono sūnaus Anos dukterį Oholibamą
01O	36	3	01O	36	3		10440	ir Basmatą, Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį.
01O	36	4	01O	36	4		10450	Ados sūnus­Elifazas. Basmatos sūnus­Reuelis.
01O	36	5	01O	36	5		10460	Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Šitie yra Ezavo sūnūs, gimę jam Kanaano žemėje.
01O	36	6	01O	36	6		10470	Ezavas pasiėmė savo žmonas, sūnus, dukteris, visus savo žmones, gyvulių bandas ir visą nuosavybę, kurią buvo įsigijęs Kanaano krašte, ir išvyko į kitą šalį, pasitraukdamas nuo savo brolio Jokūbo.
01O	36	7	01O	36	7		10480	Jų turtai buvo per dideli, kad jie galėtų gyventi kartu, o žemė, kurioje jie buvo ateiviai, nebegalėjo išmaitinti jų gyvulių.
01O	36	8	01O	36	8		10490	Ezavas apsigyveno Seyro kalnyne. Ezavas yra Edomas.
01O	36	9	01O	36	9		10500	Šitie yra Ezavo, edomitų tėvo palikuonys Seyro kalnyne.
01O	36	10	01O	36	10		10510	Ezavo sūnų vardai: Ezavo žmonos Ados sūnus­Elifazas, Ezavo žmonos Basmatos sūnus­Reuelis.
01O	36	11	01O	36	11		10520	Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Gatamas ir Kenazas.
01O	36	12	01O	36	12		10530	Timna buvo Ezavo sūnaus Elifazo sugulovė ir pagimdė Elifazui Amaleką. Šitie yra Ezavo žmonos Ados sūnūs.
01O	36	13	01O	36	13		10540	Reuelio sūnūs: Nahatas ir Zerachas, Šama ir Miza. Jie yra Ezavo žmonos Basmatos sūnūs.
01O	36	14	01O	36	14		10550	Ezavo žmonos Oholibamos, Cibeono sūnaus Anos dukters, sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas.
01O	36	15	01O	36	15		10560	Šie yra Ezavo sūnų kunigaikščiai—Ezavo pirmagimio Elifazo sūnūs: Temanas, Omaras, Cefojas, Kenazas,
01O	36	16	01O	36	16		10570	Korachas, Gatamas, Amalekas­iš Elifazo kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie yra Ados sūnūs.
01O	36	17	01O	36	17		10580	Ezavo sūnaus Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama, Miza­iš Reuelio kilę kunigaikščiai Edomo krašte. Jie Ezavo žmonos Basmatos sūnūs.
01O	36	18	01O	36	18		10590	Ezavo žmonos Oholibamos sūnūs: Jeušas, Jalamas ir Korachas. Tai iš Anos dukters Oholibamos, Ezavo žmonos, kilę kunigaikščiai.
01O	36	19	01O	36	19		10600	Jie yra Ezavo, tai yra Edomo sūnūs­tos šalies kunigaikščiai.
01O	36	20	01O	36	20		10610	Horo Seyro sūnūs, gyvenę krašte: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana,
01O	36	21	01O	36	21		10620	Dišonas, Eceras, Dišanas. Jie horų, Seyro sūnų, kunigaikščiai Edomo krašte.
01O	36	22	01O	36	22		10630	Lotano vaikai: Horis, Hemamas ir Lotano sesuo Timna.
01O	36	23	01O	36	23		10640	Sobalio sūnūs: Alvanas, Manahatas, Ebalas, Šefojas ir Onamas.
01O	36	24	01O	36	24		10650	Cibeono sūnūs: Aja ir Ana. Ana, beganydamas savo tėvo Cibeono asilus, dykumoje rado šiltąsias versmes.
01O	36	25	01O	36	25		10660	Anos vaikai: Dišonas ir duktė Oholibama.
01O	36	26	01O	36	26		10670	Dišono sūnūs: Hemdanas, Ešbanas, Itranas ir Keranas.
01O	36	27	01O	36	27		10680	Ecero sūnūs: Bilhanas, Zaavanas ir Akanas.
01O	36	28	01O	36	28		10690	Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.
01O	36	29	01O	36	29		10700	Horai: Lotanas, Šobalas, Zibeonas, Anas,
01O	36	30	01O	36	30		10710	Dišonas, Eceras ir Dišanas­horų kunigaikščiai Seyro krašte.
01O	36	31	01O	36	31		10720	Šitie karaliai valdė Edomo kraštą, kai izraelitai dar neturėjo savo kilmės karaliaus.
01O	36	32	01O	36	32		10730	Edome karaliumi buvo Beoro sūnus Bela: jo miestas vadinosi Dinhaba.
01O	36	33	01O	36	33		10740	Belai mirus, jo vietą užėmė Jobabas, Zeracho iš Bocros sūnus.
01O	36	34	01O	36	34		10750	Jobabui mirus, jo vietoje karaliavo Hušamas iš Temano šalies.
01O	36	35	01O	36	35		10760	Hušamui mirus, sostą paėmė Bedado sūnus Hadadas, kuris sumušė Midjaną Moabo laukuose ir kurio miestas vadinosi Avitas.
01O	36	36	01O	36	36		10770	Hadadui mirus, jo vietą užėmė Samla iš Masrekos.
01O	36	37	01O	36	37		10780	Samlai mirus, karaliavo Saulius iš Rehoboto.
01O	36	38	01O	36	38		10790	Sauliui mirus, sostas atiteko Achboro sūnui Baal Hananui.
01O	36	39	01O	36	39		10800	Achboro sūnui Baal Hananui mirus, jo vietą užėmė Hadaras. Jo miestas vadinosi Pavas. Jo žmona buvo vardu Mehetabelė; ji buvo Me Zahabo dukters Matredos duktė.
01O	36	40	01O	36	40		10810	Ezavo kunigaikščių vardai pagal jų kilmę ir vietos pavadinimą: Timna, Alva, Jetetas,
01O	36	41	01O	36	41		10820	Oholibama, Ela, Pinonas,
01O	36	42	01O	36	42		10830	Kenazas, Temanas, Mibcaras,
01O	36	43	01O	36	43		10840	Magdielis, Iramas. Šitie Edomo kunigaikščiai gyveno jų nuosavame krašte. Ezavas­edomitų protėvis.
01O	37	1	01O	37	1		10850	Jokūbas apsigyveno Kanaano šalyje, kur jo tėvas buvo ateivis.
01O	37	2	01O	37	2		10860	Tokia yra Jokūbo istorija. Juozapas, būdamas septyniolikos metų, ganė su savo broliais avis; vaikinas gyveno su savo tėvo žmonų Bilhos ir Zilpos sūnumis. Juozapas pranešdavo tėvui, kai jie ką pikta kalbėdavo.
01O	37	3	01O	37	3		10870	Izraelis mylėjo Juozapą labiau už kitus savo sūnus, nes jis gimė jam sulaukus žilos senatvės. Tėvas jam padarė margą apdarą.
01O	37	4	01O	37	4		10880	Jo broliai, pastebėję, kad jų tėvas Juozapą myli labiau už visus brolius, neapkentė jo ir nesugyveno su juo.
01O	37	5	01O	37	5		10890	Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti.
01O	37	6	01O	37	6		10900	Jis jiems tarė: ‘‘Pasiklausykite mano sapno:
01O	37	7	01O	37	7		10910	štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą’‘.
01O	37	8	01O	37	8		10920	Broliai jam atsakė: ‘‘Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?’‘ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų.
01O	37	9	01O	37	9		10930	Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: ‘‘Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane’‘.
01O	37	10	01O	37	10		10940	Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: ‘‘Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?’‘
01O	37	11	01O	37	11		10950	Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
01O	37	12	01O	37	12		10960	Kartą jo broliai ganė tėvo avis prie Sichemo.
01O	37	13	01O	37	13		10970	Tėvas tarė Juozapui: ‘‘Ar tavo broliai negano prie Sichemo? Eikš, aš tave pasiųsiu pas juos!’‘ Jis atsiliepė: ‘‘Aš čia!’‘
01O	37	14	01O	37	14		10980	‘‘Eik, pažiūrėk, kaip tavo broliams ten sekasi, ir parėjęs pranešk man’‘. Taigi tėvas išsiuntė Juozapą iš Hebrono slėnio į Sichemą.
01O	37	15	01O	37	15		10990	Vienas vyras sutiko Juozapą beklaidžiojantį lauke ir paklausė: ‘‘Ko ieškai?’‘
01O	37	16	01O	37	16		11000	Jis atsakė: ‘‘Ieškau savo brolių. Pasakyk man, kur jie gano?’‘
01O	37	17	01O	37	17		11010	Tas vyras atsakė: ‘‘Jie išėjo iš čia. Nugirdau juos kalbant: ‘Eikime į Dotaną’ ‘‘. Juozapas ėjo paskui savo brolius ir rado juos Dotane.
01O	37	18	01O	37	18		11020	Jie, iš tolo pamatę jį ateinant, slapta susimokė jį nužudyti.
01O	37	19	01O	37	19		11030	Jie sakė vienas kitam: ‘‘Štai ateina sapnuotojas!
01O	37	20	01O	37	20		11040	Dabar užmuškime jį, įmeskime į duobę ir sakykime: ‘Plėšrus žvėris jį suėdė’; tada pamatysime, kas bus iš jo sapnų!’‘
01O	37	21	01O	37	21		11050	Bet Rubenas, tai išgirdęs, išgelbėjo jį iš jų rankų, sakydamas: ‘‘Nežudykime jo.
01O	37	22	01O	37	22		11060	Nepraliekite kraujo! Įmeskite jį į šitą dykumoje esančią duobę, bet nesutepkite savo rankų!’‘ Jis taip kalbėjo, norėdamas jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui.
01O	37	23	01O	37	23		11070	Juozapui atėjus pas brolius, jie nutraukė nuo jo margąjį apdarą, kuriuo jis vilkėjo,
01O	37	24	01O	37	24		11080	ir, sugriebę jį, įmetė į duobę, kurioje nebuvo vandens.
01O	37	25	01O	37	25		11090	Tada jie susėdo valgyti. Staiga jie pamatė izmaelitų karavaną, ateinantį iš Gileado, ir jų kupranugarius, nešančius kvepalų, balzamo ir miros. Jie traukė į Egiptą.
01O	37	26	01O	37	26		11100	Judas tarė savo broliams: ‘‘Ką laimėsime, užmušę savo brolį ir nuslėpę jo kraują?
01O	37	27	01O	37	27		11110	Parduokime jį izmaelitams ir nesutepkime savo rankų. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas!’‘ Broliai paklausė jo.
01O	37	28	01O	37	28		11120	Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.
01O	37	29	01O	37	29		11130	Rubenas, sugrįžęs prie duobės ir pamatęs, kad Juozapo nebėra, perplėšė savo drabužius.
01O	37	30	01O	37	30		11140	Sugrįžęs pas brolius, tarė: ‘‘Vaiko nebėra! Kur aš eisiu!’‘
01O	37	31	01O	37	31		11150	Jie paėmė Juozapo apdarą ir, papjovę ožį, tą apdarą pamirkė jo kraujyje
01O	37	32	01O	37	32		11160	ir pasiuntė jį tėvui, sakydami: ‘‘Štai ką radome. Pažiūrėk, ar tai ne tavo sūnaus apdaras?’‘
01O	37	33	01O	37	33		11170	Pažinęs jį, tėvas tarė: ‘‘Tai mano sūnaus apdaras! Plėšrus žvėris jį suėdė! Juozapas tikrai sudraskytas!’‘
01O	37	34	01O	37	34		11180	Jokūbas persiplėšė drabužius, užsivilko ašutinę ir daugelį dienų gedėjo savo sūnaus.
01O	37	35	01O	37	35		11190	Visi jo sūnūs ir dukterys guodė jį, tačiau jis nesidavė guodžiamas ir tarė: ‘‘Aš gedėdamas nueisiu į mirusiųjų buveinę pas savo sūnų’‘. Taip jį apraudojo jo tėvas.
01O	37	36	01O	37	36		11200	Tuo metu midjaniečiai Egipte pardavė jį Potifarui, faraono rūmų valdininkui, sargybos viršininkui.
01O	38	1	01O	38	1		11210	Judas pasitraukė nuo savo brolių ir apsigyveno pas vieną adulamietį, vardu Hyras.
01O	38	2	01O	38	2		11220	Ten Judas pamatė kanaaniečio Šūvos dukterį ir paėmė ją, ir įėjo pas ją.
01O	38	3	01O	38	3		11230	Ji pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Eru.
01O	38	4	01O	38	4		11240	Ji pastojo dar kartą ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Onanu.
01O	38	5	01O	38	5		11250	Ir dar kartą ji pastojo, ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Šela. Judas tada gyveno Kezibe.
01O	38	6	01O	38	6		11260	Judas paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, vardu Tamara.
01O	38	7	01O	38	7		11270	Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino.
01O	38	8	01O	38	8		11280	Tada Judas tarė sūnui Onanui: ‘‘Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir atgaivink savo brolio palikuonis’‘.
01O	38	9	01O	38	9		11290	Onanas žinojo, kad palikuonys nepriklausys jam. Todėl įeidamas pas savo brolio žmoną išliejo sėklą žemėn, kad neduotų broliui palikuonių.
01O	38	10	01O	38	10		11300	Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino.
01O	38	11	01O	38	11		11310	Judas tarė savo marčiai Tamarai: ‘‘Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela’‘. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus.
01O	38	12	01O	38	12		11320	Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyru ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus.
01O	38	13	01O	38	13		11330	Tamarai buvo pranešta: ‘‘Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti’‘.
01O	38	14	01O	38	14		11340	Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas.
01O	38	15	01O	38	15		11350	Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.
01O	38	16	01O	38	16		11360	Jis pasuko prie jos ir tarė: ‘‘Leisk man įeiti pas tave’‘. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: ‘‘Ką man duosi?’‘
01O	38	17	01O	38	17		11370	Jis atsakė: ‘‘Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos’‘. Ji paklausė: ‘‘Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?’‘
01O	38	18	01O	38	18		11380	Jis paklausė: ‘‘Ko nori užstatu?’‘ Ji atsakė: ‘‘Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje’‘. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo.
01O	38	19	01O	38	19		11390	Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo.
01O	38	20	01O	38	20		11400	Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado.
01O	38	21	01O	38	21		11410	Jis klausinėjo vietos žmonių: ‘‘Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?’‘ Jie atsakė: ‘‘Čia nebuvo jokios paleistuvės’‘.
01O	38	22	01O	38	22		11420	Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: ‘‘Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę’‘.
01O	38	23	01O	38	23		11430	Judas tarė: ‘‘Tegul pasilaiko mano užstatą, kad neapsijuoktume. Aš jai siunčiau ožiuką, bet tu negalėjai jos surasti’‘.
01O	38	24	01O	38	24		11440	Po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: ‘‘Tavo marti Tamara paleistuvavo ir pastojo’‘. Judas liepė: ‘‘Atveskite ją, kad ji būtų sudeginta’‘.
01O	38	25	01O	38	25		11450	Kai ją išvedė, ji pasiuntė žinią savo uošviui: ‘‘Aš pastojau nuo vyro, kuriam priklauso šitie daiktai. Ištirk, kam priklauso šitas antspaudas, virvė ir lazda’‘.
01O	38	26	01O	38	26		11460	Judas atpažinęs tarė: ‘‘Ji yra teisesnė už mane, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai’‘. Ir daugiau jis jos nepažino.
01O	38	27	01O	38	27		11470	Gimdymo metu paaiškėjo, kad dvyniai yra jos įsčiose.
01O	38	28	01O	38	28		11480	Jai begimdant, vienas iškišo ranką. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankos raudoną siūlą, sakydama: ‘‘Šitas pirmas išėjo’‘.
01O	38	29	01O	38	29		11490	Bet jis įtraukė ranką atgal, ir štai išėjo jo brolis. Ji tarė: ‘‘Štai kaip tu prasiveržei’‘. Jį tad pavadino Perecu.
01O	38	30	01O	38	30		11500	Paskui gimė jo brolis, ant kurio rankos buvo raudonas siūlas; jį pavadino Zerachu.
01O	39	1	01O	39	1		11510	Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų.
01O	39	2	01O	39	2		11520	Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose.
01O	39	3	01O	39	3		11530	Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino.
01O	39	4	01O	39	4		11540	Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti.
01O	39	5	01O	39	5		11550	Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose.
01O	39	6	01O	39	6		11560	Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.
01O	39	7	01O	39	7		11570	Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: ‘‘Sugulk su manimi’‘.
01O	39	8	01O	39	8		11580	Bet jis jai atsakė: ‘‘Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas.
01O	39	9	01O	39	9		11590	Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?’‘
01O	39	10	01O	39	10		11600	Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja.
01O	39	11	01O	39	11		11610	Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo.
01O	39	12	01O	39	12		11620	Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: ‘‘Sugulk su manimi’‘. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan.
01O	39	13	01O	39	13		11630	Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan,
01O	39	14	01O	39	14		11640	ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: ‘‘Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti.
01O	39	15	01O	39	15		11650	Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo’‘.
01O	39	16	01O	39	16		11660	Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas.
01O	39	17	01O	39	17		11670	Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: ‘‘Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs.
01O	39	18	01O	39	18		11680	Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo’‘.
01O	39	19	01O	39	19		11690	Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: ‘‘Taip tavo vergas pasielgė su manimi’‘, užsidegė pykčiu.
01O	39	20	01O	39	20		11700	Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai.
01O	39	21	01O	39	21		11710	Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse.
01O	39	22	01O	39	22		11720	Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje.
01O	39	23	01O	39	23		11730	Kalėjimo viršininkas niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo sėkmę.
01O	40	1	01O	40	1		11740	Po kurio laiko nusikalto Egipto karaliui jo vyno pilstytojas ir duonkepys.
01O	40	2	01O	40	2		11750	Faraonas supyko ant abiejų savo valdininkų: ant vyno pilstytojų viršininko ir duonkepių viršininko.
01O	40	3	01O	40	3		11760	Jis įsakė juos uždaryti sargybos viršininko kalėjime, kur kalėjo Juozapas.
01O	40	4	01O	40	4		11770	Sargybos viršininkas pavedė Juozapui juos prižiūrėti ir jiems patarnauti. Jie ten sėdėjo ilgesnį laiką.
01O	40	5	01O	40	5		11780	Egipto karaliaus vyno pilstytojas ir duonkepys tą pačią naktį sapnavo sapną, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę.
01O	40	6	01O	40	6		11790	Juozapas, įėjęs pas juos rytą, pastebėjo juos esant prislėgtus.
01O	40	7	01O	40	7		11800	Jis paklausė jų: ‘‘Kodėl šiandien jūsų veidai tokie paniurę?’‘
01O	40	8	01O	40	8		11810	Jie atsakė: ‘‘Sapnavome sapną, bet nėra, kas jį išaiškintų’‘. Juozapas jiems tarė: ‘‘Argi ne iš Dievo ateina išaiškinimas? Papasakokite juos man’‘.
01O	40	9	01O	40	9		11820	Tuomet vyno pilstytojų viršininkas papasakojo savo sapną Juozapui: ‘‘Aš sapnavau, kad pasirodė vynmedis prieš mane.
01O	40	10	01O	40	10		11830	Jis turėjo tris šakeles, išleido pumpurus, išskleidė žiedus ir subrandino vynuoges ant kekių.
01O	40	11	01O	40	11		11840	Faraono taurę laikiau savo rankoje. Paėmiau vynuogių, išspaudžiau jas į faraono taurę ir padaviau taurę faraonui’‘.
01O	40	12	01O	40	12		11850	Juozapas jam atsakė: ‘‘Štai sapno išaiškinimas: trys šakelės yra trys dienos.
01O	40	13	01O	40	13		11860	Po trijų dienų faraonas sugrąžins tave tarnybon, ir tu padavinėsi faraonui taurę į jo ranką, kaip pirma darydavai, kai buvai jo vyno pilstytojas.
01O	40	14	01O	40	14		11870	Atsimink mane, kai tau bus gerai, ir pasigailėk manęs, paminėk mane faraonui ir padėk man išeiti iš šitų namų.
01O	40	15	01O	40	15		11880	Aš esu pavogtas iš hebrajų krašto ir čia nesu nusikaltimo padaręs, už kurį mane laikytų kalėjime’‘.
01O	40	16	01O	40	16		11890	Kepėjų viršininkas girdėdamas, kad jis gerai išaiškino, tarė Juozapui: ‘‘O aš sapnuodamas mačiau tris pintines ant savo galvos.
01O	40	17	01O	40	17		11900	Viršutinėje pintinėje buvo įvairių keptų valgių faraonui, ir paukščiai lesė iš tos pintinės’‘.
01O	40	18	01O	40	18		11910	Juozapas atsakė: ‘‘Štai sapno išaiškinimas: trys pintinės yra trys dienos.
01O	40	19	01O	40	19		11920	Po trijų dienų faraonas nukirs tavo galvą, tave pakabins ant medžio, ir paukščiai les tavo kūną’‘.
01O	40	20	01O	40	20		11930	Trečiąją dieną buvo faraono gimtadienis ir jis iškėlė puotą visiems savo tarnams. Jis atsiminė savo vyriausiąjį vyno pilstytoją ir vyriausiąjį duonkepį.
01O	40	21	01O	40	21		11940	Faraonas sugrąžino vyriausiąjį vyno pilstytoją į jo tarnybą, ir jis vėl padavinėjo taurę faraonui.
01O	40	22	01O	40	22		11950	O kepėjų viršininką jis įsakė pakarti, kaip Juozapas buvo jiems išaiškinęs.
01O	40	23	01O	40	23		11960	Tačiau vyno pilstytojų viršininkas neatsiminė Juozapo ir pamiršo jį.
01O	41	1	01O	41	1		11970	Dvejiems metams praėjus, faraonas sapnavo: jis stovėjo prie upės,
01O	41	2	01O	41	2		11980	ir iš jos išlipo septynios karvės, gražios ir riebios, ir jos ganėsi lankoje.
01O	41	3	01O	41	3		11990	O po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir atėjo prie tų karvių upės pakrantėje.
01O	41	4	01O	41	4		12000	Liesosios karvės surijo anas septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Ir faraonas pabudo.
01O	41	5	01O	41	5		12010	Vėl užmigęs sapnavo antrą kartą: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios.
01O	41	6	01O	41	6		12020	O po jų išdygo septynios tuščios ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.
01O	41	7	01O	41	7		12030	Tuščiosios varpos prarijo septynias pilnąsias ir gražiąsias varpas. Faraonas pabudo ir suprato, kad tai sapnas.
01O	41	8	01O	41	8		12040	Tą rytą faraonas buvo neramus. Jis pasikvietė visus Egipto žynius ir išminčius ir papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo nė vieno, kuris galėtų juos išaiškinti.
01O	41	9	01O	41	9		12050	Tada vyno pilstytojų viršininkas kalbėjo faraonui: ‘‘Aš šiandien prisimenu savo nusikaltimus.
01O	41	10	01O	41	10		12060	Faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir atidavė mane ir vyriausiąjį duonkepį uždaryti į sargybos viršininko kalėjimą.
01O	41	11	01O	41	11		12070	Ir mudu sapnavome sapną tą pačią naktį, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę.
01O	41	12	01O	41	12		12080	Su mumis buvo jaunuolis hebrajas, sargybos viršininko vergas. Mes jam papasakojome savo sapnus, ir jis mums išaiškino mūsų sapnų reikšmę.
01O	41	13	01O	41	13		12090	Kaip jis išaiškino, taip ir įvyko: mane sugrąžino į mano tarnybą, o aną pakorė’‘.
01O	41	14	01O	41	14		12100	Tada faraonas pasiuntė pakviesti Juozapą, ir jie skubiai jį išleido iš kalėjimo. Jis, nusiskutęs ir pakeitęs drabužius, atėjo pas faraoną.
01O	41	15	01O	41	15		12110	Faraonas tarė Juozapui: ‘‘Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus’‘.
01O	41	16	01O	41	16		12120	Juozapas atsakė faraonui: ‘‘Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą’‘.
01O	41	17	01O	41	17		12130	Faraonas pasakojo Juozapui: ‘‘Sapnavau stovįs ant upės kranto.
01O	41	18	01O	41	18		12140	Iš upės išlipo septynios karvės, riebios ir gražios, ir jos ganėsi lankoje.
01O	41	19	01O	41	19		12150	Po jų išlipo kitos septynios karvės, menkos, labai bjaurios ir liesos. Aš nesu matęs tokių bjaurių karvių visoje Egipto šalyje.
01O	41	20	01O	41	20		12160	Liesosios ir bjauriosios karvės surijo anas septynias riebiąsias karves.
01O	41	21	01O	41	21		12170	Tačiau nebuvo žymu, kad jos būtų ką prarijusios; jos tebebuvo liesos kaip pradžioje. Po to aš pabudau.
01O	41	22	01O	41	22		12180	Sapne aš dar regėjau: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios.
01O	41	23	01O	41	23		12190	Po jų išdygo septynios tuščios, plonos ir rytų vėjo išdžiovintos varpos.
01O	41	24	01O	41	24		12200	Plonosios varpos prarijo septynias gražiąsias varpas. Aš tai papasakojau žyniams, bet nė vienas negalėjo išaiškinti’‘.
01O	41	25	01O	41	25		12210	Juozapas atsakė faraonui: ‘‘Faraono sapnai reiškia vieną ir tą patį. Dievas parodė faraonui, ką Jis ketina daryti.
01O	41	26	01O	41	26		12220	Septynios gražiosios karvės yra septyneri metai ir septynios gražiosios varpos yra septyneri metai. Sapnas reiškia vieną ir tą patį.
01O	41	27	01O	41	27		12230	O septynios plonosios ir bjauriosios karvės ir septynios tuščiosios, rytų vėjo išdžiovintos varpos yra septyneri ateinančio bado metai.
01O	41	28	01O	41	28		12240	Todėl aš sakiau faraonui, kad Dievas parodė jam, ką Jis ketina daryti.
01O	41	29	01O	41	29		12250	Ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje.
01O	41	30	01O	41	30		12260	Bet po jų seks septyneri bado metai, per kuriuos pasimirš buvusi gausa; badas sunaikins šalį.
01O	41	31	01O	41	31		12270	Buvęs perteklius bus užmirštas šalyje dėl bado, nes jis bus labai baisus.
01O	41	32	01O	41	32		12280	Du kartus pasikartojęs faraono sapnas reiškia, jog tai yra tikrai Dievo nustatyta ir greitai įvyks.
01O	41	33	01O	41	33		12290	Dabar faraonas tegul parenka protingą ir sumanų vyrą ir paskiria jį Egipto šalies valdytoju.
01O	41	34	01O	41	34		12300	Tegul įsako faraonas paskirti prievaizdus visoje šalyje, kurie surinks penktąją Egipto šalies derliaus dalį per septynerius derlingus metus.
01O	41	35	01O	41	35		12310	Visą šitą būsimųjų gerų metų derlių tegul supila į aruodus, esančius faraono valdomuose miestuose, ir tegul saugoja jį maistui.
01O	41	36	01O	41	36		12320	Tas maistas bus atsarga septyneriems bado metams, kurie vargins Egipto šalį, kad kraštas nepražūtų bado metu’‘.
01O	41	37	01O	41	37		12330	Tas patarimas patiko faraonui ir visiems jo tarnams,
01O	41	38	01O	41	38		12340	ir jis tarė: ‘‘Ar rasime tokį vyrą kaip šis, kuriame būtų Dievo Dvasia?’‘
01O	41	39	01O	41	39		12350	Faraonas kalbėjo Juozapui: ‘‘Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu.
01O	41	40	01O	41	40		12360	Tu būsi mano namų valdytoju, ir tavo žodžio klausys visi žmonės. Tik sostu aš būsiu aukščiau tavęs’‘.
01O	41	41	01O	41	41		12370	Toliau faraonas tarė Juozapui: ‘‘Aš tave skiriu visos Egipto šalies valdytoju’‘.
01O	41	42	01O	41	42		12380	Faraonas numovė nuo savo piršto žiedą ir jį užmovė Juozapui; ir aprengė jį ploniausios drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę.
01O	41	43	01O	41	43		12390	Ir liepė jį vežti savo antruoju vežimu, ir priešakyje jo šaukti: ‘‘Klaupkitės!’‘ Tuo būdu jis tapo visos Egipto šalies valdytoju.
01O	41	44	01O	41	44		12400	Be to, faraonas tarė Juozapui: ‘‘Aš faraonas, ir be tavo žinios niekas nepakels nei rankos, nei kojos visoje Egipto šalyje!’‘
01O	41	45	01O	41	45		12410	Faraonas pavadino Juozapą Cafnat Paneachu ir jam davė žmoną Asenatą, Ono kunigo Potiferos dukterį. Ir Juozapas keliavo po visą Egipto šalį.
01O	41	46	01O	41	46		12420	Juozapas buvo trisdešimties metų amžiaus, kai jis stovėjo faraono, Egipto karaliaus, akivaizdoje ir išėjęs iš faraono apkeliavo visą Egipto žemę.
01O	41	47	01O	41	47		12430	Per septynerius pertekliaus metus šalyje viskas gausiai užderėjo.
01O	41	48	01O	41	48		12440	Jis surinko visą septynerių metų maistą ir sukrovė jį miestų sandėliuose. Aplink kiekvieną miestą esančių laukų derlių jis sukrovė tame mieste.
01O	41	49	01O	41	49		12450	Juozapas pripildė aruodus javų kaip jūros smilčių, tiek daug, kad jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti.
01O	41	50	01O	41	50		12460	Prieš užeinant bado metams, Juozapui gimė du sūnūs iš Asenatos, Ono kunigo Potiferos dukters.
01O	41	51	01O	41	51		12470	Juozapas pirmąjį pavadino Manasu: ‘‘Dievas leido man pamiršti visą mano vargą ir mano tėvo namus’‘.
01O	41	52	01O	41	52		12480	Antrąjį jis pavadino Efraimu: ‘‘Dievas padarė mane vaisingą mano vargo šalyje’‘.
01O	41	53	01O	41	53		12490	Pasibaigė septyneri pertekliaus metai Egipto šalyje.
01O	41	54	01O	41	54		12500	Prasidėjo septyneri bado metai, kaip Juozapas buvo sakęs. Badas siautė visose šalyse, tačiau Egipte buvo duonos.
01O	41	55	01O	41	55		12510	Badui prasidėjus visoje Egipto šalyje, žmonės kreipėsi į faraoną, prašydami duonos. Faraonas sakė: ‘‘Eikite pas Juozapą! Ką jis jums sakys, darykite’‘.
01O	41	56	01O	41	56		12520	Badas išsiplėtė visoje žemėje. Juozapas atidarė javų sandėlius ir pardavinėjo javus egiptiečiams, nes kilo baisus badas Egipto šalyje.
01O	41	57	01O	41	57		12530	Iš įvairių kraštų žmonės ėjo į Egiptą pas Juozapą pirkti javų, nes buvo baisus badas visose šalyse.
01O	42	1	01O	42	1		12540	Jokūbas, išgirdęs, kad javai parduodami Egipte, tarė savo sūnums: ‘‘Ko žiūrite vienas į kitą?
01O	42	2	01O	42	2		12550	Girdėjau, kad javai parduodami Egipte. Vykite tenai ir nupirkite javų, kad gyventume ir nemirtume’‘.
01O	42	3	01O	42	3		12560	Dešimt Juozapo brolių iškeliavo pirkti javų į Egiptą.
01O	42	4	01O	42	4		12570	Tačiau Jokūbas neleido Juozapo brolio Benjamino eiti su broliais, nes bijojo, kad jam neatsitiktų nelaimė.
01O	42	5	01O	42	5		12580	Izraelio sūnūs kartu su kitais atėjo pirkti javų, nes badas siautė Kanaano šalyje.
01O	42	6	01O	42	6		12590	Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės.
01O	42	7	01O	42	7		12600	Juozapas, pamatęs savo brolius, atpažino juos, bet jis elgėsi su jais tarsi su svetimais. Šiurkščiai su jais kalbėdamas, klausė: ‘‘Iš kur atvykote?’‘ Jie atsakė: ‘‘Iš Kanaano šalies maisto pirkti’‘.
01O	42	8	01O	42	8		12610	Juozapas atpažino savo brolius, tačiau jie neatpažino jo.
01O	42	9	01O	42	9		12620	Juozapas atsiminė sapnus, kuriuos jis sapnavo apie juos, ir jiems tarė: ‘‘Jūs esate žvalgai! Atvykote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų’‘.
01O	42	10	01O	42	10		12630	Jie atsakė jam: ‘‘Ne, mūsų viešpatie! Tavo tarnai atėjo nusipirkti maisto.
01O	42	11	01O	42	11		12640	Mes visi esame vieno vyro sūnūs, dori žmonės. Tavo tarnai nėra žvalgai’‘.
01O	42	12	01O	42	12		12650	Tačiau jis jiems tarė: ‘‘Ne! Jūs atėjote išžvalgyti silpnesniųjų šalies vietų!’‘
01O	42	13	01O	42	13		12660	Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnų yra dvylika brolių, vieno tėvo sūnų, Kanaano šalyje. Jauniausias liko pas tėvą namuose, o vieno jau nebėra’‘.
01O	42	14	01O	42	14		12670	Bet Juozapas jiems atsakė: ‘‘Yra taip, kaip jums sakiau. Jūs esate žvalgai!
01O	42	15	01O	42	15		12680	Taip jūs būsite ištirti. Prisiekiu, kaip gyvas faraonas, jūs neišeisite iš čia, kol atvyks jūsų jaunesnysis brolis!
01O	42	16	01O	42	16		12690	Pasiųskite vieną iš jūsų atvesti jūsų brolį! Jūs būsite suimti, kol bus ištirti jūsų žodžiai, ar tiesą sakote, ar meluojate. Jei ne, kaip gyvas faraonas, jūs esate žvalgai!’‘
01O	42	17	01O	42	17		12700	Tris dienas jis išlaikė juos suimtus.
01O	42	18	01O	42	18		12710	Trečią dieną Juozapas jiems tarė: ‘‘Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.
01O	42	19	01O	42	19		12720	Jei jūs esate dori, vienas iš jūsų telieka suimtas, o kiti keliaukite, pargabenkite javų savo šeimoms nuo bado apsiginti.
01O	42	20	01O	42	20		12730	Bet atveskite pas mane savo jauniausiąjį brolį, kad jūsų žodžiai pasirodytų tikri ir nemirtumėte!’‘
01O	42	21	01O	42	21		12740	Jie kalbėjosi: ‘‘Iš tikrųjų esame nusikaltę savo broliui: mes matėme jo sielvartą, kai jis mus maldavo, bet neklausėme. Todėl šita bėda užklupo mus’‘.
01O	42	22	01O	42	22		12750	Rubenas sakė jiems: ‘‘Ar aš jums nesakiau: ‘Nenusikalskite prieš vaiką!’ Bet jūs neklausėte. Todėl štai išieškomas jo kraujas’‘.
01O	42	23	01O	42	23		12760	Jie nežinojo, kad Juozapas suprato jų kalbą, nes jis su jais kalbėjo per vertėją.
01O	42	24	01O	42	24		12770	Pasitraukęs nuo jų, jis verkė. Tada sugrįžęs pas juos, kalbėjo toliau. Jis paėmė iš jų Simeoną ir jį surišo jų akyse.
01O	42	25	01O	42	25		12780	Juozapas įsakė pripildyti jų maišus javais, kiekvieno pinigus įdėti atgal į maišą ir jiems duoti davinį kelionei. Tarnai taip ir padarė.
01O	42	26	01O	42	26		12790	Susikrovę savo javų maišus ant asilų, jie iškeliavo.
01O	42	27	01O	42	27		12800	Vienas atrišo savo maišą užeigoje, norėdamas pašerti asilą, ir pamatė pinigus. Jie buvo maišo viršuje.
01O	42	28	01O	42	28		12810	Jis sušuko broliams: ‘‘Mano pinigai grąžinti man. Štai jie maiše!’‘ Jų širdys nusiminė, ir jie drebėdami žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: ‘‘Ką Dievas mums padarė?’‘
01O	42	29	01O	42	29		12820	Parėję pas savo tėvą Jokūbą į Kanaano šalį, jie papasakojo jam visa, kas jiems nutiko:
01O	42	30	01O	42	30		12830	‘‘Vyras, tos šalies valdovas, šiurkščiai kalbėjo su mumis ir mus palaikė žvalgais.
01O	42	31	01O	42	31		12840	Mes jam sakėme: ‘Esame dori žmonės, o ne žvalgai.
01O	42	32	01O	42	32		12850	Mes esame dvylika brolių, vieno tėvo sūnūs. Vieno nebėra, o jauniausias yra pas mūsų tėvą Kanaano šalyje’.
01O	42	33	01O	42	33		12860	Tas vyras, šalies valdovas, mums atsakė: ‘Patikrinsiu, ar esate dori. Vieną jūsų brolį palikite pas mane, paimkite, ko reikia jūsų šeimoms nuo bado apsiginti, keliaukite
01O	42	34	01O	42	34		12870	ir atsiveskite savo jauniausiąjį brolį, kad įsitikinčiau, jog nesate žvalgai. Tada aš jums atiduosiu jūsų brolį ir galėsite laisvai keliauti!’ ‘‘
01O	42	35	01O	42	35		12880	Išpylę maišus, kiekvienas rado įrištus savo pinigus. Jie ir jų tėvas, pamatę pinigus, nusigando.
01O	42	36	01O	42	36		12890	Jų tėvas Jokūbas kalbėjo: ‘‘Jūs padarėte, kad netekau vaikų! Juozapo nebėra, Simeono nebėra, ir Benjaminą norite paimti. Viskas atsisuko prieš mane’‘.
01O	42	37	01O	42	37		12900	Rubenas atsakė savo tėvui: ‘‘Nužudyk mano du sūnus, jei aš jo neparvesiu! Patikėk jį man ir aš tau jį sugrąžinsiu’‘.
01O	42	38	01O	42	38		12910	Tėvas tarė: ‘‘Mano sūnus nekeliaus su jumis, nes jo brolis yra miręs ir jis likęs man vienas. Jei kelyje atsitiks jam nelaimė, tai jūs nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’‘.
01O	43	1	01O	43	1		12920	Badas sunkiai slėgė šalį.
01O	43	2	01O	43	2		12930	Kai jie sunaudojo javus, atsigabentus iš Egipto, jų tėvas sakė jiems: ‘‘Vėl keliaukite ir nupirkite mums maisto’‘.
01O	43	3	01O	43	3		12940	Judas jam atsakė: ‘‘Tas vyras mus griežtai įspėjo nepasirodyti jam be jauniausiojo brolio.
01O	43	4	01O	43	4		12950	Jei leisi su mumis mūsų brolį, keliausime ir nupirksime maisto.
01O	43	5	01O	43	5		12960	Bet jeigu neleisi, neisime, nes tas vyras mums pasakė: ‘Nematysite mano veido, jei jūsų brolio nebus su jumis!’ ‘‘
01O	43	6	01O	43	6		12970	Izraelis atsakė: ‘‘Kodėl jūs man padarėte tokį skausmą, sakydami tam vyrui turį dar vieną brolį?’‘
01O	43	7	01O	43	7		12980	Jie atsakė: ‘‘Tas vyras nuodugniai klausinėjo apie mus ir mūsų giminę: ‘Ar jūsų tėvas gyvas? Ar dar turite kokį brolį?’ Mes jam atsakėme į šituos klausimus. Argi galėjome žinoti, kad jis lieps atvesti mūsų brolį?’‘
01O	43	8	01O	43	8		12990	Judas kalbėjo savo tėvui Izraeliui: ‘‘Leisk berniuką su manimi, kad galėtume vykti ir nemirtume badu mes, tu ir mūsų vaikai.
01O	43	9	01O	43	9		13000	Aš laiduoju už jį! Iš mano rankos jo pareikalausi. Jei aš jo neparvesiu, būsiu tau nusikaltęs visą amžių.
01O	43	10	01O	43	10		13010	Jei nebūtume delsę, būtume jau antrą kartą sugrįžę’‘.
01O	43	11	01O	43	11		13020	Tada jų tėvas Izraelis tarė: ‘‘Jei taip, darykite! Pasiimkite į savo maišus geriausių šio krašto vaisių ir nugabenkite tam vyrui dovanų: truputį balzamo, medaus, kvepiančių žolių, miros, riešutų ir migdolų.
01O	43	12	01O	43	12		13030	Dvigubai tiek pinigų pasiimkite su savimi ir pinigus, kurie buvo jūsų maišuose, grąžinkite iš savo rankų. Gal buvo kokia klaida?
01O	43	13	01O	43	13		13040	Imkite taip pat savo brolį ir keliaukite pas tą vyrą.
01O	43	14	01O	43	14		13050	O visagalis Dievas tesuteikia jums malonę to vyro akivaizdoje, kad jis paleistų jums jūsų brolį ir Benjaminą! O jei aš tapsiu bevaikis, tai ir būsiu bevaikis’‘.
01O	43	15	01O	43	15		13060	Vyrai pasiėmė dovanų, dvigubai tiek pinigų ir Benjaminą ir, nukeliavę į Egiptą, prisistatė Juozapui.
01O	43	16	01O	43	16		13070	Juozapas, pamatęs Benjaminą su jais, tarė savo namų prievaizdui: ‘‘Įvesk tuos vyrus į namus, papjauk gyvulį ir paruošk maisto, nes jie pietaus su manimi!’‘
01O	43	17	01O	43	17		13080	Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs, ir įvedė juos į jo namus.
01O	43	18	01O	43	18		13090	Jie nusigando, kai juos įvedė į Juozapo namus, ir vienas kitam kalbėjo: ‘‘Mus veda dėl pinigų, kuriuos radome savo maišuose, kad apkaltintų, suimtų, padarytų mus vergais ir paimtų mūsų asilus’‘.
01O	43	19	01O	43	19		13100	Todėl jie kreipėsi į Juozapo namų prievaizdą, užkalbindami jį prieangyje:
01O	43	20	01O	43	20		13110	‘‘Valdove, paklausyk mūsų! Kai atvykome pirmą kartą pirkti maisto,
01O	43	21	01O	43	21		13120	tai grįždami užeigoje atrišome maišus ir kiekvieno mūsų visi pinigai buvo maišuose; mes atnešėme juos atgal.
01O	43	22	01O	43	22		13130	Be to, atsinešėme su savimi dar kitų pinigų maistui pirkti. Mes nežinome, kas įdėjo mums pinigus į maišus’‘.
01O	43	23	01O	43	23		13140	Jis atsakė: ‘‘Būkite ramūs! Nebijokite! Jūsų ir jūsų tėvo Dievas įdėjo jums lobį į maišus. Aš gavau jūsų pinigus’‘. Ir jis atvedė Simeoną pas juos.
01O	43	24	01O	43	24		13150	Po to jis įvedė juos į Juozapo namus ir padavė vandens nusiplauti kojoms; jis pašėrė ir jų asilus.
01O	43	25	01O	43	25		13160	Ir jie paruošė dovaną, laukdami Juozapo ateinant vidudienį, nes jie girdėjo, kad ten valgys pietus.
01O	43	26	01O	43	26		13170	Juozapui parėjus namo, jie atnešė jam dovaną, kurią turėjo su savimi, ir nusilenkė jam iki žemės.
01O	43	27	01O	43	27		13180	Jis klausinėjo, kaip jiems sekasi: ‘‘Ar sveikas jūsų senasis tėvas, apie kurį pasakojote? Ar jis dar gyvas?’‘
01O	43	28	01O	43	28		13190	Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnas, mūsų tėvas, yra sveikas ir gyvas’‘. Jie vėl žemai nusilenkė.
01O	43	29	01O	43	29		13200	Pamatęs savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų, klausė: ‘‘Ar šitas yra jūsų jauniausiasis brolis, apie kurį pasakojote?’‘ Ir tarė jam: ‘‘Dievas tebūna tau malonus, mano sūnau!’‘
01O	43	30	01O	43	30		13210	Juozapas išskubėjo, nes jis susijaudino dėl brolio ir ieškojo vietos išsiverkti. Ir įėjo į savo kambarį, ir ten verkė.
01O	43	31	01O	43	31		13220	Jis nusiprausė veidą, išėjo ir susitvardęs tarė: ‘‘Paduokite valgį!’‘
01O	43	32	01O	43	32		13230	Jie padėjo Juozapui atskirai, broliams atskirai, su juo valgiusiems egiptiečiams taip pat atskirai. Mat egiptiečiai negali valgyti drauge su hebrajais, nes tai jiems yra pasibjaurėjimas.
01O	43	33	01O	43	33		13240	Jie susėdo prieš jį, pirmagimis pagal savo pirmagimystę, o jauniausias pagal savo jaunumą. Ir jie žvilgčiojo vienas į kitą nustebę.
01O	43	34	01O	43	34		13250	Valgiai jiems buvo nešami iš Juozapui skirtų patiekalų, bet Benjaminas gavo penkis kartus daugiau negu kiti. Jie gėrė vyną ir linksminosi su juo.
01O	44	1	01O	44	1		13260	Juozapas įsakė savo namų prievaizdui: ‘‘Pripilk tų vyrų maišus, kiek tik jie pajėgia panešti, ir įdėk kiekvieno pinigus į jo maišą.
01O	44	2	01O	44	2		13270	O mano sidabrinę taurę įdėk į jauniausiojo maišą kartu su pinigais už javus’‘. Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs.
01O	44	3	01O	44	3		13280	Rytui išaušus, išleido juos su jų asilais.
01O	44	4	01O	44	4		13290	Vos tik jiems išėjus iš miesto, Juozapas tarė namų prievaizdui: ‘‘Vykis tuos vyrus ir, juos pasivijęs, sakyk: ‘Kodėl jūs atsilyginote piktu už gera?
01O	44	5	01O	44	5		13300	Kodėl pavogėte mano valdovo sidabrinę taurę? Ar ne iš jos geria mano valdovas ir ar ne su ja jis buria? Jūs blogai pasielgėte’ ‘‘.
01O	44	6	01O	44	6		13310	Prievaizdas, juos pasivijęs, kalbėjo tuos žodžius.
01O	44	7	01O	44	7		13320	Jie atsakė jam: ‘‘Kodėl mūsų viešpats taip kalba? Gink Dieve, kad tavo tarnai taip pasielgtų!
01O	44	8	01O	44	8		13330	Pinigus, kuriuos radome maišuose, atnešėme atgal iš Kanaano šalies. Kaip tad mes vogsime iš tavo valdovo namų sidabrą ar auksą?
01O	44	9	01O	44	9		13340	Pas kurį iš mūsų ją rasi, tas temiršta, o mes visi tapsime tavo valdovo vergais’‘.
01O	44	10	01O	44	10		13350	Jis atsakė: ‘‘Tebūna, kaip sakote! Pas kurį rasiu taurę, taps vergu, o visi kiti būsite nekalti’‘.
01O	44	11	01O	44	11		13360	Tada kiekvienas jų skubiai pastatė savo maišą ant žemės ir atrišo jį.
01O	44	12	01O	44	12		13370	Jis ėmė ieškoti, pradėjo nuo vyriausiojo ir baigė jauniausiuoju. Ir rado taurę Benjamino maiše.
01O	44	13	01O	44	13		13380	Jie persiplėšė drabužius, uždėjo maišus ant savo asilų ir sugrįžo į miestą.
01O	44	14	01O	44	14		13390	Judas ir jo broliai atėjo į Juozapo namus, nes jis dar buvo ten. Jie puolė prieš jį ant žemės.
01O	44	15	01O	44	15		13400	Juozapas tarė jiems: ‘‘Ką padarėte! Argi nežinojote, kad toks vyras kaip aš tikrai moku burti?’‘
01O	44	16	01O	44	16		13410	Judas atsakė: ‘‘Ką besakysime mūsų valdovui? Kaip bekalbėsime? Ir kuo pasiteisinsime? Dievas rado tavo tarnų kaltę. Mes esame mūsų valdovo vergai, taip pat ir tas, pas kurį rasta taurė’‘.
01O	44	17	01O	44	17		13420	Juozapas atsakė: ‘‘Gink Dieve, kad taip padaryčiau! Tik tas vyras, pas kurį rasta taurė, bus mano vergas, o jūs laisvi keliaukite pas savo tėvą!’‘
01O	44	18	01O	44	18		13430	Tada priartėjo prie jo Judas ir tarė: ‘‘Mano valdove, prašau, leisk savo tarnui pasiaiškinti ir nesupyk ant savo tarno, nes esi kaip faraonas.
01O	44	19	01O	44	19		13440	Mano valdove, tu klausei savo tarnų: ‘Ar jūs turite tėvą ar brolį?’
01O	44	20	01O	44	20		13450	Mes atsakėme: ‘Turime seną tėvą ir jauną brolį, gimusį jam senatvėje. Jo brolis yra miręs, ir jis yra vienintelis likęs iš savo motinos; tad tėvas jį myli’.
01O	44	21	01O	44	21		13460	Tada liepei: ‘Atveskite, kad jį pamatyčiau savo akimis!’
01O	44	22	01O	44	22		13470	Mes atsakėme: ‘Berniukas negali palikti savo tėvo, nes tėvas mirs, jei paliks!’
01O	44	23	01O	44	23		13480	Tada, valdove, pasakei savo tarnams: ‘Jei jūsų jauniausias brolis neateis su jumis, nepasirodykite mano akyse!’
01O	44	24	01O	44	24		13490	Kai parėjome pas tavo tarną, mūsų tėvą, jam pranešėme tavo, valdove, žodžius.
01O	44	25	01O	44	25		13500	Ir mūsų tėvas tarė: ‘Vėl nukeliavę nupirkite kiek maisto’.
01O	44	26	01O	44	26		13510	Mes atsakėme: ‘Negalime keliauti! Tik jei leisi jauniausią brolį su mumis, keliausime. Mes negalime pasirodyti tam žmogui be mūsų jauniausiojo brolio’.
01O	44	27	01O	44	27		13520	Tavo tarnas, mūsų tėvas, atsakė: ‘Jūs patys žinote, kad mano žmona man pagimdė du sūnus.
01O	44	28	01O	44	28		13530	Vienas išėjo, ir aš pasakiau: ‘Jį sudraskė žvėris’. Ir aš jo daugiau nebemačiau.
01O	44	29	01O	44	29		13540	Jei ir šitą paimsite iš manęs ir jam atsitiks nelaimė, nuvarysite mano žilus plaukus su sielvartu į kapus’.
01O	44	30	01O	44	30		13550	Taigi, jei dabar pareisiu pas tavo tarną, mano tėvą, ir su mumis nebus berniuko, prie kurio tėvas labai prisirišęs,
01O	44	31	01O	44	31		13560	jis numirs, matydamas, kad jo nėra su mumis. Ir tavo tarnai nuvarys tavo tarno, mūsų tėvo, žilus plaukus su sielvartu į kapus.
01O	44	32	01O	44	32		13570	Tavo tarnas laidavo už berniuką savo tėvui, sakydamas: ‘Jei aš jo neparvesiu, būsiu nusikaltęs tau visą amžių’,
01O	44	33	01O	44	33		13580	todėl prašau, valdove, palik mane berniuko vietoje tau vergauti, o berniukas tegrįžta su broliais!
01O	44	34	01O	44	34		13590	Kaip galėčiau grįžti pas savo tėvą be jauniausiojo brolio ir matyti nelaimę, kuri ištiks mano tėvą’‘.
01O	45	1	01O	45	1		13600	Juozapas nebegalėjo susivaldyti ir sušuko esantiems su juo: ‘‘Išeikite iš čia!’‘ Nieko nebuvo prie jo, kai Juozapas prisipažino savo broliams.
01O	45	2	01O	45	2		13610	Jis taip garsiai verkė, kad išgirdo egiptiečiai ir faraono namai.
01O	45	3	01O	45	3		13620	Juozapas tarė savo broliams: ‘‘Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?’‘ Jo broliai išsigandę negalėjo nė žodžio ištarti.
01O	45	4	01O	45	4		13630	Juozapas tarė savo broliams: ‘‘Prieikite prie manęs!’‘ Jiems priėjus, jis kalbėjo: ‘‘Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą.
01O	45	5	01O	45	5		13640	Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų!
01O	45	6	01O	45	6		13650	Tik dveji metai, kai badas žemėje; jis dar tęsis penkerius metus, kuriais nebus nei ariama, nei pjaunama.
01O	45	7	01O	45	7		13660	Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu.
01O	45	8	01O	45	8		13670	Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju.
01O	45	9	01O	45	9		13680	Skubiai keliaukite pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako Juozapas: ‘Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu. Atvyk pas mane, negaišk!
01O	45	10	01O	45	10		13690	Gyvensi Gošeno krašte ir būsi arti manęs tu, tavo sūnūs ir vaikaičiai, tavo avys, galvijai ir visa, kas tau priklauso.
01O	45	11	01O	45	11		13700	Aš tave viskuo aprūpinsiu dar penkerius bado metus, kad tu nenuskurstum su savo šeima’.
01O	45	12	01O	45	12		13710	Jūs ir mano brolis Benjaminas mato, kad aš jums kalbu.
01O	45	13	01O	45	13		13720	Praneškite mano tėvui apie visą mano garbę Egipte ir apie visa, ką matote, ir skubiai atgabenkite čia mano tėvą!’‘
01O	45	14	01O	45	14		13730	Tada jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir abu verkė.
01O	45	15	01O	45	15		13740	Jis bučiavo visus savo brolius verkdamas. Po to jo broliai kalbėjosi su juo.
01O	45	16	01O	45	16		13750	Faraono namuose pasklido žinia: ‘‘Atvyko Juozapo broliai’‘. Tai patiko faraonui ir jo tarnams.
01O	45	17	01O	45	17		13760	Faraonas tarė Juozapui: ‘‘Sakyk savo broliams: ‘Apkraukite savo gyvulius ir, sugrįžę į Kanaano šalį,
01O	45	18	01O	45	18		13770	pasiimkite savo tėvą bei šeimas, ir ateikite pas mane. Aš jums duosiu Egipto geriausią dalį, kad maitintumėtės žemės gėrybėmis’.
01O	45	19	01O	45	19		13780	Be to, jiems sakyk: ‘Pasiimkite iš Egipto šalies vežimų savo vaikams bei žmonoms ir, paėmę savo tėvą, ateikite.
01O	45	20	01O	45	20		13790	Negailėkite savo daiktų palikti, nes geriausia, ką Egipto šalis turi, priklausys jums’ ‘‘.
01O	45	21	01O	45	21		13800	Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas jiems davė vežimus, kaip faraonas įsakė, ir maisto kelionei.
01O	45	22	01O	45	22		13810	Jis davė kiekvienam jų po vieną naują drabužį, o Benjaminui­tris šimtus sidabrinių ir penkis naujus drabužius.
01O	45	23	01O	45	23		13820	Savo tėvui jis pasiuntė dešimt asilų, nešančių Egipto gėrybes, ir dešimt asilių, apkrautų javais bei maistu kelionei.
01O	45	24	01O	45	24		13830	Jis išleido savo brolius ir, jiems išvykstant, tarė: ‘‘Nesibarkite kelionėje!’‘
01O	45	25	01O	45	25		13840	Ir jie išėjo iš Egipto, ir atėjo į Kanaano žemę pas savo tėvą Jokūbą.
01O	45	26	01O	45	26		13850	Ir pranešė jam: ‘‘Juozapas gyvas ir yra visos Egipto šalies valdytojas’‘. Jokūbo širdis apmirė, nes jis netikėjo jais.
01O	45	27	01O	45	27		13860	Ir jie persakė jam visus Juozapo žodžius, kuriuos jis jiems kalbėjo. Kai pamatė vežimus, kuriuos atsiuntė Juozapas, kad jį parvežtų, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo.
01O	45	28	01O	45	28		13870	Ir Izraelis pasakė: ‘‘Užtenka! Mano sūnus Juozapas dar gyvas. Eisiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas’‘.
01O	46	1	01O	46	1		13880	Izraelis išsirengė su viskuo, ką turėjo, ir, atėjęs į Beer Šebą, aukojo aukas savo tėvo Izaoko Dievui.
01O	46	2	01O	46	2		13890	Dievas kalbėjo Izraeliui nakties regėjime: ‘‘Jokūbai, Jokūbai!’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia’‘.
01O	46	3	01O	46	3		13900	Jis kalbėjo: ‘‘Aš esu tavo tėvo Dievas, nebijok eiti į Egiptą; ten padarysiu iš tavęs didelę tautą!
01O	46	4	01O	46	4		13910	Aš lydėsiu tave į Egiptą ir parvesiu atgal, o Juozapas savo ranka užspaus tavo akis’‘.
01O	46	5	01O	46	5		13920	Tada Jokūbas išėjo iš Beer Šebos. Izraelio sūnūs vežė tėvą Jokūbą, savo vaikus ir žmonas vežimuose, kuriuos faraonas atsiuntė jiems.
01O	46	6	01O	46	6		13930	Jie pasiėmė gyvulius ir visą savo turtą, kurį buvo įsigiję Kanaano šalyje, ir atėjo į Egiptą; Jokūbas ir su juo visi jo palikuonys:
01O	46	7	01O	46	7		13940	sūnūs, vaikaičiai, dukterys bei jo sūnų dukterys. Visus savo palikuonis jis atsivedė į Egiptą.
01O	46	8	01O	46	8		13950	Šitie yra vardai Izraelio vaikų, atėjusių į Egiptą. Jokūbas, jo pirmagimis­Rubenas.
01O	46	9	01O	46	9		13960	Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis.
01O	46	10	01O	46	10		13970	Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius.
01O	46	11	01O	46	11		13980	Levio sūnūs: Geršonas, Kehatas ir Meraris.
01O	46	12	01O	46	12		13990	Judo sūnūs: Eras, Onanas, Šela, Perecas ir Zerachas. Tačiau Eras ir Onanas mirė Kanaano šalyje. Faro sūnūs: Esromas ir Hamulas.
01O	46	13	01O	46	13		14000	Isacharo sūnūs: Tola, Pūva, Jobas ir Šimronas.
01O	46	14	01O	46	14		14010	Zabulono sūnūs: Seredas, Elonas ir Jachleelis.
01O	46	15	01O	46	15		14020	Šitie yra Lėjos sūnūs, kuriuos ji pagimdė Jokūbui Mesopotamijoje, ir duktė Dina; iš viso sūnų bei dukterų buvo trisdešimt trys asmenys.
01O	46	16	01O	46	16		14030	Gado sūnūs: Cifjonas, Hagis, Šūnis, Ecbonas, Eris, Arodis ir Arelis.
01O	46	17	01O	46	17		14040	Ašero vaikai: Imna, Išva, Išvis, Berija ir jų sesuo Seracha. Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis.
01O	46	18	01O	46	18		14050	Šitie yra vaikai Zilpos, kurią Labanas davė savo dukteriai Lėjai; jų buvo šešiolika asmenų.
01O	46	19	01O	46	19		14060	Jokūbo žmonos Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.
01O	46	20	01O	46	20		14070	Juozapas susilaukė Egipto šalyje dviejų sūnų­Manaso ir Efraimo, kuriuos jam pagimdė Ono kunigo Potiferos duktė Asenata.
01O	46	21	01O	46	21		14080	Benjamino sūnūs: Bela, Becheras, Ašbelis, Gera, Naamanas, Ehis, Rošas, Mupimas, Hupimas ir Ardas.
01O	46	22	01O	46	22		14090	Šitie yra Rachelės ir Jokūbo vaikai­keturiolika asmenų.
01O	46	23	01O	46	23		14100	Dano sūnus­Hušimas.
01O	46	24	01O	46	24		14110	Neftalio sūnūs: Jachceelis, Gūnis, Jeceras ir Šilemas.
01O	46	25	01O	46	25		14120	Šitie yra sūnūs Bilhos, kurią Labanas davė savo dukteriai Rachelei, iš viso septyni asmenys.
01O	46	26	01O	46	26		14130	Asmenų, kurie atvyko su Jokūbu į Egiptą, kilusių iš jo, neskaičiuojant Jokūbo sūnų žmonų, iš viso buvo šešiasdešimt šeši asmenys.
01O	46	27	01O	46	27		14140	Juozapo sūnūs, gimę Egipte, buvo du. Iš viso Jokūbo namams priklausančių asmenų, atvykusių į Egiptą, buvo septyniasdešimt.
01O	46	28	01O	46	28		14150	Jokūbas pasiuntė pas Juozapą pirma savęs Judą, kad nuvestų jį į Gošeną. Jie atėjo į Gošeno kraštą.
01O	46	29	01O	46	29		14160	Juozapas savo vežimu važiavo į Gošeną pasitikti savo tėvo Izraelio. Jį pamatęs, puolė jam ant kaklo ir apsikabinęs ilgai verkė.
01O	46	30	01O	46	30		14170	Izraelis tarė Juozapui: ‘‘Dabar galiu mirti, nes pamačiau tavo veidą, kad tu esi gyvas’‘.
01O	46	31	01O	46	31		14180	Juozapas sakė savo broliams ir visiems atvykusiems: ‘‘Eisiu pas faraoną ir pranešiu jam: ‘Mano broliai ir visi mano tėvo namiškiai, kurie gyveno Kanaano šalyje, atėjo pas mane.
01O	46	32	01O	46	32		14190	Jie augina gyvulius ir atsigabeno avis, galvijus ir visa, ką turėjo’.
01O	46	33	01O	46	33		14200	Kai faraonas jus pasišauks ir klaus: ‘Koks jūsų užsiėmimas?’,
01O	46	34	01O	46	34		14210	atsakykite: ‘Tavo tarnai yra gyvulių augintojai nuo pat jaunystės iki dabar; tokie buvo ir mūsų tėvai’, kad galėtumėte gyventi Gošeno krašte, nes egiptiečiai bjaurisi gyvulių augintojais’‘.
01O	47	1	01O	47	1		14220	Juozapas atėjo ir pranešė faraonui: ‘‘Mano tėvas ir broliai su avimis, galvijais ir visu, ką jie turėjo, atėjo iš Kanaano krašto, ir dabar jie yra Gošeno krašte’‘.
01O	47	2	01O	47	2		14230	Jis pasiėmė su savimi penkis savo brolius ir pristatė faraonui.
01O	47	3	01O	47	3		14240	Faraonas paklausė jų: ‘‘Koks jūsų užsiėmimas?’‘ Jie atsakė: ‘‘Tavo tarnai yra gyvulių augintojai, tokie buvo ir mūsų tėvai.
01O	47	4	01O	47	4		14250	Mes atvykome kurį laiką pagyventi šioje šalyje, nes tavo tarnai neturi ganyklos savo avims­badas siaučia Kanaano krašte. Prašome, leisk savo tarnams apsigyventi Gošeno krašte’‘.
01O	47	5	01O	47	5		14260	Faraonas sakė Juozapui: ‘‘Tavo tėvas ir broliai atėjo pas tave.
01O	47	6	01O	47	6		14270	Egipto šalis yra tavo žinioje. Geriausioje šalies dalyje apgyvendink juos! Jie tegyvena Gošeno krašte! Ir jei žinai iš jų sumanių vyrų, paskirk juos mano bandų prižiūrėtojais’‘.
01O	47	7	01O	47	7		14280	Po to Juozapas nuvedė savo tėvą Jokūbą pas faraoną. Ir Jokūbas palaimino faraoną.
01O	47	8	01O	47	8		14290	Faraonas paklausė Jokūbą: ‘‘Kiek tau metų?’‘
01O	47	9	01O	47	9		14300	Jokūbas atsakė faraonui: ‘‘Šios žemės kelionėje esu šimtą trisdešimt metų. Negausios ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos, nepasiekiau savo tėvų amžiaus’‘.
01O	47	10	01O	47	10		14310	Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo.
01O	47	11	01O	47	11		14320	Juozapas apgyvendino savo tėvą bei brolius ir davė jiems geriausios žemės Egipte, Ramzio krašte, kaip faraonas įsakė.
01O	47	12	01O	47	12		14330	Juozapas aprūpino maistu savo tėvą, brolius ir visus namiškius, kiek kuriai šeimai reikėjo.
01O	47	13	01O	47	13		14340	Visoje šalyje trūko maisto, nes badas buvo baisus; Egipto ir Kanaano šalys buvo išsekintos bado.
01O	47	14	01O	47	14		14350	Juozapas surinko iš Egipto šalies ir Kanaano šalies visus pinigus, parduodamas javus, ir juos atgabeno į faraono iždą.
01O	47	15	01O	47	15		14360	Kai Egipto žemėje ir Kanaano žemėje pasibaigė pinigai, egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: ‘‘Duok mums duonos! Kodėl mes turime mirti tavo akivaizdoje dėl pinigų stokos?’‘
01O	47	16	01O	47	16		14370	Juozapas atsakė: ‘‘Jei nebeturite pinigų, atveskite gyvulius, ir aš jums duosiu duonos už juos’‘.
01O	47	17	01O	47	17		14380	Jie atvedė savo gyvulius, o Juozapas davė jiems duonos už arklius, avis, galvijus bei asilus. Taip jis metus maitino juos už jų gyvulius.
01O	47	18	01O	47	18		14390	Metams praėjus, jie vėl atėjo pas jį ir sakė: ‘‘Neslėpsime nuo mūsų valdovo, kad nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė.
01O	47	19	01O	47	19		14400	Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui. Duok mums sėklos, kad išliktume gyvi, o žemė nepavirstų dykyne’‘.
01O	47	20	01O	47	20		14410	Taip Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę, nes visi egiptiečiai pardavė savo laukus, kadangi juos labai kankino badas. Tuo būdu kraštas atiteko faraonui.
01O	47	21	01O	47	21		14420	Ir jis perkėlė žmones į miestus nuo vieno Egipto pakraščio iki kito.
01O	47	22	01O	47	22		14430	Tik kunigų žemės jis nenupirko, nes kunigai gaudavo išlaikymą iš faraono, todėl jie ir nepardavė savo žemės.
01O	47	23	01O	47	23		14440	Juozapas sakė žmonėms: ‘‘Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus.
01O	47	24	01O	47	24		14450	Penktąją derliaus dalį atiduokite faraonui, o keturias dalis pasilaikykite laukui apsėti ir maistui jūsų šeimoms ir vaikams’‘.
01O	47	25	01O	47	25		14460	Jie atsakė: ‘‘Tu išgelbėjai mums gyvybes. Teatrasime mes malonę savo valdovo akyse ir mes būsime faraono tarnais’‘.
01O	47	26	01O	47	26		14470	Ir Juozapas įvedė įstatymą visame Egipto krašte, kuris galioja iki šios dienos, kad faraonui atiduodama viso derliaus penktoji dalis. Išimtį sudaro tik kunigų žemė, kuri nepriklauso faraonui.
01O	47	27	01O	47	27		14480	Izraelis liko gyventi Egipto šalyje, Gošeno krašte; jie turėjo ten nuosavybę, išsiplėtė ir labai padaugėjo.
01O	47	28	01O	47	28		14490	Jokūbas gyveno Egipto šalyje septyniolika metų. Jo amžius buvo šimtas keturiasdešimt septyneri metai.
01O	47	29	01O	47	29		14500	Izraelis, nujausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė savo sūnų Juozapą ir jam tarė: ‘‘Jei radau malonę tavo akyse, padėk savo ranką po mano šlaunimi ir elkis su manimi maloningai ir teisingai; pažadėk nepalaidoti manęs Egipte.
01O	47	30	01O	47	30		14510	Aš norėčiau atsigulti šalia savo tėvų. Tad išgabenk mane iš Egipto ir palaidok jų kapinėse’‘. Juozapas atsakė: ‘‘Padarysiu, kaip prašai’‘.
01O	47	31	01O	47	31		14520	Tėvas tarė: ‘‘Prisiek man!’‘ Ir jis prisiekė. Tada Izraelis nusilenkė ant lovos galo.
01O	48	1	01O	48	1		14530	Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnus­Manasą ir Efraimą.
01O	48	2	01O	48	2		14540	Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.
01O	48	3	01O	48	3		14550	Jokūbas tarė Juozapui: ‘‘Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,
01O	48	4	01O	48	4		14560	ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.
01O	48	5	01O	48	5		14570	Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir Rubenas su Simeonu.
01O	48	6	01O	48	6		14580	O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.
01O	48	7	01O	48	7		14590	Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė Rachelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus’‘.
01O	48	8	01O	48	8		14600	Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: ‘‘Kas šitie?’‘
01O	48	9	01O	48	9		14610	Juozapas atsakė tėvui: ‘‘Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė’‘. Jis sakė: ‘‘Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!’‘
01O	48	10	01O	48	10		14620	Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo
01O	48	11	01O	48	11		14630	ir tarė Juozapui: ‘‘Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!’‘
01O	48	12	01O	48	12		14640	Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės.
01O	48	13	01O	48	13		14650	Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.
01O	48	14	01O	48	14		14660	Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai.
01O	48	15	01O	48	15		14670	Ir jis laimino Juozapą: ‘‘Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,
01O	48	16	01O	48	16		14680	angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!’‘
01O	48	17	01O	48	17		14690	Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos,
01O	48	18	01O	48	18		14700	ir tarė: ‘‘Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos’‘.
01O	48	19	01O	48	19		14710	Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: ‘‘Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų’‘.
01O	48	20	01O	48	20		14720	Jis juos laimino: ‘‘Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ‘‘. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.
01O	48	21	01O	48	21		14730	Izraelis tarė Juozapui: ‘‘Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.
01O	48	22	01O	48	22		14740	Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku’‘.
01O	49	1	01O	49	1		14750	Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: ‘‘Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje.
01O	49	2	01O	49	2		14760	Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo!
01O	49	3	01O	49	3		14770	Rubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe.
01O	49	4	01O	49	4		14780	Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą.
01O	49	5	01O	49	5		14790	Simeonas ir Levis­broliai; smurto įrankiai jų namuose.
01O	49	6	01O	49	6		14800	Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius.
01O	49	7	01O	49	7		14810	Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje.
01O	49	8	01O	49	8		14820	Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave.
01O	49	9	01O	49	9		14830	Judas­jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels!
01O	49	10	01O	49	10		14840	Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.
01O	49	11	01O	49	11		14850	Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyse­apsiaustą.
01O	49	12	01O	49	12		14860	Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno.
01O	49	13	01O	49	13		14870	Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną.
01O	49	14	01O	49	14		14880	Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių.
01O	49	15	01O	49	15		14890	Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu.
01O	49	16	01O	49	16		14900	Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių.
01O	49	17	01O	49	17		14910	Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas.
01O	49	18	01O	49	18		14920	Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo!
01O	49	19	01O	49	19		14930	Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų.
01O	49	20	01O	49	20		14940	Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams.
01O	49	21	01O	49	21		14950	Neftalis­laisvas briedis, jis gražbylys.
01O	49	22	01O	49	22		14960	Juozapas­jaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą.
01O	49	23	01O	49	23		14970	Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo.
01O	49	24	01O	49	24		14980	Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola.
01O	49	25	01O	49	25		14990	Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais.
01O	49	26	01O	49	26		15000	Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.
01O	49	27	01O	49	27		15010	Benjaminas­plėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį’‘.
01O	49	28	01O	49	28		15020	Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu.
01O	49	29	01O	49	29		15030	Po to jis jiems tarė: ‘‘Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke,
01O	49	30	01O	49	30		15040	Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms.
01O	49	31	01O	49	31		15050	Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją.
01O	49	32	01O	49	32		15060	Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų’‘.
01O	49	33	01O	49	33		15070	Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta.
01O	50	1	01O	50	1		15080	Juozapas puolė prie savo mirusio tėvo, verkė ir jį bučiavo.
01O	50	2	01O	50	2		15090	Jis paliepė savo tarnams gydytojams išbalzamuoti tėvą. Ir gydytojai išbalzamavo Izraelį.
01O	50	3	01O	50	3		15100	Praėjo keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko užtrunka balzamavimas. Egiptiečiai jį apraudojo septyniasdešimt dienų.
01O	50	4	01O	50	4		15110	Pasibaigus apraudojimo laikui, Juozapas kalbėjo faraono namiškiams: ‘‘Jeigu radau jūsų akyse malonę, pasakykite faraonui,
01O	50	5	01O	50	5		15120	kad mano tėvas mane prisaikdino palaidoti jį jo kape, kurį jis išsikasė Kanaano žemėje. Teišleidžia mane eiti ir palaidoti savo tėvą, o po to sugrįšiu’‘.
01O	50	6	01O	50	6		15130	Faraonas atsakė: ‘‘Eik ir palaidok savo tėvą, kaip esi prisaikdintas’‘.
01O	50	7	01O	50	7		15140	Juozapas išėjo laidoti savo tėvo; su juo keliavo visi faraono tarnai, jo namų prievaizdai, visi Egipto šalies vyresnieji,
01O	50	8	01O	50	8		15150	visi Juozapo namiškiai, jo broliai ir visi jo tėvo namiškiai. Tik jų vaikai, avys ir galvijai liko Gošeno krašte.
01O	50	9	01O	50	9		15160	Be to, su juo traukė vežimai ir raiteliai; taip susidarė labai didelis būrys.
01O	50	10	01O	50	10		15170	Atėję prie Goren Haatado klojimo anapus Jordano, jie garsiai ir graudžiai raudojo; jie raudojo dėl tėvo septynias dienas.
01O	50	11	01O	50	11		15180	Tos šalies gyventojai kanaaniečiai, matydami tokias raudas prie Goren Haatado klojimo, sakė: ‘‘Tai yra didelis gedulas egiptiečiams’‘. Todėl tą vietą jie praminė Abelmizraimu, kuris yra anapus Jordano.
01O	50	12	01O	50	12		15190	Jo sūnūs padarė taip, kaip tėvas jiems buvo įsakęs.
01O	50	13	01O	50	13		15200	Jie jį nugabeno į Kanaano šalį ir palaidojo Machpelos lauko oloje.Tą lauką, esantį ties Mamre, Abraomas nupirko iš hetito Efrono kapinėms.
01O	50	14	01O	50	14		15210	Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą su broliais ir visais, kurie buvo nukeliavę su juo tėvo laidoti.
01O	50	15	01O	50	15		15220	Jokūbui mirus, Juozapo broliai bijojo ir kalbėjosi: ‘‘Galbūt Juozapas pradės neapkęsti mūsų ir atkeršys mums už visas piktadarystes, kurias jam padarėme’‘.
01O	50	16	01O	50	16		15230	Jie nusiuntė jam tokią žinią: ‘‘Tavo tėvas prieš mirdamas liepė mums,
01O	50	17	01O	50	17		15240	kad sakytume tau: ‘Atleisk savo broliams jų nusikaltimą ir nuodėmę, nes jie piktai su tavimi pasielgė!’ Taigi dabar prašome: atleisk tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą’‘. Juozapas verkė girdėdamas šiuos žodžius.
01O	50	18	01O	50	18		15250	Po to jie nuėjo pas jį ir, parpuolę prieš jį, sakė: ‘‘Mes esame tavo vergai!’‘
01O	50	19	01O	50	19		15260	Juozapas jiems atsakė: ‘‘Nebijokite! Argi aš užimu Dievo vietą?
01O	50	20	01O	50	20		15270	Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome­išgelbėti daugybę žmonių.
01O	50	21	01O	50	21		15280	Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus’‘. Taip jis guodė ir ramino juos.
01O	50	22	01O	50	22		15290	Juozapas ir jo tėvo namiškiai liko gyventi Egipte. Juozapas gyveno šimtą dešimt metų.
01O	50	23	01O	50	23		15300	Jis matė Efraimo vaikus iki trečios kartos. Taip pat ir Manaso sūnaus Machyro sūnūs buvo padėti Juozapui ant kelių.
01O	50	24	01O	50	24		15310	Juozapas sakė savo broliams: ‘‘Aš mirštu. Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šitos žemės į kraštą, kurį Jis prisiekdamas pažadėjo Abraomui, Izaokui ir Jokūbui’‘.
01O	50	25	01O	50	25		15320	Po to Juozapas prisaikdino Izraelio vaikus: ‘‘Tikrai Dievas aplankys jus ir jūs išnešite iš čia mano kaulus’‘.
01O	50	26	01O	50	26		15330	Juozapas mirė, sulaukęs šimto dešimties metų. Jie išbalzamavo jį ir paguldė į karstą Egipte.
02O	1	1	02O	1	1		15340	Šitie yra vardai Izraelio sūnų, kurie atėjo į Egiptą kartu su Jokūbu, kiekvienas su savo šeimomis:
02O	1	2	02O	1	2		15350	Rubenas, Simeonas, Levis, Judas,
02O	1	3	02O	1	3		15360	Isacharas, Zabulonas, Benjaminas,
02O	1	4	02O	1	4		15370	Danas, Neftalis, Gadas ir Ašeras.
02O	1	5	02O	1	5		15380	Iš Jokūbo kilusių buvo septyniasdešimt sielų. Juozapas jau buvo Egipte.
02O	1	6	02O	1	6		15390	Ir numirė Juozapas, visi jo broliai ir visa ta karta.
02O	1	7	02O	1	7		15400	Izraelitai buvo vaisingi, labai pagausėjo, išsiplėtė ir tapo galingi; jie pripildė visą kraštą.
02O	1	8	02O	1	8		15410	Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.
02O	1	9	02O	1	9		15420	Jis kalbėjo savo tautai: ‘‘Žiūrėkite, izraelitų tauta yra gausesnė ir galingesnė už mus.
02O	1	10	02O	1	10		15430	Pasielkime išmintingai su jais, kad jie nebesiplėstų. Jei kiltų karas, kad jie neprisijungtų prie mūsų priešų, nekariautų prieš mus ir nepasitrauktų iš šalies’‘.
02O	1	11	02O	1	11		15440	Egiptiečiai paskyrė jiems prižiūrėtojus, kad juos prislėgtų sunkiais darbais. Jie pastatė faraonui sandėlių miestus Pitomą ir Ramzį.
02O	1	12	02O	1	12		15450	Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų.
02O	1	13	02O	1	13		15460	Egiptiečiai vertė izraelitus tarnauti be gailesčio,
02O	1	14	02O	1	14		15470	apkartino jų gyvenimą sunkia vergyste prie molio, plytų bei visokių ūkio darbų ir juos negailestingai spaudė.
02O	1	15	02O	1	15		15480	Egipto karalius įsakė hebrajų pribuvėjoms, kurių viena vadinosi Šifra ir kita­Pūva:
02O	1	16	02O	1	16		15490	‘‘Pašauktos prie hebrajų moterų gimdymo, žiūrėkite, kas gims: jei sūnus, nužudykite jį, bet jei duktė­tegyvena!’‘
02O	1	17	02O	1	17		15500	Tačiau pribuvėjos bijojo Dievo ir nevykdė Egipto karaliaus įsakymo, bet palikdavo berniukus gyvus.
02O	1	18	02O	1	18		15510	Egipto karalius, tai sužinojęs, pasišaukė pribuvėjas ir joms tarė: ‘‘Kodėl jūs nevykdote įsakymo ir paliekate berniukus gyvus?’‘
02O	1	19	02O	1	19		15520	Pribuvėjos atsakė faraonui: ‘‘Hebrajų moterys ne tokios kaip egiptietės, jos stiprios ir pagimdo prieš pribuvėjai ateinant’‘.
02O	1	20	02O	1	20		15530	Todėl Dievas darė gera pribuvėjoms. Tauta gausėjo ir pasidarė labai galinga.
02O	1	21	02O	1	21		15540	Kadangi pribuvėjos bijojo Dievo, Jis suteikė joms palikuonių.
02O	1	22	02O	1	22		15550	Faraonas įsakė visai tautai: ‘‘Kiekvieną berniuką, gimusį hebrajams, meskite į upę, o mergaites palikite gyvas!’‘
02O	2	1	02O	2	1		15560	Vienas Levio giminės vyras pasirinko ir vedė tos pačios giminės mergaitę.
02O	2	2	02O	2	2		15570	Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius.
02O	2	3	02O	2	3		15580	Negalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto.
02O	2	4	02O	2	4		15590	Jo sesuo atsistojo kiek toliau, norėdama pamatyti, kas atsitiks.
02O	2	5	02O	2	5		15600	Faraono duktė atėjo prie upės praustis. Jos tarnaitės vaikščiojo upės pakraščiu. Ji pamatė nendryne pintinę ir pasiuntė tarnaitę ją atnešti.
02O	2	6	02O	2	6		15610	Atidarius ją, rado verkiantį berniuką. Jai pagailo jo ir ji tarė: ‘‘Šitas yra vienas iš hebrajų kūdikių!’‘
02O	2	7	02O	2	7		15620	Jo sesuo tarė faraono dukteriai: ‘‘Ar norėtum, kad surasčiau hebrajų moterį, kuri maitintų kūdikį?’‘
02O	2	8	02O	2	8		15630	Faraono duktė jai atsakė: ‘‘Eik’‘. Mergaitė nuėjus pakvietė kūdikio motiną.
02O	2	9	02O	2	9		15640	Tada Faraono duktė tarė jai: ‘‘Imk šitą kūdikį ir maitink jį! Aš mokėsiu tau už tai’‘. Moteris paėmė kūdikį ir maitino jį.
02O	2	10	02O	2	10		15650	Berniukui paaugus, ji nunešė jį faraono dukteriai. Ji įsūnijo berniuką ir pavadino Moze, sakydama: ‘‘Aš jį ištraukiau iš vandens!’‘
02O	2	11	02O	2	11		15660	Kartą Mozė, jau užaugęs, išėjo pas savo brolius ir pamatė jų naštas. Ir jis pamatė egiptietį bemušantį hebrają, vieną iš jo brolių.
02O	2	12	02O	2	12		15670	Apsidairęs ir nieko nematydamas, jis užmušė tą egiptietį ir užkasė jį smėlyje.
02O	2	13	02O	2	13		15680	Išėjęs kitą dieną, pamatė besivaidijančius du hebrajus ir klausė kaltininko: ‘‘Kodėl muši savo artimą?’‘
02O	2	14	02O	2	14		15690	Tas atsakė: ‘‘Kas tave paskyrė mūsų kunigaikščiu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip užmušei egiptietį?’‘ Mozė nusigando ir sakė: ‘‘Iš tiesų tai tapo žinoma!’‘
02O	2	15	02O	2	15		15700	Faraonas, išgirdęs apie tą įvykį, norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė pabėgo nuo faraono ir apsigyveno Midjano šalyje. Vieną dieną, sėdint jam prie šulinio,
02O	2	16	02O	2	16		15710	midjaniečių kunigo septynios dukterys atėjusios sėmė vandenį ir pylė į lovius, norėdamos pagirdyti savo tėvo avis.
02O	2	17	02O	2	17		15720	Atėję piemenys jas nuvarė. Tada Mozė atsistojo, apgynė mergaites ir pagirdė jų avis.
02O	2	18	02O	2	18		15730	Joms sugrįžus pas savo tėvą Reuelį, jis paklausė: ‘‘Kodėl šiandien taip anksti parėjote?’‘
02O	2	19	02O	2	19		15740	Jos atsakė: ‘‘Vienas egiptietis mus apgynė nuo piemenų. Be to, jis sėmė vandenį ir pagirdė avis.
02O	2	20	02O	2	20		15750	Tėvas tarė savo dukterims: ‘‘Kur jis yra? Kodėl palikote tą vyrą? Pakvieskite jį valgyti su mumis’‘.
02O	2	21	02O	2	21		15760	Mozė sutiko gyventi pas Reuelį ir vedė jo dukterį Ciporą.
02O	2	22	02O	2	22		15770	Ji pagimdė sūnų, kurį Mozė pavadino Geršomu, sakydamas: ‘‘Tapau ateivis svetimoje šalyje’‘.
02O	2	23	02O	2	23		15780	Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą.
02O	2	24	02O	2	24		15790	Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.
02O	2	25	02O	2	25		15800	Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis.
02O	3	1	02O	3	1		15810	Mozė ganė savo uošvio, midjaniečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis už dykumos, prie Dievo kalno Horebo.
02O	3	2	02O	3	2		15820	Jam pasirodė Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš krūmo vidurio. Jis matė krūmą degantį, tačiau nesudegantį.
02O	3	3	02O	3	3		15830	Mozė pasakė: ‘‘Eisiu ir pažiūrėsiu į šį didingą reginį. Kodėl nesudega tas krūmas?’‘
02O	3	4	02O	3	4		15840	Viešpats pamatė jį artėjant ir pašaukė iš krūmo: ‘‘Moze! Moze!’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia!’‘
02O	3	5	02O	3	5		15850	Jis sakė: ‘‘Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!
02O	3	6	02O	3	6		15860	Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’‘. Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.
02O	3	7	02O	3	7		15870	Viešpats tarė: ‘‘Aš pamačiau savo tautos vargą Egipte ir išgirdau jos šauksmą dėl jų prižiūrėtojų. Aš žinau jos sielvartą.
02O	3	8	02O	3	8		15880	Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę.
02O	3	9	02O	3	9		15890	Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė.
02O	3	10	02O	3	10		15900	Taigi dabar eik. Aš siunčiu tave pas faraoną, kad išvestum iš Egipto mano tautą, Izraelio vaikus!’‘
02O	3	11	02O	3	11		15910	Mozė atsakė Dievui: ‘‘Kas aš, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau iš Egipto izraelitus?’‘
02O	3	12	02O	3	12		15920	Dievas atsakė: ‘‘Aš būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu: kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno’‘.
02O	3	13	02O	3	13		15930	Mozė klausė Dievo: ‘‘Kai aš ateisiu pas izraelitus ir jiems sakysiu: ‘Jūsų tėvų Dievas mane siuntė pas jus’, jie manęs klaus: ‘Koks yra Jo vardas?’ Ką turiu jiems atsakyti?’‘
02O	3	14	02O	3	14		15940	Dievas tarė Mozei: ‘‘AŠ ESU, KURIS ESU. Sakyk izraelitams: ‘AŠ ESU mane siuntė pas jus’ ‘‘.
02O	3	15	02O	3	15		15950	Dievas dar kalbėjo Mozei: ‘‘Šitaip sakyk izraelitams: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, mane siuntė pas jus’. Toks mano vardas per amžius ir taip mane vadinsite per kartų kartas.
02O	3	16	02O	3	16		15960	Eik, surink Izraelio vyresniuosius ir jiems sakyk: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, man pasirodė ir kalbėjo: ‘Aš aplankiau jus ir mačiau, kas jums buvo padaryta Egipte.
02O	3	17	02O	3	17		15970	Aš išvesiu jus iš Egipto vargo į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę, plūstančią pienu ir medumi’.
02O	3	18	02O	3	18		15980	Jie klausys tavo balso. Tu su Izraelio vyresniaisiais nueisite pas Egipto karalių ir jam sakysite: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mus pašaukė, ir dabar prašome: leisk mums tris dienas keliauti į dykumą, aukoti Viešpačiui, savo Dievui’.
02O	3	19	02O	3	19		15990	Aš žinau, kad Egipto karalius neišleis jūsų, jei nebus priverstas galingos rankos.
02O	3	20	02O	3	20		16000	Aš ištiesiu savo ranką ir ištiksiu Egiptą visais savo stebuklais, kuriuos darysiu jų tarpe. Po to jis išleis jus.
02O	3	21	02O	3	21		16010	Ir suteiksiu šiai tautai malonę egiptiečių akyse, kad jūs neišeisite tuščiomis rankomis.
02O	3	22	02O	3	22		16020	Kiekviena moteris paprašys savo kaimynės ir savo įnamės sidabrinių bei auksinių indų ir drabužių; juos uždėsite ant savo sūnų ir dukterų ir taip išsinešite egiptiečių turtus’‘.
02O	4	1	02O	4	1		16030	Mozė sakė: ‘‘O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: ‘Tau nepasirodė Viešpats’ ‘‘.
02O	4	2	02O	4	2		16040	Tuomet Viešpats paklausė jį: ‘‘Ką laikai rankoje?’‘ Jis atsakė: ‘‘Lazdą’‘.
02O	4	3	02O	4	3		16050	‘‘Mesk žemėn!’‘­tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė ėmė bėgti nuo jos.
02O	4	4	02O	4	4		16060	Viešpats pasakė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!’‘ Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda.
02O	4	5	02O	4	5		16070	‘‘Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’‘.
02O	4	6	02O	4	6		16080	Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo užantį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas.
02O	4	7	02O	4	7		16090	‘‘Vėl įkišk savo ranką į užantį!’‘­tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika.
02O	4	8	02O	4	8		16100	‘‘Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu.
02O	4	9	02O	4	9		16110	O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju’‘.
02O	4	10	02O	4	10		16120	Mozė tarė Viešpačiui: ‘‘Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi’‘.
02O	4	11	02O	4	11		16130	Viešpats jam atsakė: ‘‘Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?
02O	4	12	02O	4	12		16140	Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti’‘.
02O	4	13	02O	4	13		16150	Jis atsakė: ‘‘Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!’‘
02O	4	14	02O	4	14		16160	Tada Viešpats supykęs tarė: ‘‘Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje.
02O	4	15	02O	4	15		16170	Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti.
02O	4	16	02O	4	16		16180	Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo.
02O	4	17	02O	4	17		16190	Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus’‘.
02O	4	18	02O	4	18		16200	Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: ‘‘Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi’‘. Jetras atsakė: ‘‘Eik ramybėje!’‘
02O	4	19	02O	4	19		16210	Viešpats tarė Mozei Midjane: ‘‘Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę’‘.
02O	4	20	02O	4	20		16220	Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką.
02O	4	21	02O	4	21		16230	Viešpats pasakė Mozei: ‘‘Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos.
02O	4	22	02O	4	22		16240	Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus.
02O	4	23	02O	4	23		16250	Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’ ‘‘.
02O	4	24	02O	4	24		16260	Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti.
02O	4	25	02O	4	25		16270	Tada Cipora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: ‘‘Tu esi mano kruvinas vyras!’‘
02O	4	26	02O	4	26		16280	Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: ‘‘Kruvinas vyras dėl apipjaustymo’‘.
02O	4	27	02O	4	27		16290	Viešpats tarė Aaronui: ‘‘Eik į dykumą pasitikti Mozės’‘. Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo.
02O	4	28	02O	4	28		16300	Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti.
02O	4	29	02O	4	29		16310	Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius.
02O	4	30	02O	4	30		16320	Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.
02O	4	31	02O	4	31		16330	Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį.
02O	5	1	02O	5	1		16340	Mozė ir Aaronas atėję tarė faraonui: ‘‘Taip sako Viešpats Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad jie aukotų man dykumoje’ ‘‘.
02O	5	2	02O	5	2		16350	Faraonas atsakė: ‘‘Kas yra jūsų Viešpats, kad klausyčiau Jo balso ir išleisčiau Izraelį? Aš nepažįstu Viešpaties ir neišleisiu Izraelio’‘.
02O	5	3	02O	5	3		16360	Jie sakė: ‘‘Hebrajų Dievas mus pašaukė. Prašome, leisk mums keliauti tris dienas į dykumą ir ten aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui, kad Jis nebaustų mūsų maru ar kardu’‘.
02O	5	4	02O	5	4		16370	Egipto karalius jiems atsakė: ‘‘Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo jų darbų? Eikite savo darbų dirbti!
02O	5	5	02O	5	5		16380	Matote, kiek daug žmonių yra krašte, o jūs atitraukiate juos nuo darbų’‘.
02O	5	6	02O	5	6		16390	Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų prievaizdams ir vadovams:
02O	5	7	02O	5	7		16400	‘‘Nebeduokite, kaip iki šiol, žmonėms šiaudų plytoms gaminti: jie patys tegul eina ir prisirenka šiaudų.
02O	5	8	02O	5	8		16410	Tačiau reikalaukite iš jų tokio pat plytų skaičiaus, kokį jie lig šiol pagamindavo, jo nesumažinkite, nes jie dykinėja ir todėl šaukia: ‘Išleisk mus aukoti savo Dievui!’
02O	5	9	02O	5	9		16420	Duokite jiems daugiau darbo; tegul dirba ir nepaiso tuščių kalbų’‘.
02O	5	10	02O	5	10		16430	Darbų prievaizdai ir vadovai išėję kalbėjo: ‘‘Taip sako faraonas: ‘Aš nebeduosiu jums šiaudų.
02O	5	11	02O	5	11		16440	Eikite ir rinkite, kur rasite! Tačiau turėsite padaryti tiek, kiek ir anksčiau’ ‘‘.
02O	5	12	02O	5	12		16450	Žmonės išsisklaidė po visą Egipto šalį rinkti ražienų vietoje šiaudų.
02O	5	13	02O	5	13		16460	Prievaizdai spaudė juos, sakydami: ‘‘Atlikite dienai skirtą darbą, kaip anksčiau, kai gaudavote šiaudų’‘.
02O	5	14	02O	5	14		16470	Ir izraelitus, kuriuos faraono prievaizdai buvo paskyrę darbų prižiūrėtojais, mušė, sakydami: ‘‘Kodėl vakar ir šiandien nepagaminote nustatyto plytų kiekio kaip anksčiau?’‘
02O	5	15	02O	5	15		16480	Izraelitų prižiūrėtojai atėjo verkdami ir skundėsi faraonui: ‘‘Kodėl taip elgiesi su savo tarnais?
02O	5	16	02O	5	16		16490	Šiaudų nebeduoda, o mums liepia gaminti plytas. Be to, tavo tarnai dar mušami, nors kalti dėl to yra tavo žmonės’‘.
02O	5	17	02O	5	17		16500	Jis atsakė: ‘‘Jūs vien tik dykinėjate. Todėl sakote: ‘Išleisk mus aukoti Viešpačiui!’
02O	5	18	02O	5	18		16510	Taigi dabar eikite, dirbkite! Šiaudų jums neduos, tačiau nustatytą plytų kiekį privalote padaryti’‘.
02O	5	19	02O	5	19		16520	Izraelitų prižiūrėtojai matė esą patekę į sunkią padėtį, nes jiems buvo pasakyta: ‘‘Nemažinkite dienai skirto plytų kiekio’‘.
02O	5	20	02O	5	20		16530	Išėję iš faraono, jie susitiko Mozę ir Aaroną, kurie jų laukė,
02O	5	21	02O	5	21		16540	ir tarė jiems: ‘‘Viešpats tepažvelgia ir tegul teisia! Jūs sukėlėte faraono bei jo tarnų neapykantą mums, įduodami kardą į jų ranką, kad mus išžudytų’‘.
02O	5	22	02O	5	22		16550	Mozė kreipėsi į Viešpatį: ‘‘Viešpatie, kodėl taip piktai pasielgei su šitais žmonėmis? Kodėl siuntei mane?
02O	5	23	02O	5	23		16560	Nuo to laiko, kai nuėjau pas faraoną kalbėti Tavo vardu, jis dar blogiau elgiasi su mano tauta. Tu neišvadavai savo tautos’‘.
02O	6	1	02O	6	1		16570	Viešpats atsakė Mozei:’‘Tu matysi, ką Aš padarysiu faraonui. Stiprios rankos priverstas, jis išleis juos; stiprios rankos priverstas, jis išvarys juos iš savo šalies’‘.
02O	6	2	02O	6	2		16580	Dievas kalbėjo Mozei: ‘‘Aš esu Viešpats.
02O	6	3	02O	6	3		16590	Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui kaip Dievas Visagalis, tačiau savo vardu Viešpats jiems neapsireiškiau.
02O	6	4	02O	6	4		16600	Aš įtvirtinau su jais sandorą, norėdamas jiems duoti Kanaano šalį, kurioje jie buvo ateiviai.
02O	6	5	02O	6	5		16610	Ir Aš išgirdau Izraelio vaikų, kuriuos yra pavergę egiptiečiai, vaitojimą, ir atsiminiau savo sandorą.
02O	6	6	02O	6	6		16620	Todėl sakyk izraelitams, kad Aš esu Viešpats; Aš jus išvesiu iš egiptiečių priespaudos, išlaisvinsiu iš vergystės ir išgelbėsiu jus savo ištiesta ranka ir dideliais teismais.
02O	6	7	02O	6	7		16630	Aš jus priimsiu, kad būtumėte mano tauta, ir Aš būsiu jūsų Dievas, kad žinotumėte, jog esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedė iš egiptiečių vergijos.
02O	6	8	02O	6	8		16640	Aš nuvesiu jus į šalį, kurią pažadėjau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui; ją duosiu jums paveldėti, nes Aš esu Viešpats!’‘
02O	6	9	02O	6	9		16650	Mozė taip kalbėjo izraelitams, bet jie neklausė jo dėl dvasios suspaudimo ir žiaurios vergystės.
02O	6	10	02O	6	10		16660	Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	6	11	02O	6	11		16670	‘‘Eik, sakyk Egipto faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies!’‘
02O	6	12	02O	6	12		16680	Mozė atsakė Viešpačiui: ‘‘Izraelitai manęs neklauso, tai kaipgi manęs klausys faraonas? Mano lūpos neapipjaustytos’‘.
02O	6	13	02O	6	13		16690	Ir Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui, ir davė jiems įsakymą Izraelio vaikams ir faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų Izraelio vaikus iš Egipto šalies.
02O	6	14	02O	6	14		16700	Šitie yra vyresnieji savo tėvų namuose. Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis. Tai yra Rubeno giminės šeimos.
02O	6	15	02O	6	15		16710	Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius. Tai yra Simeono giminės šeimos.
02O	6	16	02O	6	16		16720	Šitie yra Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris. Levis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus.
02O	6	17	02O	6	17		16730	Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis.
02O	6	18	02O	6	18		16740	Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis. Kehatas gyveno šimtą trisdešimt trejus metus.
02O	6	19	02O	6	19		16750	Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas.
02O	6	20	02O	6	20		16760	Amramas vedė savo tetą Jochebedą. Ji pagimdė Aaroną ir Mozę. Amramas gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus.
02O	6	21	02O	6	21		16770	Iccharo sūnūs: Korachas, Nefegas ir Zichris.
02O	6	22	02O	6	22		16780	Uzielio sūnūs: Mišaelis, Elicafanas ir Sitris.
02O	6	23	02O	6	23		16790	Aaronas vedė Elišebą, Aminadabo dukterį, Naasono seserį. Ji pagimdė Nadabą, Abihuvą, Eleazarą ir Itamarą.
02O	6	24	02O	6	24		16800	Koracho sūnūs: Asiras, Elkana ir Abiasafas. Tai yra korachų šeimos.
02O	6	25	02O	6	25		16810	Aarono sūnus Eleazaras vedė vieną iš Putielio dukterų. Ji pagimdė Finehasą. Šitie yra Levio giminės šeimų vyresnieji.
02O	6	26	02O	6	26		16820	Aaronas ir Mozė yra tie, kuriems Viešpats įsakė išvesti izraelitus iš Egipto šalies.
02O	6	27	02O	6	27		16830	Jie yra tie, kurie kalbėjo faraonui, Egipto karaliui, kad išvestų izraelitus iš Egipto.
02O	6	28	02O	6	28		16840	Viešpats kalbėjo Mozei Egipto šalyje,
02O	6	29	02O	6	29		16850	sakydamas: ‘‘Aš esu Viešpats! Pasakyk faraonui, Egipto karaliui, visa, ką tau kalbu’‘.
02O	6	30	02O	6	30		16860	Bet Mozė sakė Viešpaties akivaizdoje: ‘‘Aš esu neapipjaustytomis lūpomis, kaip manęs klausys faraonas?’‘
02O	7	1	02O	7	1		16870	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Aš tave padariau dievu faraonui; tavo brolis Aaronas bus tavo pranašas.
02O	7	2	02O	7	2		16880	Tu sakysi visa, ką tau įsakau, o tavo brolis Aaronas kalbės faraonui, kad jis išleistų izraelitus iš savo šalies.
02O	7	3	02O	7	3		16890	Bet Aš užkietinsiu faraono širdį ir padarysiu daug ženklų bei stebuklų Egipto šalyje.
02O	7	4	02O	7	4		16900	Tačiau faraonas jūsų neklausys, kad galėčiau uždėti savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesti savo pulkus­savo tautą, Izraelio vaikus­iš Egipto žemės.
02O	7	5	02O	7	5		16910	Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės’‘.
02O	7	6	02O	7	6		16920	Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats jiems įsakė.
02O	7	7	02O	7	7		16930	Mozė buvo aštuoniasdešimties metų, o Aaronas aštuoniasdešimt trejų metų amžiaus, kai jie kalbėjo faraonui.
02O	7	8	02O	7	8		16940	Viešpats tarė Mozei ir Aaronui:
02O	7	9	02O	7	9		16950	‘‘Kai faraonas jums sakys: ‘Padarykite stebuklą patvirtinimui’, tai sakyk Aaronui: ‘Imk lazdą ir mesk ją prieš faraoną!’ Tada ji pavirs gyvate’‘.
02O	7	10	02O	7	10		16960	Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir padarė taip, kaip Viešpats įsakė: Aaronas metė savo lazdą prieš faraoną ir jo tarnus, ir ji pavirto gyvate.
02O	7	11	02O	7	11		16970	Faraonas pasišaukė išminčių ir burtininkų. Ir tie Egipto žyniai savo kerais padarė tą patį:
02O	7	12	02O	7	12		16980	kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas.
02O	7	13	02O	7	13		16990	Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis jų neklausė, kaip Viešpats ir buvo kalbėjęs.
02O	7	14	02O	7	14		17000	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Faraono širdis tebėra užkietėjusi, jis nesutinka išleisti tautos.
02O	7	15	02O	7	15		17010	Rytoj anksti rytą nueik prie upės, kai faraonas eis prie vandens, ir lauk jo ten. Pasiimk tą lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate.
02O	7	16	02O	7	16		17020	Jam atėjus, sakyk: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mane siuntė pas tave, sakydamas: ‘Išleisk mano tautą, kad ji man tarnautų dykumoje’. Tačiau tu ligi šiol nenorėjai klausyti.
02O	7	17	02O	7	17		17030	Todėl taip sako Viešpats: ‘Iš to pažinsi, kad Aš esu Viešpats. Štai suduosiu mano rankoje esančia lazda į upės vandenį, ir jis pavirs krauju.
02O	7	18	02O	7	18		17040	Upėje plaukiojančios žuvys išgaiš, ir upė pradės taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalės gerti jos vandens’ ‘‘.
02O	7	19	02O	7	19		17050	Viešpats toliau kalbėjo Mozei: ‘‘Sakyk Aaronui: ‘Imk lazdą ir ištiesk savo ranką virš egiptiečių vandenų, upių, perkasų, balų, vandens tvenkinių. Vanduo pavirs krauju visoje Egipto šalyje, net mediniuose ir akmeniniuose induose!’ ‘‘
02O	7	20	02O	7	20		17060	Mozė ir Aaronas taip padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs. Jis pakėlė lazdą ir sudavė į upės vandenį, faraonui ir jo tarnams matant. Visas vanduo upėje pavirto krauju.
02O	7	21	02O	7	21		17070	Upėje plaukiojančios žuvys išgaišo. Vanduo ėmė taip dvokti, kad egiptiečiai nebegalėjo gerti vandens iš upės. Kraujas buvo visoje Egipto žemėje.
02O	7	22	02O	7	22		17080	Tą patį padarė ir egiptiečių žyniai savo kerais. Faraono širdis liko užkietėjusi, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.
02O	7	23	02O	7	23		17090	Faraonas nusigręžė ir nuėjo į savo namą. Jis viso to neėmė į širdį.
02O	7	24	02O	7	24		17100	Egiptiečiai kasė upės pakraščiuose šulinius, ieškodami geriamojo vandens, nes jie nebegalėjo upės vandens gerti.
02O	7	25	02O	7	25		17110	Praėjo septynios dienos, kai Viešpats buvo ištikęs upę.
02O	8	1	02O	8	1		17120	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų.
02O	8	2	02O	8	2		17130	Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.
02O	8	3	02O	8	3		17140	Upė knibždės varlėmis. Jos iš upės atrėplios į tavo namus, į tavo miegamąjį ir į tavo lovą, taip pat į tavo tarnų ir tarnaičių namus, į tavo krosnis ir į duonkubilius.
02O	8	4	02O	8	4		17150	Per tave, tavo žmones ir visus tavo tarnus rėplios varlės’.
02O	8	5	02O	8	5		17160	Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo ranką su lazda ant upių, perkasų, balų ir padaryk, kad varlės užplūstų Egipto šalį!’ ‘‘
02O	8	6	02O	8	6		17170	Aaronas ištiesė ranką ant Egipto vandenų, ir varlės išrėpliojo ir užpildė Egipto kraštą.
02O	8	7	02O	8	7		17180	Tą patį padarė žyniai savo kerais ir iššaukė varles Egipto šalyje.
02O	8	8	02O	8	8		17190	Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: ‘‘Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui’‘.
02O	8	9	02O	8	9		17200	Mozė atsakė faraonui: ‘‘Paskirk laiką, kada melsti už tave, tavo tarnus ir tautą, kad varlės būtų pašalintos nuo tavęs, iš tavo namų ir kad jos tik upėje tepasiliktų’‘.
02O	8	10	02O	8	10		17210	Jis atsakė: ‘‘Rytoj’‘. Mozė tarė: ‘‘Tebūna, kaip sakai, kad žinotum, jog nėra lygaus Viešpačiui, mūsų Dievui!
02O	8	11	02O	8	11		17220	Varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir tarnaičių, jos tik upėje tepasiliks!’‘
02O	8	12	02O	8	12		17230	Mozė ir Aaronas, grįžę iš faraono, meldė Viešpatį pašalinti varles, kurias Jis buvo užleidęs faraonui.
02O	8	13	02O	8	13		17240	Viešpats padarė, kaip Mozė prašė: varlės išgaišo namuose, kiemuose ir laukuose.
02O	8	14	02O	8	14		17250	Jie suvertė jas į krūvas. Visa šalis dvokė.
02O	8	15	02O	8	15		17260	Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip Viešpats ir buvo sakęs.
02O	8	16	02O	8	16		17270	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Liepk Aaronui ištiesti lazdą ir suduoti į žemės dulkes, kad jos pavirstų mašalais visoje Egipto šalyje!’‘
02O	8	17	02O	8	17		17280	Aaronas ištiesė ranką su lazda ir sudavė į žemę. Tuoj mašalai apniko žmones ir gyvulius. Visos žemės dulkės virto mašalais Egipto krašte.
02O	8	18	02O	8	18		17290	Žyniai bandė tą patį padaryti savo kerais, bet negalėjo. Mašalai apniko žmones ir gyvulius.
02O	8	19	02O	8	19		17300	Tada žyniai tarė faraonui: ‘‘Tai Dievo pirštas!’‘ Bet faraono širdis buvo užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.
02O	8	20	02O	8	20		17310	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Atsikelk anksti rytą, prieik prie faraono, kai jis eis prie vandens, ir pasakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!
02O	8	21	02O	8	21		17320	Jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių.
02O	8	22	02O	8	22		17330	Bet tą dieną Aš atskirsiu Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta. Ten nebus musių, kad žinotum, jog Aš esu visos žemės Viešpats.
02O	8	23	02O	8	23		17340	Taip Aš atskirsiu savo ir tavo tautą. Rytoj įvyks šitas ženklas’ ‘‘.
02O	8	24	02O	8	24		17350	Viešpats taip ir padarė. Dideli musių spiečiai apniko faraono ir jo tarnų namus ir visą Egipto šalį. Musės vargino kraštą.
02O	8	25	02O	8	25		17360	Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems tarė: ‘‘Eikite, aukokite savo Dievui šioje šalyje!’‘
02O	8	26	02O	8	26		17370	Mozė atsakė: ‘‘Netinka taip daryti. Egiptiečiai bjaurisi tuo, ką aukosime Viešpačiui, savo Dievui. Jei aukosime, kas egiptiečiams bjauru, argi jie mūsų neužmuš akmenimis?
02O	8	27	02O	8	27		17380	Tris dienas keliausime į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis mums įsakė’‘.
02O	8	28	02O	8	28		17390	Faraonas atsakė: ‘‘Aš išleisiu jus į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui. Tik nenueikite labai toli! Melskitės už mane!’‘
02O	8	29	02O	8	29		17400	Mozė atsakė: ‘‘Iš tavęs išėjęs, melsiu Viešpatį, kad muses pašalintų nuo tavęs, nuo tavo tarnų ir tarnaičių. Tik kad vėl faraonas neapgautų, neišleisdamas tautos Viešpačiui aukoti!’‘
02O	8	30	02O	8	30		17410	Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.
02O	8	31	02O	8	31		17420	Viešpats padarė, kaip Mozė prašė. Jis pašalino muses nuo faraono, nuo jo tarnų ir žmonių taip, kad nė vienos nebeliko.
02O	8	32	02O	8	32		17430	Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos.
02O	9	1	02O	9	1		17440	Viešpats sakė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!
02O	9	2	02O	9	2		17450	Jei jų neišleisi ir nepaliausi jų laikęs,
02O	9	3	02O	9	3		17460	Viešpaties ranka bus ant tavo lauke besiganančių gyvulių: arklių, asilų, kupranugarių, avių ir galvijų­bus labai sunkus maras.
02O	9	4	02O	9	4		17470	Viešpats atskirs izraelitų ir egiptiečių gyvulius; niekas nežus, kas priklauso izraelitams’ ‘‘.
02O	9	5	02O	9	5		17480	Ir Viešpats paskyrė laiką, sakydamas: ‘‘Rytoj Viešpats įvykdys šitą dalyką krašte!’‘
02O	9	6	02O	9	6		17490	Kitą rytą Viešpats įvykdė tai: visi egiptiečių gyvuliai nugaišo, bet iš izraelitų gyvulių nepražuvo nė vienas.
02O	9	7	02O	9	7		17500	Faraonas pasiuntė pasižiūrėti. Pasirodė, kad izraelitų gyvulių nė vienas nebuvo nugaišęs. Tačiau faraono širdis liko kieta ir jis neišleido tautos.
02O	9	8	02O	9	8		17510	Tada Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: ‘‘Imkite pilnas saujas pelenų iš krosnies ir Mozė teberia juos į orą faraono akivaizdoje.
02O	9	9	02O	9	9		17520	Jie taps dulkėmis visoje Egipto šalyje, ir ant žmonių bei gyvulių iškils votys su pūslėmis’‘.
02O	9	10	02O	9	10		17530	Jie pasiėmė pelenų iš krosnies ir, atsistoję prieš faraoną, išbėrė juos į orą. Ir atsirado votys ant žmonių ir gyvulių.
02O	9	11	02O	9	11		17540	Žyniai negalėjo pasirodyti Mozei, nes votys buvo ant jų ir visų egiptiečių.
02O	9	12	02O	9	12		17550	Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.
02O	9	13	02O	9	13		17560	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Išleisk mano tautą man tarnauti.
02O	9	14	02O	9	14		17570	Nes šį kartą Aš siųsiu įvairias negalias ir vargus tau, tavo tarnams ir tavo žmonėms, kad žinotum, jog nėra man lygaus visoje žemėje.
02O	9	15	02O	9	15		17580	Aš galėjau ištiesti savo ranką ir ištikti tave ir tavo tautą maru, kad būtumėte visi pranykę nuo žemės paviršiaus.
02O	9	16	02O	9	16		17590	Bet Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galią ir mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.
02O	9	17	02O	9	17		17600	Tu vis dar didžiuojiesi prieš mano tautą ir neišleidi jos.
02O	9	18	02O	9	18		17610	Rytoj apie šitą laiką kris labai smarki kruša, kokios nėra buvę Egipte nuo jo įsikūrimo dienos.
02O	9	19	02O	9	19		17620	Taigi dabar siųsk žmones surinkti iš lauko gyvulius ir visa, kas tau priklauso. Visi žmonės ir gyvuliai, kurie bus lauke ir nebus parvesti namo, krušai krintant, pražus’ ‘‘.
02O	9	20	02O	9	20		17630	Faraono tarnai, kurie bijojo Viešpaties, sugabeno į namus savo tarnus ir gyvulius.
02O	9	21	02O	9	21		17640	O kas nekreipė dėmesio į Viešpaties žodį, paliko savo tarnus ir gyvulius lauke.
02O	9	22	02O	9	22		17650	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką, kad kristų kruša visoje Egipto šalyje: ant žmonių, gyvulių ir visos laukų augmenijos’‘.
02O	9	23	02O	9	23		17660	Mozė ištiesė lazdą, ir Viešpats pasiuntė perkūniją, krušą ir žaibus. Viešpats siuntė krušą į visą Egipto žemę.
02O	9	24	02O	9	24		17670	Kruša susimaišė su žaibais ir buvo tokia smarki, kokios Egipto šalis nebuvo mačiusi.
02O	9	25	02O	9	25		17680	Kruša išmušė Egipto šalyje visa, kas buvo lauke: žmones, gyvulius, augalus ir medžius.
02O	9	26	02O	9	26		17690	Tik Gošeno krašte, kur gyveno izraelitai, nebuvo krušos.
02O	9	27	02O	9	27		17700	Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: ‘‘Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę.
02O	9	28	02O	9	28		17710	Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu’‘.
02O	9	29	02O	9	29		17720	Mozė jam atsakė: ‘‘Kai tik išeisiu iš miesto, pakelsiu rankas į Viešpatį. Tada perkūnija ir kruša liausis, kad žinotum, jog Viešpačiui priklauso visa žemė.
02O	9	30	02O	9	30		17730	Bet aš žinau, kad nei tu, nei tavo tarnai dar nesibijote Viešpaties Dievo’‘.
02O	9	31	02O	9	31		17740	Linus ir miežius kruša išmušė, nes miežiai buvo išplaukę ir linai jau žydėjo.
02O	9	32	02O	9	32		17750	Bet kviečių ir rugių neišmušė, nes jie vėliau pribręsta.
02O	9	33	02O	9	33		17760	Mozė išėjo nuo faraono iš miesto ir iškėlė rankas į Viešpatį: perkūnija ir kruša liovėsi, lietus nustojo lijęs.
02O	9	34	02O	9	34		17770	Bet faraonas, matydamas, kad liovėsi lietus, kruša ir perkūnija, vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį kartu su savo tarnais.
02O	9	35	02O	9	35		17780	Faraono širdis pasiliko užkietėjusi, ir jis neišleido Izraelio vaikų, kaip Viešpats ir buvo sakęs Mozei.
02O	10	1	02O	10	1		17790	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Eik pas faraoną, nes Aš užkietinau jo ir jo tarnų širdis, kad padaryčiau šituos ženklus jų tarpe
02O	10	2	02O	10	2		17800	ir kad galėtum papasakoti savo vaikams ir vaikų vaikams, ką Aš padariau Egipte ir kokius ženklus parodžiau jų tarpe, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats’‘.
02O	10	3	02O	10	3		17810	Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir jam kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Ar ilgai dar tu nenusižeminsi prieš mane? Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!
02O	10	4	02O	10	4		17820	Jei neišleisi mano tautos, rytoj užleisiu skėrius ant tavo krašto.
02O	10	5	02O	10	5		17830	Jie taip apdengs šalį, kad nesimatys žemės; jie nuės išlikusį nuo krušos derlių, nugrauš kiekvieną žaliuojantį medį;
02O	10	6	02O	10	6		17840	jų bus pilni tavo namai, tavo tarnų namai ir visų egiptiečių namai, kaip to dar nėra matę tavo tėvai ir seneliai per visą savo amžių’ ‘‘. Po to Mozė apsisuko ir išėjo iš faraono namų.
02O	10	7	02O	10	7		17850	Tada faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: ‘‘Ar ilgai mes kentėsime? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų Viešpačiui, savo Dievui! Ar dar nematai, kad Egiptas žūva?’‘
02O	10	8	02O	10	8		17860	Mozė ir Aaronas buvo pašaukti pas faraoną. Jis tarė jiems: ‘‘Eikite, tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui! Bet kas yra tie, kurie eis?’‘
02O	10	9	02O	10	9		17870	Mozė atsakė: ‘‘Eisime visi: jaunimas ir seneliai, sūnūs ir dukterys, avys ir galvijai. Mes švęsime šventę Viešpačiui’‘.
02O	10	10	02O	10	10		17880	Jis atsakė jiems: ‘‘Tebūna Viešpats su jumis! Kaip galiu išleisti jus ir jūsų vaikus? Žiūrėkite, nes jūs sumanėte pikta!
02O	10	11	02O	10	11		17890	Taip nebus. Eikite vieni vyrai ir aukokite Viešpačiui, nes to juk jūs ir prašėte!’‘ Ir juos išvarė iš faraono akivaizdos.
02O	10	12	02O	10	12		17900	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką ant Egipto šalies, kad skėriai apniktų ir nugraužtų visus šalies augalus ir visa, kas dar liko nuo krušos!’‘
02O	10	13	02O	10	13		17910	Mozė ištiesė lazdą. Viešpats leido rytų vėjui pūsti visą dieną ir naktį. Rytmečiui išaušus, rytų vėjas atnešė skėrius.
02O	10	14	02O	10	14		17920	Skėriai nusileido visoje Egipto šalyje. Jų buvo tiek, kiek niekad nėra buvę ir jų tiek nebus ateityje.
02O	10	15	02O	10	15		17930	Jie taip užplūdo visą kraštą, kad apdengė visą žemę. Jie nugraužė visus augalus ir medžių vaisius, išlikusius nuo krušos, kad nieko žaliuojančio nebeliko visoje Egipto šalyje.
02O	10	16	02O	10	16		17940	Tada faraonas skubiai pasišaukė Mozę ir Aaroną ir tarė: ‘‘Nusidėjau Viešpačiui, jūsų Dievui, ir jums!
02O	10	17	02O	10	17		17950	Prašau, atleiskite man dar kartą mano nusikaltimą ir melskite Viešpatį, savo Dievą, kad Jis pašalintų nuo manęs šitą mirtį’‘.
02O	10	18	02O	10	18		17960	Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.
02O	10	19	02O	10	19		17970	Viešpats sukėlė labai smarkų vakarų vėją, kuris skėrius nupūtė į Raudonąją jūrą; nė vieno skėrio nebeliko visoje Egipto šalyje.
02O	10	20	02O	10	20		17980	Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis neišleido izraelitų.
02O	10	21	02O	10	21		17990	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk savo ranką, kad tamsa apgaubtų visą Egipto šalį, tamsa, kurią galima būtų pajusti’‘.
02O	10	22	02O	10	22		18000	Mozė ištiesė savo ranką, ir tirščiausia tamsa tris dienas buvo visame Egipto krašte.
02O	10	23	02O	10	23		18010	Tris dienas žmonės negalėjo matyti vienas kito ir pajudėti iš vietos. Tačiau izraelitų namuose buvo šviesu.
02O	10	24	02O	10	24		18020	Tada faraonas, pasišaukęs Mozę, tarė: ‘‘Eikite, tarnaukite Viešpačiui! Tik jūsų avys ir galvijai tepasilieka! O jūsų vaikai teeina su jumis!’‘
02O	10	25	02O	10	25		18030	Mozė atsakė: ‘‘Privalai mums duoti atnašas ir deginamąsias aukas, kad mes galėtume aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui.
02O	10	26	02O	10	26		18040	Mūsų visi gyvuliai eis su mumis; nepaliksime nė kanopos. Nes iš jų privalome imti auką Viešpačiui, savo Dievui. Mes net nežinome, ko mums reikės Viešpaties aukai, kol ten nenuėjome’‘.
02O	10	27	02O	10	27		18050	Tačiau Viešpats užkietino faraono širdį, ir jis nesutiko jų išleisti.
02O	10	28	02O	10	28		18060	Ir faraonas tarė: ‘‘Šalin nuo manęs! Saugokis! Nebepasirodyk daugiau mano akyse, nes tą dieną, kurią pasirodysi, mirsi!’‘
02O	10	29	02O	10	29		18070	Mozė atsakė: ‘‘Tebūna, kaip pasakei! Daugiau nebepasirodysiu’‘.
02O	11	1	02O	11	1		18080	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Dar vieną bausmę užleisiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus, netgi varyte išvarys!
02O	11	2	02O	11	2		18090	Kalbėk žmonėms, kad kiekvienas vyras iš savo kaimyno ir kiekviena moteris iš savo kaimynės paprašytų sidabrinių ir auksinių daiktų’‘.
02O	11	3	02O	11	3		18100	Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius. Be to, Mozė buvo labai žymus vyras Egipto šalyje, faraono tarnų ir tautos akyse.
02O	11	4	02O	11	4		18110	Tada Mozė kalbėjo: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Apie vidurnaktį Aš pereisiu Egiptą.
02O	11	5	02O	11	5		18120	Tada mirs visi pirmagimiai, pradedant faraono, sėdinčio soste, pirmagimiu, ir baigiant pirmagimiu vergės, esančios prie girnų, ir visi gyvulių pirmagimiai.
02O	11	6	02O	11	6		18130	Visoje Egipto šalyje kils verksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebus.
02O	11	7	02O	11	7		18140	Bet prieš nė vieną izraelitą, ar jo gyvulį nė šuo nesulos, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų’.
02O	11	8	02O	11	8		18150	Tada tavo tarnai ateis ir, nusilenkę prieš mane, sakys: ‘Išeik tu ir visi tavo žinioje esantys žmonės!’ Ir tada aš išeisiu’‘. Mozė išėjo iš faraono degdamas pykčiu.
02O	11	9	02O	11	9		18160	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Faraonas jūsų neklausys, kad Aš galėčiau padaryti daugiau stebuklų Egipte’‘.
02O	11	10	02O	11	10		18170	Mozė ir Aaronas padarė visus šituos stebuklus faraonui matant. Tačiau Viešpats taip užkietino faraono širdį, kad jis neišleido izraelitų iš savo šalies.
02O	12	1	02O	12	1		18180	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipto šalyje:
02O	12	2	02O	12	2		18190	‘‘Šitas mėnuo tebūna jums pirmasis metų mėnuo.
02O	12	3	02O	12	3		18200	Pasakykite visiems izraelitams, kad šito mėnesio dešimtąją dieną jie paimtų po avinėlį savo tėvų namams, po vieną avinėlį kiekvienai šeimai.
02O	12	4	02O	12	4		18210	O jei šeima yra per maža avinėlį suvalgyti, tepaima kartu su savo artimiausiu kaimynu, kad susidarytų tiek asmenų, kiek gali suvalgyti avinėlį.
02O	12	5	02O	12	5		18220	Avinėlis privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis; paimsite jį iš avių ar ožkų.
02O	12	6	02O	12	6		18230	Laikykite jį iki šio mėnesio keturioliktos dienos; kiekviena Izraelio tautos šeima turi jį papjauti tos dienos vakare.
02O	12	7	02O	12	7		18240	Jo krauju patepkite abi durų staktas ir skersinį tų namų, kuriuose valgysite avinėlį.
02O	12	8	02O	12	8		18250	Tą naktį valgykite mėsą, keptą ant ugnies, su nerauginta duona ir karčiomis žolėmis.
02O	12	9	02O	12	9		18260	Jūs neturite jos valgyti žalios ar išvirtos vandenyje, tik keptą ugnyje, taip pat galvą, kojas ir vidurius.
02O	12	10	02O	12	10		18270	Nieko iš jo nepalikite iki ryto. O kas paliks ligi ryto, tą sudeginkite.
02O	12	11	02O	12	11		18280	Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę, laikydami lazdą rankoje; tai Viešpaties Pascha.
02O	12	12	02O	12	12		18290	Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš­Viešpats!
02O	12	13	02O	12	13		18300	O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų.
02O	12	14	02O	12	14		18310	Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas.
02O	12	15	02O	12	15		18320	Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio.
02O	12	16	02O	12	16		18330	Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis, išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui.
02O	12	17	02O	12	17		18340	Jūs švęsite Neraugintos duonos šventę per kartų kartas, nes tą dieną Aš išvedžiau jūsų pulkus iš Egipto šalies.
02O	12	18	02O	12	18		18350	Pirmojo mėnesio keturioliktos dienos vakare pradėsite valgyti neraugintą duoną ir valgysite iki dvidešimt pirmosios dienos vakaro.
02O	12	19	02O	12	19		18360	Septynias dienas nebus raugo jūsų namuose, nes kiekvienas, kuris valgys ką nors rauginto, bus išnaikintas iš Izraelio, ar jis būtų ateivis, ar vietinis gyventojas.
02O	12	20	02O	12	20		18370	Nieko rauginto jūs nevalgysite. Savo namuose valgysite neraugintą duoną’‘.
02O	12	21	02O	12	21		18380	Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: ‘‘Eikite, imkite avinėlį savo šeimoms ir pjaukite jį Paschai.
02O	12	22	02O	12	22		18390	Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų!
02O	12	23	02O	12	23		18400	Nes Viešpats pereis, žudydamas egiptiečius; pamatęs kraują ant abiejų durų staktų ir skersinio, aplenks ir neleis žudytojui įeiti į jūsų namus.
02O	12	24	02O	12	24		18410	Tai bus įstatas jums ir jūsų vaikams per amžius.
02O	12	25	02O	12	25		18420	Kai atvyksite į šalį, kurią Viešpats jums duos, kaip Jis pažadėjo, laikykitės šitų nuostatų.
02O	12	26	02O	12	26		18430	Kai jūsų vaikai klaus: ‘Ką reiškia šitos apeigos?’,
02O	12	27	02O	12	27		18440	atsakykite: ‘Tai yra Paschos auka Viešpačiui, kuris aplenkė izraelitų namus Egipte, kai Jis išžudė egiptiečius ir išlaisvino mūsų namus’ ‘‘. Tada žmonės nusilenkė ir pagarbino Viešpatį.
02O	12	28	02O	12	28		18450	Izraelitai ėjo ir padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui.
02O	12	29	02O	12	29		18460	Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius.
02O	12	30	02O	12	30		18470	Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio.
02O	12	31	02O	12	31		18480	Tą naktį faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: ‘‘Išeikite iš mano krašto, jūs ir izraelitai! Eikite, tarnaukite Viešpačiui, kaip sakėte.
02O	12	32	02O	12	32		18490	Pasiimkite avis ir galvijus, kaip sakėte! Eikite ir palaiminkite mane taip pat!’‘
02O	12	33	02O	12	33		18500	Egiptiečiai ragino tautą skubiai išeiti iš jų šalies, sakydami: ‘‘Mes visi išmirsime!’‘
02O	12	34	02O	12	34		18510	Žmonės ėmė ant pečių dar neįrūgusią tešlą duonkubiliuose, įvyniotą į apsiaustus.
02O	12	35	02O	12	35		18520	Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir drabužių.
02O	12	36	02O	12	36		18530	Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius, kurie patenkino jų prašymą. Taip jie apiplėšė egiptiečius.
02O	12	37	02O	12	37		18540	Apie šeši šimtai tūkstančių vyrų iš Izraelio sūnų, neskaičiuojant vaikų, išėjo iš Ramzio į Sukotą.
02O	12	38	02O	12	38		18550	Taip pat daugybė kitų žmonių ėjo su jais ir didelės kaimenės avių bei galvijų.
02O	12	39	02O	12	39		18560	Jie kepė iš tešlos, kurią išsinešė iš Egipto, neraugintus papločius. Ji dar nebuvo įrūgusi, nes jie buvo skubiai išvaryti iš Egipto ir nespėjo pasigaminti maisto kelionei.
02O	12	40	02O	12	40		18570	Izraelitai pragyveno Egipte keturis šimtus trisdešimt metų.
02O	12	41	02O	12	41		18580	Praėjus keturiems šimtams trisdešimčiai metų, vieną dieną visi Viešpaties pulkai iškeliavo iš Egipto.
02O	12	42	02O	12	42		18590	Ta naktis, kurią juos išvedė iš Egipto krašto, yra Viešpaties šventė. Izraelitai privalo tą naktį švęsti per kartų kartas.
02O	12	43	02O	12	43		18600	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: ‘‘Šitas yra Paschos įstatymas: jokiam svetimšaliui nevalia Paschos valgyti.
02O	12	44	02O	12	44		18610	Tačiau pirktas vergas turi teisę ją valgyti tada, kai jį apipjaustai.
02O	12	45	02O	12	45		18620	Svetimšaliui ir samdiniui negalima jos valgyti.
02O	12	46	02O	12	46		18630	Ji turi būti valgoma namuose. Nevalia mėsos išnešti iš namų ir neleidžiama sulaužyti jokio kaulo.
02O	12	47	02O	12	47		18640	Visa Izraelio tauta privalo ją švęsti.
02O	12	48	02O	12	48		18650	Jei ateivis apsistotų pas tave ir norėtų švęsti Paschą, tai visi jo vyrai privalo būti apipjaustyti. Tuo atveju leidžiama jam švęsti Paschą, ir jis bus tarsi vietinis šalies gyventojas. Bet niekam neapipjaustytam neleistina jos valgyti.
02O	12	49	02O	12	49		18660	Tas pats įstatymas galioja ir pas jus gimusiam, ir ateiviui, apsigyvenusiam tarp jūsų’‘.
02O	12	50	02O	12	50		18670	Izraelitai darė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui.
02O	12	51	02O	12	51		18680	Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto šalies.
02O	13	1	02O	13	1		18690	Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	13	2	02O	13	2		18700	‘‘Pašvęsk man visus pirmagimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jie­mano’‘.
02O	13	3	02O	13	3		18710	Mozė kalbėjo tautai: ‘‘Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto.
02O	13	4	02O	13	4		18720	Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote.
02O	13	5	02O	13	5		18730	Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį.
02O	13	6	02O	13	6		18740	Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui.
02O	13	7	02O	13	7		18750	Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos.
02O	13	8	02O	13	8		18760	Tą dieną tu sakysi savo sūnui: ‘Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto’.
02O	13	9	02O	13	9		18770	Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto.
02O	13	10	02O	13	10		18780	Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku.
02O	13	11	02O	13	11		18790	Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos,
02O	13	12	02O	13	12		18800	tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui.
02O	13	13	02O	13	13		18810	Kiekvieną pirmagimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną savo žmonių pirmagimį sūnų privalai išpirkti.
02O	13	14	02O	13	14		18820	Kai ateityje tavo sūnus paklaus: ‘Ką tai reiškia?’, jam atsakyk: ‘Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.
02O	13	15	02O	13	15		18830	Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmagimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmagimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmagimį savo vaikų išperku’.
02O	13	16	02O	13	16		18840	Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto’‘.
02O	13	17	02O	13	17		18850	Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: ‘‘Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą’‘.
02O	13	18	02O	13	18		18860	Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.
02O	13	19	02O	13	19		18870	Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: ‘‘Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus’‘.
02O	13	20	02O	13	20		18880	Jie keliavo iš Sukoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje.
02O	13	21	02O	13	21		18890	Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.
02O	13	22	02O	13	22		18900	Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį.
02O	14	1	02O	14	1		18910	Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	14	2	02O	14	2		18920	‘‘Sakyk izraelitams, kad jie apsistotų ties Pi Hahirotu, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną pasistatykite stovyklą prie jūros.
02O	14	3	02O	14	3		18930	Tada faraonas sakys apie jus: ‘Jie pasiklydo krašte, dykumos juos sulaiko!’
02O	14	4	02O	14	4		18940	Aš užkietinsiu faraono širdį, ir jis jus vysis, kad būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę ir egiptiečiai žinotų, jog Aš esu Viešpats’‘. Jie taip ir padarė.
02O	14	5	02O	14	5		18950	Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: ‘‘Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?’‘
02O	14	6	02O	14	6		18960	Jis paruošė savo vežimą ir pasiėmė savo žmones su savimi.
02O	14	7	02O	14	7		18970	Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems.
02O	14	8	02O	14	8		18980	Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka.
02O	14	9	02O	14	9		18990	Faraono žirgai, vežimai, raiteliai ir visa jo kariuomenė pasivijo juos, apsistojusius prie jūros, ties Pi Hahirotu, priešais Baal Cefoną.
02O	14	10	02O	14	10		19000	Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties.
02O	14	11	02O	14	11		19010	Jie sakė Mozei: ‘‘Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto?
02O	14	12	02O	14	12		19020	Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje’‘.
02O	14	13	02O	14	13		19030	Mozė atsakė: ‘‘Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite.
02O	14	14	02O	14	14		19040	Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!’‘
02O	14	15	02O	14	15		19050	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn.
02O	14	16	02O	14	16		19060	O tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą.
02O	14	17	02O	14	17		19070	Aš užkietinsiu egiptiečių širdis, ir jie vysis jus, ir Aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, kovos vežimus ir raitelius.
02O	14	18	02O	14	18		19080	Egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai būsiu pašlovintas per faraoną, jo vežimus ir raitelius’‘.
02O	14	19	02O	14	19		19090	Tada Dievo angelas, kuris ėjo Izraelio pulkų priekyje, pasitraukė už jų. Debesies stulpas iš jų priekio atsistojo užpakalyje jų.
02O	14	20	02O	14	20		19100	Jis buvo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos; tamsus debesis dengė egiptiečius, o izraelitams buvo šviesu. Taip jie per naktį nepriartėjo vieni prie kitų.
02O	14	21	02O	14	21		19110	Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė.
02O	14	22	02O	14	22		19120	Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės.
02O	14	23	02O	14	23		19130	Egiptiečiai, juos vydamiesi, sekė jūros dugnu su kovos vežimais ir raiteliais.
02O	14	24	02O	14	24		19140	Rytui auštant, Viešpats iš ugnies ir debesies stulpo pažvelgė į egiptiečių kariuomenę ir sukėlė sąmyšį jų tarpe.
02O	14	25	02O	14	25		19150	Jis numovė vežimų ratus, ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai sakė: ‘‘Bėkime nuo izraelitų, nes Viešpats kovoja už juos prieš egiptiečius’‘.
02O	14	26	02O	14	26		19160	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ištiesk ranką link jūros, kad vanduo užlietų egiptiečius, jų vežimus ir raitelius!’‘
02O	14	27	02O	14	27		19170	Mozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje.
02O	14	28	02O	14	28		19180	Vanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko.
02O	14	29	02O	14	29		19190	O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje.
02O	14	30	02O	14	30		19200	Taip Viešpats išgelbėjo izraelitus iš egiptiečių; jie matė negyvus egiptiečius ant jūros kranto.
02O	14	31	02O	14	31		19210	Izraelis matė galingą darbą, kurį Viešpats padarė egiptiečiams. Tauta bijojo Viešpaties. Jie tikėjo Viešpačiu ir Jo tarnu Moze.
02O	15	1	02O	15	1		19220	Tada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui šią giesmę: ‘‘Giedosiu Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo! Jis žirgą ir raitelį įmetė į jūrą.
02O	15	2	02O	15	2		19230	Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.
02O	15	3	02O	15	3		19240	Viešpats yra karžygys, Jahvė yra Jo vardas.
02O	15	4	02O	15	4		19250	Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino Raudonojoje jūroje.
02O	15	5	02O	15	5		19260	Gelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo.
02O	15	6	02O	15	6		19270	Tavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą.
02O	15	7	02O	15	7		19280	Savo šlovės didybe Tu parbloškei tuos, kurie kėlėsi prieš Tave. Tu siuntei savo rūstybę, kuri suėdė juos kaip ražienas.
02O	15	8	02O	15	8		19290	Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje.
02O	15	9	02O	15	9		19300	Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą­juos sunaikins mano ranka!’
02O	15	10	02O	15	10		19310	Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!
02O	15	11	02O	15	11		19320	Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?
02O	15	12	02O	15	12		19330	Tu ištiesei savo dešinę­juos prarijo žemė.
02O	15	13	02O	15	13		19340	Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.
02O	15	14	02O	15	14		19350	Išgirs tautos ir sudrebės, baimė apims filistinus.
02O	15	15	02O	15	15		19360	Nusigąs ir Edomo kunigaikščiai. Moabo galinguosius apims drebulys. Neteks jėgų visi Kanaano gyventojai.
02O	15	16	02O	15	16		19370	Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai.
02O	15	17	02O	15	17		19380	Tu įvesi juos ir pasodinsi savo paveldėjimo kalne, į vietą, kurią Tu, Viešpatie, pasirinkai, kad gyventum, į šventyklą, kurią padarė Tavo rankos.
02O	15	18	02O	15	18		19390	Viešpats karaliaus per amžius!’‘
02O	15	19	02O	15	19		19400	Faraono žirgams, kovos vežimams ir raiteliams įėjus į jūrą, Viešpats užliejo juos vandenimis, o izraelitai perėjo sausu jūros dugnu.
02O	15	20	02O	15	20		19410	Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko.
02O	15	21	02O	15	21		19420	Mirjama pritardama giedojo: ‘‘Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą’‘.
02O	15	22	02O	15	22		19430	Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.
02O	15	23	02O	15	23		19440	Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.
02O	15	24	02O	15	24		19450	Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: ‘‘Ką gersime?’‘
02O	15	25	02O	15	25		19460	Jis šaukėsi Viešpaties. Viešpats parodė jam medį, kurį įmetus į vandenį, vanduo tapo saldus. Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.
02O	15	26	02O	15	26		19470	Jis sakė: ‘‘Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas’‘.
02O	15	27	02O	15	27		19480	Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.
02O	16	1	02O	16	1		19490	Antrojo mėnesio penkioliktą dieną po to, kai jie paliko Egiptą, visi izraelitai išėjo iš Elimo ir atėjo į Sino dykumą, esančią tarp Elimo ir Sinajaus.
02O	16	2	02O	16	2		19500	Visa Izraelio vaikų tauta murmėjo prieš Mozę ir Aaroną dykumoje.
02O	16	3	02O	16	3		19510	Jie sakė: ‘‘Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu’‘.
02O	16	4	02O	16	4		19520	Tada Viešpats tarė Mozei: ‘‘Aš jums duosiu duonos iš dangaus. Žmonės teišeina ir tesusirenka dienos davinį, kad išbandyčiau juos, ar jie laikysis mano įstatymo, ar ne.
02O	16	5	02O	16	5		19530	O šeštą dieną teprisirenka dvigubai tiek, kiek kasdien prisirinkdavo’‘.
02O	16	6	02O	16	6		19540	Tada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: ‘‘Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto.
02O	16	7	02O	16	7		19550	Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus?
02O	16	8	02O	16	8		19560	Viešpats duos jums vakare mėsos, o rytą­duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį’‘.
02O	16	9	02O	16	9		19570	Tada Mozė tarė Aaronui: ‘‘Sakyk visiems izraelitams: ‘Priartėkite prie Viešpaties, nes Jis išgirdo jūsų murmėjimą’ ‘‘.
02O	16	10	02O	16	10		19580	Aaronui tebekalbant izraelitams, jie pažvelgė į dykumas ir pamatė Viešpaties šlovę debesyje.
02O	16	11	02O	16	11		19590	Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	16	12	02O	16	12		19600	‘‘Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Vakare jūs gausite mėsos, o rytą pasisotinsite duona. Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’ ‘‘.
02O	16	13	02O	16	13		19610	Vakare atskrido putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą aplink stovyklą buvo rasa.
02O	16	14	02O	16	14		19620	Rasai pranykus, dykumoje pasirodė kažkas, tarsi šerkšnas ant žemės.
02O	16	15	02O	16	15		19630	Tai pamatę, izraelitai klausė vienas kito: ‘‘Kas čia?’‘ Nė vienas nežinojo, kas tai yra. Tada Mozė jiems tarė: ‘‘Tai duona, kurią Viešpats jums davė maistui.
02O	16	16	02O	16	16		19640	Štai ką Viešpats įsakė: ‘Kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje’ ‘‘.
02O	16	17	02O	16	17		19650	Izraelitai darė, kaip buvo įsakyta, ir prisirinko vieni daugiau, kiti mažiau.
02O	16	18	02O	16	18		19660	Ir kai jie seikėjo omeru, kas buvo prisirinkęs daug, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, tam nestigo. Kiekvienas turėjo tiek, kiek galėjo suvalgyti.
02O	16	19	02O	16	19		19670	Mozė jiems sakė: ‘‘Nė vienas tenepalieka nieko rytojui’‘.
02O	16	20	02O	16	20		19680	Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis pradėjo dvokti. Mozė užsirūstino ant jų.
02O	16	21	02O	16	21		19690	Kiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. O saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo.
02O	16	22	02O	16	22		19700	Šeštą dieną jie prisirinko dvigubai tiek: po du omerus kiekvienam. Izraelio vyresnieji apie tai pranešė Mozei.
02O	16	23	02O	16	23		19710	Jis sakė jiems: ‘‘Taip Viešpats liepė: ‘Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui’ ‘‘.
02O	16	24	02O	16	24		19720	Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.
02O	16	25	02O	16	25		19730	Po to Mozė tarė: ‘‘Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite.
02O	16	26	02O	16	26		19740	Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite’‘.
02O	16	27	02O	16	27		19750	Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado.
02O	16	28	02O	16	28		19760	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų?
02O	16	29	02O	16	29		19770	Viešpats jums įsakė švęsti sabatą. Todėl šeštąją dieną Jis duoda jums duonos dviem dienom. Kiekvienas pasilikite savo vietoje. Nė vienas neišeikite iš savo namų septintąją dieną’‘.
02O	16	30	02O	16	30		19780	Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.
02O	16	31	02O	16	31		19790	Dievo duotą maistą izraelitai praminė mana. Ji buvo tarsi balti kalendros grūdeliai, o jos skonis kaip papločio su medumi.
02O	16	32	02O	16	32		19800	Mozė paskelbė Viešpaties įsakymą: ‘‘Prisipilkite omerą manos, kad būsimos kartos žinotų, kokia duona jus maitinau dykumoje, kai išvedžiau iš Egipto’‘.
02O	16	33	02O	16	33		19810	Mozė sakė Aaronui: ‘‘Paimk indą, supilk į jį vieną omerą manos ir jį padėk Viešpaties akivaizdoje, kad išliktų būsimoms kartoms’‘.
02O	16	34	02O	16	34		19820	Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip Aaronas padėjo indą palapinės švenčiausioje vietoje.
02O	16	35	02O	16	35		19830	Izraelitai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į gyvenamas žemes. Jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.
02O	16	36	02O	16	36		19840	Omeras yra dešimtoji efos dalis.
02O	17	1	02O	17	1		19850	Visi izraelitai keliavo toliau iš Sino dykumos sustodami, kai Viešpats įsakydavo. Jie pasistatė stovyklą Refidime. Čia jie nerado geriamo vandens
02O	17	2	02O	17	2		19860	ir priekaištavo Mozei, sakydami: ‘‘Duok mums vandens atsigerti!’‘ Mozė jiems atsakė: ‘‘Ko burnojate prieš mane? Kodėl gundote Viešpatį?’‘
02O	17	3	02O	17	3		19870	Žmonės, ištroškę vandens, murmėjo prieš Mozę: ‘‘Kodėl mus išvedei iš Egipto, kad mus, mūsų vaikus ir gyvulius numarintum troškuliu?’‘
02O	17	4	02O	17	4		19880	Tada Mozė šaukėsi Viešpaties: ‘‘Ką man daryti su šita tauta? Nedaug trūksta, kad jie užmuštų mane akmenimis’‘.
02O	17	5	02O	17	5		19890	Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Išeik prieš tautą kartu su Izraelio vyresniaisiais; laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į upę, ir eik.
02O	17	6	02O	17	6		19900	Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti’‘. Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse.
02O	17	7	02O	17	7		19910	Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: ‘‘Ar yra Viešpats tarp mūsų?’‘
02O	17	8	02O	17	8		19920	Tada atėjo amalekiečiai ir kariavo su Izraeliu Refidime.
02O	17	9	02O	17	9		19930	Mozė įsakė Jozuei: ‘‘Pasirink vyrų ir eik kariauti prieš amalekiečius! Rytoj aš atsistosiu ant kalvos viršūnės ir laikysiu Dievo lazdą rankoje’‘.
02O	17	10	02O	17	10		19940	Jozuė padarė, kaip jam Mozė buvo įsakęs, ir kovojo prieš amalekiečius. Mozė, Aaronas ir Hūras užlipo ant kalvos viršūnės.
02O	17	11	02O	17	11		19950	Kol Mozė laikydavo pakėlęs savo rankas, laimėdavo izraelitai; kai tik jas nuleisdavo, laimėdavo amalekiečiai.
02O	17	12	02O	17	12		19960	Mozės rankos pavargo; jie tad paėmė akmenį, ir jis atsisėdo ant jo. Aaronas ir Hūras laikė jo rankas, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės; taip jo rankos buvo pakeltos iki saulės nusileidimo.
02O	17	13	02O	17	13		19970	Tuo būdu Jozuė nugalėjo Amaleką ir jo tautą savo kardu.
02O	17	14	02O	17	14		19980	Viešpats liepė Mozei: ‘‘Įrašyk tai į knygą atminimui ir perskaityk Jozuei girdint, kad Aš išnaikinsiu atminimą apie amalekiečius iš po dangaus’‘.
02O	17	15	02O	17	15		19990	Mozė pastatė aukurą ir jį pavadino ‘‘Viešpats yra mano vėliava’‘.
02O	17	16	02O	17	16		20000	Nes jis sakė: ‘‘Viešpats prisiekė ir Jis kariaus prieš amalekiečius per kartų kartas’‘.
02O	18	1	02O	18	1		20010	Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.
02O	18	2	02O	18	2		20020	Tai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ciporą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal,
02O	18	3	02O	18	3		20030	ir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Geršomas, nes jis sakė: ‘‘Buvau ateivis svetimoje šalyje’‘,
02O	18	4	02O	18	4		20040	o kito Eliezeras, nes sakė: ‘‘Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo’‘.
02O	18	5	02O	18	5		20050	Ir Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno.
02O	18	6	02O	18	6		20060	Jetras pranešė Mozei: ‘‘Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!’‘
02O	18	7	02O	18	7		20070	Tada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę.
02O	18	8	02O	18	8		20080	Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo.
02O	18	9	02O	18	9		20090	Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių,
02O	18	10	02O	18	10		20100	ir tarė: ‘‘Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės.
02O	18	11	02O	18	11		20110	Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi’‘.
02O	18	12	02O	18	12		20120	Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje.
02O	18	13	02O	18	13		20130	Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro.
02O	18	14	02O	18	14		20140	Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: ‘‘Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?’‘
02O	18	15	02O	18	15		20150	Mozė atsakė: ‘‘Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų.
02O	18	16	02O	18	16		20160	Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus’‘.
02O	18	17	02O	18	17		20170	Mozės uošvis atsakė: ‘‘Negerai darai!
02O	18	18	02O	18	18		20180	Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo.
02O	18	19	02O	18	19		20190	Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui.
02O	18	20	02O	18	20		20200	Mokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti.
02O	18	21	02O	18	21		20210	Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,
02O	18	22	02O	18	22		20220	ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi.
02O	18	23	02O	18	23		20230	Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje’‘.
02O	18	24	02O	18	24		20240	Mozė paklausė savo uošvio patarimo.
02O	18	25	02O	18	25		20250	Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.
02O	18	26	02O	18	26		20260	Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys.
02O	18	27	02O	18	27		20270	Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.
02O	19	1	02O	19	1		20280	Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.
02O	19	2	02O	19	2		20290	Nes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,
02O	19	3	02O	19	3		20300	ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: ‘‘Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:
02O	19	4	02O	19	4		20310	‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.
02O	19	5	02O	19	5		20320	Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.
02O	19	6	02O	19	6		20330	Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams’‘.
02O	19	7	02O	19	7		20340	Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.
02O	19	8	02O	19	8		20350	Tada visa tauta atsakė: ‘‘Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime’‘. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.
02O	19	9	02O	19	9		20360	Viešpats sakė Mozei: ‘‘Aš ateisiu pas tave tirštame debesyje, kad, man kalbant su tavimi, tauta girdėtų ir tavimi tikėtų per amžius’‘. Mozė pranešė tautos žodžius Viešpačiui,
02O	19	10	02O	19	10		20370	o Jis tarė Mozei: ‘‘Eik pas žmones ir pašventink juos šiandien ir rytoj. Teišsiskalbia jie drabužius
02O	19	11	02O	19	11		20380	ir tepasirengia trečiajai dienai. Trečią dieną Aš nužengsiu ant Sinajaus kalno visai tautai matant.
02O	19	12	02O	19	12		20390	Nužymėk ribas aplink kalną ir įsakyk žmonėms, kad nedrįstų lipti į kalną ar paliesti jo kraštą, nes kiekvienas, kuris palies kalną, numirs.
02O	19	13	02O	19	13		20400	Kas palies, tas bus užmuštas akmenimis arba pervertas strėle; nei žmogus, nei gyvulys neišliks gyvas. Išgirdę ilgą trimito garsą, jie tepriartėja prie kalno’‘.
02O	19	14	02O	19	14		20410	Mozė, grįžęs nuo kalno, pašventino žmones. Ir jie išsiplovė drabužius.
02O	19	15	02O	19	15		20420	Jis jiems tarė: ‘‘Būkite pasiruošę trečiajai dienai; nė vienas tenesiartina prie savo žmonos!’‘
02O	19	16	02O	19	16		20430	Trečiąją dieną, rytui išaušus griaudėjo perkūnija ir žaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi žmonės stovykloje pradėjo drebėti.
02O	19	17	02O	19	17		20440	Mozė išvedė tautą iš stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.
02O	19	18	02O	19	18		20450	Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viešpats nužengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi iš krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.
02O	19	19	02O	19	19		20460	Trimito garsas vis stiprėjo. Mozė kalbėjo, o Dievas jam atsakinėjo balsu.
02O	19	20	02O	19	20		20470	Viešpats nužengė ant Sinajaus kalno viršūnės ir, pasišaukęs Mozę ant kalno,
02O	19	21	02O	19	21		20480	jam tarė: ‘‘Nulipk žemyn, įspėk žmones, kad nesiveržtų, norėdami išvysti Viešpatį, ir daugelis jų nežūtų.
02O	19	22	02O	19	22		20490	Taip pat ir kunigai, kurie artinasi prie Viešpaties, tegul pasišventina, kad Viešpats jų neištiktų’‘.
02O	19	23	02O	19	23		20500	Mozė sakė Viešpačiui: ‘‘Žmonės negali užlipti į Sinajaus kalną. Tu mus įspėjai nužymėti ribą aplink kalną ir pašventinti jį’‘.
02O	19	24	02O	19	24		20510	Viešpats jam atsakė: ‘‘Nusileisk ir grįžk su Aaronu. Tačiau kunigai ir tauta tegul nesiveržia prie Viešpaties, kad Jis jų nesunaikintų’‘.
02O	19	25	02O	19	25		20520	Mozė grįžo pas tautą ir kalbėjo jiems.
02O	20	1	02O	20	1		20530	Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius:
02O	20	2	02O	20	2		20540	‘‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
02O	20	3	02O	20	3		20550	Neturėk kitų dievų šalia manęs.
02O	20	4	02O	20	4		20560	Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
02O	20	5	02O	20	5		20570	Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
02O	20	6	02O	20	6		20580	bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
02O	20	7	02O	20	7		20590	Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.
02O	20	8	02O	20	8		20600	Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum.
02O	20	9	02O	20	9		20610	Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus,
02O	20	10	02O	20	10		20620	o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose,
02O	20	11	02O	20	11		20630	nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį.
02O	20	12	02O	20	12		20640	Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda.
02O	20	13	02O	20	13		20650	Nežudyk.
02O	20	14	02O	20	14		20660	Nesvetimauk.
02O	20	15	02O	20	15		20670	Nevok.
02O	20	16	02O	20	16		20680	Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.
02O	20	17	02O	20	17		20690	Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo—nieko, kas yra tavo artimo’‘.
02O	20	18	02O	20	18		20700	Visi žmonės girdėjo griaustinį ir trimito garsą, matė žaibus ir rūkstantį kalną. Matydami tai žmonės atsitraukė ir stovėjo atokiai.
02O	20	19	02O	20	19		20710	Jie sakė Mozei: ‘‘Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!’‘
02O	20	20	02O	20	20		20720	Mozė atsakė žmonėms: ‘‘Nebijokite! Dievas atėjo tam, kad jus išmėgintų, ir kad Jo baimė būtų prieš jus ir jūs nenusidėtumėte’‘.
02O	20	21	02O	20	21		20730	Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas.
02O	20	22	02O	20	22		20740	Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: ‘‘Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis.
02O	20	23	02O	20	23		20750	Nedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių dievų.
02O	20	24	02O	20	24		20760	Padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš ateisiu ir laiminsiu tave.
02O	20	25	02O	20	25		20770	O jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį.
02O	20	26	02O	20	26		20780	Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų atidengtas tavo nuogumas’‘.
02O	21	1	02O	21	1		20790	‘‘Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.
02O	21	2	02O	21	2		20800	Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo.
02O	21	3	02O	21	3		20810	Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo.
02O	21	4	02O	21	4		20820	Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina.
02O	21	5	02O	21	5		20830	Bet jei vergas aiškiai pasakys: ‘Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės’,
02O	21	6	02O	21	6		20840	tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą.
02O	21	7	02O	21	7		20850	Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai.
02O	21	8	02O	21	8		20860	Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją.
02O	21	9	02O	21	9		20870	O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi.
02O	21	10	02O	21	10		20880	Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių.
02O	21	11	02O	21	11		20890	Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio.
02O	21	12	02O	21	12		20900	Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi.
02O	21	13	02O	21	13		20910	O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti.
02O	21	14	02O	21	14		20920	Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.
02O	21	15	02O	21	15		20930	Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.
02O	21	16	02O	21	16		20940	Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi.
02O	21	17	02O	21	17		20950	Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi.
02O	21	18	02O	21	18		20960	Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą,
02O	21	19	02O	21	19		20970	ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas.
02O	21	20	02O	21	20		20980	Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta,­bus nubaustas.
02O	21	21	02O	21	21		20990	O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.
02O	21	22	02O	21	22		21000	Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant.
02O	21	23	02O	21	23		21010	Bet jei sužaloja­gyvybė už gyvybę,
02O	21	24	02O	21	24		21020	akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją,
02O	21	25	02O	21	25		21030	nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.
02O	21	26	02O	21	26		21040	Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.
02O	21	27	02O	21	27		21050	Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.
02O	21	28	02O	21	28		21060	Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas.
02O	21	29	02O	21	29		21070	Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi.
02O	21	30	02O	21	30		21080	O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta.
02O	21	31	02O	21	31		21090	Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės.
02O	21	32	02O	21	32		21100	Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.
02O	21	33	02O	21	33		21110	Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,
02O	21	34	02O	21	34		21120	duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.
02O	21	35	02O	21	35		21130	Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį.
02O	21	36	02O	21	36		21140	O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam’‘.
02O	22	1	02O	22	1		21150	‘‘Jei kas pavagia jautį ar avį ir jį papjauna ar parduoda, jis sugrąžins penkis jaučius už jautį ir keturias avis už avį.
02O	22	2	02O	22	2		21160	Jei kas užklumpa vagį besilaužiantį ir suduoda jam taip, kad tas numiršta, jis nebaudžiamas už pralietą kraują.
02O	22	3	02O	22	3		21170	Jei jis tai padarytų dienos metu, jis kaltinamas už pralietą kraują. Vagis privalo viską atlyginti. Jei jis nieko neturi, jį parduosite už vagystę.
02O	22	4	02O	22	4		21180	Jei pas jį randamas dar gyvas pavogtas jautis ar avis, jis atlygins dvigubai.
02O	22	5	02O	22	5		21190	Jei kas nugano lauką ar vynuogyną ir leidžia savo gyvulius ganytis svetimame lauke, tas privalo atlyginti geriausiu, kas yra jo paties lauke ar vynuogyne.
02O	22	6	02O	22	6		21200	Jei ugnis išsiplečia ir apima erškėčius, ir sudega sustatyti pėdai ar tebeaugantys javai lauke, tai tas, kuris užkūrė ugnį, atlygina visą nuostolį.
02O	22	7	02O	22	7		21210	Jei kas paveda savo artimui saugoti pinigus ar kitokius daiktus ir jie pavagiami iš jo namų, tai, suradus vagį, jis privalo dvigubai atlyginti.
02O	22	8	02O	22	8		21220	Jei vagies nesuranda, namų savininką atvesite pas teisėjus, kad ištirtų, ar jis nepridėjo rankos prie savo artimo nuosavybės.
02O	22	9	02O	22	9		21230	Kai kyla ginčas dėl nuosavybės: jaučio, asilo, avies, apsiausto ar dėl bet kokio kito pamesto daikto, apie kurį kitas tvirtina, kad tai jo,­abu privalo ateiti pas teisėjus. Kuris kaltas, privalo dvigubai atlyginti savo artimui.
02O	22	10	02O	22	10		21240	Jei kas paveda savo artimui saugoti asilą, jautį, avį ar bet kokį gyvulį ir tas, niekam nematant, pastimpa, susižeidžia ar nuvaromas,
02O	22	11	02O	22	11		21250	tas, kuris saugojo, turi prisiekti prieš Viešpatį, kad nepridėjo rankos prie artimo nuosavybės. Tada savininkas privalo sutikti su tuo ir jis neturės atlyginti nuostolio.
02O	22	12	02O	22	12		21260	O jei bus pavogta iš jo, jis atlygins savininkui.
02O	22	13	02O	22	13		21270	Jei gyvulį sudrasko žvėrys, jis privalo liekanas atgabenti įrodymui ir jam nereikės atlyginti už tai, kas sudraskyta.
02O	22	14	02O	22	14		21280	Jei kas pasiskolina iš savo artimo ir tai sugadinama ar pastimpa, kai savininko nėra šalia, tai jis privalo atlyginti nuostolį.
02O	22	15	02O	22	15		21290	Jei savininkas buvo šalia, atlyginti nereikia. Jei buvo išnuomota, reikia sumokėti tik už nuomą.
02O	22	16	02O	22	16		21300	Jei kas suvedžioja mergaitę dar nesužadėtą, jis privalo ją vesti ir duoti jai kraitį.
02O	22	17	02O	22	17		21310	Jei jos tėvas nesutinka jos išleisti už jo, tai jis sumokės tiek pinigų, kiek mokama kraičiui mergaitei.
02O	22	18	02O	22	18		21320	Būrėjams neleisi gyviems išlikti.
02O	22	19	02O	22	19		21330	Kas santykiauja su gyvuliu, turi būti baudžiamas mirtimi.
02O	22	20	02O	22	20		21340	Kas aukoja kitiems dievams, o ne Viešpačiui, turi būti sunaikintas.
02O	22	21	02O	22	21		21350	Ateivio neskriausi ir nespausi, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto šalyje.
02O	22	22	02O	22	22		21360	Neskriauskite našlės ar našlaičio.
02O	22	23	02O	22	23		21370	Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą.
02O	22	24	02O	22	24		21380	Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais.
02O	22	25	02O	22	25		21390	Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis.
02O	22	26	02O	22	26		21400	Jei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos.
02O	22	27	02O	22	27		21410	Nes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas.
02O	22	28	02O	22	28		21420	Nekalbėk pikta prieš tautos teisėjus ir nekeik tautos vadovo.
02O	22	29	02O	22	29		21430	Savo javų ir vaisių pirmienų nedelsk pristatyti. Pirmagimį savo sūnų atiduosi man.
02O	22	30	02O	22	30		21440	Taip pat pasielgsi su savo jaučiais ir avimis. Septynias dienas jis pasiliks prie savo motinos, aštuntąją dieną atiduosi jį man.
02O	22	31	02O	22	31		21450	Jūs būsite šventi žmonės man, ir žvėries sudraskyto gyvulio nevalgysite; šuniui jį numeskite’‘.
02O	23	1	02O	23	1		21460	‘‘Nepatikėk melagingu skundu ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudyti.
02O	23	2	02O	23	2		21470	Nesek paskui minią daryti pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipti teisingumo.
02O	23	3	02O	23	3		21480	Nepataikauk beturčiui jo byloje.
02O	23	4	02O	23	4		21490	Jei sutinki beklaidžiojantį savo priešo jautį ar asilą, privalai jį nuvesti jam.
02O	23	5	02O	23	5		21500	Jei matai tavęs nekenčiančio žmogaus asilą, parkritusį po našta, nepraeik, bet padėk jį pakelti.
02O	23	6	02O	23	6		21510	Neiškraipyk teisingumo beturčio byloje.
02O	23	7	02O	23	7		21520	Šalinkis neteisybės, nekalto bei teisaus nežudyk, nes Aš neišteisinsiu piktadario.
02O	23	8	02O	23	8		21530	Kyšių nepriimk, nes kyšiai apakina net išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius.
02O	23	9	02O	23	9		21540	Neskriausk ateivio. Jūs žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes buvote ateiviai Egipto šalyje.
02O	23	10	02O	23	10		21550	Šešerius metus sėsi savo žemėje ir surinksi jos vaisius,
02O	23	11	02O	23	11		21560	o septintaisiais metais leisi jai pailsėti, paliksi ją neapsėtą, kad tavo tautos beturčiai iš jos maitintųsi, ir tai, ką jie paliks, ėstų laukiniai žvėrys. Taip pat pasielgsi su savo vynuogynu ir alyvmedžiais.
02O	23	12	02O	23	12		21570	Šešias dienas dirbk savo darbą, o septintąją dieną ilsėkis, kad pailsėtų tavo jautis bei asilas ir atsikvėptų vergės sūnus bei ateivis.
02O	23	13	02O	23	13		21580	Laikykitės viso, ką jums įsakiau. Neminėkite kitų dievų vardo, tenesigirdi to iš jūsų lūpų.
02O	23	14	02O	23	14		21590	Tris kartus per metus švęsi man šventes.
02O	23	15	02O	23	15		21600	Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną, kaip įsakiau nustatytu laiku, Abibo mėnesį, nes jį išėjai iš Egipto. Nepasirodyk mano akyse tuščiomis rankomis.
02O	23	16	02O	23	16		21610	Švęsk Pirmųjų vaisių derliaus šventę ir metų pabaigoje, kai nuimsi laukų derlių, Derliaus nuėmimo šventę.
02O	23	17	02O	23	17		21620	Tris sykius per metus kiekvienas vyras tepasirodo Viešpaties akivaizdoje.
02O	23	18	02O	23	18		21630	Neaukok mano aukos kraujo drauge su rauginta duona ir nelaikyk iki ryto mano aukos riebalų.
02O	23	19	02O	23	19		21640	Pirmuosius savo dirvos vaisius atgabenk į Viešpaties, tavo Dievo, namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene.
02O	23	20	02O	23	20		21650	Aš siunčiu angelą pirma tavęs, kad saugotų tave kelyje ir nuvestų į vietą, kurią tau paruošiau.
02O	23	21	02O	23	21		21660	Saugokis jo ir klausyk jo balso, nesipriešink jam, nes jis neatleis jūsų nusižengimų, kadangi jame yra mano vardas.
02O	23	22	02O	23	22		21670	Bet jei tu iš tiesų paklusi jo balsui ir vykdysi visa, ką kalbu, tai Aš būsiu priešas tavo priešams ir prispaudėjas tavo prispaudėjams.
02O	23	23	02O	23	23		21680	Mano angelas eis pirma tavęs ir tave nuves pas amoritus, hetitus, perizus, kanaaniečius, hivus ir jebusiečius, ir Aš juos sunaikinsiu.
02O	23	24	02O	23	24		21690	Nesilenk prieš jų dievus ir netarnauk jiems. Nesielk, kaip jie elgiasi, bet visiškai sunaikink juos ir sudaužyk jų atvaizdus.
02O	23	25	02O	23	25		21700	Jūs tarnausite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jis laimins tavo duoną bei vandenį; ir Aš pašalinsiu jų ligas.
02O	23	26	02O	23	26		21710	Nebus nelaiku gimdančios ir nevaisingos tavo šalyje, ir išpildysiu tavo dienų skaičių.
02O	23	27	02O	23	27		21720	Sukelsiu baimę tarp tavo priešų ir sąmyšį tautoje, su kuria kariausi, ir priversiu visus tavo priešus bėgti.
02O	23	28	02O	23	28		21730	Aš siųsiu pirma tavęs širšes, kad jos nuvytų nuo tavęs hivus, kanaaniečius ir hetitus.
02O	23	29	02O	23	29		21740	Aš nenuvarysiu jų nuo tavo veido per vienerius metus, kad žemė netaptų dykuma ir nepadaugėtų laukinių žvėrių.
02O	23	30	02O	23	30		21750	Pamažu juos išvarysiu iš krašto, kol tu išsiplėsi ir užvaldysi žemę.
02O	23	31	02O	23	31		21760	Aš nustatysiu tavo krašto ribas nuo Raudonosios jūros iki filistinų jūros ir nuo dykumos iki upės. Atiduosiu tos šalies gyventojus į tavo rankas, ir tu juos išvarysi iš krašto.
02O	23	32	02O	23	32		21770	Nedaryk sandoros nei su jais, nei su jų dievais.
02O	23	33	02O	23	33		21780	Jie neturi gyventi tavo šalyje, kad tavęs nesugundytų nusidėti prieš mane. Jei tarnausi jų dievams, tai taps tau spąstais’‘.
02O	24	1	02O	24	1		21790	Viešpats sakė Mozei: ‘‘Tu, Aaronas, Nadabas ir Abi-huvas bei septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų užlipkite ant kalno ir pagarbinkite mane iš tolo.
02O	24	2	02O	24	2		21800	Mozė vienas priartės prie Viešpaties, o jie tegul nesiartina, ir tauta tegu neina su juo’‘.
02O	24	3	02O	24	3		21810	Mozė atėjo ir pranešė tautai visus Viešpaties žodžius ir nuostatus. Tada visa tauta atsakė vienu balsu: ‘‘Visus žodžius, kuriuos Viešpats kalbėjo, vykdysime’‘.
02O	24	4	02O	24	4		21820	Mozė surašė visus Viešpaties žodžius. Anksti rytą atsikėlęs, jis pastatė aukurą kalno papėdėje ir dvylika stulpų pagal dvylika Izraelio giminių.
02O	24	5	02O	24	5		21830	Ir jis pasiuntė jaunus vyrus iš Izraelio vaikų, kurie aukojo deginamąsias aukas ir jaučius kaip padėkos auką Viešpačiui.
02O	24	6	02O	24	6		21840	Mozė ėmė pusę aukojamųjų gyvulių kraujo ir supylė į dubenis, o kitą pusę iššlakstė ant aukuro.
02O	24	7	02O	24	7		21850	Po to jis, paėmęs sandoros knygą, tautai girdint, perskaitė. Jie sakė: ‘‘Visa, ką Viešpats įsakė, vykdysime ir būsime klusnūs’‘.
02O	24	8	02O	24	8		21860	Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: ‘‘Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais’‘.
02O	24	9	02O	24	9		21870	Tada užkopė Mozė, Aaronas, Nadabas, Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų.
02O	24	10	02O	24	10		21880	Ir jie matė Izraelio Dievą: po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens, tarsi skaidrus dangus.
02O	24	11	02O	24	11		21890	Ir Jis nekėlė savo rankos prieš Izraelio vaikų vyresniuosius. Jie matė Dievą, valgė ir gėrė.
02O	24	12	02O	24	12		21900	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Užkopk pas mane ant kalno ir būk čia. Aš duosiu tau akmenines plokštes, įstatymą ir įsakymus, kuriuos surašiau, kad galėtum juos pamokyti’‘.
02O	24	13	02O	24	13		21910	Tai pakilo Mozė ir jo tarnas Jozuė, ir Mozė užlipo į Dievo kalną.
02O	24	14	02O	24	14		21920	Mozė tarė vyresniesiems: ‘‘Palaukite čia mūsų, kol sugrįšime. Aaronas ir Hūras yra su jumis; kas turi kokią bylą, kreipkitės į juos’‘.
02O	24	15	02O	24	15		21930	Mozė užkopė į kalną, ir debesis apdengė kalną.
02O	24	16	02O	24	16		21940	Viešpaties šlovė nusileido ant Sinajaus kalno ir pasiliko šešias dienas. Septintą dieną Jis pašaukė Mozę iš debesies.
02O	24	17	02O	24	17		21950	Viešpaties šlovė atrodė izraelitams lyg deganti ugnis kalno viršūnėje.
02O	24	18	02O	24	18		21960	Mozė įėjo į debesį ir užlipo į kalną. Jis pasiliko kalne keturiasdešimt parų.
02O	25	1	02O	25	1		21970	Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	25	2	02O	25	2		21980	‘‘Sakyk Izraelio vaikams, kad jie atneštų man auką. Priimkite auką iš kiekvieno, kuris duoda laisva valia.
02O	25	3	02O	25	3		21990	Štai kokias aukas imsite iš jų: auksą, sidabrą, varį,
02O	25	4	02O	25	4		22000	mėlynus, violetinius ir raudonus siūlus, ploną drobę, ožkų vilną,
02O	25	5	02O	25	5		22010	raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,
02O	25	6	02O	25	6		22020	aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,
02O	25	7	02O	25	7		22030	onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.
02O	25	8	02O	25	8		22040	Padarykite man šventyklą, kad galėčiau gyventi tarp jūsų.
02O	25	9	02O	25	9		22050	Tau parodysiu palapinės ir visų daiktų, kurie turės būti joje, pavyzdį; viską privalote taip padaryti.
02O	25	10	02O	25	10		22060	Padarykite skrynią iš akacijos medžio, pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.
02O	25	11	02O	25	11		22070	Aptraukite ją iš vidaus ir iš išorės grynu auksu ir jos viršuje padarykite auksinį apvadą.
02O	25	12	02O	25	12		22080	Nuliekite keturias auksines grandis ir jas pritvirtinkite prie keturių kampų­dvi grandis iš vienos pusės ir dvi iš kitos.
02O	25	13	02O	25	13		22090	Be to, padarykite kartis iš akacijos medžio ir jas aptraukite auksu.
02O	25	14	02O	25	14		22100	Įkiškite kartis į grandis skrynios šonuose, kad galėtumėte nešioti skrynią.
02O	25	15	02O	25	15		22110	Kartys telieka skrynios grandyse­ neištraukite jų.
02O	25	16	02O	25	16		22120	Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu.
02O	25	17	02O	25	17		22130	Padarysi dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros pločio.
02O	25	18	02O	25	18		22140	Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose:
02O	25	19	02O	25	19		22150	vieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose.
02O	25	20	02O	25	20		22160	Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį.
02O	25	21	02O	25	21		22170	Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu.
02O	25	22	02O	25	22		22180	Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams.
02O	25	23	02O	25	23		22190	Padarysi stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.
02O	25	24	02O	25	24		22200	Jį aptrauksi grynu auksu, pakraščiu aplinkui pritaisysi auksinį apvadą.
02O	25	25	02O	25	25		22210	Aplinkui padarysi briauną plaštakos platumo ir ant jos auksinį apvadą.
02O	25	26	02O	25	26		22220	Padarysi keturias auksines grandis ir jas pritvirtinsi prie keturių kampų, prie kiekvienos kojos.
02O	25	27	02O	25	27		22230	Grandys kartims įkišti bus prie pat briaunos, kad stalą galima būtų nešti.
02O	25	28	02O	25	28		22240	Padarysi kartis iš akacijos medžio ir jas aptrauksi auksu, kad jomis galima būtų nešti stalą.
02O	25	29	02O	25	29		22250	Iš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai.
02O	25	30	02O	25	30		22260	Padėtinę duoną nuolat laikysi padėjęs ant stalo mano akivaizdoje.
02O	25	31	02O	25	31		22270	Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai.
02O	25	32	02O	25	32		22280	Šešios šakos eis iš jos šonų: trys šakos iš vienos ir trys iš kitos pusės.
02O	25	33	02O	25	33		22290	Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas bus ant vienos šakos; trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas ant kitos šakos, taip visoms šakoms, išeinančioms iš žvakidės.
02O	25	34	02O	25	34		22300	O prie pačios žvakidės koto bus keturios riešuto pavidalo taurelės, buoželės ir žiedai.
02O	25	35	02O	25	35		22310	Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po likusiom dviem šakom, išeinančiom iš žvakidės.
02O	25	36	02O	25	36		22320	Jų buoželės ir šakos turi būti iš vieno gabalo; visa žvakidė turi būti nukalta iš gryno aukso.
02O	25	37	02O	25	37		22330	Padarysi septynis žibintus ir juos pastatysi ant žvakidės.
02O	25	38	02O	25	38		22340	Gnybtuvus ir indą nuognaibom padarysi iš gryno aukso.
02O	25	39	02O	25	39		22350	Visa tai pagaminsi iš vieno talento gryno aukso.
02O	25	40	02O	25	40		22360	Žiūrėk, kad viską padarytum pagal pavyzdį, kurį tau parodžiau kalne’‘.
02O	26	1	02O	26	1		22370	‘‘Padarysi palapinei dešimt uždangalų iš suktų plonų siūlų drobės su mėlynų, violetinių bei raudonų siūlų su išsiuvinėtais cherubais.
02O	26	2	02O	26	2		22380	Vieno uždangalo ilgis bus dvidešimt aštuonios uolektys, plotis­keturios. Visi uždangalai vienodo dydžio.
02O	26	3	02O	26	3		22390	Penkis uždangalus susegsi vieną su kitu, kitus penkis taip pat susegsi vieną su kitu.
02O	26	4	02O	26	4		22400	Padarysi mėlynos spalvos kilpas prie abiejų uždangalų šonų.
02O	26	5	02O	26	5		22410	Penkiasdešimt kilpų įtaisysi viename uždangale ir penkiasdešimt kitame taip, kad iš abiejų šonų kilpos būtų viena prieš kitą ir jas būtų galima sukabinti vieną su kita.
02O	26	6	02O	26	6		22420	Padarysi taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis abiejų uždangalų šonus sukabinsi, kad būtų viena palapinė.
02O	26	7	02O	26	7		22430	Padarysi iš ožkų vilnos vienuolika uždangalų palapinei apdengti iš viršaus.
02O	26	8	02O	26	8		22440	Uždangalo ilgis bus trisdešimt uolekčių, plotis keturios uolektys. Visi uždangalai vienodo dydžio.
02O	26	9	02O	26	9		22450	Penkis iš jų sujungsi atskirai ir kitus šešis taip pat. Šeštąjį uždangalą sudėsi dvilinką ant palapinės priekio.
02O	26	10	02O	26	10		22460	Padarysi penkiasdešimt kilpų prie vieno uždangalo šono ir penkiasdešimt kilpų prie kito uždangalo šono, kad galėtum juos sukabinti.
02O	26	11	02O	26	11		22470	Padarysi penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis bus sukabinamos kilpos, kad pasidarytų vienas uždangalas.
02O	26	12	02O	26	12		22480	Atliekančia nuo stogo uždengimo dalimi, tai yra vieno uždangalo likusia puse, pridengsi palapinės galą.
02O	26	13	02O	26	13		22490	Tai, kas liks nuo palapinės uždengimo, po uolektį uždangalo iš abiejų pusių, tedengia palapinės šonus.
02O	26	14	02O	26	14		22500	Palapinei pridengti padirbsi dar vieną uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir virš tos­iš mėlynai dažytų opšrų kailių.
02O	26	15	02O	26	15		22510	Padirbdinsi palapinei lentų iš akacijos medžio, kurias reikės pastatyti stačias.
02O	26	16	02O	26	16		22520	Kiekvienos iš jų ilgis bus dešimt uolekčių, o plotis­pusantros uolekties.
02O	26	17	02O	26	17		22530	Lentos turi turėti šonuose po du išsikišimus, kuriais viena su kita bus sukabinamos; taip padarysi visas lentas.
02O	26	18	02O	26	18		22540	Dvidešimt lentų padarysi palapinės pietiniam šonui.
02O	26	19	02O	26	19		22550	Nuliesi keturiasdešimt sidabrinių pakojų dvidešimčiai lentų, kad po kiekvienos lentos kampu būtų pakištas pakojis.
02O	26	20	02O	26	20		22560	Taip pat kitam palapinės šonui, kuris atgręžtas į šiaurę, padarysi dvidešimt lentų
02O	26	21	02O	26	21		22570	ir keturiasdešimt sidabrinių pakojų padėti po du kiekvienos lentos apačioje.
02O	26	22	02O	26	22		22580	O palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padirbdinsi šešias lentas
02O	26	23	02O	26	23		22590	ir dvi lentas padarysi palapinės kampams iš abiejų pusių.
02O	26	24	02O	26	24		22600	Jos turi būti sujungtos apačioje ir viršuje, kad sudarytų vieną sunėrimą. Taip padarysi abiejuose kampuose.
02O	26	25	02O	26	25		22610	Iš viso bus aštuonios lentos, o jų sidabrinių pakojų­šešiolika, po du pakojus kiekvienai lentai.
02O	26	26	02O	26	26		22620	Iš akacijos medžio padirbsi užkaiščius. Penkis vienos palapinės pusės lentoms
02O	26	27	02O	26	27		22630	ir penkis kitos palapinės pusės lentoms, taip pat penkis palapinės galui vakarų pusėje.
02O	26	28	02O	26	28		22640	Padarysi vidinį užkaištį, kad eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.
02O	26	29	02O	26	29		22650	Pačias lentas aptrauksi auksu; nuliesi auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptrauksi auksu.
02O	26	30	02O	26	30		22660	Pastatysi palapinę pagal pavyzdį, kuris tau buvo parodytas kalne.
02O	26	31	02O	26	31		22670	Padarysi uždangą iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėsi cherubus.
02O	26	32	02O	26	32		22680	Ją pakabinsi ant keturių akacijos medžio stulpų, aptrauktų auksu, jiems padirbdinsi auksinius kablius bei sidabrinius pakojus.
02O	26	33	02O	26	33		22690	Uždangą prikabinsi kabėmis. Už uždangos pastatysi Liudijimo skrynią. Ta uždanga skirs šventąją dalį nuo Švenčiausiosios.
02O	26	34	02O	26	34		22700	Uždėsi dangtį ant Liudijimo skrynios Švenčiausiojoje.
02O	26	35	02O	26	35		22710	Stalą pastatysi šiapus uždangos, o žvakidę­priešais stalą pietiniame palapinės šone.
02O	26	36	02O	26	36		22720	Padirbdinsi palapinės įėjimui užuolaidą iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą.
02O	26	37	02O	26	37		22730	Aptrauksi auksu penkis akacijos medžio stulpus, ant kurių bus kabinama užuolaida; stulpų kabliai bus auksiniai, o pakojai­variniai’‘.
02O	27	1	02O	27	1		22740	‘‘Padirbdinsi iš akacijos medžio keturkampį aukurą, penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio ir trijų uolekčių aukščio.
02O	27	2	02O	27	2		22750	Keturiuose kampuose padarysi ragus ir visa tai aptrauksi variu.
02O	27	3	02O	27	3		22760	Padarysi aukurui puodus pelenams supilti, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims; visus šiuos indus pagaminsi iš vario.
02O	27	4	02O	27	4		22770	Padirbdinsi iš vario nupintas groteles, prie kurių keturiuose kampuose bus keturios varinės grandys.
02O	27	5	02O	27	5		22780	Jas pritvirtinsi aplinkui aukurą, kad grotelės siektų nuo apačios iki pusės.
02O	27	6	02O	27	6		22790	Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurui kartis, kurias aptrauksi variu;
02O	27	7	02O	27	7		22800	jas įkiši į grandis, kurios bus abiejuose šonuose aukurui nešti.
02O	27	8	02O	27	8		22810	Aukurą padarysi tuščiavidurį, kaip tau buvo parodyta kalne.
02O	27	9	02O	27	9		22820	Ir padarysi palapinei kiemą. Pietų pusėje bus užkabos iš plonos suktų siūlų drobės, kurių ilgis bus šimtas uolekčių.
02O	27	10	02O	27	10		22830	Padarysi dvidešimt stulpų ir tiek pat varinių pakojų. Stulpai turės sidabrinius kablius ir skersinius.
02O	27	11	02O	27	11		22840	Taip pat ir šiaurės pusėje bus užkabos šimto uolekčių ilgio, dvidešimt stulpų ir tiek pat varinių pakojų. Stulpai turės sidabrinius kablius ir skersinius.
02O	27	12	02O	27	12		22850	Kiemo vakarinės pusės užkabos bus penkiasdešimties uolekčių ilgio, dešimt stulpų ir tiek pat pakojų.
02O	27	13	02O	27	13		22860	Kiemo plotis rytų pusėje bus penkiasdešimt uolekčių.
02O	27	14	02O	27	14		22870	Viename įėjimo šone bus užkaba penkiolikos uolekčių ilgio su trimis stulpais ir tiek pat pakojų.
02O	27	15	02O	27	15		22880	Taip pat kitame šone bus užkaba penkiolikos uolekčių, trys stulpai ir tiek pat pakojų.
02O	27	16	02O	27	16		22890	Kiemo įėjimą dengs dvidešimties uolekčių išsiuvinėta užkaba iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų. Jame bus keturi stulpai su tiek pat pakojų.
02O	27	17	02O	27	17		22900	Visi kiemo stulpai bus aptraukti variu, turės sidabrinius kablius ir varinius pakojus.
02O	27	18	02O	27	18		22910	Kiemo ilgis bus šimtas uolekčių, plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis penkios uolektys. Jo užkabas padarysi iš plonos suktų siūlų drobės, o pakojus­iš vario.
02O	27	19	02O	27	19		22920	Visus palapinės indus įvairiems reikalams ir visus kuolelius palapinei bei kiemui padarysi iš vario.
02O	27	20	02O	27	20		22930	Įsakyk Izraelio vaikams, kad atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, išspausto piestoje, kad lempa visada degtų
02O	27	21	02O	27	21		22940	Susitikimo palapinėje šiapus uždangos, kuri pakabinta prieš Švenčiausiąją. Aaronas ir jo sūnūs ją prižiūrės, kad ji degtų per naktį ligi ryto Viešpaties akivaizdoje. Tai yra amžina Izraelio vaikų pareiga kartų kartoms’‘.
02O	28	1	02O	28	1		22950	‘‘Tegul Aaronas ir jo sūnūs Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras eina kunigų tarnystę.
02O	28	2	02O	28	2		22960	Savo broliui Aaronui padarysi šventus drabužius, kad jis atrodytų iškilmingai ir gražiai.
02O	28	3	02O	28	3		22970	Kalbėk visiems išmintingiesiems, kuriuos Aš pripildžiau išminties dvasios, kad jie padarytų Aaronui drabužius ir jis būtų įšventintas tarnauti kunigu mano akivaizdoje.
02O	28	4	02O	28	4		22980	Jie turi padaryti šiuos drabužius: krūtinės skydelį, efodą, tuniką, siaurą drobinę jupą, mitrą ir juostą. Jie padarys šventus drabužius tavo broliui Aaronui ir jo sūnums, kurie eis kunigų tarnystę.
02O	28	5	02O	28	5		22990	Rūbams imk auksą, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų lininių siūlų.
02O	28	6	02O	28	6		23000	Efodą padarysi iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų, meniškai juos išausdamas.
02O	28	7	02O	28	7		23010	Ant jo bus dvi petnešos, sujungtos savo kraštais, ir taip jis bus sujungtas.
02O	28	8	02O	28	8		23020	Juostą efodui padarysi taip pat kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir suktų lininių siūlų.
02O	28	9	02O	28	9		23030	Imsi du onikso akmenėlius ir juose įrėši Izraelio sūnų vardus:
02O	28	10	02O	28	10		23040	šešis vardus viename akmenėlyje ir šešis antrame jų gimimo eile.
02O	28	11	02O	28	11		23050	Kaip auksakaliai ir brangių akmenų raižytojai daro, taip įrėši juose Izraelio sūnų vardus ir įstatysi akmenėlius į auksinius įdėklus.
02O	28	12	02O	28	12		23060	Pritvirtinsi juos ant abiejų efodo pečių kaip atminimo ženklą Izraelio sūnums. Ir Aaronas nešios jų vardus Viešpaties akivaizdoje ant abiejų pečių atminimui.
02O	28	13	02O	28	13		23070	Padarysi iš aukso taip pat dvi sagtis
02O	28	14	02O	28	14		23080	ir iš tyriausio aukso dvi grandinėles, sukabinėtas nareliais, kurias įversi į sagtis.
02O	28	15	02O	28	15		23090	Padirbdinsi teismo krūtinės skydelį taip pat meniškai kaip efodą: iš aukso, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų padarysi jį.
02O	28	16	02O	28	16		23100	Jis bus keturkampis ir dvilinkas; plotis ir ilgis vieno sprindžio.
02O	28	17	02O	28	17		23110	Jį papuoši keturiomis brangakmenių eilėmis. Pirmoje eilėje bus sardis, topazas ir smaragdas;
02O	28	18	02O	28	18		23120	antroje­rubinas, safyras ir jaspis;
02O	28	19	02O	28	19		23130	trečioje­hiacintas, agatas ir ametistas;
02O	28	20	02O	28	20		23140	ketvirtoje­chrizolitas, oniksas ir berilis. Jie bus aukse įrėminti.
02O	28	21	02O	28	21		23150	Juose bus įrėžti dvylikos Izraelio sūnų vardai. Kiekviename brangakmenyje vardas vienos iš dvylikos giminių.
02O	28	22	02O	28	22		23160	Krūtinės skydeliui padarysi iš gryno aukso grandinėles,
02O	28	23	02O	28	23		23170	taip pat du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie dviejų krūtinės skydelio kampų.
02O	28	24	02O	28	24		23180	Auksines grandinėles įversi į žiedus, esančius kampuose;
02O	28	25	02O	28	25		23190	prie tų grandinėlių galų pritvirtinsi sagtis ir prisegsi jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu.
02O	28	26	02O	28	26		23200	Padirbdinsi du auksinius žiedus, kuriuos pritaisysi prie apatinių krūtinės skydelio kampų iš apačios toje pusėje, kuri siekia efodą.
02O	28	27	02O	28	27		23210	Du kitus auksinius žiedus pritaisysi prie abiejų efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas, kad krūtinės skydelis galėtų būti sukabintas su efodu.
02O	28	28	02O	28	28		23220	Efodo žiedai bus surišti mėlyna juosta su krūtinės skydelio žiedais, kad krūtinės skydelis tvirtai prigultų ir negalėtų būti atskirtas nuo efodo.
02O	28	29	02O	28	29		23230	Aaronas nešios Izraelio sūnų vardus teismo krūtinės skydelyje kaip amžiną atminimo ženklą Viešpaties akivaizdoje, eidamas į šventyklą.
02O	28	30	02O	28	30		23240	Į teismo krūtinės skydelį įdėsi Urimą ir Tumimą, jie bus ant Aarono širdies, kai jis pasirodys Viešpaties akivaizdoje. Jis visuomet nešios ant savo širdies Viešpaties teismą Izraelio sūnums.
02O	28	31	02O	28	31		23250	Padarysi efodui mėlyną tuniką,
02O	28	32	02O	28	32		23260	kurios viršuje per vidurį bus skylė galvai įkišti, apvesta auksiniu apvadu, kad nesuplyštų.
02O	28	33	02O	28	33		23270	Tunikos apačioje padarysi aplinkui iš mėlynų, violetinių ir raudonų siūlų granato vaisius, o tarp jų­auksinius varpelius,
02O	28	34	02O	28	34		23280	taip, kad pakaitomis būtų auksinis varpelis ir granato vaisius aplink visą tuniką.
02O	28	35	02O	28	35		23290	Jį dėvės Aaronas, eidamas tarnystę, kad girdėtųsi skambėjimas, jam einant į šventyklą Viešpaties akivaizdon ir išeinant, kad jis nemirtų.
02O	28	36	02O	28	36		23300	Padarysi iš gryno aukso plokštelę, kurioje įrėši auksakalio darbu: ‘Pašvęstas Viešpačiui’.
02O	28	37	02O	28	37		23310	Ją pririši mėlynu raiščiu ant mitros, kad būtų mitros priekyje.
02O	28	38	02O	28	38		23320	Ji bus ant Aarono kaktos, kad Aaronas galėtų nešti visus trūkumus šventų dalykų, kuriuos Izraelio sūnūs aukoja kaip šventas dovanas. Ji nuolat bus ant jo kaktos, kad jie galėtų būti priimtini Viešpačiui.
02O	28	39	02O	28	39		23330	Padarysi siaurą jupą iš baltos plonos drobės, mitrą iš tokios pat drobės ir juostą, margai išsiuvinėtą.
02O	28	40	02O	28	40		23340	Aarono sūnums padarysi drobines jupas, juostas ir kunigiškus gobtuvus, kad atrodytų iškilmingai ir gražiai.
02O	28	41	02O	28	41		23350	Šitais apdarais apvilksi savo brolį Aaroną ir jo sūnus. Patepsi juos, pašventinsi ir įšventinsi, kad jie galėtų būti mano kunigais.
02O	28	42	02O	28	42		23360	Padarysi jiems trumpas drobines kelnes, kad pridengtų jų kūno nuogumą. Jos bus nuo strėnų iki šlaunų.
02O	28	43	02O	28	43		23370	Jas dėvės Aaronas ir jo sūnūs, eidami į Susitikimo palapinę arba prie aukuro tarnauti šventykloje, kad nenusikalstų ir nemirtų. Tas nuostatas bus amžinas Aaronui ir jo palikuonims’‘.
02O	29	1	02O	29	1		23380	‘‘Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,
02O	29	2	02O	29	2		23390	neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.
02O	29	3	02O	29	3		23400	Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.
02O	29	4	02O	29	4		23410	Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.
02O	29	5	02O	29	5		23420	Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.
02O	29	6	02O	29	6		23430	Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,
02O	29	7	02O	29	7		23440	tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.
02O	29	8	02O	29	8		23450	Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,
02O	29	9	02O	29	9		23460	apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.
02O	29	10	02O	29	10		23470	Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.
02O	29	11	02O	29	11		23480	Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.
02O	29	12	02O	29	12		23490	Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.
02O	29	13	02O	29	13		23500	Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.
02O	29	14	02O	29	14		23510	Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.
02O	29	15	02O	29	15		23520	Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.
02O	29	16	02O	29	16		23530	Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.
02O	29	17	02O	29	17		23540	Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.
02O	29	18	02O	29	18		23550	Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.
02O	29	19	02O	29	19		23560	Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.
02O	29	20	02O	29	20		23570	Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.
02O	29	21	02O	29	21		23580	Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.
02O	29	22	02O	29	22		23590	Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,
02O	29	23	02O	29	23		23600	vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,
02O	29	24	02O	29	24		23610	ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.
02O	29	25	02O	29	25		23620	Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.
02O	29	26	02O	29	26		23630	Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.
02O	29	27	02O	29	27		23640	Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.
02O	29	28	02O	29	28		23650	Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.
02O	29	29	02O	29	29		23660	Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.
02O	29	30	02O	29	30		23670	Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.
02O	29	31	02O	29	31		23680	Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.
02O	29	32	02O	29	32		23690	Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.
02O	29	33	02O	29	33		23700	Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.
02O	29	34	02O	29	34		23710	O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.
02O	29	35	02O	29	35		23720	Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos
02O	29	36	02O	29	36		23730	ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.
02O	29	37	02O	29	37		23740	Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.
02O	29	38	02O	29	38		23750	Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­
02O	29	39	02O	29	39		23760	vieną avinėlį rytą, antrą vakare.
02O	29	40	02O	29	40		23770	Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.
02O	29	41	02O	29	41		23780	Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.
02O	29	42	02O	29	42		23790	Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.
02O	29	43	02O	29	43		23800	Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.
02O	29	44	02O	29	44		23810	Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.
02O	29	45	02O	29	45		23820	Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.
02O	29	46	02O	29	46		23830	Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas’‘.
02O	30	1	02O	30	1		23840	‘‘Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurą smilkalams deginti,
02O	30	2	02O	30	2		23850	uolekties ilgio, uolekties pločio, keturkampį ir dviejų uolekčių aukščio. Ant jo bus ragai.
02O	30	3	02O	30	3		23860	Aptrauksi jo viršų, šonus ir ragus grynu auksu. Padarysi jam auksinį apvadą aplinkui
02O	30	4	02O	30	4		23870	ir auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.
02O	30	5	02O	30	5		23880	Kartis padarysi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu.
02O	30	6	02O	30	6		23890	Pastatysi aukurą prie uždangos, pakabintos prieš Liudijimo skrynią, ties dangčiu, kuris dengia liudijimą.
02O	30	7	02O	30	7		23900	Kiekvieną rytą Aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. Paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro.
02O	30	8	02O	30	8		23910	Ir vakare, uždegdamas lempas, jis degins smilkalus ant aukuro. Tai nuolatinis smilkymas Viešpaties akivaizdoje per visas jūsų kartas.
02O	30	9	02O	30	9		23920	Neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų.
02O	30	10	02O	30	10		23930	Vieną kartą per metus Aaronas ant aukuro ragų atliks sutaikinimą, aukos už nuodėmes krauju. Tai bus daroma per visas jūsų kartas, nes tai labai šventa Viešpačiui’‘.
02O	30	11	02O	30	11		23940	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	30	12	02O	30	12		23950	‘‘Kada skaičiuosi izraelitus, paskirk kiekvienam išpirką Viešpačiui, kad jų nepaliestų nelaimės.
02O	30	13	02O	30	13		23960	Kiekvienas turės duoti po pusę šekelio, pagal šventyklos šekelį. Šekelis turi dvidešimt gerų. Pusė šekelio bus jų auka Viešpačiui.
02O	30	14	02O	30	14		23970	Visi, sulaukę dvidešimties ar daugiau metų amžiaus, duos auką Viešpačiui.
02O	30	15	02O	30	15		23980	Turtingas nemokės daugiau ir beturtis nemokės mažiau­pusę šekelio jie duos kaip auką Viešpačiui, kad jų sielos būtų sutaikintos.
02O	30	16	02O	30	16		23990	Izraelitų sutaikinimo pinigus atiduosi Susitikimo palapinės reikalams’‘.
02O	30	17	02O	30	17		24000	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	30	18	02O	30	18		24010	‘‘Padirbdinsi varinę praustuvę su stovu ir ją pastatysi tarp Susitikimo palapinės ir aukuro.
02O	30	19	02O	30	19		24020	Aaronas ir jo sūnūs mazgos joje savo rankas ir kojas.
02O	30	20	02O	30	20		24030	Eidami į Susitikimo palapinę, jie nusimazgos vandeniu, kad nenumirtų, taip pat eidami prie aukuro aukoti deginamosios aukos Viešpačiui.
02O	30	21	02O	30	21		24040	Jie mazgos savo rankas ir kojas, kad nemirtų. Tai yra amžinas nuostatas Aaronui ir jo palikuonims per visas kartas’‘.
02O	30	22	02O	30	22		24050	Ir dar Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	30	23	02O	30	23		24060	‘‘Imk geriausių kvepalų: penkis šimtus šekelių miros ir pusę tiek cinamono, tai yra du šimtus penkiasdešimt šekelių, ir kvepiančių nendrių du šimtus penkiasdešimt šekelių,
02O	30	24	02O	30	24		24070	kasijos penkis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį ir vieną hiną alyvmedžių aliejaus.
02O	30	25	02O	30	25		24080	Padarysi šventojo patepimo aliejų, sumaišydamas visa tai vaistininkų būdu; tai bus šventas patepimo aliejus.
02O	30	26	02O	30	26		24090	Juo patepsi Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią,
02O	30	27	02O	30	27		24100	stalą su jo priedais, žvakidę su jos priedais, smilkymo aukurą,
02O	30	28	02O	30	28		24110	deginamųjų aukų aukurą ir praustuvę.
02O	30	29	02O	30	29		24120	Tu pašventinsi visa, ir tai bus labai šventa; kas prie jų prisilies, taps šventas.
02O	30	30	02O	30	30		24130	Patepsi Aaroną bei jo sūnus ir juos įšventinsi būti mano kunigais.
02O	30	31	02O	30	31		24140	Izraelitams sakysi, kad toks patepimo aliejus bus šventas visoms jūsų kartoms.
02O	30	32	02O	30	32		24150	Žmogaus kūnas juo nebus tepamas; jokio kito tos sudėties tepalo nedarysite, nes jis yra šventas ir bus jums šventas.
02O	30	33	02O	30	33		24160	Kas tokį pat padarytų ar juo pateptų pašalietį, bus išnaikintas iš savo tautos’‘.
02O	30	34	02O	30	34		24170	Ir Viešpats tarė Mozei: ‘‘Imk kvepalų: stakto, miros, balzamo, galbano ir skaidrių sakų visų vienodą svorį.
02O	30	35	02O	30	35		24180	Padarysi iš jų smilkalus, sumaišydamas vaistininkų būdu, grynus ir šventus.
02O	30	36	02O	30	36		24190	Sutrinsi tai smulkiai ir padėsi ties Susitikimo palapine, kurioje su tavimi susitiksiu. Tie smilkalai bus jums labai šventi.
02O	30	37	02O	30	37		24200	Tokio mišinio nedarysite savo reikalams, nes jis bus šventas Viešpačiui.
02O	30	38	02O	30	38		24210	Kiekvienas, kuris sau pasidarytų tokį pat mišinį ir juo naudotųsi, bus išnaikintas iš savo tautos’‘.
02O	31	1	02O	31	1		24220	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	31	2	02O	31	2		24230	‘‘Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės
02O	31	3	02O	31	3		24240	ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo,
02O	31	4	02O	31	4		24250	kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario,
02O	31	5	02O	31	5		24260	brangių akmenų ir medžio.
02O	31	6	02O	31	6		24270	Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.
02O	31	7	02O	31	7		24280	Jie padarys Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, jos dangtį ir visus palapinės reikmenis:
02O	31	8	02O	31	8		24290	stalą su jo priedais, gryno aukso žvakidę su jos priedais, aukurus smilkymui
02O	31	9	02O	31	9		24300	ir deginamosioms aukoms bei visus jų reikmenis, praustuvę su jos stovu,
02O	31	10	02O	31	10		24310	tarnavimo apdarus ir šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnums, kad būtų man kunigais,
02O	31	11	02O	31	11		24320	patepimo aliejų, kvepiančius smilkalus šventyklai­viską, ką tau įsakiau, jie padarys’‘.
02O	31	12	02O	31	12		24330	Viešpats toliau kalbėjo Mozei:
02O	31	13	02O	31	13		24340	‘‘Kalbėk izraelitams: ‘Privalote laikytis sabato, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu.
02O	31	14	02O	31	14		24350	Laikykitės sabato, nes jis šventas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.
02O	31	15	02O	31	15		24360	Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra sabatas­poilsis, pašvęstas Viešpačiui. Kiekvienas, kuris dirbs sabato dieną, turi mirti.
02O	31	16	02O	31	16		24370	Izraelitai privalo laikytis sabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros
02O	31	17	02O	31	17		24380	tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino’ ‘‘.
02O	31	18	02O	31	18		24390	Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno dvi akmenines liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu.
02O	32	1	02O	32	1		24400	Tauta, nesulaukdama Mozės grįžtant, susirinko apie Aaroną ir sakė jam: ‘‘Padaryk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės’‘.
02O	32	2	02O	32	2		24410	Aaronas jiems atsakė: ‘‘Imkite iš savo žmonų, sūnų ir dukterų auksinius auskarus ir atneškite man’‘.
02O	32	3	02O	32	3		24420	Visi žmonės išsiėmė auksinius auskarus iš savo ausų ir atnešė juos Aaronui.
02O	32	4	02O	32	4		24430	Tas juos išlydė ir nuliedino veršį. Žmonės tarė: ‘‘Izraeli, štai tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto žemės’‘.
02O	32	5	02O	32	5		24440	Aaronas, matydamas tai, pastatė aukurą ir paskelbė: ‘‘Rytoj Viešpaties šventė!’‘
02O	32	6	02O	32	6		24450	Atsikėlę anksti rytą, jie aukojo deginamąsias ir padėkos aukas, sėdo valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti.
02O	32	7	02O	32	7		24460	Ir Viešpats pasakė Mozei: ‘‘Eik, nusileisk žemyn, nes tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nusidėjo.
02O	32	8	02O	32	8		24470	Jie greitai nuklydo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau. Nusiliedinę veršį, jį garbina, jam aukoja aukas ir sako: ‘Šitas yra tavo dievas, Izraeli, kuris tave išvedė iš Egipto žemės’.
02O	32	9	02O	32	9		24480	Matau, kad tai kietasprandė tauta.
02O	32	10	02O	32	10		24490	Palik mane, kad mano rūstybė užsidegtų prieš juos ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padarysiu didelę tautą’‘.
02O	32	11	02O	32	11		24500	Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, sakydamas: ‘‘Kodėl, Viešpatie, Tavo rūstybė užsidega prieš Tavo tautą, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka?
02O	32	12	02O	32	12		24510	Kodėl egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Išvedė juos į pražūtį, kad nužudytų kalnuose ir išnaikintų nuo žemės paviršiaus’. Liaukis rūstavęs ir nesielk piktai su šia tauta.
02O	32	13	02O	32	13		24520	Atsimink savo tarnus: Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems prisiekei: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šitą žemę, apie kurią kalbėjau, duosiu jūsų palikuonims, kad jie paveldėtų ją amžiams’ ‘‘.
02O	32	14	02O	32	14		24530	Ir Viešpats nepasielgė piktai su savo tauta, kaip buvo sumanęs.
02O	32	15	02O	32	15		24540	Mozė sugrįžo nuo kalno, nešdamas rankoje dvi liudijimo plokštes, abiejose pusėse prirašytas.
02O	32	16	02O	32	16		24550	Plokštės ir jose įrėžtas raštas buvo Dievo darbas.
02O	32	17	02O	32	17		24560	Jozuė, išgirdęs šūkaujančios tautos triukšmą, tarė Mozei: ‘‘Karo šauksmas girdisi stovykloje’‘.
02O	32	18	02O	32	18		24570	O Mozė atsakė: ‘‘Tai ne nugalėtojų šauksmas ir ne pralaimėjusiųjų balsai, bet dainuojančių balsus aš girdžiu’‘.
02O	32	19	02O	32	19		24580	Prisiartinęs prie stovyklos, jis išvydo veršį ir šokius. Mozė užsidegė pykčiu ir išmetė iš rankų abi plokštes, ir jas sudaužė kalno papėdėje.
02O	32	20	02O	32	20		24590	Paėmęs veršį, kurį jie buvo pasidarę, sudegino jį ir sutrynė į dulkes; jas subėrė į vandenį ir davė gerti Izraelio vaikams.
02O	32	21	02O	32	21		24600	Mozė klausė Aaroną: ‘‘Ką tau padarė šita tauta, kad užtraukei jiems tokią didelę nuodėmę?’‘
02O	32	22	02O	32	22		24610	Aaronas atsakė: ‘‘Tenesirūstina mano valdovas. Tu žinai šitą tautą, kad jie greit nusikalsta.
02O	32	23	02O	32	23		24620	Nes jie man sakė: ‘Padirbk mums dievą, kuris eitų pirma mūsų, nes mes nežinome, kas atsitiko tam žmogui Mozei, kuris mus išvedė iš Egipto žemės’.
02O	32	24	02O	32	24		24630	Aš jiems sakiau: ‘Kas iš jūsų turi aukso, suneškite!’ Jie atidavė man auksą, aš įmečiau jį į ugnį ir išėjo šitas veršis’‘.
02O	32	25	02O	32	25		24640	Mozė matė, kad tauta yra apnuoginta, nes Aaronas buvo ją apnuoginęs ir pastatęs priešų pajuokai.
02O	32	26	02O	32	26		24650	Tada Mozė, stovėdamas stovyklos vartuose, sakė: ‘‘Kas esate Viešpaties, susirinkite prie manęs!’‘ Prie jo susirinko visi Levio sūnūs.
02O	32	27	02O	32	27		24660	Jis tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Kiekvienas prisijuoskite kardą prie juosmens. Eikite per stovyklą išilgai nuo vartų ligi vartų ir nužudykite savo brolį, draugą ir artimą’ ‘‘.
02O	32	28	02O	32	28		24670	Levitai padarė, kaip Mozė įsakė. Tą dieną krito maždaug trys tūkstančiai žmonių.
02O	32	29	02O	32	29		24680	Nes Mozė sakė: ‘‘Pasišvęskite šiandien Viešpačiui, nesigailėkite savo sūnaus nė brolio, kad jums tektų palaiminimas’‘.
02O	32	30	02O	32	30		24690	Kitą dieną Mozė kalbėjo tautai: ‘‘Labai nusidėjote: eisiu pas Viešpatį, gal kaip nors sutaikinsiu jus dėl jūsų nusikaltimo’‘.
02O	32	31	02O	32	31		24700	Sugrįžęs pas Viešpatį, tarė: ‘‘Šita tauta, pasidarydama auksinį dievą, labai nusidėjo.
02O	32	32	02O	32	32		24710	Bet aš maldauju, atleisk jiems tą kaltę: jei ne, išbrauk mane iš knygos, kurion įrašei’‘.
02O	32	33	02O	32	33		24720	Viešpats jam atsakė: ‘‘Kas man nusideda, tą išbrauksiu iš savo knygos.
02O	32	34	02O	32	34		24730	Todėl eik ir vesk tautą, kur tau įsakiau. Mano angelas eis pirma tavęs. O kai laikas ateis, Aš juos nubausiu už jų nuodėmę’‘.
02O	32	35	02O	32	35		24740	Viešpats baudė tautą dėl veršio, kurį Aaronas buvo padaręs.
02O	33	1	02O	33	1		24750	Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Eik ir keliauk iš šitos vietos su tauta, kurią išvedei iš Egipto, į šalį, apie kurią prisiekiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, sakydamas: ‘Aš ją duosiu tavo palikuonims’.
02O	33	2	02O	33	2		24760	Aš siųsiu pirma tavęs angelą ir išstumsiu kanaaniečius, amoritus, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.
02O	33	3	02O	33	3		24770	Eik į žemę, plūstančią pienu ir medumi; tačiau Aš pats neisiu su jumis, kadangi esate kietasprandė tauta, kad kartais nesunaikinčiau jūsų kelyje’‘.
02O	33	4	02O	33	4		24780	Tauta, išgirdusi tokią blogą žinią, nuliūdo, nė vienas nesipuošė papuošalais.
02O	33	5	02O	33	5		24790	Nes Viešpats sakė Mozei: ‘‘Kalbėk Izraelio tautai: ‘Jūs esate kietasprandė tauta: jei įeičiau pas jus nors trumpam, sunaikinčiau jus. Todėl nusiimkite savo papuošalus, kad žinočiau, ką su jumis daryti’ ‘‘.
02O	33	6	02O	33	6		24800	Izraelitai nusiėmė nuo savęs papuošalus prie Horebo kalno.
02O	33	7	02O	33	7		24810	Mozė ištiesė palapinę toli už stovyklos ir pavadino ją Susitikimo palapine. Visi žmonės, kurie ieškojo Viešpaties, eidavo iš stovyklos prie Susitikimo palapinės.
02O	33	8	02O	33	8		24820	Kai Mozė eidavo į palapinę, visi žmonės pakildavo ir stovėdavo savo palapinių angose, sekdami jį akimis, kol jis įeidavo palapinėn.
02O	33	9	02O	33	9		24830	Mozei įėjus į Susitikimo palapinę, debesies stulpas nusileisdavo ir stovėdavo prie palapinės įėjimo ir Viešpats kalbėdavosi su Moze.
02O	33	10	02O	33	10		24840	Visa tauta matė debesies stulpą prie palapinės įėjimo, ir visi žmonės pakildavo ir pagarbindavo savo palapinių angose.
02O	33	11	02O	33	11		24850	Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės.
02O	33	12	02O	33	12		24860	Mozė tarė Viešpačiui: ‘‘Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: ‘Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse’.
02O	33	13	02O	33	13		24870	Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta’‘.
02O	33	14	02O	33	14		24880	Viešpats atsakė: ‘‘Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį’‘.
02O	33	15	02O	33	15		24890	Mozė atsakė: ‘‘Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.
02O	33	16	02O	33	16		24900	Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų’‘.
02O	33	17	02O	33	17		24910	Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą’‘.
02O	33	18	02O	33	18		24920	Mozė prašė: ‘‘Parodyk man savo šlovę’‘.
02O	33	19	02O	33	19		24930	Viešpats atsakė: ‘‘Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.
02O	33	20	02O	33	20		24940	Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas.
02O	33	21	02O	33	21		24950	Štai vieta šalia manęs! Atsistok ant šios uolos.
02O	33	22	02O	33	22		24960	Kai mano šlovė eis pro šalį, tave pastatysiu uolos plyšyje ir pridengsiu savo ranka, kol praeisiu.
02O	33	23	02O	33	23		24970	Po to atitrauksiu ranką ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido nematysi’‘.
02O	34	1	02O	34	1		24980	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Išsikirsk dvi akmenines plokštes. Aš jose įrašysiu žodžius, kurie buvo sudaužytose plokštėse.
02O	34	2	02O	34	2		24990	Rytą būk pasiruošęs, užlipk į Sinajaus kalną ir atsistok mano akivaizdoje.
02O	34	3	02O	34	3		25000	Nė vienas su tavimi tegul neateina ir nė vienas tenepasirodo visame kalne. Taip pat galvijai ir avys tenesigano prie kalno’‘.
02O	34	4	02O	34	4		25010	Jis iškirto iš akmens dvi plokštes, kokios buvo pirmosios; atsikėlęs anksti rytą, užlipo į Sinajaus kalną, kaip Viešpats buvo įsakęs, nešdamas rankose plokštes.
02O	34	5	02O	34	5		25020	Viešpats nužengė debesyje ir atsistojo šalia jo, ir paskelbė Viešpaties vardą.
02O	34	6	02O	34	6		25030	Viešpats praėjo pro jį ir paskelbė: ‘‘Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos,
02O	34	7	02O	34	7		25040	parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos’‘.
02O	34	8	02O	34	8		25050	Mozė skubiai nusilenkė iki žemės ir pagarbino Viešpatį.
02O	34	9	02O	34	9		25060	Ir jis sakė: ‘‘Jei radau malonę Tavo akyse, Viešpatie, maldauju Tave, eik kartu su mumis, nes tauta yra kietasprandė; atleisk mūsų neteisybes ir nuodėmes, padaryk mus savo nuosavybe!’‘
02O	34	10	02O	34	10		25070	Viešpats atsakė: ‘‘Štai darau sandorą ir visos tavo tautos akyse darysiu stebuklus, kokių niekas nedarė žemėje ir jokiose tautose. Šita tauta matys Viešpaties darbą, nes Aš su tavimi darysiu baisių dalykų.
02O	34	11	02O	34	11		25080	Įsidėmėk, ką šiandien tau įsakau. Aš išvarysiu tavo akivaizdoje amoritus, kanaaniečius, hetitus, perizus, hivus ir jebusiečius.
02O	34	12	02O	34	12		25090	Saugokis ir nedaryk sandoros su tų kraštų gyventojais, kad jie netaptų spąstais tarp jūsų:
02O	34	13	02O	34	13		25100	sugriauk jų aukurus, sutrupink atvaizdus ir iškirsk giraites.
02O	34	14	02O	34	14		25110	Negarbink svetimų dievų, nes Viešpats yra pavydus Dievas.
02O	34	15	02O	34	15		25120	Nedaryk sandoros su anų kraštų žmonėmis, kad kas nors iš jų garbinęs stabus nepasikviestų tavęs jų aukų valgyti.
02O	34	16	02O	34	16		25130	Neimk savo sūnums žmonų iš jų dukterų, kad jos, garbindamos stabus, neįtrauktų ir tavo sūnų garbinti jų dievų.
02O	34	17	02O	34	17		25140	Nepasigamink nulietų dievų.
02O	34	18	02O	34	18		25150	Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną Abibo mėnesį, kaip įsakiau, nes Abibo mėnesį išėjai iš Egipto.
02O	34	19	02O	34	19		25160	Visų gyvulių pirmagimiai yra mano­patinėliai jautukai ir ėriukai.
02O	34	20	02O	34	20		25170	Asilo pirmagimį išpirksi avinu, o jei jo neišpirksi, nusuk jam sprandą. Pirmagimius savo sūnus išpirk ir nepasirodyk mano akivaizdoje tuščiomis rankomis.
02O	34	21	02O	34	21		25180	Šešias dienas dirbk, septintą dieną ilsėkis, net sėjos ir pjūties metu.
02O	34	22	02O	34	22		25190	Švęsk Savaičių šventę, tai yra pirmųjų kviečių derliaus šventę, taip pat Derliaus nuėmimo šventę, metams baigiantis.
02O	34	23	02O	34	23		25200	Tris kartus per metus visi tavo vyrai privalo pasirodyti Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje.
02O	34	24	02O	34	24		25210	Aš išvarysiu tautas prieš tave ir išplėsiu tavo krašto ribas; niekas nepuls tavo žemių, tau išėjus pasirodyti tris kartus per metus Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje.
02O	34	25	02O	34	25		25220	Neaukok mano aukos kraujo kartu su raugu; nieko nepalik iki ryto iš Paschos aukos.
02O	34	26	02O	34	26		25230	Savo lauko pirmuosius vaisius atgabenk į Viešpaties Dievo namus. Nevirk ožiuko jo motinos piene’‘.
02O	34	27	02O	34	27		25240	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu’‘.
02O	34	28	02O	34	28		25250	Jis buvo ant kalno su Viešpačiu keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgė duonos ir negėrė vandens. Ir Jis įrašė plokštėse sandoros žodžius, dešimt įsakymų.
02O	34	29	02O	34	29		25260	Nužengdamas nuo Sinajaus kalno, Mozė nešėsi dvi liudijimo plokštes ir nežinojo, kad jo veidas po pašnekesio su Viešpačiu spindėjo.
02O	34	30	02O	34	30		25270	Aaronas ir izraelitai, matydami spindintį Mozės veidą, bijojo prie jo priartėti.
02O	34	31	02O	34	31		25280	Tik jam pašaukus, Aaronas ir visi vyresnieji susirinko pas jį. Mozė kalbėjo su jais.
02O	34	32	02O	34	32		25290	Po to susirinko ir visi izraelitai. Jis jiems perdavė viską, ką Viešpats jam kalbėjo Sinajaus kalne.
02O	34	33	02O	34	33		25300	Baigęs kalbėti, jis užsidėjo ant veido gaubtuvą.
02O	34	34	02O	34	34		25310	Įėjęs pas Viešpatį ir su Juo kalbėdamas, Mozė gaubtuvą nusiimdavo. Išėjęs perduodavo izraelitams viską, kas jam buvo įsakyta.
02O	34	35	02O	34	35		25320	Izraelio vaikai matė Mozės veidą, kad jis spindėjo, ir Mozė užsidėdavo gaubtuvą, iki eidavo kalbėti su Juo.
02O	35	1	02O	35	1		25330	Mozė, sušaukęs visus izraelitus, paskelbė, ką Viešpats įsakė:
02O	35	2	02O	35	2		25340	‘‘Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra šventa, sabato poilsis Viešpačiui. Kas tą dieną dirbs, bus baudžiamas mirtimi.
02O	35	3	02O	35	3		25350	Nekurkite ugnies sabato dieną savo būstuose’‘.
02O	35	4	02O	35	4		25360	Ir Mozė kalbėjo visam Izraelio vaikų susirinkimui: ‘‘Štai ką įsakė Viešpats:
02O	35	5	02O	35	5		25370	‘Kiekvienas atneškite Viešpačiui auką, laisva valia atneškite ją Viešpačiui: auksą, sidabrą, varį,
02O	35	6	02O	35	6		25380	mėlynus, raudonus ir violetinius siūlus, ploną drobę, ožkų vilnas,
02O	35	7	02O	35	7		25390	raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,
02O	35	8	02O	35	8		25400	aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,
02O	35	9	02O	35	9		25410	onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.
02O	35	10	02O	35	10		25420	Kas tarp jūsų sumanus, teateina ir tedirba, ką Viešpats įsakė:
02O	35	11	02O	35	11		25430	palapinę ir jos uždangalus, grandis, lentas ir kartis, stulpus ir pakojus;
02O	35	12	02O	35	12		25440	skrynią, jos kartis bei dangtį ir uždangą;
02O	35	13	02O	35	13		25450	stalą su kartimis bei reikmenimis ir padėtine duona;
02O	35	14	02O	35	14		25460	žvakidę lempoms, jos reikmenis ir aliejų deginimui;
02O	35	15	02O	35	15		25470	smilkymo aukurą ir kartis, patepimo aliejų ir kvapius smilkalus; užuolaidą palapinės įėjimui,
02O	35	16	02O	35	16		25480	deginamųjų aukų aukurą, jo varines groteles su kartimis ir reikmenimis, praustuvę ir jos stovą;
02O	35	17	02O	35	17		25490	kiemo užkabas su stulpais ir pakojais, užkabą kiemo įėjimui;
02O	35	18	02O	35	18		25500	palapinės ir kiemo kuolelius su virvelėmis;
02O	35	19	02O	35	19		25510	apdarus, naudojamus tarnaujant šventykloje, vyriausiojo kunigo Aarono ir jo sūnų drabužius kunigų tarnystei atlikti’ ‘‘.
02O	35	20	02O	35	20		25520	Tada visi izraelitai išsiskirstė.
02O	35	21	02O	35	21		25530	Ir atėjo kiekvienas, kurio širdis buvo sujaudinta ir kiekvienas, kurio dvasioje buvo noras, ir atnešė Viešpačiui auką Susitikimo palapinei statyti, ko reikia jos tarnavimui ir šventiems rūbams.
02O	35	22	02O	35	22		25540	Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, davė sagtis, auskarus, žiedus, apyrankes­įvairius auksinius daiktus. Visi aukojusieji atnešė auksą kaip auką Viešpačiui.
02O	35	23	02O	35	23		25550	Kas tik turėjo mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų, plonos drobės, ožkų vilnų, raudonai dažytų avinų kailių, opšrų kailių,
02O	35	24	02O	35	24		25560	sidabro ir vario ir akacijos medžio, tinkamo įvairiems daiktams, atnešė ir paaukojo Viešpačiui.
02O	35	25	02O	35	25		25570	Sumanios moterys davė, ką buvo suverpusios: mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.
02O	35	26	02O	35	26		25580	Moterys, kurių širdys buvo sujaudintos, sumaniai suverpė ožkų vilnas.
02O	35	27	02O	35	27		25590	Kunigaikščiai atnešė onikso akmenėlių ir brangiųjų akmenų efodui ir krūtinės skydeliui,
02O	35	28	02O	35	28		25600	kvepalų, aliejaus lempoms, patepimo aliejui ir kvapniems smilkalams.
02O	35	29	02O	35	29		25610	Vyrai ir moterys, kurių širdyse buvo noras, aukojo, kad būtų atlikti darbai, kuriuos Viešpats jiems įsakė per Mozę. Visi izraelitai aukojo Viešpačiui laisva valia.
02O	35	30	02O	35	30		25620	Tada Mozė vėl kalbėjo: ‘‘Viešpats pašaukė vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės,
02O	35	31	02O	35	31		25630	pripildė jį Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo
02O	35	32	02O	35	32		25640	padaryti įvairių meniškų dalykų iš aukso, sidabro ir vario,
02O	35	33	02O	35	33		25650	taip pat iškalti akmenį ir drožti medį­visus menininko darbus padaryti.
02O	35	34	02O	35	34		25660	Ir Jis įdėjo sugebėjimą mokyti į jo ir Ahisamako sūnaus Oholiabo iš Dano giminės širdis.
02O	35	35	02O	35	35		25670	Juos apdovanojo išmintimi atlikti raižytojo, įgudusio audėjo ir siuvinėtojo iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų darbus, kad jie meniškai padarytų kiekvieną darbą’‘.
02O	36	1	02O	36	1		25680	Tai ėmėsi darbo Becalelis, Oholiabas ir kiti sumanūs vyrai, kuriems Viešpats davė išminties ir supratimo, kaip padaryti įvairius reikmenis šventyklai pagal visus Viešpaties nurodymus.
02O	36	2	02O	36	2		25690	Mozė pasišaukė Becalelį, Oholiabą ir visus sumanius vyrus, kurie savo noru sutiko dirbti prie šventyklos darbų.
02O	36	3	02O	36	3		25700	Mozė atidavė jiems visas aukas, kurias Izraelio vaikai atnešė šventyklos darbams. Tauta kas rytą vis dar nešė laisvos valios aukas.
02O	36	4	02O	36	4		25710	Visi sumanūs vyrai, kurie darė šventyklos darbus, atėjo nuo savo darbų ir kalbėjo Mozei:
02O	36	5	02O	36	5		25720	‘‘Tauta aukoja daugiau negu reikia, kad įvykdytume šį Viešpaties įsakytą darbą’‘.
02O	36	6	02O	36	6		25730	Tada Mozė liepė paskelbti, kad nei vyras, nei moteris nieko daugiau nebeaukotų šventyklos statybai. Tada žmonės nustojo aukoti,
02O	36	7	02O	36	7		25740	nes visko, kas buvo sunešta, užteko visiems darbams padaryti ir dar liko.
02O	36	8	02O	36	8		25750	Sumanūs vyrai, kurie darė palapinę, padarė iš plonos suktų siūlų drobės ir mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų dešimt uždangalų su išsiuvinėtais cherubų vaizdais.
02O	36	9	02O	36	9		25760	Kiekvienas jų buvo dvidešimt aštuonių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio­visi uždangalai buvo vienodo dydžio.
02O	36	10	02O	36	10		25770	Jie sujungė penkis uždangalus vieną su kitu ir likusius penkis sujungė vieną su kitu.
02O	36	11	02O	36	11		25780	Be to, padarė mėlynas kilpas vienam ir antram uždangalui,
02O	36	12	02O	36	12		25790	po penkiasdešimt kilpų, kad kilpos būtų viena prieš kitą ir uždangalai galėtų būti sukabinti.
02O	36	13	02O	36	13		25800	Nuliejo taip pat penkiasdešimt auksinių kabių, kuriomis sukabino abu uždangalus taip, kad pasidarė viena palapinė.
02O	36	14	02O	36	14		25810	Padarė ir vienuolika uždangalų iš ožkų plaukų palapinės viršui apdengti.
02O	36	15	02O	36	15		25820	Kiekvienas uždangalas buvo trisdešimties uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio­visi vienuolika uždangalų buvo vienodo dydžio.
02O	36	16	02O	36	16		25830	Penkis jų sujungė į vieną, kitus šešis taip pat sujungė.
02O	36	17	02O	36	17		25840	Padarė penkiasdešimt kilpų vieno sujungto uždangalo šone ir penkiasdešimt kito šone, kad abu būtų galima sukabinti.
02O	36	18	02O	36	18		25850	Taip pat padarė ir penkiasdešimt varinių kabių, kuriomis būtų sukabinti abu sujungti uždangalai, kad susidarytų vienas uždangalas.
02O	36	19	02O	36	19		25860	Dar padarė palapinės uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių ir uždangalą iš opšrų kailių.
02O	36	20	02O	36	20		25870	Iš akacijos medžio padarė lentas palapinei, kad jas būtų galima pastatyti.
02O	36	21	02O	36	21		25880	Kiekviena lenta buvo dešimties uolekčių ilgio ir pusantros uolekties pločio.
02O	36	22	02O	36	22		25890	Jos turėjo po du išsikišimus, kad vieną lentą su kita būtų galima sukabinti. Taip buvo padarytos visos palapinės lentos.
02O	36	23	02O	36	23		25900	Ir padarė lentas palapinei: dvidešimt lentų šonui, atgręžtam į pietus,
02O	36	24	02O	36	24		25910	su keturiasdešimt sidabrinių pakojų­kiekviena lenta turėjo po du pakojus savo apačioje.
02O	36	25	02O	36	25		25920	Taip pat į šiaurę atgręžtam šonui buvo padaryta dvidešimt lentų
02O	36	26	02O	36	26		25930	su keturiasdešimt sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.
02O	36	27	02O	36	27		25940	Palapinės šonui, atgręžtam į vakarus, padarė šešias lentas
02O	36	28	02O	36	28		25950	ir dvi lentas palapinės kampams iš abiejų pusių.
02O	36	29	02O	36	29		25960	Jos buvo sujungtos apačioje ir viršuje ir sudarė vieną sunėrimą. Taip jis padarė abiejuose kampuose.
02O	36	30	02O	36	30		25970	Ir buvo iš viso aštuonios lentos ir šešiolika sidabrinių pakojų, po du pakojus kiekvienai lentai.
02O	36	31	02O	36	31		25980	Ir padarė užkaiščius iš akacijos medžio. Penkis užkaiščius vienos palapinės pusės lentoms,
02O	36	32	02O	36	32		25990	penkis užkaiščius kitos palapinės pusės lentoms ir penkis užkaiščius palapinės galui vakarų pusėje.
02O	36	33	02O	36	33		26000	Ir padarė vidinį užkaištį, kuris eitų per lentas nuo vieno galo iki kito.
02O	36	34	02O	36	34		26010	Aptraukė lentas auksu, nuliejo auksines grandis užkaiščiams ir užkaiščius aptraukė auksu.
02O	36	35	02O	36	35		26020	Padarė uždangą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės ir ant jos išsiuvinėjo cherubus.
02O	36	36	02O	36	36		26030	Jai pakabinti padarė keturis stulpus iš akacijos medžio, aptrauktus auksu, su auksiniais kabliais ir sidabriniais pakojais.
02O	36	37	02O	36	37		26040	Palapinės įėjimui padarė užuolaidą iš mėlynų, raudonų, violetinių siūlų ir plonos suktų siūlų drobės, visą išsiuvinėtą,
02O	36	38	02O	36	38		26050	ir penkis stulpus su jų kabliais. Jų pagrindus ir skersinius aptraukė auksu, bet jų penki pakojai buvo variniai.
02O	37	1	02O	37	1		26060	Becalelis padarė iš akacijos medžio skrynią pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.
02O	37	2	02O	37	2		26070	Ją aptraukė grynu auksu iš vidaus ir iš išorės, auksinis apvadas buvo aplinkui.
02O	37	3	02O	37	3		26080	Nuliejo keturias auksines grandis ir pritvirtino keturiuose kampuose: po dvi grandis iš kiekvienos pusės.
02O	37	4	02O	37	4		26090	Iš akacijos medžio padarė kartis, kurias aptraukė auksu,
02O	37	5	02O	37	5		26100	ir įkišo į grandis, esančias skrynios šonuose, jai nešioti.
02O	37	6	02O	37	6		26110	Padarė dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio.
02O	37	7	02O	37	7		26120	Iš aukso padarė du cherubus, nukaltus iš vieno gabalo, abiejuose dangčio galuose.
02O	37	8	02O	37	8		26130	Vieną cherubą viename gale, antrą­kitame. Ant dangčio padarė cherubus abiejuose galuose
02O	37	9	02O	37	9		26140	išskėstais sparnais, gaubiančiais dangtį. Jų veidai buvo atgręžti vienas į kitą ir žiūrėjo į dangtį.
02O	37	10	02O	37	10		26150	Padarė dar ir stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.
02O	37	11	02O	37	11		26160	Jį aptraukė grynu auksu ir padarė auksinį apvadą aplinkui
02O	37	12	02O	37	12		26170	ir auksinę briauną plaštakos platumo, o ant jos­kitą auksinį apvadą.
02O	37	13	02O	37	13		26180	Nuliejo keturias auksines grandis, kurias pritaisė keturiuose kampuose prie kiekvienos stalo kojos,
02O	37	14	02O	37	14		26190	ir į jas įkišo kartis stalui nešioti.
02O	37	15	02O	37	15		26200	Kartis padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu.
02O	37	16	02O	37	16		26210	Padarė ir įvairius stalo reikmenis iš gryno aukso: dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius skysčiams aukoti.
02O	37	17	02O	37	17		26220	Žvakidė buvo nukalta iš gryno aukso. Iš jos liemens ėjo šakos, taurelės, buoželės ir žiedai;
02O	37	18	02O	37	18		26230	šešios šakos iš abiejų šonų: trys iš vienos pusės ir trys iš kitos;
02O	37	19	02O	37	19		26240	po tris riešuto pavidalo taureles, po buoželę ir žiedą buvo ant kiekvienos šakos, kurios ėjo iš žibinto liemens.
02O	37	20	02O	37	20		26250	Ant pačios žvakidės buvo keturios riešuto pavidalo taurelės su buoželėm ir žiedais.
02O	37	21	02O	37	21		26260	Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po dviem iš žvakidės išeinančiom šakom, visoms šešioms šakoms.
02O	37	22	02O	37	22		26270	Buoželės ir šakos buvo nukaltos iš vieno gabalo gryno aukso.
02O	37	23	02O	37	23		26280	Iš gryno aukso buvo padarytos ir septynios lempos, gnybtuvai ir indai nuognaiboms.
02O	37	24	02O	37	24		26290	Žvakidė ir visi jos priedai buvo padaryti iš talento gryno aukso.
02O	37	25	02O	37	25		26300	Iš akacijos medžio padarė smilkymo aukurą. Jis buvo keturkampis, uolekties ilgio, uolekties pločio ir dviejų uolekčių aukščio. Keturiuose jo kampuose buvo po ragą.
02O	37	26	02O	37	26		26310	Jį aptraukė grynu auksu: viršų, šonus ir ragus, ir padarė jam auksinį apvadą aplinkui
02O	37	27	02O	37	27		26320	ir dvi auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti.
02O	37	28	02O	37	28		26330	Kartis taip pat padarė iš akacijos medžio ir aptraukė auksu.
02O	37	29	02O	37	29		26340	Patepimo aliejus ir smilkalai buvo pagaminti vaistininkų būdu iš tyriausių kvepalų.
02O	38	1	02O	38	1		26350	Padarė deginamųjų aukų aukurą iš akacijos medžio: penkių uolekčių ilgio, tiek pat pločio, keturkampį ir trijų uolekčių aukščio,
02O	38	2	02O	38	2		26360	su ragais kampuose, ir aptraukė jį variu.
02O	38	3	02O	38	3		26370	Jo reikalams padarė iš vario: puodus, semtuvėlius, dubenis, šakutes ir indus anglims.
02O	38	4	02O	38	4		26380	Aukurui padarė iš vario išpintas groteles aplinkui jį nuo apačios iki pusės.
02O	38	5	02O	38	5		26390	Nuliejo keturias varines grandis grotelių kampuose kartims įkišti.
02O	38	6	02O	38	6		26400	Padarė kartis iš akacijos medžio ir aptraukė jas variu.
02O	38	7	02O	38	7		26410	Kartis įkišo į grandis aukuro šonuose, kad būtų galima nešti. Aukuras buvo sukaltas iš lentų, vidurys buvo tuščias.
02O	38	8	02O	38	8		26420	Padarė ir praustuvę su stovu iš vario, kurį paėmė iš budėjusių ties palapinės įėjimu moterų veidrodžių.
02O	38	9	02O	38	9		26430	Padarė ir kiemą. Jo pietų pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, padarytos iš plonos suktų siūlų drobės,
02O	38	10	02O	38	10		26440	ir dvidešimt stulpų su jų variniais pakojais; taip pat kablius ir skersinius iš sidabro.
02O	38	11	02O	38	11		26450	Šiaurės pusėje buvo šimto uolekčių ilgio užkabos, dvidešimt stulpų, dvidešimt varinių pakojų ir sidabriniai kabliai bei skersiniai.
02O	38	12	02O	38	12		26460	Vakarų pusėje buvo penkiasdešimties uolekčių ilgio užkabos, dešimt stulpų su variniais pakojais; jų kabliai ir skersiniai buvo padaryti iš sidabro.
02O	38	13	02O	38	13		26470	Rytinė pusė buvo taip pat penkiasdešimties uolekčių pločio;
02O	38	14	02O	38	14		26480	viename krašte buvo penkiolikos uolekčių ilgio užkaba su trimis stulpais ir jų pakojais
02O	38	15	02O	38	15		26490	ir kitame krašte taip pat penkiolikos uolekčių užkaba, trys stulpai ir tiek pat pakojų.
02O	38	16	02O	38	16		26500	Visos užkabos aplinkui kiemą buvo iš plonos suktų siūlų drobės.
02O	38	17	02O	38	17		26510	Stulpų pakojai buvo variniai, o jų kabliai ir skersiniai­iš sidabro; stulpus aptraukė sidabru ir sujungė juos sidabriniais skersiniais.
02O	38	18	02O	38	18		26520	Įėjimui į kiemą padarė iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų siūlų išsiuvinėtą užkabą, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio, penkių uolekčių pločio pagal visų kiemo užkabų aukštį.
02O	38	19	02O	38	19		26530	Užkabai padarė keturis stulpus su variniais pakojais ir sidabriniais kabliais bei skersiniais.
02O	38	20	02O	38	20		26540	Palapinės ir kiemo kuoleliai buvo variniai.
02O	38	21	02O	38	21		26550	Tai sąrašas to, kas buvo sunaudota Susitikimo palapinei, kaip suskaičiavo Mozei įsakius kunigo Aarono sūnus Itamaras, padedamas levitų.
02O	38	22	02O	38	22		26560	Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis iš Judo giminės padarė viską, ką Viešpats įsakė Mozei.
02O	38	23	02O	38	23		26570	Su juo buvo Ahisamako sūnus Oholiabas iš Dano giminės. Jis buvo sumanus raižytojas, audėjas bei siuvinėtojas iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.
02O	38	24	02O	38	24		26580	Šventyklai iš viso buvo sunaudota dvidešimt devyni talentai ir septyni šimtai trisdešimt šekelių aukso pagal šventyklos šekelį.
02O	38	25	02O	38	25		26590	Sidabro, kurį davė visi tautoje suskaičiuoti vyrai, buvo šimtas talentų ir tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt penki šekeliai pagal šventyklos šekelį.
02O	38	26	02O	38	26		26600	Nuo kiekvieno, kuris buvo dvidešimties metų amžiaus arba vyresnis, buvo surinkta po pusę šekelio pagal šventyklos šekelį. Iš viso jų buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.
02O	38	27	02O	38	27		26610	Iš šimto talentų sidabro nuliejo šimtą pakojų šventyklai ir uždangai, kiekvienam pakojui sunaudojo po vieną talentą.
02O	38	28	02O	38	28		26620	Iš tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių šekelių padarė kablius stulpams, aptraukė stulpus sidabru ir sujungė juos skersiniais.
02O	38	29	02O	38	29		26630	Dar buvo paaukota septyniasdešimt talentų ir du tūkstančiai keturi šimtai šekelių vario.
02O	38	30	02O	38	30		26640	Iš jo padarė pakojus Susitikimo palapinės įėjimui, varinį aukurą su grotelėmis ir visus aukuro reikmenis,
02O	38	31	02O	38	31		26650	kiemo ir įėjimo pakojus ir palapinės bei kiemo kuolelius.
02O	39	1	02O	39	1		26660	Iš mėlynų, raudonų ir violetinių siūlų padarė apdarus, kuriais turėjo vilkėti Aaronas, tarnaudamas šventykloje, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	2	02O	39	2		26670	Efodą padarė iš aukso, mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų.
02O	39	3	02O	39	3		26680	Supjaustę išplotą auksinę skardą, padarė iš jos siūlus, kad jie galėtų būti įausti į mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų audinį.
02O	39	4	02O	39	4		26690	Padarė jam petnešas, kad jį sujungtų; iš abiejų pusių sujungė jį.
02O	39	5	02O	39	5		26700	Padarė ir juostą efodui tų pačių spalvų ir taip pat padarytą, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	6	02O	39	6		26710	Du onikso akmenėlius su įrėžtais ant jų Izraelio sūnų vardais įstatė į auksinius įdėklus.
02O	39	7	02O	39	7		26720	Juos pritvirtino ant abiejų efodo pečių Izraelio sūnų atminimui, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	8	02O	39	8		26730	Krūtinės skydelį padarė taip pat meniškai, kaip ir efodą, iš auksinių, mėlynų, violetinių, raudonų ir plonų suktų lininių siūlų.
02O	39	9	02O	39	9		26740	Jis buvo keturkampis, dvilinkas, sprindžio ilgumo ir sprindžio platumo.
02O	39	10	02O	39	10		26750	Ant jo pritvirtino keturias brangakmenių eiles. Pirmoje eilėje buvo sardis, topazas ir smaragdas;
02O	39	11	02O	39	11		26760	antroje­rubinas, safyras, jaspis;
02O	39	12	02O	39	12		26770	trečioje­hiacintas, agatas ir ametistas;
02O	39	13	02O	39	13		26780	ketvirtoje­chrizolitas, oniksas ir berilis. Eilėmis sustatyti brangakmeniai buvo įtvirtinti aukse.
02O	39	14	02O	39	14		26790	Pačiuose akmenyse buvo įrėžti dvylikos Izraelio giminių vardai, kiekviename po vieną vardą.
02O	39	15	02O	39	15		26800	Krūtinės skydelio kampams padarė iš gryno aukso grandinėles,
02O	39	16	02O	39	16		26810	dvi sagtis ir du auksinius žiedus. Žiedus pritvirtino dviejuose krūtinės skydelio kampuose
02O	39	17	02O	39	17		26820	ir įvėrė dvi auksines grandinėles į žiedus krūtinės skydelio kampuose.
02O	39	18	02O	39	18		26830	Ir prie dviejų auksinių grandinėlių galų pritvirtino sagtis ir prisegė jas prie efodo petnešų ties krūtinės skydeliu.
02O	39	19	02O	39	19		26840	Ir padarė du auksinius žiedus, ir pritvirtino prie dviejų krūtinės skydelio kampų toje pusėje, kuri buvo prie efodo.
02O	39	20	02O	39	20		26850	Ir padarė du kitus auksinius žiedus, ir pritvirtino prie efodo šonų žemai, kur apatinis sujungimas virš juostos.
02O	39	21	02O	39	21		26860	Ir pririšo krūtinės skydelį už jo žiedų prie efodo žiedų mėlynu raiščiu, kad jis būtų virš efodo juostos ir neatsiskirtų nuo efodo, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	22	02O	39	22		26870	Efodui padarė mėlyną tuniką.
02O	39	23	02O	39	23		26880	Jos viršuje per vidurį buvo skylė galvai, apsiūta aplinkui, kad nesuplyštų;
02O	39	24	02O	39	24		26890	apačioje prie kojų buvo granato vaisiai iš mėlynų, raudonų, violetinių ir suktų lininių siūlų
02O	39	25	02O	39	25		26900	ir varpeliai iš gryno aukso, kurie buvo prikabinti tarp granato vaisių aplink visą tuniką.
02O	39	26	02O	39	26		26910	Auksiniai varpeliai ir granato vaisiai ėjo pakaitomis aplink visą tunikos kraštą, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	27	02O	39	27		26920	Aaronui ir jo sūnums taip pat padarė drobines jupas,
02O	39	28	02O	39	28		26930	mitrą iš drobės, drobinius gobtuvus ir kelnes iš drobės.
02O	39	29	02O	39	29		26940	O juostą išaudė raštais iš mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų suktų lininių siūlų, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	30	02O	39	30		26950	Iš gryno aukso padarė plokštelę ir joje įrėžė, kaip yra išraižomi antspaudai: ‘‘Pašvęstas Viešpačiui’‘.
02O	39	31	02O	39	31		26960	Ją pririšo ant mitros mėlynu raiščiu, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	32	02O	39	32		26970	Susitikimo palapinės darbai buvo baigti; izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.
02O	39	33	02O	39	33		26980	Jie atnešė Mozei palapinę, uždangalus, visus daiktus bei reikmenis: kabes, lentas, kartis, stulpus ir pakojus;
02O	39	34	02O	39	34		26990	uždangalą iš raudonai dažytų avinų kailių, uždangalą iš opšrų kailių, uždangą,
02O	39	35	02O	39	35		27000	Liudijimo skrynią, jos kartis, dangtį,
02O	39	36	02O	39	36		27010	stalą su jo reikmenimis ir padėtinę duoną,
02O	39	37	02O	39	37		27020	žvakidę, lempas, sustatytas į savo vietas, jos priedus ir aliejų deginti,
02O	39	38	02O	39	38		27030	auksinį aukurą, patepimo aliejų ir kvepiančius smilkalus, užuolaidą palapinės įėjimui,
02O	39	39	02O	39	39		27040	varinį aukurą su grotelėmis, kartimis ir visais jo reikmenimis, praustuvę ir jos stovą,
02O	39	40	02O	39	40		27050	kiemo užkabas ir stulpus su jų pakojais, užkabas kiemo įėjimui, jo virveles ir kuolelius,­visa, ko reikia tarnavimui Susitikimo palapinėje.
02O	39	41	02O	39	41		27060	Apdarus tarnavimui šventykloje, šventus drabužius kunigui Aaronui ir drabužius jo sūnums, kad atliktų kunigų tarnystę.
02O	39	42	02O	39	42		27070	Visa padarė izraelitai, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	39	43	02O	39	43		27080	Mozė apžiūrėjo darbą ir pamatė, kad viskas padaryta pagal Viešpaties nurodymus, ir Mozė palaimino juos.
02O	40	1	02O	40	1		27090	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
02O	40	2	02O	40	2		27100	‘‘Pirmo mėnesio pirmą dieną ištiesk Susitikimo palapinę,
02O	40	3	02O	40	3		27110	pastatyk joje skrynią, pakabink prieš ją uždangą,
02O	40	4	02O	40	4		27120	įnešk stalą ir padėk ant jo tai, kas turi ant jo būti. Įnešk žvakidę ir sustatyk ant jos lempas.
02O	40	5	02O	40	5		27130	Auksinį smilkymo aukurą padėk priešais Liudijimo skrynią. Palapinės įėjime pakabink užuolaidą.
02O	40	6	02O	40	6		27140	Pastatyk deginamųjų aukų aukurą priešais įėjimą į Susitikimo palapinę,
02O	40	7	02O	40	7		27150	o tarp aukuro ir palapinės­ praustuvę, į kurią pripilk vandens.
02O	40	8	02O	40	8		27160	Atskirk kiemą užkabomis ir pakabink užkabą įėjime.
02O	40	9	02O	40	9		27170	Paėmęs patepimo aliejaus, patepk palapinę ir visus jos daiktus, ir tai bus šventa;
02O	40	10	02O	40	10		27180	taip pat deginamųjų aukų aukurą, visus jo reikmenis
02O	40	11	02O	40	11		27190	ir praustuvę su jos stovu.
02O	40	12	02O	40	12		27200	Aaroną ir jo sūnus privesk prie Susitikimo palapinės įėjimo, apiplauk vandeniu
02O	40	13	02O	40	13		27210	ir apvilk Aaroną šventais rūbais man tarnauti: patepk ir pašventink jį, kad jis galėtų būti man kunigu.
02O	40	14	02O	40	14		27220	Taip pat ir jo sūnus privesk ir apvilk jupomis,
02O	40	15	02O	40	15		27230	ir juos patepk, kaip jų tėvą patepei, kad galėtų būti man kunigais. Tas patepimas jiems bus amžinai kunigystei per kartų kartas’‘.
02O	40	16	02O	40	16		27240	Mozė padarė visa, ką Viešpats įsakė.
02O	40	17	02O	40	17		27250	Taigi antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmą dieną palapinė buvo pastatyta.
02O	40	18	02O	40	18		27260	Mozė pastatė ją: sustatė lentas, padėjo pakojus, įkišo užkaiščius, pastatė stulpus,
02O	40	19	02O	40	19		27270	užtiesė palapinės uždangalą ir ant jo uždėjo kitus uždangalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	20	02O	40	20		27280	Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį.
02O	40	21	02O	40	21		27290	Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	22	02O	40	22		27300	Pastatė ir stalą Susitikimo palapinės šiauriniame šone šiapus uždangos
02O	40	23	02O	40	23		27310	ir ant jo sudėjo padėtinės duonos kepalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	24	02O	40	24		27320	Susitikimo palapinėje priešais stalą pastatė žvakidę
02O	40	25	02O	40	25		27330	ir paruošė lempas, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	26	02O	40	26		27340	Prieš uždangą pastatė ir auksinį aukurą,
02O	40	27	02O	40	27		27350	ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	28	02O	40	28		27360	Susitikimo palapinės įėjime pakabino užuolaidą,
02O	40	29	02O	40	29		27370	pastatė deginamųjų aukų aukurą priešais Susitikimo palapinę ir ant to aukuro aukojo deginamąją ir duonos auką, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	30	02O	40	30		27380	Tarp Susitikimo palapinės ir aukuro pastatė praustuvę ir į ją pripylė vandens.
02O	40	31	02O	40	31		27390	Mozė, Aaronas ir jo sūnūs plaudavosi joje rankas ir kojas,
02O	40	32	02O	40	32		27400	prieš eidami į Susitikimo palapinę ir prieš artindamiesi prie aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei.
02O	40	33	02O	40	33		27410	Aplink palapinę ir aukurą atitvėrė kiemą ir jo įėjime pakabino užkabą. Taip Mozė užbaigė visus darbus.
02O	40	34	02O	40	34		27420	Kai visa buvo baigta, debesis apgaubė Susitikimo palapinę ir Viešpaties šlovė pripildė ją.
02O	40	35	02O	40	35		27430	Mozė negalėjo įeiti Susitikimo palapinėn, nes debesis buvo ant jos ir Viešpaties šlovė buvo ją pripildžiusi.
02O	40	36	02O	40	36		27440	Debesiui pakilus nuo palapinės, izraelitai keliaudavo toliau;
02O	40	37	02O	40	37		27450	jei debesis būdavo virš palapinės, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje, kol debesis pakildavo.
02O	40	38	02O	40	38		27460	Viešpaties debesis buvo virš palapinės dienos metu, o naktį virš jos buvo liepsna visų Izraelio vaikų akivaizdoje per visą kelionės laiką.
03O	1	1	03O	1	1		27470	Viešpats, pasišaukęs Mozę, jam kalbėjo iš Susitikimo palapinės:
03O	1	2	03O	1	2		27480	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kas iš jūsų norės aukoti Viešpačiui, teaukoja iš galvijų ir avių.
03O	1	3	03O	1	3		27490	Jei jo deginamoji auka bus iš galvijų bandos, teatveda sveiką patiną prie Susitikimo palapinės įėjimo laisva valia Viešpaties akivaizdon,
03O	1	4	03O	1	4		27500	teuždeda ranką ant aukojamo gyvulio galvos, kad auka būtų priimta ir jis būtų sutaikintas.
03O	1	5	03O	1	5		27510	Jis papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują aplink aukurą, esantį ties Susitikimo palapinės įėjimu.
03O	1	6	03O	1	6		27520	Po to, nulupęs aukai odą, sukapos ją į gabalus.
03O	1	7	03O	1	7		27530	Aarono sūnūs, kunigai, sukraus malkas ant aukuro ir, užkūrę ugnį,
03O	1	8	03O	1	8		27540	ant viršaus dės sukapotas aukos dalis, galvą bei taukus,
03O	1	9	03O	1	9		27550	o vidurius ir kojas nuplaus vandeniu. Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui.
03O	1	10	03O	1	10		27560	Jei auka būtų iš smulkesnių gyvulių­avių arba ožių,­jis aukos sveiką patiną.
03O	1	11	03O	1	11		27570	Papjaus jį aukuro šiauriniame šone Viešpaties akivaizdoje; jo kraują Aarono sūnūs šlakstys ant aukuro ir aplink jį.
03O	1	12	03O	1	12		27580	Sukapotą gyvulį, galvą ir taukus kunigas uždės ant malkų, kurios degs ant aukuro.
03O	1	13	03O	1	13		27590	O vidurius ir kojas nuplaus vandeniu, ir kunigas sudegins visa tai ant aukuro. Tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui.
03O	1	14	03O	1	14		27600	Jei deginamoji auka Viešpačiui aukojama iš paukščių, tegu ji bus iš laukinių ir jaunų balandžių.
03O	1	15	03O	1	15		27610	Kunigas nuneš šią auką prie aukuro, nusuks jai galvą ir sudegins ant aukuro, o kraują išvarvins ant aukuro briaunos.
03O	1	16	03O	1	16		27620	Gurklį ir plunksnas numes rytinėje aukuro pusėje, kur paprastai pilami pelenai,
03O	1	17	03O	1	17		27630	sparnus sulaužys, bet neatskirs, ir sudegins ją ant aukure degančių malkų. Tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui’ ‘‘.
03O	2	1	03O	2	1		27640	‘‘Jei kas nori aukoti Viešpačiui duonos auką, tegu ji bus iš smulkių miltų, apipiltų aliejumi, ir smilkalų.
03O	2	2	03O	2	2		27650	Ją atneš Aarono sūnums, kunigams, kurių vienas ims pilną saują smulkių miltų su aliejumi ir visus smilkalus ir kaip atminimą sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
03O	2	3	03O	2	3		27660	Likusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis.
03O	2	4	03O	2	4		27670	Duonos auka, kepta krosnyje, turi būti nerauginti papločiai iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir nerauginti ragaišiai, aptepti aliejumi.
03O	2	5	03O	2	5		27680	O jei tavo duonos auka būtų kepta ant skardos, ji turi būti iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, be raugo;
03O	2	6	03O	2	6		27690	ją sulaužysi į gabaliukus ir užpilsi aliejumi: tai yra duonos auka.
03O	2	7	03O	2	7		27700	O jei duonos auka būtų kepta keptuvėje, ji turi būti smulkių miltų ir sumaišyta su aliejumi.
03O	2	8	03O	2	8		27710	Aukodamas ją Viešpačiui, paduosi kunigui į rankas.
03O	2	9	03O	2	9		27720	Dalį aukos jis sudegins atminimui ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,
03O	2	10	03O	2	10		27730	o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui.
03O	2	11	03O	2	11		27740	Kiekviena duonos auka, aukojama Viešpačiui, turi būti be raugo; raugas ir medus neturi būti deginama kaip auka Viešpačiui.
03O	2	12	03O	2	12		27750	Jei aukosi pirmųjų vaisių dovanas Viešpačiui, jos nebus dedamos ant aukuro kaip malonus kvapas.
03O	2	13	03O	2	13		27760	Visas duonos aukas pasūdysi druska; tavo Dievo sandoros druskos neturi pritrūkti duonos aukose. Druską aukosi su kiekviena auka.
03O	2	14	03O	2	14		27770	Jei aukotum Viešpačiui duonos auką iš pirmųjų javų, dar tebežaliuojančių varpų, sudžiovinsi jas, smulkiai sugrūsi,
03O	2	15	03O	2	15		27780	užpilsi ant viršaus aliejaus ir pridėsi smilkalų. Tai yra duonos auka.
03O	2	16	03O	2	16		27790	Kunigas dalį sugrūstų grūdų su aliejumi ir visus smilkalus sudegins: tai bus auka Viešpačiui’‘.
03O	3	1	03O	3	1		27800	‘‘Jei kas aukotų padėkos auką iš galvijų, teaukoja Viešpačiui sveiką patiną ar patelę.
03O	3	2	03O	3	2		27810	Jis turi uždėti ranką aukai ant galvos ir papjauti prie Susitikimo palapinės įėjimo, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują apie aukurą.
03O	3	3	03O	3	3		27820	Kaip padėkos auką jis aukos Viešpačiui visus taukus, dengiančius vidurius,
03O	3	4	03O	3	4		27830	abu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį.
03O	3	5	03O	3	5		27840	Aarono sūnūs tai sudegins ant aukuro kaip deginamąją auką, kad auka Viešpačiui būtų malonus kvapas.
03O	3	6	03O	3	6		27850	Jei kas aukotų padėkos auką iš avių, turi atvesti sveiką patiną ar patelę.
03O	3	7	03O	3	7		27860	Jei kas aukotų Viešpaties akivaizdoje ėriuką,
03O	3	8	03O	3	8		27870	uždės ranką ant galvos savo aukai, papjaus ją prieš Susitikimo palapinę, o Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplinkui aukurą.
03O	3	9	03O	3	9		27880	Padėkos auka Viešpačiui bus vidurių taukai, uodega,
03O	3	10	03O	3	10		27890	inkstai, ant jų esantys taukai, paslėpsnių taukai ir kepenų tinklelis.
03O	3	11	03O	3	11		27900	Kunigas tai sudegins ant aukuro kaip auką Viešpačiui.
03O	3	12	03O	3	12		27910	Jei jis aukotų ožką, atves ją Viešpaties akivaizdon,
03O	3	13	03O	3	13		27920	uždės ranką ant galvos ir papjaus prie Susitikimo palapinės įėjimo; Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplink aukurą.
03O	3	14	03O	3	14		27930	Viešpaties aukai ims jos vidurių taukus,
03O	3	15	03O	3	15		27940	abu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį.
03O	3	16	03O	3	16		27950	Kunigas visa tai sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
03O	3	17	03O	3	17		27960	Tai amžinas įstatas jūsų kartoms kur jūs begyventumėte: jūs nevalgysite nei kraujo, nei taukų’‘.
03O	4	1	03O	4	1		27970	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	4	2	03O	4	2		27980	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta,
03O	4	3	03O	4	3		27990	tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį.
03O	4	4	03O	4	4		28000	Jis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus.
03O	4	5	03O	4	5		28010	Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn.
03O	4	6	03O	4	6		28020	Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš Švenčiausiąją
03O	4	7	03O	4	7		28030	ir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės.
03O	4	8	03O	4	8		28040	Už nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus,
03O	4	9	03O	4	9		28050	abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį.
03O	4	10	03O	4	10		28060	Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro.
03O	4	11	03O	4	11		28070	Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą
03O	4	12	03O	4	12		28080	išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai.
03O	4	13	03O	4	13		28090	Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti,
03O	4	14	03O	4	14		28100	bet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo.
03O	4	15	03O	4	15		28110	Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje.
03O	4	16	03O	4	16		28120	Pateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėn
03O	4	17	03O	4	17		28130	ir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą;
03O	4	18	03O	4	18		28140	ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje.
03O	4	19	03O	4	19		28150	Veršio taukus sudegins ant aukuro;
03O	4	20	03O	4	20		28160	padarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis.
03O	4	21	03O	4	21		28170	Patį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę.
03O	4	22	03O	4	22		28180	Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą,
03O	4	23	03O	4	23		28190	bet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę.
03O	4	24	03O	4	24		28200	Jis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę.
03O	4	25	03O	4	25		28210	Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje.
03O	4	26	03O	4	26		28220	Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista.
03O	4	27	03O	4	27		28230	Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu,
03O	4	28	03O	4	28		28240	o vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką.
03O	4	29	03O	4	29		28250	Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje.
03O	4	30	03O	4	30		28260	Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje.
03O	4	31	03O	4	31		28270	Po to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista.
03O	4	32	03O	4	32		28280	O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika.
03O	4	33	03O	4	33		28290	Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos.
03O	4	34	03O	4	34		28300	Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje.
03O	4	35	03O	4	35		28310	Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista’‘.
03O	5	1	03O	5	1		28320	‘‘Jei kas girdi keikimą, bet atsisako liudyti, ką yra matęs ir žino, jis bus kaltas.
03O	5	2	03O	5	2		28330	Kas paliestų kokį nešvarų daiktą: nešvaraus žvėries, gyvulio ar roplio dvėseną, tačiau to nežinotų, jis bus nešvarus ir kaltas.
03O	5	3	03O	5	3		28340	Jei kas nežinodamas prisiliestų prie žmogaus kūno nešvarumų, kokie jie bebūtų, kai jis sužinos apie tai, jis bus kaltas.
03O	5	4	03O	5	4		28350	Jei kas nors prisiekia, neapgalvotai savo lūpomis pasižadėdamas padaryti pikta ar gera,­kas tai bebūtų, ką žmogus patvirtina priesaika,­ir tai liktų paslėpta nuo jo, kai jis tai supras, jis bus kaltas.
03O	5	5	03O	5	5		28360	Jei žmogus kaltas kuo nors iš šių dalykų, jis turi išpažinti, kad nusidėjo,
03O	5	6	03O	5	6		28370	ir aukoti auką už kaltę Viešpačiui, už nuodėmę, kuria nusidėjo,­jauną avį ar ožką,­ir kunigas sutaikins jį.
03O	5	7	03O	5	7		28380	O jei kas negali aukoti avies ar ožkos, teaukoja Viešpačiui du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą­deginamajai aukai.
03O	5	8	03O	5	8		28390	Jis teatneša juos kunigui, kuris, aukodamas pirmąjį už nuodėmę, nusuks jam galvą, tačiau jos visiškai nenutrauks;
03O	5	9	03O	5	9		28400	jo krauju apšlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje, nes tai auka už nuodėmę.
03O	5	10	03O	5	10		28410	Antrą sudegins kaip deginamąją auką, kaip paprastai daroma. Kunigas sutaikins jį, ir jo nuodėmė bus jam atleista.
03O	5	11	03O	5	11		28420	O jei jis negalės duoti dviejų balandžių ar dviejų jaunų karvelių, teaukoja už savo nuodėmę dešimtą dalį efos miltų; tegu nepila į juos aliejaus ir neprideda smilkalų, nes tai auka už nuodėmę.
03O	5	12	03O	5	12		28430	Jis teatneša juos kunigui, kuris, paėmęs jų pilną saują, sudegins ant aukuro atminimui.
03O	5	13	03O	5	13		28440	Kunigas įvykdys sutaikinimą už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista. Likusią aukos dalį kunigas pasiims kaip duonos auką’‘.
03O	5	14	03O	5	14		28450	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	5	15	03O	5	15		28460	‘‘Jei kas apsirikęs paimtų, kas Viešpačiui paskirta, ir tuo nusidėtų, aukos už savo kaltę sveiką aviną, kokį galima nupirkti už du šekelius pagal šventyklos šekelį.
03O	5	16	03O	5	16		28470	Jis atlygins padarytą nuostolį ir pridės penktąją dalį viršaus kunigui, kuris sutaikins jį aukodamas aviną, ir jam bus atleista.
03O	5	17	03O	5	17		28480	Jei kas nusikalstų, nesąmoningai sulaužydamas Viešpaties įstatymą, ir, padaręs nuodėmę, suprastų savo kaltę,
03O	5	18	03O	5	18		28490	tegu jis ima iš savo bandos sveiką aviną aukai už kaltę ir atiduoda jį kunigui. Ir kunigas sutaikins jį, nes jis nusikalto nežinodamas, ir jam bus atleista.
03O	5	19	03O	5	19		28500	Tai yra auka už kaltę, kuria jis nusikalto Viešpačiui’‘.
03O	6	1	03O	6	1		28510	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	6	2	03O	6	2		28520	‘‘Kas nusidėtų Viešpačiui, nenorėdamas sugrąžinti savo artimui to, ką tas buvo jam patikėjęs ar paskolinęs, arba ką nors prievarta atimtų, arba apgautų savo artimą,
03O	6	3	03O	6	3		28530	arba, radęs pamestą daiktą, išsigintų, arba melagingai prisiektų, arba padarytų kitą nuodėmę,
03O	6	4	03O	6	4		28540	kadangi jis nusidėjo ir yra kaltas, turi grąžinti tai, ką atėmė ar apgaule įsigijo, ar buvo gavęs pasaugoti, ar surado,
03O	6	5	03O	6	5		28550	ar melagingai prisiekė. Jis turi atlyginti ir pridėti penktąją dalį savininkui tą dieną, kai aukoja auką už kaltę.
03O	6	6	03O	6	6		28560	Ir jis aukos auką Viešpačiui už kaltę, aviną iš bandos, pagal nusikaltimo dydį: tegul atveda jį kunigui,
03O	6	7	03O	6	7		28570	kuris sutaikins jį su Viešpačiu, ir jam bus atleistas jo nusikaltimas’‘.
03O	6	8	03O	6	8		28580	Ir Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:
03O	6	9	03O	6	9		28590	‘‘Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie deginamąją auką. Deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro visą naktį iki ryto­ir aukuro ugnis turi degti.
03O	6	10	03O	6	10		28600	Kunigas, apsivilkęs drobine jupa ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro.
03O	6	11	03O	6	11		28610	Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje.
03O	6	12	03O	6	12		28620	Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus.
03O	6	13	03O	6	13		28630	Ugnis ant aukuro neužges niekados.
03O	6	14	03O	6	14		28640	Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje.
03O	6	15	03O	6	15		28650	Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui.
03O	6	16	03O	6	16		28660	Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme.
03O	6	17	03O	6	17		28670	Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę.
03O	6	18	03O	6	18		28680	Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas’‘.
03O	6	19	03O	6	19		28690	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	6	20	03O	6	20		28700	‘‘Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką­pusę rytą ir pusę vakare.
03O	6	21	03O	6	21		28710	Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
03O	6	22	03O	6	22		28720	Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro.
03O	6	23	03O	6	23		28730	Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta­niekas jos nevalgys’‘.
03O	6	24	03O	6	24		28740	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	6	25	03O	6	25		28750	‘‘Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa.
03O	6	26	03O	6	26		28760	Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme.
03O	6	27	03O	6	27		28770	Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje.
03O	6	28	03O	6	28		28780	Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniame­jį išvalysi ir vandeniu išplausi.
03O	6	29	03O	6	29		28790	Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa.
03O	6	30	03O	6	30		28800	Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta’‘.
03O	7	1	03O	7	1		28810	‘‘Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.
03O	7	2	03O	7	2		28820	Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.
03O	7	3	03O	7	3		28830	Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,
03O	7	4	03O	7	4		28840	abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.
03O	7	5	03O	7	5		28850	Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.
03O	7	6	03O	7	6		28860	Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.
03O	7	7	03O	7	7		28870	Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.
03O	7	8	03O	7	8		28880	Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.
03O	7	9	03O	7	9		28890	Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;
03O	7	10	03O	7	10		28900	Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.
03O	7	11	03O	7	11		28910	Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.
03O	7	12	03O	7	12		28920	Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.
03O	7	13	03O	7	13		28930	Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.
03O	7	14	03O	7	14		28940	Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.
03O	7	15	03O	7	15		28950	Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną­nieko iš jos neleistina palikti rytojui.
03O	7	16	03O	7	16		28960	Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.
03O	7	17	03O	7	17		28970	Kas lieka trečiai dienai­sudeginama.
03O	7	18	03O	7	18		28980	Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,­tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.
03O	7	19	03O	7	19		28990	Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.
03O	7	20	03O	7	20		29000	Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	7	21	03O	7	21		29010	Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos’‘.
03O	7	22	03O	7	22		29020	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	7	23	03O	7	23		29030	‘‘Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.
03O	7	24	03O	7	24		29040	Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.
03O	7	25	03O	7	25		29050	Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	7	26	03O	7	26		29060	Nevalgykite jokio kraujo­ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.
03O	7	27	03O	7	27		29070	Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos’‘.
03O	7	28	03O	7	28		29080	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	7	29	03O	7	29		29090	‘‘Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.
03O	7	30	03O	7	30		29100	Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.
03O	7	31	03O	7	31		29110	Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.
03O	7	32	03O	7	32		29120	Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.
03O	7	33	03O	7	33		29130	Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.
03O	7	34	03O	7	34		29140	Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ‘‘.
03O	7	35	03O	7	35		29150	Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.
03O	7	36	03O	7	36		29160	Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.
03O	7	37	03O	7	37		29170	Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas.
03O	7	38	03O	7	38		29180	Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.
03O	8	1	03O	8	1		29190	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	8	2	03O	8	2		29200	‘‘Imk Aaroną ir jo sūnus, jų apdarus, patepimo aliejaus, veršį aukai už nuodėmę, du avinus ir pintinę neraugintos duonos
03O	8	3	03O	8	3		29210	ir sušauk izraelitų susirinkimą prie Susitikimo palapinės įėjimo’‘.
03O	8	4	03O	8	4		29220	Mozė padarė, kaip Viešpats liepė. Sušaukęs izraelitus prie palapinės įėjimo,
03O	8	5	03O	8	5		29230	kalbėjo jiems: ‘‘Štai ką Viešpats įsakė padaryti’‘.
03O	8	6	03O	8	6		29240	Mozė, pašaukęs Aaroną bei jo sūnus, apiplovė juos vandeniu,
03O	8	7	03O	8	7		29250	apvilko Aaroną drobine jupa, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo,
03O	8	8	03O	8	8		29260	uždėjo ant efodo krūtinės skydelį, į kurį įdėjo Urimą ir Tumimą.
03O	8	9	03O	8	9		29270	Galvą pridengė mitra ir ant jos, ties kakta, pritaisė auksinę plokštelę, šventą vainiką, kaip Viešpats įsakė Mozei.
03O	8	10	03O	8	10		29280	Po to Mozė ėmė patepimo aliejaus, juo patepė palapinę ir visus jos daiktus.
03O	8	11	03O	8	11		29290	Apšlakstė aukurą aliejumi septynis kartus ir patepė visus jo reikmenis; be to, pašventino ir patepė aliejumi praustuvę ir jos stovą.
03O	8	12	03O	8	12		29300	Ir užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus, kad pateptų ir pašventintų jį.
03O	8	13	03O	8	13		29310	Atvedęs jo sūnus, apvilko drobinėmis jupomis, sujuosė juostomis ir uždėjo gobtuvus, kaip Viešpats įsakė Mozei.
03O	8	14	03O	8	14		29320	Tada atvedė veršį aukai už nuodėmę. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo aukai ant galvos rankas.
03O	8	15	03O	8	15		29330	Mozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje;
03O	8	16	03O	8	16		29340	vidurių taukus, kepenų tinklelį ir abu inkstus su jų taukais sudegino ant aukuro,
03O	8	17	03O	8	17		29350	o veršio odą, mėsą ir mėšlus sudegino už stovyklos, kaip Viešpats įsakė Mozei.
03O	8	18	03O	8	18		29360	Mozė atvedė aviną deginamajai aukai. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo jam ant galvos rankas.
03O	8	19	03O	8	19		29370	Mozė jį papjovė ir, jo krauju apšlakstęs aukurą,
03O	8	20	03O	8	20		29380	sukapojo aviną į gabalus; jo galvą, gabalus, taukus,
03O	8	21	03O	8	21		29390	nuplautus vidurius ir kojas sudegino. Taip visas avinas buvo sudegintas, nes tai buvo deginamoji malonaus kvapo auka Viešpačiui, kaip Viešpats įsakė Mozei.
03O	8	22	03O	8	22		29400	Paskui aukojo antrą aviną, įšventinimo aviną. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo ant jo galvos rankas,
03O	8	23	03O	8	23		29410	o Mozė jį papjovė. Jis jo krauju patepė dešinę Aarono ausį, dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį.
03O	8	24	03O	8	24		29420	Tada jis liepė prieiti ir Aarono sūnums. Patepęs papjautojo avino krauju kiekvieno jų dešinę ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius, likusį kraują šlakstė aplink aukurą.
03O	8	25	03O	8	25		29430	Taukus, uodegą, abu inkstus su taukais ir vidurių taukus, kepenų tinklelį ir dešinį petį atskyrė.
03O	8	26	03O	8	26		29440	Iš neraugintos duonos pintinės, pastatytos Viešpaties akivaizdoje, ėmė neraugintos duonos, aliejumi apšlakstytą paplotį bei ragaišį, padėjo ant taukų ir avino dešiniojo peties
03O	8	27	03O	8	27		29450	ir viską padavė Aaronui ir jo sūnums; jie visa tai, pasiūbavę Viešpaties akivaizdoje,
03O	8	28	03O	8	28		29460	grąžino Mozei, kuris tai sudegino ant deginamųjų aukų aukuro. Tai buvo įšventinimo auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.
03O	8	29	03O	8	29		29470	Mozė, pasiūbavęs įšventinimo avino krūtinę Viešpaties akivaizdoje, pasiėmė ją kaip jam Viešpaties skirtą aukos dalį.
03O	8	30	03O	8	30		29480	Mozė, paėmęs patepimo aliejaus ir buvusio ant aukuro kraujo, šlakstė Aarono ir jo sūnų apdarus, taip pašventindamas Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius.
03O	8	31	03O	8	31		29490	Ir Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: ‘‘Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės įėjimo ir valgykite ją su duona, kuri yra įšventinimo pintinėje, kaip Viešpats man įsakė.
03O	8	32	03O	8	32		29500	Tai, kas liks nesuvalgyta,­sudeginkite.
03O	8	33	03O	8	33		29510	Nuo palapinės įėjimo nesitraukite septynias dienas, kol pasibaigs jūsų pašventinimo laikas, nes jūs turite būti šventinami septynias dienas.
03O	8	34	03O	8	34		29520	Tai, kas buvo padaryta šiandien, Viešpats įsakė atlikti jūsų sutaikinimui.
03O	8	35	03O	8	35		29530	Todėl septynias dienas ir septynias naktis pasilikite prie palapinės įėjimo atlikti Viešpaties sargybą, kad nemirtumėte, nes taip man įsakė Viešpats’‘.
03O	8	36	03O	8	36		29540	Aaronas ir jo sūnūs darė visa, ką Viešpats įsakė Mozei.
03O	9	1	03O	9	1		29550	Aštuntą dieną Mozė pasišaukė Aaroną, jo sūnus bei Izraelio vyresniuosius
03O	9	2	03O	9	2		29560	ir tarė Aaronui: ‘‘Imk iš bandos veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai, abu sveikus, ir juos aukok Viešpačiui.
03O	9	3	03O	9	3		29570	O Izraelio vaikams sakyk: ‘Imkite aukai už nuodėmę ožį, metinį veršį bei avinėlį deginamajai aukai,
03O	9	4	03O	9	4		29580	padėkos aukai jautį ir aviną, kad aukotumėte juos Viešpaties akivaizdoje, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi, nes šiandien jums pasirodys Viešpats’ ‘‘.
03O	9	5	03O	9	5		29590	Jie atgabeno prie Susitikimo palapinės visa, ką Mozė liepė. Ir visa tauta priartėjo ir atsistojo prieš Viešpatį.
03O	9	6	03O	9	6		29600	Mozė tarė: ‘‘Tai padaryti įsakė Viešpats, ir Viešpaties šlovė pasirodys jums’‘.
03O	9	7	03O	9	7		29610	Tada Mozė sakė Aaronui: ‘‘Eik prie aukuro ir aukok savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką, ir atlik sutaikinimą už save, ir aukok tautos auką, ir sutaikink ją, kaip Viešpats įsakė’‘.
03O	9	8	03O	9	8		29620	Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė veršį aukai už savo nuodėmę.
03O	9	9	03O	9	9		29630	Jo sūnūs padavė jam aukos kraujo, o jis, pamirkęs jame pirštą, patepė aukuro ragus ir likusį kraują išliejo prie jo papėdės.
03O	9	10	03O	9	10		29640	Aukos už nuodėmę taukus, inkstus ir kepenų tinklelį sudegino ant aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei,
03O	9	11	03O	9	11		29650	o mėsą ir odą sudegino už stovyklos.
03O	9	12	03O	9	12		29660	Po to papjovė deginamąją auką. Jo sūnūs padavė jam jos kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą.
03O	9	13	03O	9	13		29670	Padavė jam taip pat sukapotą į gabalus pačią auką ir jos galvą. Visa tai jis sudegino ant aukuro.
03O	9	14	03O	9	14		29680	Apiplovęs vandeniu vidurius ir kojas, taip pat sudegino ant aukuro.
03O	9	15	03O	9	15		29690	Po to jis aukojo tautos auką. Paėmęs ožį, aukojo jį už tautos nuodėmę, ir papjovė jį, kaip ir pirmąją auką už nuodėmę.
03O	9	16	03O	9	16		29700	Ir jis aukojo deginamąją auką, kaip įsakyta.
03O	9	17	03O	9	17		29710	Ir atnešė duonos auką, ir, paėmęs jos saują, sudegino ant aukuro, neskaitant rytinės deginamosios aukos.
03O	9	18	03O	9	18		29720	Papjovė taip pat jautį ir aviną kaip tautos padėkos auką. Aarono sūnūs padavė jam kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą.
03O	9	19	03O	9	19		29730	Jaučio ir avino uodegą, inkstus su taukais bei kepenų tinklelį
03O	9	20	03O	9	20		29740	padėjo ant krūtinių ir sudegino taukus ant aukuro,
03O	9	21	03O	9	21		29750	o krūtines ir dešinius pečius Aaronas paėmęs siūbavo Viešpaties akivaizdoje, kaip Mozė buvo įsakęs.
03O	9	22	03O	9	22		29760	Tada Aaronas, ištiesęs ranką į tautą, palaimino ją. Baigęs aukoti aukas už nuodėmes, deginamąsias ir padėkos aukas, pasitraukė nuo aukuro.
03O	9	23	03O	9	23		29770	Po to Mozė ir Aaronas įėjo Susitikimo palapinėn. Išėję palaimino tautą. Viešpaties šlovė pasirodė visiems žmonėms.
03O	9	24	03O	9	24		29780	Atėjusi nuo Viešpaties ugnis prarijo deginamąją auką ir buvusius ant aukuro taukus. Tai išvydusi, minia šaukė ir parpuolė savo veidais į žemę.
03O	10	1	03O	10	1		29790	Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas ėmė smilkytuvus, įsidėjo ugnies bei smilkalų ir aukojo Viešpačiui svetimą ugnį, ko Jis jiems nebuvo įsakęs.
03O	10	2	03O	10	2		29800	Tada išsiveržusi iš Viešpaties ugnis juodu prarijo; jie mirė Viešpaties akivaizdoje.
03O	10	3	03O	10	3		29810	Mozė tarė Aaronui: ‘‘Taip kalbėjo Viešpats: ‘Pasirodysiu šventas tuose, kurie prie manęs artinasi, ir būsiu pašlovintas visos tautos akivaizdoje’ ‘‘. Tai girdėdamas, Aaronas tylėjo.
03O	10	4	03O	10	4		29820	Mozė, pasišaukęs Aarono dėdės Uzielio sūnus Mišaelį ir Elcafaną, jiems tarė: ‘‘Eikite, paimkite jūsų brolius iš šventyklos ir išneškite juos už stovyklos’‘.
03O	10	5	03O	10	5		29830	Juodu priėję paėmė juos, apvilktus drobinėmis jupomis, ir išnešė laukan, kaip jiems buvo liepta.
03O	10	6	03O	10	6		29840	Mozė sakė Aaronui ir jo sūnums Eleazarui ir Itamarui: ‘‘Nenudenkite savo galvų ir neperplėškite drabužių, kad kartais nemirtumėte ir bausmė nekristų visiems izraelitams. Jūsų broliai ir visi izraelitai teaprauda sudeginimą, kurį Viešpats siuntė.
03O	10	7	03O	10	7		29850	Jūs nesitraukite nuo palapinės, kad nežūtumėte, kadangi esate patepti šventu aliejumi’‘. Jie darė visa, ką Mozė įsakė.
03O	10	8	03O	10	8		29860	Po to Viešpats tarė Aaronui:
03O	10	9	03O	10	9		29870	‘‘Tu ir tavo sūnūs vyno ir stipraus gėrimo negerkite, eidami Susitikimo palapinėn, kad nemirtumėte; tai yra amžinas įsakymas visoms jūsų kartoms,
03O	10	10	03O	10	10		29880	kad skirtumėte, kas šventa ir nešventa, kas švaru ir kas nešvaru,
03O	10	11	03O	10	11		29890	ir galėtumėte mokyti izraelitus visų mano įstatymų, kuriuos daviau per Mozę’‘.
03O	10	12	03O	10	12		29900	Mozė kalbėjo Aaronui ir likusiems sūnums Eleazarui bei Itamarui: ‘‘Imkite aukos dalį, kuri lieka iš duonos aukos Viešpačiui, ir ją neraugintą valgykite prie aukuro, nes ji šventa.
03O	10	13	03O	10	13		29910	Valgykite šventoje vietoje, kas tau ir tavo sūnums duota iš aukų Viešpačiui, nes taip man įsakyta;
03O	10	14	03O	10	14		29920	taip pat krūtinę, kuri buvo siūbuota, ir aukos petį valgykite nesuteptoje vietoje tu, tavo sūnūs ir dukterys, nes tai duota tau ir tavo vaikams iš izraelitų padėkos aukų.
03O	10	15	03O	10	15		29930	Petys ir krūtinė, kurie buvo atnešti su aukos taukais ir siūbuojami Viešpaties akivaizdoje, priklauso tau. Tai amžinas Viešpaties duotas įstatymas’‘.
03O	10	16	03O	10	16		29940	Mozė stropiai ieškojo ožio, kuris buvo aukotas už nuodėmę, ir rado jį sudegintą. Jis, supykęs ant abiejų Aarono sūnų Eleazaro ir Itamaro, paklausė:
03O	10	17	03O	10	17		29950	‘‘Kodėl nesuvalgėte šventoje vietoje aukos už nuodėmę, kurią Dievas jums atidavė, kad pašalintumėte tautos kaltes ir atliktumėte sutaikinimą už juos Viešpaties akivaizdoje?
03O	10	18	03O	10	18		29960	Aukos kraujas nebuvo įneštas į šventyklą, jūs turėjote ją valgyti šventoje vietoje, kaip man įsakyta’‘.
03O	10	19	03O	10	19		29970	Aaronas atsakė: ‘‘Šiandien jie aukojo auką už nuodėmę ir deginamąją auką Viešpaties akivaizdoje, ir man taip atsitiko. Jei aš šiandien valgyčiau auką už nuodėmę, ar tai būtų priimtina Viešpačiui?’‘
03O	10	20	03O	10	20		29980	Tai girdėdamas, Mozė priėmė pasiteisinimą.
03O	11	1	03O	11	1		29990	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
03O	11	2	03O	11	2		30000	‘‘Paskelbkite izraelitams: ‘Tai žemės gyvuliai, kuriuos jums leista valgyti.
03O	11	3	03O	11	3		30010	Galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja;
03O	11	4	03O	11	4		30020	nevalgysite ir laikysite nešvariu tą, kuris gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą kaip kupranugaris. Jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą, todėl yra nešvarus.
03O	11	5	03O	11	5		30030	Nešvarus yra barsukas, nes jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą;
03O	11	6	03O	11	6		30040	taip pat kiškis, nors jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą.
03O	11	7	03O	11	7		30050	Ir kiaulė, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja.
03O	11	8	03O	11	8		30060	Tų gyvulių mėsos nevalgysite ir neliesite jų maitos. Jie jums yra nešvarūs.
03O	11	9	03O	11	9		30070	Iš vandens gyvūnų jums leista valgyti visus, kurie turi pelekus ir žvynus, ar jie būtų jūroje, ar upėje, ar tvenkiniuose.
03O	11	10	03O	11	10		30080	Tais, kurie kruta ir gyvena vandenyje, bet neturi pelekų ir žvynų, jūs bjaurėsitės,
03O	11	11	03O	11	11		30090	nevalgysite jų mėsos ir nepaliesite jų maitos.
03O	11	12	03O	11	12		30100	Visi gyviai, kurie gyvena vandenyje ir neturi pelekų ir žvynų, bus jums nešvarūs.
03O	11	13	03O	11	13		30110	Paukščiai, kurių jūs nevalgysite, bet bjaurėsitės, yra: erelis, grifas, jūros erelis;
03O	11	14	03O	11	14		30120	peslys ir vanagėlis su visa jo gimine;
03O	11	15	03O	11	15		30130	visa varnų giminė;
03O	11	16	03O	11	16		30140	strutis ir pelėda, žuvėdra, vanagas ir jo giminė;
03O	11	17	03O	11	17		30150	apuokas, kormoranas ir ibis;
03O	11	18	03O	11	18		30160	gulbė, pelikanas ir gervė;
03O	11	19	03O	11	19		30170	gandras ir visa jo giminė; taip pat tutlys ir šikšnosparnis.
03O	11	20	03O	11	20		30180	Visais sparnuotais vabzdžiais, kurie vaikščioja keturiomis kojomis, jūs bjaurėsitės.
03O	11	21	03O	11	21		30190	Jums leista valgyti tuos keturkojus vabzdžius, kurių paskutinės kojos ilgesnės ir jie šokinėja ant žemės:
03O	11	22	03O	11	22		30200	visa skėrių giminė ir didieji žiogai su visomis jų giminėmis.
03O	11	23	03O	11	23		30210	Bet jūs nevalgysite kitų vabzdžių, kurie vaikščioja keturiomis kojomis.
03O	11	24	03O	11	24		30220	Jei kas paliestų juos negyvus, bus nešvarus iki vakaro;
03O	11	25	03O	11	25		30230	jei kam reikėtų nešti kurį nors iš jų negyvą, tas plaus savo rūbus ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	11	26	03O	11	26		30240	Kiekvienas gyvulys, kuris turi neskeltą nagą ir negromuliuoja, bus laikomas nešvariu­kas prisiliestų jo maitos, bus nešvarus.
03O	11	27	03O	11	27		30250	Gyvuliai, kurie turi keturias kojas ir eina letenomis, bus jums nešvarūs­kas prisiliestų prie jų maitos, bus nešvarus iki vakaro;
03O	11	28	03O	11	28		30260	kas neštų jų maitą, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro, nes tai yra jums nešvaru.
03O	11	29	03O	11	29		30270	Iš roplių ir gyvūnų, kurie juda ant žemės, bus laikomi nešvariais šie: žebenkštis, pelė ir krokodilas su visa jo gimine;
03O	11	30	03O	11	30		30280	laukinė pelė ir chameleonas; salamandra, žaliasis driežas ir kurmis.
03O	11	31	03O	11	31		30290	Visi jie yra nešvarūs. Kas prisiliestų prie jų negyvų, bus nešvarus iki vakaro.
03O	11	32	03O	11	32		30300	Jei kas iš jų negyvas užkristų ant ko nors, ar tai būtų medinis indas, ar apdaras, ar kailis, ar ašutinė, ar šiaip kuriam nors reikalui vartojamas daiktas, tai bus sutepta. Jis bus panardintas vandenyje ir laikomas suteptu iki vakaro, po to bus švarus.
03O	11	33	03O	11	33		30310	Jei kas iš jų įkristų į molinį indą, jis bus suteptas ir turės būti sudaužytas.
03O	11	34	03O	11	34		30320	Kiekvienas maistas, kurį valgysite, jei ant jo bus užpilta iš tokio indo vandens, bus suteptas; kiekvienas skystis, geriamas iš tokio indo, bus nešvarus;
03O	11	35	03O	11	35		30330	visa, ant ko užkristų kas nors iš tokios maitos, bus sutepta; krosnis ir katilas turi būti sudaužyti, nes sutepti.
03O	11	36	03O	11	36		30340	Tik šaltiniai ir šuliniai bus nesutepti; bet kas prisiliestų iš jų išimtos maitos, bus nešvarus.
03O	11	37	03O	11	37		30350	Jei toks pastipęs gyvis užkristų ant sėklos, jos nesuteps,
03O	11	38	03O	11	38		30360	bet, jei sėklą kas apipiltų vandeniu ir po to ją paliestų maita, ji bus sutepta.
03O	11	39	03O	11	39		30370	Jei nustiptų gyvulys, kurį jums leista valgyti, kas jo prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.
03O	11	40	03O	11	40		30380	Kas valgytų ar neštų ką nors iš jo, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	11	41	03O	11	41		30390	Visais gyvūnais, kurie šliaužia ant žemės, jūs bjaurėsitės ir jų nevalgysite.
03O	11	42	03O	11	42		30400	Nevalgysite šliaužiančių ant pilvo, nei ropojančių keturiomis, nei turinčių daugiau kojų, nes jie yra jums pasibjaurėjimas.
03O	11	43	03O	11	43		30410	Nesusitepkite jais ir nieko iš jų nepalieskite, kad nebūtumėte nešvarūs.
03O	11	44	03O	11	44		30420	Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas. Nesusitepkite jokiu ropliu, kuris kruta ant žemės.
03O	11	45	03O	11	45		30430	Aš esu Viešpats, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Būkite šventi, nes Aš esu šventas.
03O	11	46	03O	11	46		30440	Tai yra įstatymas apie gyvulius, paukščius ir visus gyvius, kurie kruta vandenyje ir gyvena žemėje,
03O	11	47	03O	11	47		30450	kad žinotumėte skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus, kas leista valgyti ir kas neleistina’ ‘‘.
03O	12	1	03O	12	1		30460	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	12	2	03O	12	2		30470	‘‘Paskelbk izraelitams: ‘Jei moteris pagimdytų berniuką, ji bus septynias dienas nešvari, kaip mėnesinių metu.
03O	12	3	03O	12	3		30480	Aštuntąją dieną kūdikis bus apipjaustytas,
03O	12	4	03O	12	4		30490	bet ji pasiliks dar trisdešimt tris dienas apsivalymui. Nieko, kas šventa, ji nepalies ir neis į šventyklą, iki pasibaigs jos apsivalymo dienos.
03O	12	5	03O	12	5		30500	O jei pagimdytų mergaitę, bus nešvari dvi savaites, kaip mėnesinių metu, ir šešiasdešimt šešias dienas tęsis apsivalymas.
03O	12	6	03O	12	6		30510	Kai pasibaigs jos apsivalymo dienos už sūnų ar dukterį, atves prie Susitikimo palapinės įėjimo metinį avinėlį deginamajai aukai ir jauną karvelį ar balandį aukai už nuodėmę ir atiduos kunigui,
03O	12	7	03O	12	7		30520	kuris tai aukos Viešpaties akivaizdoje ir sutaikins ją su Viešpačiu, ir taip ji bus apvalyta. Toks yra įstatymas apie pagimdžiusią berniuką ar mergaitę.
03O	12	8	03O	12	8		30530	O jei neturėtų iš ko ir negalėtų aukoti avinėlio, ims du balandžius ar du jaunus karvelius­vieną deginimo aukai, o kitą aukai už nuodėmę,­kunigas sutaikins ją, ir ji bus apvalyta’ ‘‘.
03O	13	1	03O	13	1		30540	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
03O	13	2	03O	13	2		30550	‘‘Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų kitokios spalvos taškas ar šašas ar blizganti vieta, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų.
03O	13	3	03O	13	3		30560	Jei tas pamatys šašą ant odos ir pastebės, kad plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog tai yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu.
03O	13	4	03O	13	4		30570	O jei ant odos bus blizgantis baltas taškas, bet nebus įdubęs, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms,
03O	13	5	03O	13	5		30580	o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms.
03O	13	6	03O	13	6		30590	Septintą dieną vėl patikrins. Jei taškas bus tamsesnis ir nepadidėjęs, paskelbs žmogų esant švariu, nes tai šašai; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus.
03O	13	7	03O	13	7		30600	Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, šašas padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi,
03O	13	8	03O	13	8		30610	jį paskelbs nešvariu,­tai raupsai.
03O	13	9	03O	13	9		30620	Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą.
03O	13	10	03O	13	10		30630	Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus ir pasikeitus ir matysis gyva mėsa,
03O	13	11	03O	13	11		30640	tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus.
03O	13	12	03O	13	12		30650	Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis,
03O	13	13	03O	13	13		30660	kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus.
03O	13	14	03O	13	14		30670	O jei pasirodys gyva mėsa,
03O	13	15	03O	13	15		30680	tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai.
03O	13	16	03O	13	16		30690	O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų,
03O	13	17	03O	13	17		30700	kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu.
03O	13	18	03O	13	18		30710	Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų,
03O	13	19	03O	13	19		30720	bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą.
03O	13	20	03O	13	20		30730	Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga.
03O	13	21	03O	13	21		30740	Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms;
03O	13	22	03O	13	22		30750	jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu,­tai raupsai.
03O	13	23	03O	13	23		30760	O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas,­žmogus švarus.
03O	13	24	03O	13	24		30770	Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą,
03O	13	25	03O	13	25		30780	kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga.
03O	13	26	03O	13	26		30790	Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienoms
03O	13	27	03O	13	27		30800	ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai.
03O	13	28	03O	13	28		30810	O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu.
03O	13	29	03O	13	29		30820	Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas.
03O	13	30	03O	13	30		30830	Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai.
03O	13	31	03O	13	31		30840	O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms
03O	13	32	03O	13	32		30850	ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos,
03O	13	33	03O	13	33		30860	tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms.
03O	13	34	03O	13	34		30870	Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus.
03O	13	35	03O	13	35		30880	O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės,
03O	13	36	03O	13	36		30890	kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku­žmogus nešvarus.
03O	13	37	03O	13	37		30900	Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu.
03O	13	38	03O	13	38		30910	Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų balta dėmė odoje,
03O	13	39	03O	13	39		30920	kunigas jį apžiūrės. Jei blizgantis odoje baltumas yra apytamsis, težino, kad tai ne raupsai, bet baltos spalvos taškas,­žmogus švarus.
03O	13	40	03O	13	40		30930	Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus.
03O	13	41	03O	13	41		30940	Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus.
03O	13	42	03O	13	42		30950	O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo,
03O	13	43	03O	13	43		30960	tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu.
03O	13	44	03O	13	44		30970	Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai.
03O	13	45	03O	13	45		30980	Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’
03O	13	46	03O	13	46		30990	Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos.
03O	13	47	03O	13	47		31000	Jei vilnonis ar drobinis drabužis
03O	13	48	03O	13	48		31010	ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio
03O	13	49	03O	13	49		31020	turėtų baltos ar rausvos spalvos taškus, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui,
03O	13	50	03O	13	50		31030	kuris, juos apžiūrėjęs, uždarys septynioms dienoms.
03O	13	51	03O	13	51		31040	Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai.
03O	13	52	03O	13	52		31050	Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai.
03O	13	53	03O	13	53		31060	O jei matys tašką nepadidėjusį,
03O	13	54	03O	13	54		31070	lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir uždarys jį kitoms septynioms dienoms.
03O	13	55	03O	13	55		31080	Jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių.
03O	13	56	03O	13	56		31090	Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio.
03O	13	57	03O	13	57		31100	Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas.
03O	13	58	03O	13	58		31110	Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą ir jis bus švarus.
03O	13	59	03O	13	59		31120	Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais’‘.
03O	14	1	03O	14	1		31130	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	14	2	03O	14	2		31140	‘‘Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,
03O	14	3	03O	14	3		31150	kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,
03O	14	4	03O	14	4		31160	įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.
03O	14	5	03O	14	5		31170	Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,
03O	14	6	03O	14	6		31180	kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje
03O	14	7	03O	14	7		31190	ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.
03O	14	8	03O	14	8		31200	Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.
03O	14	9	03O	14	9		31210	Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.
03O	14	10	03O	14	10		31220	Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.
03O	14	11	03O	14	11		31230	Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.
03O	14	12	03O	14	12		31240	Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.
03O	14	13	03O	14	13		31250	Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.
03O	14	14	03O	14	14		31260	Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.
03O	14	15	03O	14	15		31270	Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną
03O	14	16	03O	14	16		31280	ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.
03O	14	17	03O	14	17		31290	Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių
03O	14	18	03O	14	18		31300	ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.
03O	14	19	03O	14	19		31310	Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,
03O	14	20	03O	14	20		31320	padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.
03O	14	21	03O	14	21		31330	O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus
03O	14	22	03O	14	22		31340	ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.
03O	14	23	03O	14	23		31350	Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.
03O	14	24	03O	14	24		31360	Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.
03O	14	25	03O	14	25		31370	Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.
03O	14	26	03O	14	26		31380	Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,
03O	14	27	03O	14	27		31390	padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,
03O	14	28	03O	14	28		31400	pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.
03O	14	29	03O	14	29		31410	Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.
03O	14	30	03O	14	30		31420	Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­
03O	14	31	03O	14	31		31430	aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.
03O	14	32	03O	14	32		31440	Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui’‘.
03O	14	33	03O	14	33		31450	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
03O	14	34	03O	14	34		31460	‘‘Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,
03O	14	35	03O	14	35		31470	jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.
03O	14	36	03O	14	36		31480	Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.
03O	14	37	03O	14	37		31490	Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,
03O	14	38	03O	14	38		31500	išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.
03O	14	39	03O	14	39		31510	Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,
03O	14	40	03O	14	40		31520	lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,
03O	14	41	03O	14	41		31530	namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,
03O	14	42	03O	14	42		31540	išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.
03O	14	43	03O	14	43		31550	Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,
03O	14	44	03O	14	44		31560	kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.
03O	14	45	03O	14	45		31570	Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.
03O	14	46	03O	14	46		31580	Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;
03O	14	47	03O	14	47		31590	kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.
03O	14	48	03O	14	48		31600	Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.
03O	14	49	03O	14	49		31610	Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.
03O	14	50	03O	14	50		31620	Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,
03O	14	51	03O	14	51		31630	ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.
03O	14	52	03O	14	52		31640	Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.
03O	14	53	03O	14	53		31650	Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.
03O	14	54	03O	14	54		31660	Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,
03O	14	55	03O	14	55		31670	raupsus drabužiuose ir namuose;
03O	14	56	03O	14	56		31680	randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,
03O	14	57	03O	14	57		31690	kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus’‘.
03O	15	1	03O	15	1		31700	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
03O	15	2	03O	15	2		31710	‘‘Paskelbkite izraelitams: ‘Vyras, turįs plūdimą iš savo kūno, yra nešvarus.
03O	15	3	03O	15	3		31720	Jis bus laikomas nešvariu, jei turi plūdimą iš savo kūno ar plūdimas susilaiko jo kūne, nes tai yra jo nešvara.
03O	15	4	03O	15	4		31730	Kiekvienas patalas, kur jis miegotų, ir vieta, kur sėdėtų, bus sutepta.
03O	15	5	03O	15	5		31740	Jei kas iš žmonių prisiliestų prie jo patalo, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	6	03O	15	6		31750	Jei kas sėdėtų, kur anas sėdėjo, privalės išplauti savo drabužius, pats apsiplauti vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	7	03O	15	7		31760	Jei kas prisiliestų prie jo kūno, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	8	03O	15	8		31770	Jei toks žmogus spjautų ant nesutepto, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	9	03O	15	9		31780	Balnas, ant kurio jis sėdėtų, bus suteptas.
03O	15	10	03O	15	10		31790	Kas paliestų ką nors, kas buvo po juo, bus nešvarus iki vakaro. Kas neštų tokius daiktus, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	11	03O	15	11		31800	Prie ko jis prisiliestų nenusiplovęs rankų, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	12	03O	15	12		31810	Molinis indas, prie kurio prisiliestų suteptasis, turi būti sudaužytas, medinis gi indas bus išplautas vandeniu.
03O	15	13	03O	15	13		31820	Kai turintis plūdimą iš savo kūno pasveiksta, suskaičiuos septynias dienas apsivalymui, išsiplaus drabužius, nusimaudys tekančiame vandenyje ir bus švarus.
03O	15	14	03O	15	14		31830	Aštuntą dieną ims du balandžius arba du jaunus karvelius ir, atėjęs Viešpaties akivaizdon prie Susitikimo palapinės įėjimo, paduos juos kunigui.
03O	15	15	03O	15	15		31840	Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką ir sutaikins jį Viešpaties akivaizdoje, kad būtų apvalytas nuo ligos.
03O	15	16	03O	15	16		31850	Vyras, kuriam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu visą kūną ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	17	03O	15	17		31860	Jis plaus vandeniu drabužį ar kailį, ant kurio pateko sėkla, ir visa tai bus sutepta iki vakaro.
03O	15	18	03O	15	18		31870	Moteris, su kuria jis miegotų, kai jam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu ir bus nešvari iki vakaro.
03O	15	19	03O	15	19		31880	Moteris, turinti mėnesines, bus atskirta septynioms dienoms. Kiekvienas, kas prie jos prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	20	03O	15	20		31890	Ir visa, ant ko ji gulėtų arba sėdėtų tomis dienomis, bus sutepta.
03O	15	21	03O	15	21		31900	Kas prisiliestų prie jos patalo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	22	03O	15	22		31910	Jei kas nors prisiliestų prie bet kurio daikto, ant kurio ji sėdėjo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	23	03O	15	23		31920	Jei kas paliestų tai, kas buvo ant jos patalo ar vietą, kur ji sėdėjo, bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	24	03O	15	24		31930	Jei miegotų su ja vyras ir ant jo patektų jos nešvarumų, jis bus nešvarus septynias dienas; ir patalas, ant kurio jis miegotų, bus irgi suteptas.
03O	15	25	03O	15	25		31940	Moteris, kraujuojanti ilgesnį laiką ne mėnesinių metu arba kuriai mėnesinės užsitęsia ilgiau negu įprasta, bus nešvari visą tą laiką.
03O	15	26	03O	15	26		31950	Patalas, ant kurio ji miegotų, ir tai, ant ko ji atsisėstų, bus sutepta.
03O	15	27	03O	15	27		31960	Kas prie jų prisiliestų, plaus savo rūbus, pats nusiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.
03O	15	28	03O	15	28		31970	Jei kraujavimas sustotų, po septynių dienų ji bus švari.
03O	15	29	03O	15	29		31980	Aštuntą dieną ji paims du balandžius arba du jaunus karvelius ir atneš kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo.
03O	15	30	03O	15	30		31990	Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką ir sutaikins ją Viešpaties akivaizdoje dėl plūdimo nešvaros’.
03O	15	31	03O	15	31		32000	Judu mokysite izraelitus saugotis susitepimo, kad nemirtų dėl savo nešvarumo ir kad nesuteptų mano palapinės.
03O	15	32	03O	15	32		32010	Tai yra įstatymas tam, kuris turi plūdimą iš savo kūno, tam, kuriam išsilieja sėkla ir jį sutepa,
03O	15	33	03O	15	33		32020	moteriai, turinčiai mėnesinį plūdimą, vyrui ar moteriai, turintiems plūdimą, ir tam, kuris guli prie nešvarios moters’‘.
03O	16	1	03O	16	1		32030	Mirus dviem Aarono sūnums kai jie artinosi prie Viešpaties su svetima ugnimi, Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	16	2	03O	16	2		32040	‘‘Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio.
03O	16	3	03O	16	3		32050	Prieš įeidamas jis privalo aukoti veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.
03O	16	4	03O	16	4		32060	Jis apsivilks drobine jupa, užsimaus drobines kelnes, apsijuos drobine juosta, ant galvos užsidės drobinį gobtuvą. Šitie apdarai yra šventi. Prieš apsivilkdamas apsiplaus kūną.
03O	16	5	03O	16	5		32070	Jis ims iš izraelitų du ožius aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.
03O	16	6	03O	16	6		32080	Aaronas aukos veršį aukai už savo nuodėmę ir sutaikins save ir savo namus.
03O	16	7	03O	16	7		32090	Jis pastatys du ožius Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo
03O	16	8	03O	16	8		32100	ir, mesdamas burtus, skirs vieną Viešpačiui, o antrą­išvarymui.
03O	16	9	03O	16	9		32110	Kuriam kris burtas Viešpačiui, tą aukos už nuodėmę;
03O	16	10	03O	16	10		32120	kuris gi skirtas išvarymui, tą statys gyvą Viešpaties akivaizdoje, kad atliktų ant jo sutaikinimą ir išvarytų jį į dykumą.
03O	16	11	03O	16	11		32130	Kai Aaronas paaukos veršį už savo ir savo šeimos nuodėmę,
03O	16	12	03O	16	12		32140	jis ims smilkytuvą, kurį pripildys aukuro žarijomis, į saują paims sumaišytų smilkalų ir, įėjęs į Švenčiausiąją,
03O	16	13	03O	16	13		32150	užpils ant ugnies smilkalų Viešpaties akivaizdoje, kad kvapūs dūmai apdengtų Liudijimo skrynios dangtį ir kad jis nemirtų.
03O	16	14	03O	16	14		32160	Tuomet ims veršio kraują ir savo pirštu septynis kartus pašlakstys prieš dangtį ir septynis kartus ant jo.
03O	16	15	03O	16	15		32170	Paskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos, pašlakstys juo septynis kartus prieš dangtį ir septynis kartus ant jo, kaip tai darė su veršio krauju.
03O	16	16	03O	16	16		32180	Taip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių. Tą patį darys ir Susitikimo palapinei, kuri stovi tarp jų palapinių.
03O	16	17	03O	16	17		32190	Nė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai kunigas įeina į Švenčiausiąją atlikti sutaikinimo dėl savęs, savo šeimos ir viso Izraelio.
03O	16	18	03O	16	18		32200	Aaronas, išėjęs prie aukuro, esančio kieme, apvalys jį, veršio ir ožio krauju patepdamas aukuro ragus
03O	16	19	03O	16	19		32210	ir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins.
03O	16	20	03O	16	20		32220	Kai baigs Švenčiausiosios, Susitikimo palapinės ir aukuro apvalymą, atves gyvąjį ožį
03O	16	21	03O	16	21		32230	ir, uždėjęs jam ant galvos abi rankas, išpažins visas izraelitų nedorybes, visus jų nusikaltimus ir nuodėmes, sukraudamas jas ant ožio galvos. Tada tam skirtas asmuo išves ožį į dykumą.
03O	16	22	03O	16	22		32240	Ir ožys išneš visus jų nusikaltimus ant savęs į negyvenamas vietoves ir bus paleistas dykumoje.
03O	16	23	03O	16	23		32250	Aaronas sugrįš į Susitikimo palapinę, nusivilks apdarus, kuriais buvo apsirengęs, įeidamas į Švenčiausiąją, ir, juos ten palikęs,
03O	16	24	03O	16	24		32260	nuplaus savo kūną šventoje vietoje ir apsivilks savo rūbais. Po to išėjęs aukos savo ir tautos deginamąją auką, atlikdamas sutaikinimą už save ir tautą.
03O	16	25	03O	16	25		32270	Jis degins ant aukuro aukos už nuodėmę taukus.
03O	16	26	03O	16	26		32280	O tas, kuris išvedė išvarymo ožį, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.
03O	16	27	03O	16	27		32290	Veršį ir ožį, kurie buvo paaukoti už nuodėmę ir kurių kraujas buvo įneštas į Švenčiausiąją sutaikinimui, išgabens už stovyklos ir viską sudegins: odas, mėsą ir mėšlą.
03O	16	28	03O	16	28		32300	O tas, kuris tai atliks, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.
03O	16	29	03O	16	29		32310	Tai yra jums amžinas įstatymas. Septinto mėnesio dešimtą dieną varginsite savo sielas ir jokio darbo nedirbsite nei jūs, nei tarp jūsų gyveną ateiviai.
03O	16	30	03O	16	30		32320	Ta diena bus jūsų sutaikinimo ir apsivalymo diena nuo visų nuodėmių Viešpaties akivaizdoje.
03O	16	31	03O	16	31		32330	Tai yra sabatas poilsiui; jūs varginsite savo sielas, vykdydami amžinąjį įstatymą.
03O	16	32	03O	16	32		32340	Jus sutaikins kunigas, pateptas ir pašventintas eiti kunigo tarnystę vietoje savo tėvo. Jis apsivilks drobiniais rūbais, šventaisiais apdarais,
03O	16	33	03O	16	33		32350	apvalys Švenčiausiąją, Susitikimo palapinę ir aukurą, taip pat sutaikins kunigus ir visą tautą.
03O	16	34	03O	16	34		32360	Tai bus jums amžinas įstatymas, kad Izraelio vaikai būtų sutaikinti dėl visų savo nuodėmių vieną kartą per metus’‘. Jis atliko viską, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.
03O	17	1	03O	17	1		32370	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	17	2	03O	17	2		32380	‘‘Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats:
03O	17	3	03O	17	3		32390	‘Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos
03O	17	4	03O	17	4		32400	ir neaukotų aukos Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	17	5	03O	17	5		32410	Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo, ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką.
03O	17	6	03O	17	6		32420	Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui’.
03O	17	7	03O	17	7		32430	Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims.
03O	17	8	03O	17	8		32440	Jiems sakyk, kad kiekvienas izraelitas ar ateivis, gyvenantis tarp jūsų, kuris aukotų deginamąją ar kitokią auką
03O	17	9	03O	17	9		32450	ir jos neatvestų prie Susitikimo palapinės įėjimo paaukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	17	10	03O	17	10		32460	Jei kas iš izraelitų ar gyvenančių tarp jūsų ateivių valgytų kraują, Aš atgręšiu savo veidą į jį ir jį išnaikinsiu iš jo tautos.
03O	17	11	03O	17	11		32470	Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą.
03O	17	12	03O	17	12		32480	Todėl įsakau izraelitams, kad niekas iš jūsų nė iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgytų kraujo.
03O	17	13	03O	17	13		32490	Jei izraelitas ar ateivis pagautų medžiodamas kokį žvėrį ar paukštį, kuriuos leista valgyti, teišlieja jo kraują ant žemės ir jį pakasa,
03O	17	14	03O	17	14		32500	nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno. Kas jį valgys, bus išnaikintas.
03O	17	15	03O	17	15		32510	Kas iš vietinių gyventojų ar ateivių valgytų pastipusį ar žvėries sudraskytą, plaus savo drabužius ir pats apsiplaus vandeniu; jis bus nešvarus iki vakaro, o po to bus švarus,
03O	17	16	03O	17	16		32520	bet, jei neplaus savo drabužio ir kūno, nešios savo kaltę’ ‘‘.
03O	18	1	03O	18	1		32530	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	18	2	03O	18	2		32540	‘‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	18	3	03O	18	3		32550	Nesielkite, kaip elgiasi egiptiečiai, tarp kurių jūs gyvenote, ir nesilaikykite papročių Kanaano šalies, kurion jus įvesiu, nevaikščiokite pagal jų nuostatus.
03O	18	4	03O	18	4		32560	Vykdykite mano paliepimus ir pagal mano nuostatus elkitės. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	18	5	03O	18	5		32570	Laikykitės mano įstatymų ir paliepimų, kuriuos vykdydamas žmogus bus gyvas. Aš esu Viešpats.
03O	18	6	03O	18	6		32580	Nesiartinkite prie artimo giminaičio, kad atidengtumėte jo nuogumą. Aš esu Viešpats.
03O	18	7	03O	18	7		32590	Neatidenk savo tėvo nei motinos nuogumo. Ji yra tavo motina­tu neturi atidengti jos nuogumo.
03O	18	8	03O	18	8		32600	Neatidenk savo tėvo žmonos nuogumo, nes tai yra tavo tėvo nuogumas.
03O	18	9	03O	18	9		32610	Neatidenk nuogumo savo sesers, kuri yra tavo tėvo ar motinos duktė, gimusi namie ar kur kitur.
03O	18	10	03O	18	10		32620	Neatidenk savo sūnaus dukros ar dukters dukros nuogumo, nes tai tavo paties nuogumas.
03O	18	11	03O	18	11		32630	Neatidenk nuogumo savo tėvo žmonos dukros, kurią ji pagimdė tavo tėvui, nes ji yra tavo sesuo.
03O	18	12	03O	18	12		32640	Neatidenk savo tėvo sesers nuogumo, nes tai yra tavo tėvo artima giminaitė.
03O	18	13	03O	18	13		32650	Neatidenk savo motinos sesers nuogumo, nes tai tavo motinos artima giminaitė.
03O	18	14	03O	18	14		32660	Neatidenk savo dėdės žmonos nuogumo, nes ji yra tavo teta.
03O	18	15	03O	18	15		32670	Neatidenk savo sūnaus žmonos nuogumo.
03O	18	16	03O	18	16		32680	Neatidenk savo brolio žmonos nuogumo, nes tai tavo brolio nuogumas.
03O	18	17	03O	18	17		32690	Neatidenk nuogumo moters ir jos dukros arba jos sūnaus dukros, nes jie yra jos artimi giminaičiai; tai nusikaltimas.
03O	18	18	03O	18	18		32700	Neimk savo žmonos sesers į suguloves ir neatidenk jos nuogumo žmonai gyvai esant.
03O	18	19	03O	18	19		32710	Nesiartink prie moters, turinčios mėnesines, kad atidengtum jos nuogumą.
03O	18	20	03O	18	20		32720	Nesigulk su savo artimo žmona, kad susiterštum su ja.
03O	18	21	03O	18	21		32730	Neaukok savo vaikų sudeginti Molechui ir neišniekink mano vardo, nes Aš esu Viešpats.
03O	18	22	03O	18	22		32740	Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas.
03O	18	23	03O	18	23		32750	Nesantykiauk su gyvuliu save suteršdamas, ir moteris neturi stotis prieš gyvulį, kad su juo santykiautų, nes tai iškrypimas.
03O	18	24	03O	18	24		32760	Nesusitepkite minėtais būdais, nes taip susitepė tautos, kurias Aš išvarau nuo jūsų.
03O	18	25	03O	18	25		32770	Kraštas buvo suteptas. Aš užtrauksiu jų nusikaltimus ant jų, ir kraštas išvems savo gyventojus.
03O	18	26	03O	18	26		32780	Jūs ir tarp jūsų pasiliekantys ateiviai laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir nedarykite nė vienos minėtų bjaurysčių.
03O	18	27	03O	18	27		32790	Visas tas bjaurystes darė krašto gyventojai, gyvenę pirma jūsų, ir jį sutepė.
03O	18	28	03O	18	28		32800	Saugokitės, kad kraštas ir jūsų neišspjautų, jei jį suteršite, kaip išspjovė pirma jūsų buvusias tautas.
03O	18	29	03O	18	29		32810	Kiekvienas žmogus, kuris darytų bet kurią iš tų bjaurysčių, bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	18	30	03O	18	30		32820	Laikykitės mano nuostatų. Nedarykite to, ką darė pirma jūsų gyvenusieji. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’‘.
03O	19	1	03O	19	1		32830	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	19	2	03O	19	2		32840	‘‘Sakyk visam Izraeliui: ‘Būkite šventi, nes Aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.
03O	19	3	03O	19	3		32850	Kiekvienas turi gerbti savo tėvą ir motiną. Laikykitės mano sabato. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	19	4	03O	19	4		32860	Nesikreipkite į stabus ir neliekite sau dievų. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	19	5	03O	19	5		32870	Jei aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.
03O	19	6	03O	19	6		32880	Auką suvalgykite tą pačią dieną. Leidžiama ją valgyti ir antrą dieną, o kas liks trečiai dienai, sudeginkite.
03O	19	7	03O	19	7		32890	Jei kas ją valgytų trečią dieną, nusikals ir auka bus Dievo nepriimta.
03O	19	8	03O	19	8		32900	Jis bus kaltas, nes sutepė Viešpačiui skirtą auką. Toks žmogus bus išnaikintas iš jo tautos.
03O	19	9	03O	19	9		32910	Pjaudamas savo žemės javus, jų nekirsk iki pat lauko krašto ir nerink nukritusių varpų.
03O	19	10	03O	19	10		32920	Taip pat ir vynuogyne nenuskink paliktų uogų. Jos telieka beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	19	11	03O	19	11		32930	Nevokite. Nemeluokite. Neapgaudinėkite vieni kitų.
03O	19	12	03O	19	12		32940	Neprisiekite neteisingai mano vardu ir nesutepkite savo Dievo vardo. Aš esu Viešpats.
03O	19	13	03O	19	13		32950	Nespauskite ir neišnaudokite savo artimo. Samdinio algos nesulaikykite iki ryto.
03O	19	14	03O	19	14		32960	Nekeikite kurčio ir nedėkite kliūties aklajam ant kelio, bet bijokite Dievo, nes Aš esu Viešpats.
03O	19	15	03O	19	15		32970	Teisme teiskite teisingai, neatsižvelgdami, ar tai beturtis, ar žymus asmuo.
03O	19	16	03O	19	16		32980	Neliežuvaukite, vaikščiodami tarp savųjų. Netykokite savo artimo kraujo. Aš esu Viešpats.
03O	19	17	03O	19	17		32990	Nelaikykite širdyje neapykantos prieš savo brolį. Sudrauskite savo artimą, kad jums nebūtų nuodėmės dėl jo.
03O	19	18	03O	19	18		33000	Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Aš esu Viešpats.
03O	19	19	03O	19	19		33010	Laikykitės mano įstatymų. Neleiskite apsivaisinti skirtingos rūšies gyvuliams. Savo lauko neapsėkite mišria sėkla. Nedėvėkite drabužio, austo iš vilnų ir linų.
03O	19	20	03O	19	20		33020	Jei vyras gulėtų su verge, kuri yra pažadėta vyrui, bet dar neišpirkta, abu bus nuplakti, bet neužmušti, nes ji nebuvo laisva.
03O	19	21	03O	19	21		33030	Už savo kaltę jis atves Viešpačiui aviną prie Susitikimo palapinės.
03O	19	22	03O	19	22		33040	Kunigas sutaikins jį su Viešpačiu, už jo nuodėmę paaukodamas aviną aukai už kaltę, ir jam bus atleista nuodėmė, kuria jis nusidėjo.
03O	19	23	03O	19	23		33050	Kai įeisite į žemę ir pasodinsite vaismedžių, pirmųjų trejų metų vaisiai bus jums sutepti, jų nevalgysite;
03O	19	24	03O	19	24		33060	ketvirtaisiais metais visi vaisiai bus pašvęsti Viešpaties garbei.
03O	19	25	03O	19	25		33070	Penktaisiais gi metais skinsite ir valgysite vaisius. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	19	26	03O	19	26		33080	Nevalgykite kraujo. Nežyniaukite ir neburkite.
03O	19	27	03O	19	27		33090	Nekirpkite plaukų aplink galvą ir nekarpykite barzdos.
03O	19	28	03O	19	28		33100	Mirusio atminimui nedarykite įrėžimų nei kitokių vaizdų ar ženklų savo kūne. Aš esu Viešpats.
03O	19	29	03O	19	29		33110	Neparduokite savo dukterų būti paleistuvėmis, kad nesuteptumėte žemės ir ji netaptų pilna bjaurių nusikaltimų.
03O	19	30	03O	19	30		33120	Laikykitės mano sabatų ir gerbkite šventyklą. Aš esu Viešpats.
03O	19	31	03O	19	31		33130	Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite žynių, kad per juos nesusiteptumėte. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	19	32	03O	19	32		33140	Atsistokite prieš žilą galvą, gerbkite senus žmones, bijokite savo Dievo. Aš esu Viešpats.
03O	19	33	03O	19	33		33150	Neišnaudokite jūsų krašte gyvenančių ateivių.
03O	19	34	03O	19	34		33160	Tegyvena jie tarp jūsų kaip vietiniai; mylėkite juos kaip patys save, nes ir jūs buvote ateiviai Egipto žemėje. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	19	35	03O	19	35		33170	Būkite teisingi teisme, matuodami, sverdami ir seikėdami.
03O	19	36	03O	19	36		33180	Naudokite teisingus svarsčius ir teisingas svarstykles, teisingą efą ir hiną. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės.
03O	19	37	03O	19	37		33190	Laikykitės visų mano įstatymų bei nuostatų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats’ ‘‘.
03O	20	1	03O	20	1		33200	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	20	2	03O	20	2		33210	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, aukotų vaiką Molechui, bus baudžiamas mirtimi: krašto žmonės užmuš jį akmenimis.
03O	20	3	03O	20	3		33220	Aš atgręšiu savo veidą į jį ir išnaikinsiu jį iš jo tautos, nes jis, duodamas savo vaiką Molechui, sutepė mano šventyklą ir paniekino mano šventą vardą.
03O	20	4	03O	20	4		33230	Jei krašto žmonės, apsimesdami nežiną, paleistų žmogų, aukojusį vaiką Molechui, ir nenorėtų jo užmušti,
03O	20	5	03O	20	5		33240	Aš bausiu jį, jo šeimą ir visus, kurie pritarė jo paleistuvystei su Molechu,­išnaikinsiu juos iš jų tautos.
03O	20	6	03O	20	6		33250	Jei kas kreiptųsi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius ir su jais paleistuvautų, Aš atsigręšiu į juos ir išnaikinsiu iš jų tautos.
03O	20	7	03O	20	7		33260	Pasišventinkite ir būkite šventi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	20	8	03O	20	8		33270	Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite juos. Aš esu Viešpats, kuris darau jus šventus.
03O	20	9	03O	20	9		33280	Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus mirtim nubaustas; jis keikė tėvą ar motiną ir jo kraujas yra ant jo.
03O	20	10	03O	20	10		33290	Kas svetimautų su kito moterimi, su savo artimo žmona, abu­ svetimautojas ir svetimautoja­ bus baudžiami mirtimi.
03O	20	11	03O	20	11		33300	Jei kas sugultų su savo pamote, abu turi mirti; jie patys kalti dėl savo mirties.
03O	20	12	03O	20	12		33310	Jei kas sugultų su savo marčia, abu turi mirti, nes tai iškrypimas; jų kraujas yra ant jų.
03O	20	13	03O	20	13		33320	Jei vyras sugultų su vyru kaip su moterimi, abu bjauriai nusikalstų ir abu turi mirti.
03O	20	14	03O	20	14		33330	Jei kas, vedęs dukterį, vestų dar ir jos motiną, padarytų didelį nusikaltimą. Toks asmuo bus sudegintas kartu su abiem moterim, kad tarp jūsų nebūtų tokių nusikaltimų.
03O	20	15	03O	20	15		33340	Kas paleistuvautų su gyvuliu, bus pasmerktas mirti; gyvulį taip pat užmuškite.
03O	20	16	03O	20	16		33350	Jei moteris paleistuvautų su gyvuliu, ji bus užmušta akmenimis kartu su gyvuliu; jos kraujas bus ant jos.
03O	20	17	03O	20	17		33360	Jei kas imtų savo seserį, savo tėvo ar motinos dukterį ir matytų jos nuogumą ir ji matytų jo nuogumą, abu bus padarę bjaurų nusikaltimą; jie bus išnaikinti savo tautos akivaizdoje; jie patys atsakys už savo kaltę.
03O	20	18	03O	20	18		33370	Kas sugultų su moterimi jos mėnesinių metu, abu bus išnaikinti iš savo tautos.
03O	20	19	03O	20	19		33380	Neatidenk nuogumo savo tėvo ar motinos sesers. Kas taip daro, nusikalsta ir abu bus nubausti.
03O	20	20	03O	20	20		33390	Jei žmogus sugultų su savo dėdės žmona­jis atidengtų dėdės nuogumą; abu bus baudžiami už savo nuodėmę­jie mirs bevaikiai.
03O	20	21	03O	20	21		33400	Jei vyras paimtų savo brolio žmoną, tai bjauru, nes jis atidengė savo brolio nuogumą,­jie mirs bevaikiai.
03O	20	22	03O	20	22		33410	Laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir juos vykdykite, kad jūsų neišspjautų žemė, kurioje apsigyvensite.
03O	20	23	03O	20	23		33420	Nesielkite pagal papročius tautų, kurias išvarysiu iš to krašto. Jie visa tai darė, ir Aš jais pasibjaurėjau.
03O	20	24	03O	20	24		33430	Jums gi sakau: paveldėkite jų žemę, kurią jums duosiu, žemę, plūstančią pienu ir medumi. Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išskyriau iš kitų tautų.
03O	20	25	03O	20	25		33440	Tad skirkite švarų gyvulį nuo nešvaraus ir švarų paukštį nuo nešvaraus, kad nesusiteptumėte gyvuliais, paukščiais ir visais gyviais, krutančiais žemėje, kuriuos jums nurodžiau esant nešvarius.
03O	20	26	03O	20	26		33450	Jūs privalote būti man šventi, nes Aš esu šventas Viešpats. Aš jus išskyriau iš kitų tautų, kad būtumėte mano.
03O	20	27	03O	20	27		33460	Vyras ar moteris, kurie užsiima mirusiųjų dvasių iššaukimu ir žyniavimu, turi mirti; juos užmuškite akmenimis; jie patys kalti dėl savo mirties’ ‘‘.
03O	21	1	03O	21	1		33470	Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Sakyk Aarono sūnums, kunigams, kad jie nesusiteptų savo mirusiu tautiečiu,
03O	21	2	03O	21	2		33480	nebent būtų artimi giminės, tai yra: tėvas, motina, sūnus, duktė ar brolis
03O	21	3	03O	21	3		33490	ir netekėjusi sesuo, kuri yra jam artima.
03O	21	4	03O	21	4		33500	Jis neturi susitepti, nes jis yra vyresnysis savo tautoje.
03O	21	5	03O	21	5		33510	Kunigai neskus savo galvos nei barzdos ir neraižys savo kūno.
03O	21	6	03O	21	6		33520	Jie turi būti šventi savo Dievui ir nesutepti savo Dievo vardo, nes jie aukoja man smilkalus ir duonos auką, todėl privalo būti šventi.
03O	21	7	03O	21	7		33530	Jiems draudžiama vesti paleistuvę ir išsiskyrusią, kadangi jie yra pašvęsti man
03O	21	8	03O	21	8		33540	ir aukoja padėtinę duoną. Jie turi būti šventi, nes Aš esu šventas Viešpats, kuris jus darau šventus.
03O	21	9	03O	21	9		33550	Jei kunigo duktė paleistuvautų ir tuo suteptų savo tėvo vardą, bus sudeginta.
03O	21	10	03O	21	10		33560	Vyriausiasis kunigas, ant kurio galvos išlieta patepimo aliejaus ir kuris įšventintas kunigystei bei apvilktas šventais apdarais, nenudengs savo galvos, nepersiplėš drabužių
03O	21	11	03O	21	11		33570	ir neprisilies prie jokio mirusio, net prie savo tėvo ar motinos.
03O	21	12	03O	21	12		33580	Jis neišeis iš šventyklos ir nesuteps jos, nes yra pateptas šventu aliejumi; Aš esu Viešpats.
03O	21	13	03O	21	13		33590	Jis turi vesti mergaitę.
03O	21	14	03O	21	14		33600	Jis negali vesti našlės, išsiskyrusios, paniekintos nei paleistuvės, bet tik mergaitę iš savo tautos,
03O	21	15	03O	21	15		33610	kad nesuterštų savo giminės kraujo, nes Aš, Viešpats, jį pašventinu’‘.
03O	21	16	03O	21	16		33620	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	21	17	03O	21	17		33630	‘‘Sakyk Aaronui, kad, jei kas nors iš jo palikuonių turi trūkumų, tegul nesiartina prie Dievo, kad aukotų Jam duoną.
03O	21	18	03O	21	18		33640	Jeigu jis yra aklas, raišas, iškreiptu veidu ar nesveikų sąnarių
03O	21	19	03O	21	19		33650	ar yra sulaužyta jo ranka arba koja,
03O	21	20	03O	21	20		33660	ar kuprotas, ar neūžauga, ar sergąs akių liga, ar šašuotas, ar niežuotas, ar eunuchas,­
03O	21	21	03O	21	21		33670	nė vienas iš kunigo Aarono palikuonių, turintis trūkumų, nesiartins aukoti Viešpačiui,
03O	21	22	03O	21	22		33680	tačiau valgys maistą, aukojamą šventykloje, šventą ir labai šventą.
03O	21	23	03O	21	23		33690	Bet jis neis į Švenčiausiąją ir nesiartins prie aukuro, nes turi trūkumų, kad nesuteptų mano šventyklos. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’‘.
03O	21	24	03O	21	24		33700	Mozė tai paskelbė Aaronui, jo sūnums ir visam Izraeliui.
03O	22	1	03O	22	1		33710	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	22	2	03O	22	2		33720	‘‘Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.
03O	22	3	03O	22	3		33730	Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.
03O	22	4	03O	22	4		33740	Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,
03O	22	5	03O	22	5		33750	arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,
03O	22	6	03O	22	6		33760	bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.
03O	22	7	03O	22	7		33770	Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.
03O	22	8	03O	22	8		33780	Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.
03O	22	9	03O	22	9		33790	Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.
03O	22	10	03O	22	10		33800	Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.
03O	22	11	03O	22	11		33810	Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.
03O	22	12	03O	22	12		33820	Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.
03O	22	13	03O	22	13		33830	Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.
03O	22	14	03O	22	14		33840	Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.
03O	22	15	03O	22	15		33850	Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,
03O	22	16	03O	22	16		33860	kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ‘‘.
03O	22	17	03O	22	17		33870	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	22	18	03O	22	18		33880	‘‘Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai
03O	22	19	03O	22	19		33890	sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.
03O	22	20	03O	22	20		33900	Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.
03O	22	21	03O	22	21		33910	Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.
03O	22	22	03O	22	22		33920	Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.
03O	22	23	03O	22	23		33930	Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas.
03O	22	24	03O	22	24		33940	Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.
03O	22	25	03O	22	25		33950	Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ‘‘.
03O	22	26	03O	22	26		33960	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	22	27	03O	22	27		33970	‘‘Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.
03O	22	28	03O	22	28		33980	Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.
03O	22	29	03O	22	29		33990	Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.
03O	22	30	03O	22	30		34000	Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.
03O	22	31	03O	22	31		34010	Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.
03O	22	32	03O	22	32		34020	Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.
03O	22	33	03O	22	33		34030	Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats’‘.
03O	23	1	03O	23	1		34040	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	23	2	03O	23	2		34050	‘‘Paskelbk izraelitams Viešpaties šventes, per kurias turite sušaukti susirinkimą.
03O	23	3	03O	23	3		34060	Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra sabatas, skirta poilsiui ir šventam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra sabatas Viešpačiui, kur jūs begyventumėte.
03O	23	4	03O	23	4		34070	Šios yra iškilmingos Viešpaties šventės ir jas švęskite joms skirtu metu:
03O	23	5	03O	23	5		34080	pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare yra Viešpaties Pascha,
03O	23	6	03O	23	6		34090	o penkioliktą to paties mėnesio dieną yra Neraugintos duonos šventė Viešpačiui. Neraugintą duoną valgykite septynias dienas.
03O	23	7	03O	23	7		34100	Pirmoji diena bus jums iškilmingiausia ir šventa. Tą dieną nedirbkite jokio darbo.
03O	23	8	03O	23	8		34110	Septynias dienas aukokite Viešpačiui deginamąją auką. Septintoji susirinkimo diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną neturite nieko dirbti’‘.
03O	23	9	03O	23	9		34120	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	23	10	03O	23	10		34130	‘‘Sakyk izraelitams, kad, įėję į kraštą, kurį jiems duosiu, ir pradėję pjauti javus, atneštų pirmąjį pjūties pėdą kunigui,
03O	23	11	03O	23	11		34140	kuris pirmą dieną po sabato siūbuos pėdą Viešpaties akivaizdoje, kad Jis būtų jums malonus.
03O	23	12	03O	23	12		34150	Tą pačią dieną, kai pėdas siūbuojamas, papjaukite sveiką metinį avinėlį deginamajai aukai Viešpačiui.
03O	23	13	03O	23	13		34160	Drauge su juo aukokite duonos auką iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui; taip pat geriamajai aukai aukokite vyno ketvirtadalį hino.
03O	23	14	03O	23	14		34170	Nei duonos, nei paskrudintų grūdų, nei kruopų nevalgykite, kol nepaaukosite Dievui. Tai amžinas įsakymas visoms kartoms, kur jūs begyventumėte.
03O	23	15	03O	23	15		34180	Atskaitykite septynias savaites po to sabato, pradėdami pirmąja diena, kai atnešėte aukoti pirmąją derliaus pėdą.
03O	23	16	03O	23	16		34190	Penkiasdešimtąją dieną­pirmąją dieną po septinto sabato­vėl aukokite Viešpačiui duonos auką.
03O	23	17	03O	23	17		34200	Iš savo gyvenviečių atneškite du raugintos duonos kepalus, iškeptus iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų; tai yra pirmieji vaisiai Viešpačiui.
03O	23	18	03O	23	18		34210	Kartu su duonos kepalais aukokite septynis sveikus metinius avinėlius, vieną veršį ir du avinus,­tai bus deginamoji auka Viešpačiui, drauge su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas.
03O	23	19	03O	23	19		34220	Aukokite taip pat ožį aukai už nuodėmę ir du metinius avinėlius padėkos aukai.
03O	23	20	03O	23	20		34230	Kunigas juos siūbuos drauge su pirmųjų vaisių duonos kepalais Viešpaties akivaizdoje; po to visa tai bus šventa ir priklausys kunigams.
03O	23	21	03O	23	21		34240	Paskelbkite šitą dieną iškilminga ir šventa susirinkimo diena; tą dieną nedirbkite jokio darbo. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.
03O	23	22	03O	23	22		34250	Pjaudami savo javus, nenupjaukite jų iki lauko krašto ir nerinkite nukritusių varpų; jas palikite beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’‘.
03O	23	23	03O	23	23		34260	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	23	24	03O	23	24		34270	‘‘Sakyk izraelitams, kad septinto mėnesio pirmoji diena bus jums iškilminga poilsio diena­sabatas. Trimitų garsai jums tai primins, ji bus švento susirinkimo diena.
03O	23	25	03O	23	25		34280	Nedirbkite tą dieną jokio darbo ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką’‘.
03O	23	26	03O	23	26		34290	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	23	27	03O	23	27		34300	‘‘Dešimtoji to paties mėnesio diena bus iškilminga sutaikinimo diena. Tai bus švento susirinkimo diena; varginkite savo sielas tą dieną ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką.
03O	23	28	03O	23	28		34310	Jokio darbo nedirbkite, nes tai sutaikinimo diena, kad jūs būtumėte sutaikinti su Viešpačiu, jūsų Dievu.
03O	23	29	03O	23	29		34320	Kiekvienas žmogus, kuris nevargintų savo sielos tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	23	30	03O	23	30		34330	Kas dirbtų bet kokį darbą tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.
03O	23	31	03O	23	31		34340	Todėl nieko tą dieną nedirbkite. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.
03O	23	32	03O	23	32		34350	Tai bus jums poilsio sabatas, kurio metu varginsite savo sielas. Nuo devintos mėnesio dienos vakaro iki kito vakaro švęsite sabatą’‘.
03O	23	33	03O	23	33		34360	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	23	34	03O	23	34		34370	‘‘Sakyk izraelitams, kad nuo penkioliktos to paties mėnesio dienos septynias dienas truks Palapinių šventė.
03O	23	35	03O	23	35		34380	Pirmoji diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną nedirbsite jokio darbo.
03O	23	36	03O	23	36		34390	Septynias dienas aukosite Viešpačiui deginamąsias aukas. Aštuntoji diena bus šventa. Tuomet aukosite Viešpačiui deginamąją auką, nes tai susirinkimo diena; nedirbsite tą dieną jokio darbo.
03O	23	37	03O	23	37		34400	Šitos yra Viešpačiui skirtos šventės, per kurias sušauksite šventą susirinkimą ir aukosite Viešpačiui deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, kiekvieną jai nustatytu metu,
03O	23	38	03O	23	38		34410	neskaitant sabato, įžado ir laisvos valios aukų, kurias atnešate Viešpačiui.
03O	23	39	03O	23	39		34420	Taigi nuo septinto mėnesio penkioliktos dienos, kai surinksite visą savo laukų derlių, paskirkite Viešpaties garbei septynias dienas; pirmoji ir aštuntoji diena bus sabatas.
03O	23	40	03O	23	40		34430	Pirmą dieną imkite gražiausių medžių vaisių, palmių šakelių, lapuoto medžio ir paupio gluosnių šakų ir linksminkitės Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje.
03O	23	41	03O	23	41		34440	Kasmet iškilmingai švęskite Viešpačiui septynias dienas; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. Tą šventę švęskite septintą mėnesį.
03O	23	42	03O	23	42		34450	Visi izraelitai turi gyventi palapinėse septynias dienas,
03O	23	43	03O	23	43		34460	kad jūsų palikuonys žinotų, jog buvau apgyvendinęs izraelitus palapinėse, kai juos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš Viešpats, jūsų Dievas’‘.
03O	23	44	03O	23	44		34470	Taip Mozė paskelbė izraelitams šventes Viešpaties garbei.
03O	24	1	03O	24	1		34480	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	24	2	03O	24	2		34490	‘‘Įsakyk izraelitams, kad jie atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, kad lempos nuolat degtų
03O	24	3	03O	24	3		34500	Susitikimo palapinėje šiapus uždangos į Švenčiausiąją. Jas uždegs Aaronas kiekvieną vakarą ir prižiūrės, kad jos degtų iki ryto Viešpaties akivaizdoje. Ši tarnystė bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms.
03O	24	4	03O	24	4		34510	Lempos stovės ant žvakidės iš gryno aukso Viešpaties akivaizdoje.
03O	24	5	03O	24	5		34520	Imk smulkių miltų ir iš jų iškepk dvylika duonos kepalėlių, kiekvieną iš dviejų dešimtųjų efos,
03O	24	6	03O	24	6		34530	juos padėk ant gryno aukso stalo Viešpaties akivaizdoje dviem eilėm, po šešis kiekvienoje eilėje.
03O	24	7	03O	24	7		34540	Ant kiekvienos eilės padėk tyriausių smilkalų, kad jie būtų ant duonos, kuri sudeginama kaip atminimas Viešpačiui.
03O	24	8	03O	24	8		34550	Kas sabatą ji bus keičiama. Izraelitams tai bus amžinas įstatymas.
03O	24	9	03O	24	9		34560	Visa tai priklausys Aaronui ir jo sūnums, jie valgys ją šventoje vietoje, nes tai švenčiausias dalykas iš Viešpaties deginamųjų aukų pagal amžinąjį įstatymą’‘.
03O	24	10	03O	24	10		34570	Izraelitės moters sūnus, kurio tėvas buvo egiptietis, susiginčijo su izraelitu stovykloje.
03O	24	11	03O	24	11		34580	Jį atvedė pas Mozę, kadangi jis piktžodžiavo ir keikė Dievą. Jo motina buvo Šelomita, Dibrio duktė iš Dano giminės.
03O	24	12	03O	24	12		34590	Jį uždarė ir laukė Viešpaties nurodymo.
03O	24	13	03O	24	13		34600	Viešpats įsakė Mozei:
03O	24	14	03O	24	14		34610	‘‘Išvesk piktžodžiautoją iš stovyklos. Visi, kurie girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda savo rankas ant jo galvos, o visi žmonės teužmuša jį akmenimis.
03O	24	15	03O	24	15		34620	Izraelitams sakyk: ‘Kas keikia Dievą, atsakys už savo nusikaltimą.
03O	24	16	03O	24	16		34630	Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, turės mirti­jis bus užmuštas akmenimis, ar jis bus vietinis, ar ateivis. Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, bus baudžiamas mirtimi.
03O	24	17	03O	24	17		34640	Kas nužudo žmogų, taip pat turi mirti.
03O	24	18	03O	24	18		34650	Jei kas užmuša gyvulį, atlygins gyvuliu už gyvulį.
03O	24	19	03O	24	19		34660	Kas sužalotų savo artimą, jam bus padaryta taip, kaip jis padarė:
03O	24	20	03O	24	20		34670	sulaužymas už sulaužymą, akis už akį, dantis už dantį.
03O	24	21	03O	24	21		34680	Užmušęs gyvulį, atlygins; užmušęs žmogų, bus baudžiamas mirtimi.
03O	24	22	03O	24	22		34690	Tas pats įstatymas galioja ateiviui ir vietiniam, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’ ‘‘.
03O	24	23	03O	24	23		34700	Po to izraelitai išvedė piktžodžiautoją iš stovyklos ir užmušė jį akmenimis. Jie padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei.
03O	25	1	03O	25	1		34710	Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus kalne:
03O	25	2	03O	25	2		34720	‘‘Sakyk izraelitams, kad, įėję į šalį, kurią jiems duosiu, septintaisiais metais leistų žemei ilsėtis.
03O	25	3	03O	25	3		34730	Šešerius metus apsėkite dirvą, karpykite vynuogyną ir rinkite vaisius.
03O	25	4	03O	25	4		34740	Septintieji metai bus sabato poilsis žemei, metai, paskirti Viešpačiui. Tada laukų neapsėkite ir vynuogyno nekarpykite.
03O	25	5	03O	25	5		34750	Ką žemė savaime užaugins, nepjaukite ir vynuogių nuo neapkarpytų vynmedžio šakelių nerinkite, nes tai yra poilsio metai žemei.
03O	25	6	03O	25	6		34760	Maistas jums, tarnams, tarnaitėms, samdiniams ir ateiviams, kurie pas jus gyvena,
03O	25	7	03O	25	7		34770	taip pat jūsų gyvuliams bus visa, kas savaime užaugs.
03O	25	8	03O	25	8		34780	Skaičiuok septynis kartus po septynerius metus, iš viso keturiasdešimt devynerius metus.
03O	25	9	03O	25	9		34790	Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte
03O	25	10	03O	25	10		34800	ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą.
03O	25	11	03O	25	11		34810	Nesėkite ir nepjaukite, kas savaime užaugs dirvose, uogų nerinkite neapkarpytuose vynuogynuose,
03O	25	12	03O	25	12		34820	nes tai iškilmingi jubiliejaus metai. Valgykite tai, kas savaime užaugs.
03O	25	13	03O	25	13		34830	Jubiliejaus metais kiekvienas atgaus savo buvusią nuosavybę.
03O	25	14	03O	25	14		34840	Parduodant ar perkant ką nors iš kaimyno, neskriauskite vienas kito,
03O	25	15	03O	25	15		34850	bet pirkite, atsižvelgdami į metų skaičių, praėjusį nuo jubiliejaus metų.
03O	25	16	03O	25	16		34860	Kuo daugiau bus likę derliaus metų, tuo aukštesnė bus kaina; kuo mažiau derliaus metų, tuo mažesnė bus pardavimo kaina, nes jis tau parduos pagal pjūčių skaičių.
03O	25	17	03O	25	17		34870	Neskriauskite vienas kito, būkite sąžiningi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	25	18	03O	25	18		34880	Laikykitės mano įsakymų ir paliepimų, vykdykite juos, kad gyventumėte be baimės
03O	25	19	03O	25	19		34890	ir žemė duotų vaisių, kuriais pasisotintumėte ir laimingai gyventumėte.
03O	25	20	03O	25	20		34900	Gal klausite: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nerinksime vaisių?’
03O	25	21	03O	25	21		34910	Aš palaiminsiu šeštuosius metus, ir jie duos jums trejų metų derlių.
03O	25	22	03O	25	22		34920	Sėsite aštuntaisiais metais, maitinsitės turimomis atsargomis ligi devintųjų metų, kol naujas derlius užaugs.
03O	25	23	03O	25	23		34930	Žemė nebus parduodama visam laikui, nes ji mano, o jūs esate tik svečiai ir ateiviai.
03O	25	24	03O	25	24		34940	Todėl visa jūsų žemė bus parduodama su išpirkimo teise.
03O	25	25	03O	25	25		34950	Jei suvargęs tavo brolis parduotų nuosavybės dalį, jo giminaitis gali ją išpirkti.
03O	25	26	03O	25	26		34960	O jei jis neturėtų giminaičio, bet pats galėtų išpirkti,
03O	25	27	03O	25	27		34970	bus nustatyta kaina už tą laiką, kai ji buvo parduota, o kas lieka, sugrąžins pirkėjui, ir taip atgaus savo nuosavybę.
03O	25	28	03O	25	28		34980	Jei neturės reikiamos sumos žemei išpirkti, pirkėjas turės, ką nupirko, ligi jubiliejaus metų; tais metais nuosavybė sugrįš pirmajam šeimininkui.
03O	25	29	03O	25	29		34990	Kas parduotų namus miesto ribose, tam bus leista išsipirkti juos per vienerius metus.
03O	25	30	03O	25	30		35000	Jei neišsipirks per metus, jie pasiliks pirkėjui ir jo palikuonims; jų nereikės grąžinti jubiliejaus metais.
03O	25	31	03O	25	31		35010	O jei namai būtų kaime, kuris neturi apsaugos sienų, bus parduodami kaip laukai; jei nebus išpirkti anksčiau, jubiliejaus metais sugrįš buvusiam savininkui.
03O	25	32	03O	25	32		35020	Levitų namai, esantys jų miestuose, visada gali būti išpirkti.
03O	25	33	03O	25	33		35030	Jei nebus išpirkti, jubiliejaus metais sugrįš savininkams, nes namai levitų miestuose yra jų nuosavybė tarp izraelitų.
03O	25	34	03O	25	34		35040	Jų priemiesčio laukai neparduodami, nes tai jų amžina nuosavybė.
03O	25	35	03O	25	35		35050	Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis, nors jis tau būtų svetimas.
03O	25	36	03O	25	36		35060	Neimk iš jo palūkanų, bijok Dievo. Tegul tavo brolis gyvena pas tave.
03O	25	37	03O	25	37		35070	Neskolink jam pinigų už palūkanas ir neduok maisto, siekdamas pasipelnyti.
03O	25	38	03O	25	38		35080	Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad jums duočiau Kanaano žemę ir būčiau jūsų Dievas.
03O	25	39	03O	25	39		35090	Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu.
03O	25	40	03O	25	40		35100	Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų.
03O	25	41	03O	25	41		35110	Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus.
03O	25	42	03O	25	42		35120	Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai.
03O	25	43	03O	25	43		35130	Neišnaudokit jų, bijokit Dievo.
03O	25	44	03O	25	44		35140	Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų,
03O	25	45	03O	25	45		35150	iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais.
03O	25	46	03O	25	46		35160	Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio.
03O	25	47	03O	25	47		35170	Jei tarp jūsų pralobtų ateivis ar svetimtautis ir jam ar kuriam nors iš jo palikuonių parsiduotų nuskurdęs tavo brolis,
03O	25	48	03O	25	48		35180	jis galės būti išpirktas. Jei norės, jį galės išpirkti kas nors iš jo brolių:
03O	25	49	03O	25	49		35190	dėdė, brolėnas arba artimas giminaitis; o jei pajėgs, ir jis pats galės išsipirkti.
03O	25	50	03O	25	50		35200	Jis skaitys metus nuo parsidavimo ligi jubiliejaus metų ir atskaitys iš sumos, už kurią buvo parsidavęs, lyg būtų buvęs samdinys.
03O	25	51	03O	25	51		35210	Jei bus likę daug metų ligi jubiliejaus, pagal juos atsilygins šeimininkui.
03O	25	52	03O	25	52		35220	Jei metų skaičius mažesnis, apskaičiuos su juo pagal likusių metų skaičių ir sumokės išpirkimo kainą.
03O	25	53	03O	25	53		35230	Jis turi būti kaip samdinys visus tuos metus ir šeimininkas nesielgs su juo be gailesčio tavo akivaizdoje.
03O	25	54	03O	25	54		35240	O jei jis nebus išpirktas, jis išeis jubiliejaus metais kartu su savo vaikais.
03O	25	55	03O	25	55		35250	Izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’‘.
03O	26	1	03O	26	1		35260	‘‘Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
03O	26	2	03O	26	2		35270	Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats.
03O	26	3	03O	26	3		35280	Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite,
03O	26	4	03O	26	4		35290	duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių.
03O	26	5	03O	26	5		35300	Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas­ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte.
03O	26	6	03O	26	6		35310	Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.
03O	26	7	03O	26	7		35320	Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje.
03O	26	8	03O	26	8		35330	Penkiese vysite šimtą, ir šimtas­dešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo.
03O	26	9	03O	26	9		35340	Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.
03O	26	10	03O	26	10		35350	Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.
03O	26	11	03O	26	11		35360	Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.
03O	26	12	03O	26	12		35370	Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.
03O	26	13	03O	26	13		35380	Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę.
03O	26	14	03O	26	14		35390	O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų,
03O	26	15	03O	26	15		35400	niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą,
03O	26	16	03O	26	16		35410	štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai.
03O	26	17	03O	26	17		35420	Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant.
03O	26	18	03O	26	18		35430	O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai
03O	26	19	03O	26	19		35440	ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemę­kaip varį.
03O	26	20	03O	26	20		35450	Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių.
03O	26	21	03O	26	21		35460	Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes.
03O	26	22	03O	26	22		35470	Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės.
03O	26	23	03O	26	23		35480	O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės,
03O	26	24	03O	26	24		35490	tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau;
03O	26	25	03O	26	25		35500	leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui.
03O	26	26	03O	26	26		35510	Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite.
03O	26	27	03O	26	27		35520	O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės,
03O	26	28	03O	26	28		35530	tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau.
03O	26	29	03O	26	29		35540	Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.
03O	26	30	03O	26	30		35550	Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis.
03O	26	31	03O	26	31		35560	Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų.
03O	26	32	03O	26	32		35570	Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis.
03O	26	33	03O	26	33		35580	Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti.
03O	26	34	03O	26	34		35590	Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje.
03O	26	35	03O	26	35		35600	Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote.
03O	26	36	03O	26	36		35610	Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant,
03O	26	37	03O	26	37		35620	ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis,
03O	26	38	03O	26	38		35630	žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins.
03O	26	39	03O	26	39		35640	Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes,
03O	26	40	03O	26	40		35650	kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man,
03O	26	41	03O	26	41		35660	už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes,
03O	26	42	03O	26	42		35670	Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę,
03O	26	43	03O	26	43		35680	kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus.
03O	26	44	03O	26	44		35690	Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas.
03O	26	45	03O	26	45		35700	Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats’‘.
03O	26	46	03O	26	46		35710	Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne.
03O	27	1	03O	27	1		35720	Viešpats kalbėjo Mozei:
03O	27	2	03O	27	2		35730	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą.
03O	27	3	03O	27	3		35740	Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį;
03O	27	4	03O	27	4		35750	moteris­trisdešimt.
03O	27	5	03O	27	5		35760	Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metų­dvidešimt šekelių sidabro, o moteris­dešimt.
03O	27	6	03O	27	6		35770	Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metų­penkis šekelius sidabro, už mergaitę­tris.
03O	27	7	03O	27	7		35780	Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moteris­dešimt.
03O	27	8	03O	27	8		35790	Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti.
03O	27	9	03O	27	9		35800	Jei kas pažadėtų duoti gyvulį, tinkamą aukoti Viešpačiui, tai tas pažadėtasis gyvulys
03O	27	10	03O	27	10		35810	negalės būti pakeistas nei geresniu, nei blogesniu. O jei pakeistų, ir pakeistasis, ir pirmykštis priklausys Viešpačiui.
03O	27	11	03O	27	11		35820	Jei kas pažadėtų duoti nešvarų gyvulį, kuris netinka aukai Viešpačiui, jis bus atvestas pas kunigą,
03O	27	12	03O	27	12		35830	kuris nuspręs, ar jis tinka, ir nustatys jo kainą.
03O	27	13	03O	27	13		35840	Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį.
03O	27	14	03O	27	14		35850	Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę.
03O	27	15	03O	27	15		35860	O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo.
03O	27	16	03O	27	16		35870	Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro.
03O	27	17	03O	27	17		35880	Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa.
03O	27	18	03O	27	18		35890	O jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų.
03O	27	19	03O	27	19		35900	Jei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims.
03O	27	20	03O	27	20		35910	Jei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti,
03O	27	21	03O	27	21		35920	nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams.
03O	27	22	03O	27	22		35930	Jei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui,
03O	27	23	03O	27	23		35940	kunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui.
03O	27	24	03O	27	24		35950	Jubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį.
03O	27	25	03O	27	25		35960	Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų.
03O	27	26	03O	27	26		35970	Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis,­jie yra Viešpaties.
03O	27	27	03O	27	27		35980	Jei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas.
03O	27	28	03O	27	28		35990	Visa, kas Viešpačiui pašvęsta,­ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirva­nebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo.
03O	27	29	03O	27	29		36000	Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti.
03O	27	30	03O	27	30		36010	Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso.
03O	27	31	03O	27	31		36020	Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį.
03O	27	32	03O	27	32		36030	Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui.
03O	27	33	03O	27	33		36040	Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami’ ‘‘.
03O	27	34	03O	27	34		36050	Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne.
04O	1	1	04O	1	1		36060	Antraisiais metais, izraelitams išėjus iš Egipto, antro mėnesio pirmą dieną Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje Susitikimo palapinėje:
04O	1	2	04O	1	2		36070	‘‘Suskaičiuokite visus izraelitų vyrus pagal jų kilmę ir šeimas,
04O	1	3	04O	1	3		36080	visus dvidešimties metų ir vyresnius vyrus, tinkamus karui. Tu ir Aaronas suskaičiuokite juos pagal jų būrius.
04O	1	4	04O	1	4		36090	Jums padės kiekvienos giminės vyresnieji.
04O	1	5	04O	1	5		36100	Jų vardai: iš Rubeno­Šedeūro sūnus Elicūras,
04O	1	6	04O	1	6		36110	iš Simeono­Cūrišadajo sūnus Šelumielis,
04O	1	7	04O	1	7		36120	iš Judo­Aminadabo sūnus Naasonas,
04O	1	8	04O	1	8		36130	iš Isacharo­Cuaro sūnus Netanelis,
04O	1	9	04O	1	9		36140	iš Zabulono­Helono sūnus Eliabas,
04O	1	10	04O	1	10		36150	iš Juozapo sūnų: iš Efraimo­Amihudo sūnus Elišama ir iš Manaso­ Pedacūro sūnus Gamelielis,
04O	1	11	04O	1	11		36160	iš Benjamino­Gideonio sūnus Abidanas,
04O	1	12	04O	1	12		36170	iš Dano­Amišadajo sūnus Ahiezeras,
04O	1	13	04O	1	13		36180	iš Ašero­Ochrano sūnus Pagielis,
04O	1	14	04O	1	14		36190	iš Gado­Deuelio sūnus Eljasafas,
04O	1	15	04O	1	15		36200	iš Neftalio­Enano sūnus Ahyra’‘.
04O	1	16	04O	1	16		36210	Šitie yra tautos išrinktieji, atskirų giminių kunigaikščiai ir Izraelio tūkstančių vadai.
04O	1	17	04O	1	17		36220	Mozė ir Aaronas su šiais išvardintais vyrais
04O	1	18	04O	1	18		36230	antrojo mėnesio pirmą dieną surinko vyrus pagal jų gimines ir šeimas, visus turėjusius dvidešimt metų ir vyresnius,
04O	1	19	04O	1	19		36240	kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, ir suskaičiavo juos Sinajaus dykumoje.
04O	1	20	04O	1	20		36250	Izraelio pirmagimio Rubeno giminės vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	21	04O	1	21		36260	buvo suskaičiuota keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.
04O	1	22	04O	1	22		36270	Iš Simeono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	23	04O	1	23		36280	buvo suskaičiuota penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.
04O	1	24	04O	1	24		36290	Iš Gado sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	25	04O	1	25		36300	buvo suskaičiuota keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt.
04O	1	26	04O	1	26		36310	Iš Judo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	27	04O	1	27		36320	buvo suskaičiuota septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.
04O	1	28	04O	1	28		36330	Iš Isacharo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	29	04O	1	29		36340	buvo suskaičiuota penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.
04O	1	30	04O	1	30		36350	Iš Zabulono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	31	04O	1	31		36360	buvo suskaičiuota penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.
04O	1	32	04O	1	32		36370	Iš Juozapo giminės, Efraimo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	33	04O	1	33		36380	buvo suskaičiuota keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.
04O	1	34	04O	1	34		36390	Iš Manaso sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	35	04O	1	35		36400	buvo suskaičiuota trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.
04O	1	36	04O	1	36		36410	Iš Benjamino sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	37	04O	1	37		36420	buvo suskaičiuota trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.
04O	1	38	04O	1	38		36430	Iš Dano sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	39	04O	1	39		36440	buvo suskaičiuota šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.
04O	1	40	04O	1	40		36450	Iš Ašero sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	41	04O	1	41		36460	buvo suskaičiuota keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.
04O	1	42	04O	1	42		36470	Iš Neftalio sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas
04O	1	43	04O	1	43		36480	buvo suskaičiuota penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.
04O	1	44	04O	1	44		36490	Tai vyrai, kuriuos suskaičiavo Mozė, Aaronas ir dvylika Izraelio vyresniųjų, kiekvieną pagal jų kilmę, giminę ir šeimas,
04O	1	45	04O	1	45		36500	dvidešimties metų ir vyresni, tinkantys eiti į karą.
04O	1	46	04O	1	46		36510	Iš viso jų buvo suskaičiuota šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.
04O	1	47	04O	1	47		36520	Nebuvo priskaičiuoti tik levitai,
04O	1	48	04O	1	48		36530	nes Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	1	49	04O	1	49		36540	‘‘Levio giminės vyrų neskaičiuok kartu su Izraelio sūnumis,
04O	1	50	04O	1	50		36550	bet paskirk juos šventai tarnystei prie Susitikimo palapinės. Jie nešios palapinę ir visus jos daiktus ir tarnaus prie jos bei gyvens aplink palapinę.
04O	1	51	04O	1	51		36560	Keliantis į kitą vietą, levitai išardys palapinę, o sustojus­vėl išties ją. Jei kas pašalinis prisiartintų prie jos, bus baudžiamas mirtimi.
04O	1	52	04O	1	52		36570	Izraelitai statys savo palapines kiekvienas savoje stovykloje bei jiems paskirtoje vietoje,
04O	1	53	04O	1	53		36580	o levitai statys savo palapines aplink Susitikimo palapinę, kad Izraelio vaikai neiššauktų mano rūstybės. Levitai eis sargybą prie Susitikimo palapinės’‘.
04O	1	54	04O	1	54		36590	Izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.
04O	2	1	04O	2	1		36600	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
04O	2	2	04O	2	2		36610	‘‘Izraelitai privalo ištiesti savo palapines aplink Sandoros palapinę pagal giminės eilę, kiekviena giminė su savo vėliava.
04O	2	3	04O	2	3		36620	Rytų pusėje savo būrių palapines išties Judas, jo vadas yra Aminadabo sūnus Naasonas.
04O	2	4	04O	2	4		36630	Jo giminės vyrų, tinkančių eiti į karą, yra septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.
04O	2	5	04O	2	5		36640	Šalia jo įrengs savo stovyklą Isacharo giminė, jos vadas yra Cuaro sūnus Netanelis.
04O	2	6	04O	2	6		36650	Jo karių yra penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.
04O	2	7	04O	2	7		36660	Zabulono giminės vadas yra Helono sūnus Eliabas.
04O	2	8	04O	2	8		36670	Jo giminės vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.
04O	2	9	04O	2	9		36680	Viso Judo stovykloje yra šimtas aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai vyrų. Jie eis pirmieji.
04O	2	10	04O	2	10		36690	Pietinėje pusėje Rubeno stovyklai vadovaus Šedeūro sūnus Elicūras.
04O	2	11	04O	2	11		36700	Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.
04O	2	12	04O	2	12		36710	Šalia jo įrengs stovyklą Simeono giminė, kurios vadas yra Cūrišadajo sūnus Šelumielis.
04O	2	13	04O	2	13		36720	Jo tinkančių karui vyrų skaičius yra penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.
04O	2	14	04O	2	14		36730	Gado giminės vadas yra Deuelio sūnus Eljasafas.
04O	2	15	04O	2	15		36740	Jo karių skaičius yra keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.
04O	2	16	04O	2	16		36750	Viso Rubeno stovykloje yra šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt vyrų. Rubeno būriai eis antri.
04O	2	17	04O	2	17		36760	Levitai žygiuos viduryje ir neš Susitikimo palapinę. Jie eis ta tvarka, kaip apsistoja, kiekvienas prie savo vėliavos.
04O	2	18	04O	2	18		36770	Vakaruose bus Efraimo sūnų stovykla. Jų vadas yra Amihudo sūnus Elišama.
04O	2	19	04O	2	19		36780	Jo vyrų, tinkančių eiti į karą, yra keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.
04O	2	20	04O	2	20		36790	Šalia jų bus Manaso giminė. Jos vadas yra Pedacūro sūnus Gamelielis.
04O	2	21	04O	2	21		36800	Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.
04O	2	22	04O	2	22		36810	Benjamino giminės vadas yra Gideonio sūnus Abidanas.
04O	2	23	04O	2	23		36820	Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.
04O	2	24	04O	2	24		36830	Viso Efraimo stovykloje yra šimtas aštuoni tūkstančiai šimtas karių. Efraimo būriai eis treti.
04O	2	25	04O	2	25		36840	Šiaurėje bus Dano stovykla. Jos vadas yra Amišadajo sūnus Ahiezeras.
04O	2	26	04O	2	26		36850	Jo vyrų, tinkančių karui, yra šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.
04O	2	27	04O	2	27		36860	Šalia jo išties savo palapines Ašero giminė, kurios vadas yra Ochrano sūnus Pagielis.
04O	2	28	04O	2	28		36870	Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.
04O	2	29	04O	2	29		36880	Šalia jų stovyklaus Neftalio giminė. Jos vadas yra Enano sūnus Ahyra.
04O	2	30	04O	2	30		36890	Jo vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.
04O	2	31	04O	2	31		36900	Viso Dano stovykloje yra šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai karių. Jie eis paskutiniai’‘.
04O	2	32	04O	2	32		36910	Visų izraelitų vyrų pagal jų gimines, šeimas bei kariuomenės būrius buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.
04O	2	33	04O	2	33		36920	Levitai nebuvo suskaičiuoti kartu su izraelitais, kaip Viešpats įsakė Mozei.
04O	2	34	04O	2	34		36930	Izraelitai viską padarė taip, kaip Viešpats įsakė. Jie sustodavo ir žygiuodavo būriais, giminėmis ir šeimomis.
04O	3	1	04O	3	1		36940	Tuo metu, kai Viešpats kalbėjo Sinajaus kalne, Aarono ir Mozės palikuonys buvo:
04O	3	2	04O	3	2		36950	Aarono pirmagimis sūnus Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras bei Itamaras.
04O	3	3	04O	3	3		36960	Jie buvo patepti ir pašvęsti kunigų tarnystei.
04O	3	4	04O	3	4		36970	Bet Nadabas ir Abihuvas, aukoję svetimą ugnį Viešpačiui Sinajaus dykumose, mirė, nepalikdami vaikų. Aaronui gyvam esant, kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras.
04O	3	5	04O	3	5		36980	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	3	6	04O	3	6		36990	‘‘Pakviesk Levio giminę pas kunigą Aaroną, kad jam tarnautų.
04O	3	7	04O	3	7		37000	Jie atliks visus darbus, susijusius su Susitikimo palapine,
04O	3	8	04O	3	8		37010	prižiūrės jos daiktus ir tarnaus prie palapinės tarp Izraelio vaikų.
04O	3	9	04O	3	9		37020	Atiduok levitus Aaronui ir jo sūnums; jie visi yra atiduoti jam iš Izraelio vaikų.
04O	3	10	04O	3	10		37030	Aaroną ir jo sūnus paskirk kunigais. Jei kas iš pašalinių artinsis, bus baudžiamas mirtimi’‘.
04O	3	11	04O	3	11		37040	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	3	12	04O	3	12		37050	‘‘Aš paėmiau levitus izraelitų pirmagimių vietoje.
04O	3	13	04O	3	13		37060	Kiekvienas pirmagimis yra mano nuo to laiko, kai išžudžiau pirmagimius Egipte; tuomet pašvenčiau sau izraelitų ir jų gyvulių pirmagimius. Jie yra mano. Aš esu Viešpats’‘.
04O	3	14	04O	3	14		37070	Izraelitams esant Sinajaus dykumoje, Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	3	15	04O	3	15		37080	‘‘Suskaičiuok levitus pagal jų šeimas, visus vyriškos giminės asmenis, nuo vieno mėnesio amžiaus’‘.
04O	3	16	04O	3	16		37090	Mozė suskaitė juos, kaip Viešpats buvo įsakęs.
04O	3	17	04O	3	17		37100	Štai Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris.
04O	3	18	04O	3	18		37110	Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis.
04O	3	19	04O	3	19		37120	Kehato sūnūs: Amramas ir Iccharas, Hebronas ir Uzielis.
04O	3	20	04O	3	20		37130	Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas.
04O	3	21	04O	3	21		37140	Iš Geršono kilo dvi šeimos: libnių ir šimių.
04O	3	22	04O	3	22		37150	Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta septyni tūkstančiai penki šimtai asmenų.
04O	3	23	04O	3	23		37160	Geršono šeimos turėjo statyti savo palapines už Susitikimo palapinės vakarų pusėje,
04O	3	24	04O	3	24		37170	vadovaujami Laelio sūnaus Eljasafo.
04O	3	25	04O	3	25		37180	Jie buvo atsakingi už Susitikimo palapinę, jos uždangalus, palapinės įėjimo užuolaidą,
04O	3	26	04O	3	26		37190	kiemo užkabas, įėjimo į kiemą užkabą, palapinės virves bei visus jos reikmenis.
04O	3	27	04O	3	27		37200	Kehato giminei priklausė amramų, iccharų, hebronų ir uzielitų šeimos. Tai yra kehatų šeimos.
04O	3	28	04O	3	28		37210	Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta aštuoni tūkstančiai šeši šimtai asmenų. Jie prižiūrėjo šventyklą.
04O	3	29	04O	3	29		37220	Kehato sūnų šeimos statydavo palapines pietinėje Susitikimo palapinės pusėje.
04O	3	30	04O	3	30		37230	Jiems vadovavo Uzielio sūnus Elicafanas.
04O	3	31	04O	3	31		37240	Jie turėjo saugoti skrynią, stalą, žvakidę, aukurus, šventyklos indus, naudojamus tarnavimo metu, uždangą ir visus reikmenis.
04O	3	32	04O	3	32		37250	Levitų vadų vyriausias buvo Eleazaras, kunigo Aarono sūnus. Jis prižiūrės tuos, kurie rūpinasi šventykla.
04O	3	33	04O	3	33		37260	Iš Merario yra kilusios machlių ir mušių šeimos.
04O	3	34	04O	3	34		37270	Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, buvo šeši tūkstančiai du šimtai asmenų.
04O	3	35	04O	3	35		37280	Jų vadas buvo Abihailo sūnus Cūrielis, jų stovykla buvo šiaurinėje Susitikimo palapinės pusėje.
04O	3	36	04O	3	36		37290	Jie saugojo palapinės lentas, kartis, stulpus, jų pakojus,
04O	3	37	04O	3	37		37300	kiemo stulpus, statomus aplinkui, su jų pakojais, kuoleliais ir virvėmis.
04O	3	38	04O	3	38		37310	Priešais palapinę, rytinėje pusėje, pasistatydavo palapinę Mozė ir Aaronas su savo sūnumis. Jie saugojo šventyklą tarp Izraelio vaikų, nes jei prisiartintų kas iš pašalinių, turėjo būti baudžiamas mirtimi.
04O	3	39	04O	3	39		37320	Viešpačiui įsakius, Mozė ir Aaronas suskaitė visus levitus vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus. Jų buvo dvidešimt du tūkstančiai asmenų.
04O	3	40	04O	3	40		37330	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Dabar suskaičiuok visus izraelitų pirmagimius vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus.
04O	3	41	04O	3	41		37340	Atskirk levitus man­Aš esu Viešpats­vietoj visų Izraelio vaikų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoj izraelitų galvijų pirmagimių’‘.
04O	3	42	04O	3	42		37350	Mozė suskaitė izraelitų pirmagimius, kaip Viešpats buvo įsakęs.
04O	3	43	04O	3	43		37360	Visų vyriškos lyties pirmagimių nuo vieno mėnesio amžiaus buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys.
04O	3	44	04O	3	44		37370	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	3	45	04O	3	45		37380	‘‘Imk levitus vietoje izraelitų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoje izraelitų gyvulių. Levitai bus mano. Aš esu Viešpats.
04O	3	46	04O	3	46		37390	Išpirk du šimtus septyniasdešimt tris izraelitų pirmagimius, nes jų yra daugiau negu levitų;
04O	3	47	04O	3	47		37400	imk nuo kiekvieno penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį. Šekelis susideda iš dvidešimt gerų.
04O	3	48	04O	3	48		37410	Atiduok pinigus Aaronui ir jo sūnums už tuos, kurie viršija levitų skaičių’‘.
04O	3	49	04O	3	49		37420	Mozė paėmė išpirkimo pinigus už tuos, kurie viršijo levitų skaičių,
04O	3	50	04O	3	50		37430	iš izraelitų pirmagimių paėmė pinigus: tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį.
04O	3	51	04O	3	51		37440	Juos atidavė Aaronui ir jo sūnums, vykdydamas Viešpaties įsakymą.
04O	4	1	04O	4	1		37450	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
04O	4	2	04O	4	2		37460	‘‘Suskaičiuok Kehato sūnus levitus pagal jų kilmę ir šeimas,
04O	4	3	04O	4	3		37470	visus nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus; jie prižiūrės Susitikimo palapinę.
04O	4	4	04O	4	4		37480	Tokios bus kehatų pareigos Susitikimo palapinėje ir Švenčiausiojoje.
04O	4	5	04O	4	5		37490	Aaronas ir jo sūnūs, prieš iškeliaujant, nuims uždangą, kabančią prieš Švenčiausiąją, ir ja apdengs Liudijimo skrynią,
04O	4	6	04O	4	6		37500	ant viršaus užties opšrų kailiais ir mėlynu audiniu, ir įvers kartis.
04O	4	7	04O	4	7		37510	Taip pat padėtinės duonos stalą apdengs mėlyna drobe, sudės smilkytuvus ir indus, taures ir puodelius geriamosioms aukoms pilti, o padėtinę duoną uždės viršuje,
04O	4	8	04O	4	8		37520	užties raudona drobe, kurią apdengs opšrų kailių uždangalu, ir įvers kartis.
04O	4	9	04O	4	9		37530	Ims mėlyną audinį, juo apdengs žvakidę, lempas, gnybtuvus, indus nuognaiboms ir visus aliejaus indus;
04O	4	10	04O	4	10		37540	tai įvynios į opšrų kailių uždangalą ir įvers kartis.
04O	4	11	04O	4	11		37550	Auksinį aukurą apdengs mėlyna drobe, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis.
04O	4	12	04O	4	12		37560	Visus apeigoms naudojamus daiktus įvynios į mėlyną audinį, ant viršaus užties opšrų kailių uždangalu ir uždės ant neštuvų.
04O	4	13	04O	4	13		37570	Iš aukuro išims pelenus ir jį apdengs violetine drobe.
04O	4	14	04O	4	14		37580	Sudėję visus reikmenis, kurie vartojami prie aukuro: indus anglims, šakutes, semtuvėlius ir dubenis, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis.
04O	4	15	04O	4	15		37590	Aaronui ir jo sūnums apdengus šventyklą ir visus jos daiktus, keliantis stovyklai, kehatai atėję juos paims. Jiems negalima prisiliesti prie šventų daiktų, kad nemirtų. Tai yra kehatų pareiga Susitikimo palapinėje.
04O	4	16	04O	4	16		37600	Kunigo Aarono sūnus Eleazaras rūpinsis aliejumi lempoms, kvapniais smilkalais, padėtine duona, patepimo aliejumi ir viskuo, ko reikia šventyklos apeigoms, taip pat visais šventykloje esančiais daiktais’‘.
04O	4	17	04O	4	17		37610	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
04O	4	18	04O	4	18		37620	‘‘Neleiskite kehatų giminei žūti.
04O	4	19	04O	4	19		37630	Tai darykite, kad jie liktų gyvi ir nemirtų, kai ateina prie šventų daiktų. Aaronas ir jo sūnūs paskirs kiekvienam darbą, kas ką turi nešti.
04O	4	20	04O	4	20		37640	Jiems negalima žiūrėti, kas yra Švenčiausiojoje, kol ji neapdengta, kad nenumirtų’‘.
04O	4	21	04O	4	21		37650	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	4	22	04O	4	22		37660	‘‘Suskaičiuok taip pat Geršono sūnus pagal jų kilmę ir šeimas
04O	4	23	04O	4	23		37670	nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Sandoros palapinėje.
04O	4	24	04O	4	24		37680	Geršonų pareigos yra:
04O	4	25	04O	4	25		37690	nešti palapinės uždangalus, užuolaidą, pakabintą Susitikimo palapinės įėjime,
04O	4	26	04O	4	26		37700	kiemo, kuris yra aplinkui aukurą ir palapinę, užkabas, virves ir prie jų naudojamus įrankius; tai yra jų tarnavimas.
04O	4	27	04O	4	27		37710	Geršonai neš, ką lieps Aaronas ir jo sūnūs. Darbai jiems bus nurodyti ir paskirstyti.
04O	4	28	04O	4	28		37720	Tokia bus Geršono sūnų tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje.
04O	4	29	04O	4	29		37730	Suskaičiuok taip pat Merario sūnus pagal jų kilmę ir šeimas
04O	4	30	04O	4	30		37740	nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Susitikimo palapinėje.
04O	4	31	04O	4	31		37750	Jų darbas bus nešti palapinės lentas, jos užkaiščius, stulpus ir pakojus;
04O	4	32	04O	4	32		37760	taip pat kiemo stulpus, statomus aplinkui, jų pakojus, kuolelius, virves ir visus jų reikmenis. Kiekvienam paskirsite, ką jis turi nešti.
04O	4	33	04O	4	33		37770	Tai yra Merario sūnų giminės pareiga ir tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje’‘.
04O	4	34	04O	4	34		37780	Mozė, Aaronas ir vyresnieji suskaitė kehatus pagal jų kilmę
04O	4	35	04O	4	35		37790	nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.
04O	4	36	04O	4	36		37800	Jų buvo du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt.
04O	4	37	04O	4	37		37810	Juos suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
04O	4	38	04O	4	38		37820	Buvo suskaityta taip pat ir Geršono sūnūs pagal jų kilmę ir šeimas
04O	4	39	04O	4	39		37830	nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.
04O	4	40	04O	4	40		37840	Jų buvo du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.
04O	4	41	04O	4	41		37850	Geršono sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs.
04O	4	42	04O	4	42		37860	Buvo suskaityta taip pat ir Merario sūnūs pagal jų kilmę ir šeimas
04O	4	43	04O	4	43		37870	nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.
04O	4	44	04O	4	44		37880	Jų buvo trys tūkstančiai du šimtai.
04O	4	45	04O	4	45		37890	Merario sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
04O	4	46	04O	4	46		37900	Visų levitų, kuriuos Mozė, Aaronas ir Izraelio vyresnieji suskaitė pagal jų kilmę ir šeimas
04O	4	47	04O	4	47		37910	nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, galinčių tarnauti ir nešti Susitikimo palapinę,
04O	4	48	04O	4	48		37920	buvo aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt asmenų.
04O	4	49	04O	4	49		37930	Juos suskaitė Mozė, kaip Viešpats buvo įsakęs, kiekvieną pagal jo tarnystę ir naštą.
04O	5	1	04O	5	1		37940	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	5	2	04O	5	2		37950	‘‘Įsakyk izraelitams pašalinti iš stovyklos visus raupsuotus, visus turinčius plūdimą ir susitepusius mirusiu.
04O	5	3	04O	5	3		37960	Pašalinkite tokius vyrus ir tokias moteris, kad jie nesuteptų stovyklos, kurios viduryje Aš gyvenu’‘.
04O	5	4	04O	5	4		37970	Izraelitai taip ir padarė, ir juos apgyvendino už stovyklos ribų, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
04O	5	5	04O	5	5		37980	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	5	6	04O	5	6		37990	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarytų kurią nors nuodėmę, peržengtų Viešpaties įsakymą ir taip nusikalstų,
04O	5	7	04O	5	7		38000	tai jis prisipažins kaltas ir atlygins tam, kuriam nusikalto, atiduos tą patį daiktą ir, be to, pridės penktą dalį jo vertės.
04O	5	8	04O	5	8		38010	O jei nebūtų to, kuriam nusikalto, atiduos viską Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, neskaitant avino, kuris turi būti aukojamas, kad jis būtų sutaikintas.
04O	5	9	04O	5	9		38020	Visos aukos, kurias aukoja izraelitai, priklauso kunigui.
04O	5	10	04O	5	10		38030	Ką pavieniai asmenys aukoja šventykloje ir atiduoda kunigui, yra jo nuosavybė’ ‘‘.
04O	5	11	04O	5	11		38040	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	5	12	04O	5	12		38050	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei kieno žmona nusidėtų, būdama neištikima savo vyrui,
04O	5	13	04O	5	13		38060	ir kitas vyras gulėtų su ja ir ją suterštų, tačiau tai įvyktų slaptai ir būtų paslėpta nuo jos vyro akių, ir nebūtų liudytojų, nes ji nebūtų sugauta,
04O	5	14	04O	5	14		38070	ir jei pavydo dvasia apimtų vyrą, nepaisant ar žmona iš tiesų susitepusi, ar tai tik neteisingas įtarimas,
04O	5	15	04O	5	15		38080	jis ją turi atvesti pas kunigą ir aukoti už ją dešimtą efos dalį miežinių miltų; nepils ant jų aliejaus ir nedės smilkalų, nes tai pavydo auka, primenanti nedorybę.
04O	5	16	04O	5	16		38090	Kunigas ją atves ir pastatys Viešpaties akivaizdoje.
04O	5	17	04O	5	17		38100	Jis, paėmęs švento vandens moliniame inde, įmes į jį truputį dulkių nuo palapinės aslos.
04O	5	18	04O	5	18		38110	Kai moteris atsistos Viešpaties akivaizdoje, jis atidengs jos galvą ir paduos jai į ranką pavydo auką; pats gi laikys kartaus vandens, kuris neša prakeikimą,
04O	5	19	04O	5	19		38120	ir prisaikdins ją, sakydamas: ‘Jei neturėjai santykių su svetimu vyru, tau nekenks šitas kartus vanduo.
04O	5	20	04O	5	20		38130	Bet jei buvai neištikima savo vyrui ir susitepei gulėdama su kitu,
04O	5	21	04O	5	21		38140	Viešpats padarys tave prakeikimu tavo tautoje, ir tavo šlaunys ims pūti, o tavo pilvas išsipūs.
04O	5	22	04O	5	22		38150	Šitas vanduo, nešantis prakeikimą, teįeina į tavo vidų, kad tavo pilvas išsipūstų ir šlaunys imtų pūti’. Moteris atsakys: ‘Amen, amen’.
04O	5	23	04O	5	23		38160	Kunigas surašys tuos prakeikimus ir juos nuplaus karčiuoju vandeniu.
04O	5	24	04O	5	24		38170	Jis duos moteriai gerti kartaus vandens, nešančio prakeikimą, kad tas vanduo patektų į moters vidų.
04O	5	25	04O	5	25		38180	Tada kunigas paims iš jos rankų pavydo auką, ją siūbuos Viešpaties akivaizdoje ir aukos ant aukuro.
04O	5	26	04O	5	26		38190	Jis ims saują aukojamųjų miltų ir sudegins ant aukuro. Po to vėl duos moteriai gerti kartaus vandens.
04O	5	27	04O	5	27		38200	Kai ji išgers, jei ji yra nusikaltusi svetimavimu, prakeikimo vanduo, įėjęs į ją, išpūs jos pilvą, ir jos šlaunys ims pūti, ir moteris bus prakeikimas savo tautoje.
04O	5	28	04O	5	28		38210	O jei ji bus nekalta, jai nepakenks, ir ji galės pastoti.
04O	5	29	04O	5	29		38220	Toks yra pavydo įstatymas.
04O	5	30	04O	5	30		38230	Jei vyras apimtas pavydo dvasios atvestų žmoną Viešpaties akivaizdon ir kunigas padarytų visa, kas čia parašyta,
04O	5	31	04O	5	31		38240	vyras bus nekaltas, o moteris susilauks bausmės, jeigu bus nusikaltusi’ ‘‘.
04O	6	1	04O	6	1		38250	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	6	2	04O	6	2		38260	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarys nazarėno įžadą, kad pasišvęstų Viešpačiui,
04O	6	3	04O	6	3		38270	jis susilaikys nuo vyno ir stipraus gėrimo. Negers vynuogių sulčių nei jokio kito gėrimo, kas iš vynuogių išspaudžiama, nevalgys nei šviežių, nei džiovintų vynuogių.
04O	6	4	04O	6	4		38280	Visą laiką, kol yra įžadu pasišventęs Viešpačiui, nevalgys nieko, kas iš vynuogių, net sėklų ar odelės.
04O	6	5	04O	6	5		38290	Padaręs įžadą neskus galvos, kol pasibaigs įžado laikas. Visą savo pasišventimo laiką augins galvos plaukus.
04O	6	6	04O	6	6		38300	Per visą savo įžado laiką nepalies mirusio,
04O	6	7	04O	6	7		38310	net savo tėvu, motina, broliu ar seserimi nesusiteps, jei jie numirtų, nes įžado metu bus pasižadėjęs Dievui.
04O	6	8	04O	6	8		38320	Visą savo įžado laiką jis yra šventas Viešpačiui.
04O	6	9	04O	6	9		38330	Jei kas staiga mirtų šalia jo ir jis susiteptų, tada jis turės nusiskusti galvą septintą, apsivalymo, dieną.
04O	6	10	04O	6	10		38340	Aštuntą dieną atneš du balandžius ar du jaunus karvelius ir prie Susitikimo palapinės paduos juos kunigui.
04O	6	11	04O	6	11		38350	Kunigas vieną jų aukos už nuodėmę, o antrą­deginamąja auka, kad sutaikintų jį, nes jis susitepė mirusiu. Tą dieną jis pakartos įžadą
04O	6	12	04O	6	12		38360	ir atves metinį avinėlį aukai už kaltę. Ankstesnės dienos nebus įskaitytos, nes jo pasišventimas buvo suteptas.
04O	6	13	04O	6	13		38370	Tas yra nazarėno įstatymas. Pasibaigus įžado laikui, jį atves prie Susitikimo palapinės durų,
04O	6	14	04O	6	14		38380	kur jis aukos auką Viešpačiui: metinį sveiką avinėlį deginamajai aukai, metinę sveiką avelę aukai už nuodėmę ir sveiką aviną padėkos aukai,
04O	6	15	04O	6	15		38390	taip pat apšlakstytą aliejumi neraugintos duonos pintinę, neraugintų bandelių, apteptų aliejumi, ir geriamąją auką.
04O	6	16	04O	6	16		38400	Kunigas aukos Viešpačiui auką už nuodėmę ir deginamąją auką.
04O	6	17	04O	6	17		38410	Aviną aukos kaip padėkos auką Viešpačiui, kartu su neraugintos duonos pintine ir geriamąja auka.
04O	6	18	04O	6	18		38420	Tada prie Susitikimo palapinės durų nuskus nazarėnui plaukus; ir kunigas jo plaukus sudegins su padėkos auka.
04O	6	19	04O	6	19		38430	Kunigas, paėmęs išvirtą avino petį, vieną neraugintą bandelę iš pintinės bei neraugintą paplotį, įdės į nazarėno rankas po to, kai jo galva bus nuskusta.
04O	6	20	04O	6	20		38440	Paskui, paėmęs iš nazarėno rankų, jis siūbuos viską Viešpaties akivaizdoje. Visi pašvęstieji daiktai priklausys kunigui. Po to nazarėnas galės gerti vyną.
04O	6	21	04O	6	21		38450	Toks yra nazarėno, kuris davė įžadą, įstatymas ir auka Viešpačiui, neskaičiuojant to, ką jis aukos pagal savo įžadą, kad išpildytų pasišventimo įstatymą’ ‘‘.
04O	6	22	04O	6	22		38460	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	6	23	04O	6	23		38470	‘‘Pasakyk Aaronui ir jo sūnums laiminti izraelitus tokiais žodžiais:
04O	6	24	04O	6	24		38480	‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave.
04O	6	25	04O	6	25		38490	Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.
04O	6	26	04O	6	26		38500	Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę’.
04O	6	27	04O	6	27		38510	Jie šauksis mano vardo izraelitams, ir Aš juos laiminsiu’‘.
04O	7	1	04O	7	1		38520	Tą dieną, kai pabaigė statyti palapinę ir Mozė patepė ir pašventino ją ir visus jos reikmenis, taip pat aukurą ir visus jo daiktus,
04O	7	2	04O	7	2		38530	Izraelio giminių kunigaikščiai aukojo
04O	7	3	04O	7	3		38540	Viešpačiui šešis dengtus vežimus ir dvylika jaučių. (Po vežimą nuo dviejų kunigaikščių ir nuo kiekvieno po jautį.) Visa tai jie atgabeno prie palapinės.
04O	7	4	04O	7	4		38550	Viešpats sakė Mozei:
04O	7	5	04O	7	5		38560	‘‘Imk tas aukas palapinės reikalams ir skirstyk levitams pagal jų pareigas’‘.
04O	7	6	04O	7	6		38570	Mozė paskirstė vežimus ir jaučius levitams.
04O	7	7	04O	7	7		38580	Du vežimus ir keturis jaučius jis davė Geršono sūnums.
04O	7	8	04O	7	8		38590	Keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario sūnums. Jų vyresnysis buvo kunigo Aarono sūnus Itamaras.
04O	7	9	04O	7	9		38600	Kehato sūnums nedavė vežimų nei jaučių, nes jiems patikėta Švenčiausioji turi būti nešama ant pečių.
04O	7	10	04O	7	10		38610	Aukuro patepimo dieną giminių kunigaikščiai aukojo aukuro reikalams.
04O	7	11	04O	7	11		38620	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Kunigaikščiai kiekvienas savo dieną teaukoja aukuro pašventimui skirtas aukas’‘.
04O	7	12	04O	7	12		38630	Pirmą dieną aukojo Aminadabo sūnus Naasonas iš Judo giminės.
04O	7	13	04O	7	13		38640	Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį,­abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	14	04O	7	14		38650	be to, auksinis indelis, sveriąs dešimt šekelių, pilnas smilkalų;
04O	7	15	04O	7	15		38660	jautis, avinas ir metinis avinėlis deginamajai aukai;
04O	7	16	04O	7	16		38670	ožys aukai už nuodėmę;
04O	7	17	04O	7	17		38680	du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai padėkos aukai. Tai buvo Aminadabo sūnaus Naasono auka.
04O	7	18	04O	7	18		38690	Antrą dieną aukojo Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės kunigaikštis:
04O	7	19	04O	7	19		38700	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	20	04O	7	20		38710	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	21	04O	7	21		38720	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	22	04O	7	22		38730	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	23	04O	7	23		38740	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cuaro sūnaus Netanelio auka.
04O	7	24	04O	7	24		38750	Trečią dieną aukojo Zabulono sūnų kunigaikštis, Helono sūnus Eliabas:
04O	7	25	04O	7	25		38760	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	26	04O	7	26		38770	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	27	04O	7	27		38780	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	28	04O	7	28		38790	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	29	04O	7	29		38800	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius, penkis metinius avinėlius. Tai buvo Helono sūnaus Eliabo auka.
04O	7	30	04O	7	30		38810	Ketvirtą dieną aukojo Rubeno sūnų kunigaikštis, Šedeūro sūnus Elicūras:
04O	7	31	04O	7	31		38820	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	32	04O	7	32		38830	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	33	04O	7	33		38840	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	34	04O	7	34		38850	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	35	04O	7	35		38860	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Šedeūro sūnaus Elicūro auka.
04O	7	36	04O	7	36		38870	Penktą dieną aukojo Simeono sūnų kunigaikštis, Cūrišadajo sūnus Šelumielis:
04O	7	37	04O	7	37		38880	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	38	04O	7	38		38890	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	39	04O	7	39		38900	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	40	04O	7	40		38910	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	41	04O	7	41		38920	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio auka.
04O	7	42	04O	7	42		38930	Šeštą dieną aukojo Gado sūnų kunigaikštis, Deuelio sūnus Elja-safas:
04O	7	43	04O	7	43		38940	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	44	04O	7	44		38950	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	45	04O	7	45		38960	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	46	04O	7	46		38970	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	47	04O	7	47		38980	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Deuelio sūnaus Eljasafo auka.
04O	7	48	04O	7	48		38990	Septintą dieną aukojo Efraimo sūnų kunigaikštis, Amihudo sūnus Elišama:
04O	7	49	04O	7	49		39000	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	50	04O	7	50		39010	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	51	04O	7	51		39020	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	52	04O	7	52		39030	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	53	04O	7	53		39040	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amihudo sūnaus Elišamos auka.
04O	7	54	04O	7	54		39050	Aštuntą dieną aukojo Manaso sūnų kunigaikštis, Pedacūro sūnus Gamelielis:
04O	7	55	04O	7	55		39060	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	56	04O	7	56		39070	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	57	04O	7	57		39080	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	58	04O	7	58		39090	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	59	04O	7	59		39100	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio auka.
04O	7	60	04O	7	60		39110	Devintą dieną aukojo Benjamino sūnų kunigaikštis, Gideonio sūnus Abidanas:
04O	7	61	04O	7	61		39120	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	62	04O	7	62		39130	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	63	04O	7	63		39140	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	64	04O	7	64		39150	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	65	04O	7	65		39160	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Gideonio sūnaus Abidano auka.
04O	7	66	04O	7	66		39170	Dešimtą dieną aukojo Dano sūnų kunigaikštis, Amišadajo sūnus Ahiezeras:
04O	7	67	04O	7	67		39180	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	68	04O	7	68		39190	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	69	04O	7	69		39200	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	70	04O	7	70		39210	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	71	04O	7	71		39220	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero auka.
04O	7	72	04O	7	72		39230	Vienuoliktą dieną aukojo Ašero sūnų kunigaikštis, Ochrano sūnus Pagielis:
04O	7	73	04O	7	73		39240	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	74	04O	7	74		39250	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	75	04O	7	75		39260	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	76	04O	7	76		39270	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	77	04O	7	77		39280	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Ochrano sūnaus Pagielio auka.
04O	7	78	04O	7	78		39290	Dvyliktą dieną aukojo Neftalio sūnų kunigaikštis, Enano sūnus Ahyra:
04O	7	79	04O	7	79		39300	sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;
04O	7	80	04O	7	80		39310	auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;
04O	7	81	04O	7	81		39320	jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;
04O	7	82	04O	7	82		39330	ožį aukai už nuodėmę;
04O	7	83	04O	7	83		39340	padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Enano sūnaus Ahyros auka.
04O	7	84	04O	7	84		39350	Tos buvo Izraelio kunigaikščių aukos aukuro pašventinimo proga: dvylika sidabrinių dubenių, dvylika sidabrinių taurių, dvylika auksinių indelių.
04O	7	85	04O	7	85		39360	Kadangi dubuo svėrė šimtą trisdešimt šekelių sidabro ir kiekviena taurė septyniasdešimt šekelių, tai visi sidabriniai indai svėrė du tūkstančius keturis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį.
04O	7	86	04O	7	86		39370	Dvylika auksinių indelių, kurie buvo pilni smilkalų, kiekvienas svėrė po dešimt šekelių; viso aukso buvo šimtas dvidešimt šekelių.
04O	7	87	04O	7	87		39380	Jaučių deginamajai aukai buvo dvylika, avinų dvylika, metinių avinėlių dvylika kartu su duonos auka; aukai už nuodėmę buvo dvylika ožių.
04O	7	88	04O	7	88		39390	Padėkos aukai buvo dvidešimt keturi jaučiai, šešiasdešimt avinų, šešiasdešimt ožių ir šešiasdešimt metinių avinėlių. Tos aukos buvo duotos aukuro pašventinimui po to, kai jis buvo pateptas.
04O	7	89	04O	7	89		39400	Kai Mozė įėjo į Susitikimo palapinę kalbėtis su Dievu, jis girdėjo balsą nuo dangčio, kuris buvo ant Sandoros skrynios tarp dviejų cherubų. Iš ten Dievas kalbėjo su juo.
04O	8	1	04O	8	1		39410	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	8	2	04O	8	2		39420	‘‘Sakyk Aaronui, kad jis sustatytų lempas taip, kad visos degtų žvakidės priekyje’‘.
04O	8	3	04O	8	3		39430	Aaronas sustatė lempas, kad jos degtų žvakidės priekyje, kaip Viešpats įsakė Mozei.
04O	8	4	04O	8	4		39440	Visa žvakidė buvo nukalta iš aukso, pagal Viešpaties Mozei parodytą pavyzdį.
04O	8	5	04O	8	5		39450	Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:
04O	8	6	04O	8	6		39460	‘‘Imk levitus iš Izraelio vaikų ir apvalyk juos,
04O	8	7	04O	8	7		39470	apšlakstydamas apvalomuoju vandeniu, liepk nusiskusti plaukus nuo viso kūno ir išsiplauti drabužius, tai jie bus apvalyti.
04O	8	8	04O	8	8		39480	Jie ims veršį ir duonos aukai­ aliejumi apšlakstytų smulkių miltų, ir kitą veršį­aukai už nuodėmę.
04O	8	9	04O	8	9		39490	Sušauk izraelitus ir pastatyk levitus prie Susitikimo palapinės.
04O	8	10	04O	8	10		39500	Tu pastatysi levitus prieš Viešpatį, ir izraelitai uždės ant jų rankas.
04O	8	11	04O	8	11		39510	Aaronas paaukos levitus Viešpačiui, kaip Izraelio vaikų auką, kad jie tarnautų Jam.
04O	8	12	04O	8	12		39520	Levitai uždės rankas ant veršių galvų, kurių vieną paaukosi kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką; taip levitai bus sutaikinti.
04O	8	13	04O	8	13		39530	Pastatyk levitus prieš Aaroną ir jo sūnus ir paaukok juos Viešpačiui;
04O	8	14	04O	8	14		39540	išskirk levitus iš izraelitų, kad jie būtų mano.
04O	8	15	04O	8	15		39550	Po to jie tarnaus man Susitikimo palapinėje. Taip jie bus apvalyti ir pašvęsti man,
04O	8	16	04O	8	16		39560	nes jie visi yra man atiduoti vietoje izraelitų pirmagimių,
04O	8	17	04O	8	17		39570	kadangi visi izraelitų pirmagimiai yra mano­žmonės ir gyvuliai. Aš juos pašvenčiau sau nuo tos dienos, kai išžudžiau egiptiečių pirmagimius.
04O	8	18	04O	8	18		39580	Aš paėmiau levitus vietoje izraelitų pirmagimių
04O	8	19	04O	8	19		39590	ir pavedžiau juos Aarono ir jo sūnų priežiūrai, kad tarnautų man Susitikimo palapinėje ir sutaikintų izraelitus. Taip izraelitai bus apsaugoti nuo sunaikinimo, kuris ištiktų juos, jei kas iš jų išdrįstų artintis prie šventyklos’‘.
04O	8	20	04O	8	20		39600	Mozė, Aaronas ir izraelitai pasielgė su levitais taip, kaip Viešpats įsakė Mozei:
04O	8	21	04O	8	21		39610	juos apvalė, jie išsiplovė savo drabužius, o Aaronas paaukojo juos kaip auką Viešpačiui ir sutaikino.
04O	8	22	04O	8	22		39620	Po to levitai ėjo į Susitikimo palapinę ir atliko jiems skirtą tarnystę Aarono ir jo sūnų priežiūroje.
04O	8	23	04O	8	23		39630	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	8	24	04O	8	24		39640	‘‘Toks yra įstatymas levitams: dvidešimt penkerių metų ir vyresni tarnaus Susitikimo palapinėje,
04O	8	25	04O	8	25		39650	o, sulaukę penkiasdešimties metų amžiaus, jie nebetarnaus.
04O	8	26	04O	8	26		39660	Jie padės savo broliams saugoti Susitikimo palapinę, bet nedirbs jokio darbo. Tai įsakymas levitams, liečiąs jų tarnystę’‘.
04O	9	1	04O	9	1		39670	Izraelitams išėjus iš Egipto, antraisiais metais, pirmą mėnesį Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje:
04O	9	2	04O	9	2		39680	‘‘Tegul izraelitai švenčia Paschą jai skirtu metu,
04O	9	3	04O	9	3		39690	šio mėnesio keturioliktos dienos vakare, laikydamiesi visų apeigų ir nurodymų’‘.
04O	9	4	04O	9	4		39700	Mozė pasakė izraelitams, kad jie turi švęsti Paschą.
04O	9	5	04O	9	5		39710	Jie ją šventė pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare prie Sinajaus kalno. Izraelitai darė visa, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
04O	9	6	04O	9	6		39720	Kai kurie buvo susitepę žmogaus lavonu ir tą dieną negalėjo švęsti Paschos. Jie atėjo pas Mozę bei Aaroną ir jiems tarė:
04O	9	7	04O	9	7		39730	‘‘Mes susitepę mirusiu. Ar dėl to mes neturime teisės aukoti Viešpačiui kartu su visais izraelitais?’‘
04O	9	8	04O	9	8		39740	Mozė jiems atsakė: ‘‘Palaukite, aš paklausiu, ką Viešpats pasakys šiuo reikalu’‘.
04O	9	9	04O	9	9		39750	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	9	10	04O	9	10		39760	‘‘Jei kas iš izraelitų susiteptų mirusiu ar būtų kelionėje, tešvenčia Paschą
04O	9	11	04O	9	11		39770	antro mėnesio keturioliktos dienos vakare, valgydamas neraugintą duoną su karčiomis žolėmis;
04O	9	12	04O	9	12		39780	nieko nepaliks ligi ryto ir nė vieno avinėlio kaulo nesulaužys; laikysis visų Paschos nuostatų.
04O	9	13	04O	9	13		39790	O jei kas nesuteptas ir nekeliaudamas nešvęstų Paschos, tas bus išnaikintas iš savo tautos, nes neaukojo Viešpačiui skirtu laiku; jis atsakys už savo nuodėmę.
04O	9	14	04O	9	14		39800	Jei tarp jūsų būtų svetimšalis ar ateivis, kuris norėtų švęsti Paschą, tešvenčia ją Viešpačiui, laikydamasis tų pačių apeigų ir nurodymų. Jums ir ateiviui yra tas pats įstatymas’‘.
04O	9	15	04O	9	15		39810	Tą dieną, kai buvo pastatyta Liudijimo palapinė, ją apdengė debesis, o naktį virš palapinės buvo tarsi ugnies liepsna.
04O	9	16	04O	9	16		39820	Taip buvo visą laiką: dieną ją dengė debesis, o naktį­tarsi liepsna.
04O	9	17	04O	9	17		39830	Kai palapinę dengiąs debesis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo; toje vietoje, kur debesis nusileisdavo, izraelitai statydavo stovyklą.
04O	9	18	04O	9	18		39840	Pagal Viešpaties įsakymą jie keliaudavo ir Jam įsakius ištiesdavo palapines. Kol debesis dengė palapinę, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje.
04O	9	19	04O	9	19		39850	Jei debesis virš palapinės pasilikdavo ilgą laiką, izraelitai nekeliaudavo.
04O	9	20	04O	9	20		39860	Kartais debesis virš palapinės likdavo tik kelias dienas. Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo.
04O	9	21	04O	9	21		39870	Jei debesis stovėdavo virš palapinės tik vieną naktį ir, dienai brėkštant, pakildavo, jie keliaudavo toliau; jei debesis pakildavo, jie iškeliaudavo ar dieną, ar naktį.
04O	9	22	04O	9	22		39880	O jei dvi dienas ar visą mėnesį, ar metus debesis pasilikdavo ant palapinės, izraelitai pasilikdavo toje pačioje vietoje; kai tik debesis pakildavo, jie keldavosi iš stovyklos.
04O	9	23	04O	9	23		39890	Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. Jie laikėsi Viešpaties per Mozę duoto įsakymo.
04O	10	1	04O	10	1		39900	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	10	2	04O	10	2		39910	‘‘Padaryk du sidabrinius trimitus, kad galėtum sušaukti žmones ir jiems pranešti, kai reikės keltis iš stovyklos.
04O	10	3	04O	10	3		39920	Sutrimitavus abiem trimitais, visa tauta susirinks pas tave prie Susitikimo palapinės.
04O	10	4	04O	10	4		39930	Jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai.
04O	10	5	04O	10	5		39940	Kai trimituos pavojų, pirmieji pakils tie, kurie stovyklauja rytų pusėje.
04O	10	6	04O	10	6		39950	Trimituojant pavojų antrą sykį, pajudės pietuose esančios stovyklos. Pavojaus ženklą trimituosite skelbdami kelionės pradžią.
04O	10	7	04O	10	7		39960	Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą.
04O	10	8	04O	10	8		39970	Trimituos Aarono sūnūs, kunigai; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms.
04O	10	9	04O	10	9		39980	Jei eisite į karą savo žemėje prieš tuos, kurie jus spaudžia, trimituokite pavojų. Viešpats, jūsų Dievas, prisimins jus ir išgelbės iš jūsų priešų.
04O	10	10	04O	10	10		39990	Jūsų džiaugsmo dieną, šventės dieną ir pirmą mėnesio dieną, trimituokite prie deginamųjų ir padėkos aukų kaip atminimą Dievui. Aš, Viešpats, jūsų Dievas’‘.
04O	10	11	04O	10	11		40000	Antraisiais metais, antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Liudijimo palapinės,
04O	10	12	04O	10	12		40010	ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje.
04O	10	13	04O	10	13		40020	Tai buvo pirmoji jų kelionė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
04O	10	14	04O	10	14		40030	Pirmieji ėjo Judo giminės žmonės tvarkingais būriais. Jų vadas buvo Aminadabo sūnus Naasonas.
04O	10	15	04O	10	15		40040	Isacharo giminės pulkų vadas buvo Cuaro sūnus Netanelis.
04O	10	16	04O	10	16		40050	Zabulono giminės pulkų vadas buvo Helono sūnus Eliabas.
04O	10	17	04O	10	17		40060	Po to buvo išardyta palapinė, kuria nešini ėjo Geršono ir Merario sūnūs.
04O	10	18	04O	10	18		40070	Paskui juos keliavo Rubeno pulkai. Jų vadas buvo Šedeūro sūnus Elicūras.
04O	10	19	04O	10	19		40080	Simeono giminės pulkų vadas buvo Cūrišadajo sūnus Šelumielis.
04O	10	20	04O	10	20		40090	Gado giminės pulkų vadas buvo Deuelio sūnus Eljasafas.
04O	10	21	04O	10	21		40100	Po to ėjo Kehato sūnūs, kurie nešė Švenčiausiąją. Kai jie nuėjo, palapinė buvo jau pastatyta.
04O	10	22	04O	10	22		40110	Toliau ėjo Efraimo giminės pulkai, kuriems vadovavo Amihudo sūnus Elišama.
04O	10	23	04O	10	23		40120	Manaso giminės pulkų vadas buvo Pedacūro sūnus Gamelielis.
04O	10	24	04O	10	24		40130	Benjamino giminės pulkų vadas buvo Gideonio sūnus Abidanas.
04O	10	25	04O	10	25		40140	Paskutiniai iš stovyklos iškeliavo Dano pulkai. Jiems vadovavo Amišadajo sūnus Ahiezeras.
04O	10	26	04O	10	26		40150	Ašero giminės pulkų vadas buvo Ochrano sūnus Pagielis.
04O	10	27	04O	10	27		40160	Neftalio giminės pulkų vadas buvo Enano sūnus Ahyra.
04O	10	28	04O	10	28		40170	Tokia tvarka ėjo Izraelio vaikų pulkai, kai keldavosi iš vienos vietos į kitą.
04O	10	29	04O	10	29		40180	Mozė sakė savo žmonos broliui Hobabui, midjaniečio Reuelio sūnui: ‘‘Mes eisime į vietą, kurią Viešpats mums pažadėjo. Keliauk su mumis, mes tau gera darysime, nes Viešpats pažadėjo Izraeliui gerovę’‘.
04O	10	30	04O	10	30		40190	Tas jam atsakė: ‘‘Aš nekeliausiu su jumis, bet grįšiu į savo šalį, kurioje gimiau’‘.
04O	10	31	04O	10	31		40200	Mozė atsakė: ‘‘Nepalik mūsų, nes tu geriausiai žinai, kaip mes turime įsikurti dykumoje; tu būsi mums vietoje akių.
04O	10	32	04O	10	32		40210	Jei pasiliksi su mumis, duosime tau, ką mums Viešpats duos’‘.
04O	10	33	04O	10	33		40220	Jie keliavo nuo Sinajaus kalno tris dienas, ir Viešpaties Sandoros skrynia buvo nešama pirma jų į stovyklai paskirtą vietą.
04O	10	34	04O	10	34		40230	Viešpaties debesis rodė jiems kelią, keliaujant dienos metu.
04O	10	35	04O	10	35		40240	Sandoros skrynią pakeliant kelionei, Mozė tardavo: ‘‘Viešpatie! Teišsisklaido Tavo priešai ir bėga nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs nekenčia’‘.
04O	10	36	04O	10	36		40250	Kai sustodavo, jis tardavo: ‘‘Sugrįžk, Viešpatie, pas Izraelio tūkstančių tūkstančius!’‘
04O	11	1	04O	11	1		40260	Izraelitai murmėjo prieš Viešpatį, ir Viešpačiui tai nepatiko. Tai išgirdęs, Viešpats užsirūstino, Jo ugnis užsidegė tarp jų ir ėmė naikinti stovyklos pakraštį.
04O	11	2	04O	11	2		40270	Tauta šaukėsi Mozės ir, kai Mozė pasimeldė Viešpačiui, ugnis užgeso.
04O	11	3	04O	11	3		40280	Jie praminė tą vietą Tabera, nes Viešpaties ugnis degė tarp jų.
04O	11	4	04O	11	4		40290	Kartu keliavo daug svetimšalių, kurie pasidavė geiduliams; su jais drauge verkė ir izraelitai, sakydami: ‘‘Kas duos mums mėsos?
04O	11	5	04O	11	5		40300	Atsimename žuvis, kurias valgėme Egipte ir jos mums nieko nekainavo; taip pat prisimename agurkus, melionus, porus, svogūnus ir česnakus.
04O	11	6	04O	11	6		40310	Dabar mūsų sielos išseko, nes mūsų akys nieko kito nemato­tiktai maną’‘.
04O	11	7	04O	11	7		40320	Mana buvo geltona ir panaši į kalendros sėklas.
04O	11	8	04O	11	8		40330	Žmonės vaikščiojo aplinkui ir ją rinkosi, malė girnomis ar susitrindavo grūstuvuose, virė puoduose ir kepė iš jos papločius; jos skonis buvo panašus į ragaišio su aliejumi skonį.
04O	11	9	04O	11	9		40340	Nusileidžiant naktį ant stovyklos rasai, krisdavo ir mana.
04O	11	10	04O	11	10		40350	Mozė išgirdo, kaip žmonės verkia savo šeimose prie palapinių angų. Viešpaties rūstybė smarkiai užsidegė, Mozė taip pat buvo nepatenkintas.
04O	11	11	04O	11	11		40360	Jis skundėsi Viešpačiui: ‘‘Kam vargini savo tarną? Kodėl nerandu malonės Tavo akyse? Ir kodėl uždėjai man visos šitos tautos naštą?
04O	11	12	04O	11	12		40370	Argi šita tauta yra mano vaikai, ar aš ją pagimdžiau, kad man sakai: ‘Nunešk juos, paėmęs į glėbį, kaip auklė nešioja kūdikį, į žemę, kurią Tu pažadėjai jų tėvams?’
04O	11	13	04O	11	13		40380	Iš kur aš imsiu mėsos, kad pasotinčiau tokią daugybę? Jie rauda ir šaukia: ‘Duok mums mėsos!’
04O	11	14	04O	11	14		40390	Aš negaliu vienas nešti visos šitos tautos, nes man tai per sunku.
04O	11	15	04O	11	15		40400	Jeigu taip su manimi elgiesi, geriau nužudyk mane, jei atradau malonę Tavo akyse, kad nebūčiau varginamas tokių didelių bėdų’‘.
04O	11	16	04O	11	16		40410	Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Surink septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų, apie kuriuos žinai, kad jie yra tautos vadovai, nuvesk juos prie Susitikimo palapinės ir atsistok ten kartu su jais.
04O	11	17	04O	11	17		40420	Aš nužengsiu ir kalbėsiu su tavimi, paimsiu dvasios, kuri yra ant tavęs, ir suteiksiu jiems, kad jie kartu su tavimi neštų tautos naštą ir tau nereikėtų nešti vienam.
04O	11	18	04O	11	18		40430	O tautai sakyk: ‘Pasišventinkite ir rytoj valgysite mėsos, nes Viešpats išgirdo jūsų verksmą, kai sakėte: ‘Kas mums duos mėsos? Gera mums buvo Egipte’. Viešpats jums duos mėsos, ir jūs valgysite.
04O	11	19	04O	11	19		40440	Ne vieną dieną, ne dvi dienas, ne penkias dienas, ne dešimt dienų ir ne dvidešimt dienų,
04O	11	20	04O	11	20		40450	bet visą mėnesį, kol nebegalėsite į ją net pažiūrėti; jūs paniekinote Viešpatį, kuris yra tarp jūsų, ir raudojote Jo akivaizdoje, sakydami: ‘Kodėl mes išėjome iš Egipto?’ ‘‘
04O	11	21	04O	11	21		40460	Mozė tarė: ‘‘Šitos tautos yra šeši šimtai tūkstančių pajėgių vyrų, ir Tu sakai, kad duosi jiems visą mėnesį valgyti mėsos?
04O	11	22	04O	11	22		40470	Argi mes turėsime papjauti avis ir jaučius, kad užtektų visiems? Ar susirinks visos jūros žuvys, kad juos pasotintų?’‘
04O	11	23	04O	11	23		40480	Viešpats atsakė jam: ‘‘Argi Viešpaties ranka sutrumpėjo? Dabar matysi, ar mano žodžiai išsipildys, ar ne’‘.
04O	11	24	04O	11	24		40490	Mozė nuėjo ir pasakė tautai Viešpaties žodžius. Jis surinko septyniasdešimt izraelitų vyresniųjų ir juos sustatė prie palapinės.
04O	11	25	04O	11	25		40500	Viešpats nužengė debesyje ir jam kalbėjo. Ir Jis paėmė dvasios, kuri buvo ant Mozės, ir davė septyniasdešimčiai vyresniųjų. Kai ant jų nusileido dvasia, jie pradėjo pranašauti ir nepaliovė.
04O	11	26	04O	11	26		40510	Stovykloje buvo pasilikę du vyrai, vienas vardu Eldadas, o kitas­Medadas. Ir jie gavo tos dvasios, nes ir juodu buvo įtraukti į sąrašą, bet nebuvo atėję prie palapinės. Jie pradėjo pranašauti stovykloje.
04O	11	27	04O	11	27		40520	Vienas jaunuolis atbėgo ir pranešė Mozei: ‘‘Eldadas ir Medadas pranašauja stovykloje!’‘
04O	11	28	04O	11	28		40530	Nūno sūnus Jozuė, Mozės tarnas, tarė: ‘‘Mano valdove Moze, uždrausk jiems!’‘
04O	11	29	04O	11	29		40540	Bet jis atsakė: ‘‘Ar tu pavydi dėl manęs? O, kad visa Viešpaties tauta pranašautų ir kad Viešpats duotų kiekvienam savo dvasios!’‘
04O	11	30	04O	11	30		40550	Mozė ir Izraelio vyresnieji sugrįžo į stovyklą.
04O	11	31	04O	11	31		40560	Pakilo Viešpaties siųstas vėjas ir atnešė putpelių. Jų tiek prikrito aplinkui stovyklą, kiek galima apeiti per dvi dienas ir dvi uolektys nuo žemės.
04O	11	32	04O	11	32		40570	Žmonės rinko putpeles visą tą dieną ir naktį ir dar kitą dieną, ir kiekvienas prisirinko nemažiau kaip dešimt homerų; jas džiovino aplink stovyklą.
04O	11	33	04O	11	33		40580	Mėsa tebebuvo jiems tarp dantų, ir jie dar nebuvo jos suvalgę, kai Viešpaties rūstybė užsidegė prieš tautą, ir Jis ištiko juos dideliu maru.
04O	11	34	04O	11	34		40590	Ta vieta buvo pavadinta Kibrot Taavos kapinėmis, nes ten palaidojo žmones, kurie buvo pasidavę geiduliams.
04O	11	35	04O	11	35		40600	Išėję iš Kibrot Taavos kapinių, jie nukeliavo į Hacerotą ir ten sustojo.
04O	12	1	04O	12	1		40610	Mirjama ir Aaronas priekaištavo Mozei dėl jo vedybų, nes jis buvo vedęs etiopę.
04O	12	2	04O	12	2		40620	Jie sakė: ‘‘Argi Viešpats kalbėjo tik per vieną Mozę? Argi Jis nekalbėjo taip pat ir per mus?’‘ Viešpats tai išgirdo.
04O	12	3	04O	12	3		40630	Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje.
04O	12	4	04O	12	4		40640	Viešpats staiga prabilo į Mozę, Aaroną bei Mirjamą: ‘‘Jūs trys išeikite prie Susitikimo palapinės’‘. Jiems išėjus,
04O	12	5	04O	12	5		40650	Viešpats nužengė debesies stulpe ir, stovėdamas palapinės įėjime, pašaukė Aaroną ir Mirjamą. Kai juodu priėjo,
04O	12	6	04O	12	6		40660	Jis tarė jiems: ‘‘Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.
04O	12	7	04O	12	7		40670	Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose.
04O	12	8	04O	12	8		40680	Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?’‘
04O	12	9	04O	12	9		40690	Užsirūstinęs Viešpats pasitraukė.
04O	12	10	04O	12	10		40700	Pasitraukė ir debesis nuo palapinės. Staiga Mirjamą išbėrė raupsai, ji pabalo kaip sniegas. Aaronas, pažvelgęs į ją ir pamatęs ją apdengtą raupsais,
04O	12	11	04O	12	11		40710	tarė Mozei: ‘‘Maldauju, mano valdove, tenepasilieka ant mudviejų ši nuodėmė, kurią padarėme per savo kvailumą.
04O	12	12	04O	12	12		40720	Tenebūna ji kaip kūdikis, negyvas gimęs, kurio kūno dalis jau sugedus’‘.
04O	12	13	04O	12	13		40730	Mozė šaukėsi Viešpaties: ‘‘Maldauju, o Dieve, išgydyk ją’‘.
04O	12	14	04O	12	14		40740	Viešpats jam atsakė: ‘‘Jei jos tėvas būtų spjovęs jai į veidą, argi ji nebūtų turėjusi rausti bent septynias dienas? Tebūna atskirta septynias dienas nuo stovyklos ir paskui bus pašaukta atgal’‘.
04O	12	15	04O	12	15		40750	Mirjama buvo septynias dienas atskirta nuo stovyklos, ir tauta nepajudėjo iš vietos, kol Mirjama nebuvo pašaukta atgal.
04O	12	16	04O	12	16		40760	Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje.
04O	13	1	04O	13	1		40770	Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	13	2	04O	13	2		40780	‘‘Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams’‘.
04O	13	3	04O	13	3		40790	Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį:
04O	13	4	04O	13	4		40800	Rubeno giminės­Zakūro sūnų Šamūvą,
04O	13	5	04O	13	5		40810	Simeono giminės­Horio sūnų Šafatą,
04O	13	6	04O	13	6		40820	Judo giminės­Jefunės sūnų Kalebą,
04O	13	7	04O	13	7		40830	Isacharo giminės­Juozapo sūnų Igalą,
04O	13	8	04O	13	8		40840	Efraimo giminės­Nūno sūnų Ozėją,
04O	13	9	04O	13	9		40850	Benjamino giminės­Rafuvo sūnų Paltį,
04O	13	10	04O	13	10		40860	Zabulono giminės­Sodžio sūnų Gadielį,
04O	13	11	04O	13	11		40870	iš Juozapo sūnų, Manaso giminės­ Susio sūnų Gadį,
04O	13	12	04O	13	12		40880	Dano giminės­Gemalio sūnų Amielį,
04O	13	13	04O	13	13		40890	Ašero giminės­Mykolo sūnų Setūrą,
04O	13	14	04O	13	14		40900	Neftalio giminės­Vofsio sūnų Nachbį,
04O	13	15	04O	13	15		40910	Gado giminės­Machio sūnų Geuelį.
04O	13	16	04O	13	16		40920	Tai vardai vyrų, kuriuos Mozė pasiuntė išžvalgyti kraštą. Nūno sūnų Ozėją jis pavadino Jozue.
04O	13	17	04O	13	17		40930	Mozė, siųsdamas juos į Kanaano šalį, tarė jiems: ‘‘Pradėkite šalies pietuose ir, nuėję į kalnus,
04O	13	18	04O	13	18		40940	apžiūrėkite žemę ir žmones, kurie ten gyvena: ar jie galingi, ar silpni, ar jų mažai, ar daug;
04O	13	19	04O	13	19		40950	ar pati žemė gera, ar bloga; kokie miestai, ar turi mūro sienas, ar ne;
04O	13	20	04O	13	20		40960	ar žemė derlinga, ar nualinta, ar miškinga, ar ne. Būkite drąsūs ir mums atneškite tos žemės vaisių’‘. Buvo metas, kada skinamos pirmosios vynuogės.
04O	13	21	04O	13	21		40970	Jie nuėję išžvalgė žemę nuo Cino dykumos iki Rehobo, kur einama į Lebo Hamatą.
04O	13	22	04O	13	22		40980	Jie patraukė į pietus ir atėjo į Hebroną, kur gyveno Anako sūnūs Ahimanas, Šešajas ir Talmajas. Hebronas įkurtas septyneriais metais anksčiau už Egipto miestą Coaną.
04O	13	23	04O	13	23		40990	Nuėję prie Eškolo upelio, nupjovė šaką su viena keke vynuogių, ir du vyrai ją nešė ant karties. Taip pat paėmė granato vaisių ir figų iš tos vietos,
04O	13	24	04O	13	24		41000	kuri buvo pavadinta Eškolu, nes ten Izraelio vaikai nupjovė vynuogių kekę.
04O	13	25	04O	13	25		41010	Žvalgai, apėję visą šalį, sugrįžo po keturiasdešimties dienų
04O	13	26	04O	13	26		41020	pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius.
04O	13	27	04O	13	27		41030	Jie sakė: ‘‘Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai;
04O	13	28	04O	13	28		41040	bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių.
04O	13	29	04O	13	29		41050	Amalekiečiai gyvena pietuose, hetitai, jebusiečiai ir amoritai kalnuose, kanaaniečiai prie jūros ir Jordano slėnyje’‘.
04O	13	30	04O	13	30		41060	Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: ‘‘Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti’‘.
04O	13	31	04O	13	31		41070	Bet vyrai, buvę su juo, sakė: ‘‘Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės’‘.
04O	13	32	04O	13	32		41080	Ir jie skleidė tarp Izraelio vaikų blogus atsiliepimus apie tą žemę, kurią buvo išžvalgę, kalbėdami: ‘‘Žemė, kurią išžvalgėme, ryja savo gyventojus, o žmonės, kuriuos matėme, yra labai aukšto ūgio.
04O	13	33	04O	13	33		41090	Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse’‘.
04O	14	1	04O	14	1		41100	Visa tauta pakėlė balsus ir raudojo tą naktį.
04O	14	2	04O	14	2		41110	Jie murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: ‘‘Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje dykumoje.
04O	14	3	04O	14	3		41120	Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į Egiptą?’‘
04O	14	4	04O	14	4		41130	Jie tarėsi: ‘‘Išsirinkime vadą ir grįžkime į Egiptą’‘.
04O	14	5	04O	14	5		41140	Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą Izraelio vaikų susirinkimą.
04O	14	6	04O	14	6		41150	Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus
04O	14	7	04O	14	7		41160	ir kalbėjo izraelitams: ‘‘Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera.
04O	14	8	04O	14	8		41170	Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.
04O	14	9	04O	14	9		41180	Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!’‘
04O	14	10	04O	14	10		41190	Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės.
04O	14	11	04O	14	11		41200	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Ar dar ilgai šita tauta niekins mane? Kodėl jie netiki manimi, matydami visus stebuklus, kuriuos padariau jų akivaizdoje?
04O	14	12	04O	14	12		41210	Aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą’‘.
04O	14	13	04O	14	13		41220	Mozė kalbėjo Viešpačiui: ‘‘Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai,
04O	14	14	04O	14	14		41230	ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį­ ugnies stulpe;
04O	14	15	04O	14	15		41240	todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys:
04O	14	16	04O	14	16		41250	‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’.
04O	14	17	04O	14	17		41260	Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs:
04O	14	18	04O	14	18		41270	‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’.
04O	14	19	04O	14	19		41280	Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol’‘.
04O	14	20	04O	14	20		41290	Viešpats atsakė: ‘‘Atleidžiu, kaip prašei.
04O	14	21	04O	14	21		41300	Kaip Aš gyvas, visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės.
04O	14	22	04O	14	22		41310	Kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau Egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso,
04O	14	23	04O	14	23		41320	jie neišvys žemės, kurią pažadėjau jų tėvams. Niekas iš tų, kurie mane pykdė, nematys jos.
04O	14	24	04O	14	24		41330	Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės.
04O	14	25	04O	14	25		41340	Kadangi amalekiečiai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose, rytoj iš stovyklos visi keliaukite į dykumą Raudonosios jūros link’‘.
04O	14	26	04O	14	26		41350	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
04O	14	27	04O	14	27		41360	‘‘Kiek dar šita pikta tauta murmės prieš mane? Aš girdžiu Izraelio vaikų murmėjimą, kai jie murma prieš mane.
04O	14	28	04O	14	28		41370	Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas,­ sako Viešpats,­padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote.
04O	14	29	04O	14	29		41380	Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane,
04O	14	30	04O	14	30		41390	neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.
04O	14	31	04O	14	31		41400	Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote.
04O	14	32	04O	14	32		41410	Jūsų lavonai kris šioje dykumoje.
04O	14	33	04O	14	33		41420	Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje.
04O	14	34	04O	14	34		41430	Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną­metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems.
04O	14	35	04O	14	35		41440	Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane­visi mirs šioje dykumoje’ ‘‘.
04O	14	36	04O	14	36		41450	Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą
04O	14	37	04O	14	37		41460	ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė.
04O	14	38	04O	14	38		41470	Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.
04O	14	39	04O	14	39		41480	Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo.
04O	14	40	04O	14	40		41490	Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: ‘‘Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome’‘.
04O	14	41	04O	14	41		41500	Mozė jiems atsakė: ‘‘Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite.
04O	14	42	04O	14	42		41510	Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.
04O	14	43	04O	14	43		41520	Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis’‘.
04O	14	44	04O	14	44		41530	Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos.
04O	14	45	04O	14	45		41540	Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos.
04O	15	1	04O	15	1		41550	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	15	2	04O	15	2		41560	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,
04O	15	3	04O	15	3		41570	ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenės­deginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,
04O	15	4	04O	15	4		41580	kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus,
04O	15	5	04O	15	5		41590	ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai.
04O	15	6	04O	15	6		41600	Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus,
04O	15	7	04O	15	7		41610	ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
04O	15	8	04O	15	8		41620	Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms,
04O	15	9	04O	15	9		41630	duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus,
04O	15	10	04O	15	10		41640	ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
04O	15	11	04O	15	11		41650	Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožio
04O	15	12	04O	15	12		41660	pagal aukų skaičių, kurias aukosite.
04O	15	13	04O	15	13		41670	Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui;
04O	15	14	04O	15	14		41680	ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs.
04O	15	15	04O	15	15		41690	Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį.
04O	15	16	04O	15	16		41700	Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’ ‘‘.
04O	15	17	04O	15	17		41710	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	15	18	04O	15	18		41720	‘‘Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,
04O	15	19	04O	15	19		41730	ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką.
04O	15	20	04O	15	20		41740	Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas.
04O	15	21	04O	15	21		41750	Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.
04O	15	22	04O	15	22		41760	Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei
04O	15	23	04O	15	23		41770	ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas,
04O	15	24	04O	15	24		41780	jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę.
04O	15	25	04O	15	25		41790	Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę.
04O	15	26	04O	15	26		41800	Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.
04O	15	27	04O	15	27		41810	Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą.
04O	15	28	04O	15	28		41820	Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista.
04O	15	29	04O	15	29		41830	Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas.
04O	15	30	04O	15	30		41840	Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos,
04O	15	31	04O	15	31		41850	nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ‘‘.
04O	15	32	04O	15	32		41860	Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną.
04O	15	33	04O	15	33		41870	Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną,
04O	15	34	04O	15	34		41880	ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti.
04O	15	35	04O	15	35		41890	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų’‘.
04O	15	36	04O	15	36		41900	Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs.
04O	15	37	04O	15	37		41910	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	15	38	04O	15	38		41920	‘‘Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis.
04O	15	39	04O	15	39		41930	Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę.
04O	15	40	04O	15	40		41940	Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi.
04O	15	41	04O	15	41		41950	Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės’‘.
04O	16	1	04O	16	1		41960	Korachas, Levio sūnaus Kehato sūnaus Iccharo sūnus, ir iš Rubeno sūnų Eliabo sūnūs Datanas ir Abiramas bei Peleto sūnus Onas
04O	16	2	04O	16	2		41970	sukilo prieš Mozę. Prie jų prisidėjo du šimtai penkiasdešimt izraelitų, tautos kunigaikščių, žinomų bendruomenėje ir gerbiamų vyrų.
04O	16	3	04O	16	3		41980	Jie susirinkę kalbėjo prieš Mozę ir Aaroną: ‘‘Gana judviem; visi izraelitai yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl judu keliatės aukščiau Viešpaties tautos?’‘
04O	16	4	04O	16	4		41990	Tai išgirdęs, Mozė puolė ant žemės
04O	16	5	04O	16	5		42000	ir kalbėjo Korachui ir su juo esantiems: ‘‘Rytoj Viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra Jo. Tiems, kuriuos Jis išsirinko, Jis leis prisiartinti prie Jo.
04O	16	6	04O	16	6		42010	Kiekvienas imkite savo smilkytuvą: tu, Korachai, ir visas tavo būrys,
04O	16	7	04O	16	7		42020	pasiėmę ugnies, užberkite ant jos smilkalų Viešpaties akivaizdoje. Kurį Jis išsirinks, tas bus šventas. Jūs, Levio sūnūs, keliatės per aukštai!’‘
04O	16	8	04O	16	8		42030	Mozė sakė Korachui: ‘‘Klausykite, Levio sūnūs!
04O	16	9	04O	16	9		42040	Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties palapinėje ir tarnauti tautai?
04O	16	10	04O	16	10		42050	Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės?
04O	16	11	04O	16	11		42060	Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?’‘
04O	16	12	04O	16	12		42070	Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: ‘‘Mudu neisime.
04O	16	13	04O	16	13		42080	Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medum, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori viešpatauti mums?
04O	16	14	04O	16	14		42090	Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!’‘
04O	16	15	04O	16	15		42100	Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: ‘‘Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau’‘.
04O	16	16	04O	16	16		42110	Mozė sakė Korachui: ‘‘Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas.
04O	16	17	04O	16	17		42120	Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdon­du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus’‘.
04O	16	18	04O	16	18		42130	Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo, kartu su Moze su Aaronu.
04O	16	19	04O	16	19		42140	Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė.
04O	16	20	04O	16	20		42150	Viešpats tarė Mozei ir Aaronui:
04O	16	21	04O	16	21		42160	‘‘Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu’‘.
04O	16	22	04O	16	22		42170	Juodu puolė ant žemės, prašydami: ‘‘Dieve, Tu kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?’‘
04O	16	23	04O	16	23		42180	Viešpats atsakė Mozei:
04O	16	24	04O	16	24		42190	‘‘Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių’‘.
04O	16	25	04O	16	25		42200	Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji.
04O	16	26	04O	16	26		42210	Jis tarė tautai: ‘‘Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių’‘.
04O	16	27	04O	16	27		42220	Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais.
04O	16	28	04O	16	28		42230	Mozė tarė: ‘‘Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia.
04O	16	29	04O	16	29		42240	Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė;
04O	16	30	04O	16	30		42250	bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir prarys juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui’‘.
04O	16	31	04O	16	31		42260	Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis
04O	16	32	04O	16	32		42270	ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu.
04O	16	33	04O	16	33		42280	Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų.
04O	16	34	04O	16	34		42290	O visi izraelitai, kurie stovėjo aplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: ‘‘Kad tik ir mūsų žemė neprarytų’‘.
04O	16	35	04O	16	35		42300	Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus.
04O	16	36	04O	16	36		42310	Po to Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	16	37	04O	16	37		42320	‘‘Įsakyk Aarono sūnui kunigui Eleazarui surinkti smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti.
04O	16	38	04O	16	38		42330	Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atsiminimo ženklas’‘.
04O	16	39	04O	16	39		42340	Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą,
04O	16	40	04O	16	40		42350	kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys.
04O	16	41	04O	16	41		42360	Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: ‘‘Judu nužudėte Viešpaties žmones’‘.
04O	16	42	04O	16	42		42370	Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis ir pasirodė Viešpaties šlovė.
04O	16	43	04O	16	43		42380	Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės.
04O	16	44	04O	16	44		42390	Viešpats tarė Mozei:
04O	16	45	04O	16	45		42400	‘‘Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu’‘. Juodu puolė ant žemės.
04O	16	46	04O	16	46		42410	Mozė sakė Aaronui: ‘‘Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras’‘.
04O	16	47	04O	16	47		42420	Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą.
04O	16	48	04O	16	48		42430	Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi.
04O	16	49	04O	16	49		42440	Mirė keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant žuvusiųjų Koracho maište.
04O	16	50	04O	16	50		42450	Kai maras liovėsi, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės.
04O	17	1	04O	17	1		42460	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	17	2	04O	17	2		42470	‘‘Sakyk izraelitams, kad kiekviena giminė duotų lazdą; iš visų jų kunigaikščių pagal jų giminę dvylika lazdų. Užrašyk kiekvieno vardą ant jo lazdos.
04O	17	3	04O	17	3		42480	Ant Levio lazdos užrašyk Aarono vardą. Nuo giminės kunigaikščio bus po vieną lazdą.
04O	17	4	04O	17	4		42490	Jas sudėk Susitikimo palapinėje ties liudijimu, kur jums apsireiškiu.
04O	17	5	04O	17	5		42500	Kurį iš jų išsirinksiu, to lazda pražys, taip padarysiu galą izraelitų murmėjimui, kuriuo jie prieš judu murma’‘.
04O	17	6	04O	17	6		42510	Mozė pranešė tai izraelitams. Kiekvienos giminės kunigaikštis davė lazdą. Buvo dvylika lazdų, tarp jų ir Aarono lazda.
04O	17	7	04O	17	7		42520	Mozė jas padėjo Viešpaties akivaizdoje Liudijimo palapinėje.
04O	17	8	04O	17	8		42530	Mozė, įėjęs kitą dieną, rado žaliuojančią Aarono, Levio giminės, lazdą. Pumpurai išsiskleidė žiedais, sužaliavo lapeliais ir subrandino migdolus.
04O	17	9	04O	17	9		42540	Mozė išnešė visas lazdas iš šventyklos prie izraelitų. Jie apžiūrėjo jas ir kiekvienas atsiėmė savo lazdą.
04O	17	10	04O	17	10		42550	Tuomet Viešpats tarė Mozei: ‘‘Įnešk atgal Aarono lazdą prie liudijimo, kad ji būtų ženklas maištaujantiems, kad pasibaigtų jų murmėjimas prieš mane, ir jie nemirtų’‘.
04O	17	11	04O	17	11		42560	Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė.
04O	17	12	04O	17	12		42570	Izraelitai sakė Mozei: ‘‘Štai mes mirštame, mes visi žūvame.
04O	17	13	04O	17	13		42580	Kas tik artinasi prie Viešpaties palapinės, tas miršta. Argi visi būsime sunaikinti?’‘
04O	18	1	04O	18	1		42590	Viešpats kalbėjo Aaronui: ‘‘Tu ir tavo sūnūs būsite atsakingi už šventyklą ir kunigų tarnystę.
04O	18	2	04O	18	2		42600	Tavo broliai iš Levio giminės, tavo tėvo palikuonys, prisidės prie tavęs ir tarnaus tau, bet tu ir tavo sūnūs atliksite kunigų tarnystę Liudijimo palapinėje.
04O	18	3	04O	18	3		42610	Levitai tarnaus tau ir atliks visus palapinės darbus, tačiau jie nelies šventyklos indų ir aukuro, kad jie ir jūs nežūtumėte.
04O	18	4	04O	18	4		42620	Tebūna jie su tavimi ir tetarnauja Susitikimo palapinėje, atlikdami visus jos darbus. Svetimasis neturi būti tarp jūsų.
04O	18	5	04O	18	5		42630	Prižiūrėkite šventyklą ir aukurą, kad nekiltų mano rūstybė prieš izraelitus.
04O	18	6	04O	18	6		42640	Aš jums daviau jūsų brolius levitus iš izraelitų kaip dovaną, kad jie tarnautų Susitikimo palapinėje.
04O	18	7	04O	18	7		42650	Tu ir tavo sūnūs atlikite kunigų tarnystę. Visa, kas priklauso aukurui ir kas yra už uždangos, bus kunigų aptarnaujama; jei kas svetimas artinsis, bus baudžiamas mirtimi’‘.
04O	18	8	04O	18	8		42660	Viešpats kalbėjo Aaronui: ‘‘Aš tau duodu savo aukų dalį iš visko, ką izraelitai pašvenčia. Duodu tai tau ir tavo sūnums, nes esate patepti. Tas įstatymas bus amžinas.
04O	18	9	04O	18	9		42670	Šitos aukos, aukojamos Viešpačiui, priklausys tau: duonos auka, auka už nuodėmę ir auka už kaltę. Jos yra šventos ir teks tau ir tavo sūnums.
04O	18	10	04O	18	10		42680	Jas valgysite šventoje vietoje, tik vyrai valgys tas aukas, nes jos šventos.
04O	18	11	04O	18	11		42690	Visas izraelitų siūbuojamąsias aukas duodu tau, tavo sūnums ir dukterims amžina teise: kas tavo namuose nesuteptas, valgys jas.
04O	18	12	04O	18	12		42700	Geriausio aliejaus, vynuogių ir javų pirmojo derliaus, aukojamų Viešpačiui, duodu tau.
04O	18	13	04O	18	13		42710	Visi pirmieji jūsų krašto vaisiai, atnešami Viešpačiui, bus tavo ir, kas tavo namuose nesuteptas, juos valgys.
04O	18	14	04O	18	14		42720	Visa, kas Izraelyje pašvęsta, bus tavo.
04O	18	15	04O	18	15		42730	Visi pirmagimiai, kurie aukojami Viešpačiui, ar tai būtų žmonės, ar gyvuliai, priklausys tau. Žmogaus pirmagimis turi būti išpirktas ir kiekvieno nešvaraus gyvulio pirmagimį aukotojas privalės išpirkti.
04O	18	16	04O	18	16		42740	Kūdikis vieno mėnesio amžiaus bus išperkamas už penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį, kurį sudaro dvidešimt gerų.
04O	18	17	04O	18	17		42750	Galvijų, avių ir ožkų pirmagimių negalima išpirkti, nes jie paskirti Viešpačiui: jų kraują išliesi ant aukuro ir taukus sudeginsi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
04O	18	18	04O	18	18		42760	Jų mėsa bus tavo kaip ir siūbuojamosios aukos krūtinė ir dešinysis petys.
04O	18	19	04O	18	19		42770	Visas šventas aukas, kurias izraelitai aukoja Viešpačiui, duodu tau ir tavo sūnums bei dukterims amžina teise. Tai amžina druskos sandora prieš Viešpatį tau ir tavo vaikams’‘.
04O	18	20	04O	18	20		42780	Viešpats kalbėjo Aaronui: ‘‘Izraelitų žemėje nieko nepaveldėsi ir neturėsi tarp jų dalies: Aš­tavo dalis ir paveldėjimas.
04O	18	21	04O	18	21		42790	Levitams atiduodu visas Izraelio dešimtines už tarnystę, kurią jie man atlieka Susitikimo palapinėje,
04O	18	22	04O	18	22		42800	kad izraelitai nesiartintų prie palapinės, nenusidėtų ir nemirtų.
04O	18	23	04O	18	23		42810	Tik levitai tarnaus Susitikimo palapinėje ir bus už ją atsakingi; tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms. Jie nieko nepaveldės tarp izraelitų.
04O	18	24	04O	18	24		42820	Izraelio vaikų dešimtines, atnešamas Viešpačiui, atidaviau levitams. Todėl jiems pasakiau: ‘Jūs nieko nepaveldėsite tarp izraelitų’ ‘‘.
04O	18	25	04O	18	25		42830	Po to Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	18	26	04O	18	26		42840	‘‘Taip kalbėk levitams: ‘Gavę iš izraelitų dešimtines, tų dešimtinių dešimtą dalį aukokite Viešpačiui.
04O	18	27	04O	18	27		42850	Tai bus jums įskaityta kaip grūdai iš klojimo ar dalis nuo vynuogių spaustuvo.
04O	18	28	04O	18	28		42860	Taip ir jūs aukosite auką Viešpačiui iš surinktų dešimtinių, atiduodami ją kunigui Aaronui.
04O	18	29	04O	18	29		42870	Iš visko, kas duodama jums, aukokite aukas Viešpačiui, iš visko, kas geriausia, pašvęstąją dalį’.
04O	18	30	04O	18	30		42880	Todėl sakyk jiems: ‘Kai atnešite iš visko tai, kas geriausia, bus tai įskaityta levitams kaip gauta iš klojimo ir vynuogių spaustuvo.
04O	18	31	04O	18	31		42890	Jūs ir jūsų šeimos valgys tai bet kur, nes tai užmokestis už tarnystę, kurią atliekate Susitikimo palapinėje.
04O	18	32	04O	18	32		42900	Nenusikalskite, pasilaikydami sau geriausius dalykus, ir nesutepkite izraelitų aukų, kad nemirtumėte’ ‘‘.
04O	19	1	04O	19	1		42910	Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
04O	19	2	04O	19	2		42920	‘‘Įsakyk izraelitams atvesti sveiką žalą karvę, dar nekinkytą į jungą,
04O	19	3	04O	19	3		42930	ir duokite ją kunigui Eleazarui. Ji bus išvesta iš stovyklos ir papjauta jo akivaizdoje.
04O	19	4	04O	19	4		42940	Tada Eleazaras, padažęs jos kraujyje pirštą, pašlakstys septynis kartus Susitikimo palapinės įėjimo link.
04O	19	5	04O	19	5		42950	Paskui ji bus sudeginta jo akivaizdoje: oda, mėsa, kraujas ir mėšlas.
04O	19	6	04O	19	6		42960	Kunigas įmes į ugnį, kurioje dega karvė, kedro medžio, yzopo ir raudonų siūlų.
04O	19	7	04O	19	7		42970	Po to kunigas išplaus savo drabužius, apsiplaus vandeniu ir grįš į stovyklą, ir jis bus nešvarus iki vakaro.
04O	19	8	04O	19	8		42980	Tas, kuris karvę sudegins, išplaus savo drabužius, išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro.
04O	19	9	04O	19	9		42990	Kas nors nesusitepęs susems karvės pelenus ir juos išpils už stovyklos švarioje vietoje, kad jie būtų izraelitų laikomi apvalymo vandeniui padaryti, nes karvė sudeginta kaip auka už nuodėmę.
04O	19	10	04O	19	10		43000	Kuris susems karvės pelenus, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Tai bus izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams amžinas įstatymas.
04O	19	11	04O	19	11		43010	Kas paliečia žmogaus lavoną, bus nešvarus septynias dienas.
04O	19	12	04O	19	12		43020	Jis apsivalys šiuo vandeniu trečią ir septintą dieną ir bus švarus. Jei trečią dieną neapsivalys, tai septintą dieną nebus švarus.
04O	19	13	04O	19	13		43030	Kuris palies mirusio žmogaus lavoną ir nebus apšlakstytas minėtu vandeniu, suteps Viešpaties palapinę ir bus išnaikintas iš izraelitų; kadangi jis neapšlakstytas apvalomuoju vandeniu, jis liks nešvarus.
04O	19	14	04O	19	14		43040	Šitas yra įstatymas apie žmogų, mirusį palapinėje. Visi, kurie įeina į jo palapinę, ir visi ten esantieji bus nešvarūs septynias dienas.
04O	19	15	04O	19	15		43050	Indas, neturintis dangčio, bus suteptas.
04O	19	16	04O	19	16		43060	Jei kas lauke paliestų užmušto kardu ar savaime mirusio žmogaus lavoną, kaulą ar karstą, bus nešvarus septynias dienas.
04O	19	17	04O	19	17		43070	Dėl nešvaraus žmogaus tegul ima karvės, sudegintos apvalyti nuo nuodėmės, pelenų, įberia į indą ir užpila tekančio vandens ant jų.
04O	19	18	04O	19	18		43080	Nesusitepęs žmogus, padažęs jame yzopą, teapšlaksto visą palapinę ir visus daiktus bei susitepusius prisilietimu žmones.
04O	19	19	04O	19	19		43090	Nesusitepęs apšlakstys nešvarųjį trečią ir septintą dieną, ir jis apsivalys septintą dieną, išplaus savo drabužius, pats išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro.
04O	19	20	04O	19	20		43100	Jei kas nebus tuo būdu apvalytas, jis bus išnaikintas iš izraelitų, nes sutepė Viešpaties šventyklą; jis nebuvo apšlakstytas apvalomuoju vandeniu, todėl yra nešvarus.
04O	19	21	04O	19	21		43110	Tai amžinas nuostatas jiems, kad tas, kuris šlakstė vandeniu, plautų savo drabužius, ir kiekvienas, palietęs apvalomąjį vandenį, bus nešvarus iki vakaro.
04O	19	22	04O	19	22		43120	Ką nešvarus žmogus palies­suteps, kas prisiliestų suteptų daiktų­bus nešvarus iki vakaro’‘.
04O	20	1	04O	20	1		43130	Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota.
04O	20	2	04O	20	2		43140	Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną,
04O	20	3	04O	20	3		43150	priekaištaudami kalbėjo: ‘‘Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje.
04O	20	4	04O	20	4		43160	Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume?
04O	20	5	04O	20	5		43170	Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?’‘
04O	20	6	04O	20	6		43180	Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė.
04O	20	7	04O	20	7		43190	Viešpats tarė Mozei:
04O	20	8	04O	20	8		43200	‘‘Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai’‘.
04O	20	9	04O	20	9		43210	Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė.
04O	20	10	04O	20	10		43220	Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: ‘‘Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?’‘
04O	20	11	04O	20	11		43230	Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai.
04O	20	12	04O	20	12		43240	Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: ‘‘Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu’‘.
04O	20	13	04O	20	13		43250	Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą.
04O	20	14	04O	20	14		43260	Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: ‘‘Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai visus mūsų vargus,
04O	20	15	04O	20	15		43270	žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus.
04O	20	16	04O	20	16		43280	Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos.
04O	20	17	04O	20	17		43290	Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį’ ‘‘.
04O	20	18	04O	20	18		43300	Karalius jiems atsakė: ‘‘Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu’‘.
04O	20	19	04O	20	19		43310	Izraelitai sakė: ‘‘Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę’‘.
04O	20	20	04O	20	20		43320	Bet jis atsakė: ‘‘Neleidžiu!’‘ Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus.
04O	20	21	04O	20	21		43330	Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais.
04O	20	22	04O	20	22		43340	Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno.
04O	20	23	04O	20	23		43350	Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
04O	20	24	04O	20	24		43360	‘‘Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos.
04O	20	25	04O	20	25		43370	Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno.
04O	20	26	04O	20	26		43380	Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai’‘.
04O	20	27	04O	20	27		43390	Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant.
04O	20	28	04O	20	28		43400	Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno.
04O	20	29	04O	20	29		43410	Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų.
04O	21	1	04O	21	1		43420	Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno krašto pietuose, išgirdęs, kad izraelitai ateina iš Atarimo, išėjo į kovą prieš juos ir kelis paėmė į nelaisvę.
04O	21	2	04O	21	2		43430	Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: ‘‘Jei atiduosi šitą tautą į mūsų rankas, sunaikinsime jos miestus’‘.
04O	21	3	04O	21	3		43440	Viešpats išklausė izraelitų prašymo ir atidavė jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo, sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė aną vietą Horma.
04O	21	4	04O	21	4		43450	Nuo Horo kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios jūros link, kad aplenktų Edomo žemę. Kelionėje tauta nerimavo,
04O	21	5	04O	21	5		43460	ji kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: ‘‘Kodėl mus išvedėte iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos, nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis maistas’‘.
04O	21	6	04O	21	6		43470	Tada Viešpats siuntė nuodingas gyvates. Jos gėlė žmones, ir daugelis nuo jų mirė.
04O	21	7	04O	21	7		43480	Jie kreipėsi į Mozę, sakydami: ‘‘Nusidėjome, kalbėdami prieš Viešpatį ir tave, melsk, kad pašalintų nuo mūsų gyvates’‘. Mozė meldėsi už tautą.
04O	21	8	04O	21	8		43490	Viešpats sakė Mozei: ‘‘Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas’‘.
04O	21	9	04O	21	9		43500	Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi.
04O	21	10	04O	21	10		43510	Izraelitai keliavo toliau ir sustojo Obote.
04O	21	11	04O	21	11		43520	Išėję iš Oboto, ištiesė palapines Ije Abarimo dykumoje, kuri yra Moabo rytų pusėje.
04O	21	12	04O	21	12		43530	Iš ten pasitraukę, atėjo į Zeredo slėnį.
04O	21	13	04O	21	13		43540	Jį palikę, sustojo prie Arnono upės, tekančios dykumoje šiapus amoritų sienos. Arnono upė yra Moabo siena ir skiria moabitus nuo amoritų.
04O	21	14	04O	21	14		43550	Todėl Viešpaties kovų knygoje pasakyta: ‘‘Kaip padarė Raudonojoje jūroje, taip padarys ir prie Arnono upės,
04O	21	15	04O	21	15		43560	kuri pasisukus pasiekia Aro miestą ir priartėja prie moabitų sienos’‘.
04O	21	16	04O	21	16		43570	Iš čia izraelitai priartėjo prie šulinio, apie kurį Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Surink tautą, ir Aš duosiu jai vandens’‘.
04O	21	17	04O	21	17		43580	Tada izraelitai giedojo: ‘‘Šuliny, duok vandens! Giedosime tau,
04O	21	18	04O	21	18		43590	šuliny, kurį kunigaikščiai ir kilnieji iškasė skeptru ir lazdomis’‘. Iš tos dykumos jie atėjo į Mataną,
04O	21	19	04O	21	19		43600	iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotą
04O	21	20	04O	21	20		43610	ir iš Bamoto­į slėnį Moabo šalyje arti Pisgos kalno, kuris yra ties dykuma.
04O	21	21	04O	21	21		43620	Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu:
04O	21	22	04O	21	22		43630	‘‘Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą’‘.
04O	21	23	04O	21	23		43640	Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais.
04O	21	24	04O	21	24		43650	Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos.
04O	21	25	04O	21	25		43660	Izraelitai užėmė visus amoritų miestus ir apsigyveno juose, Hešbone ir jam priklausančiuose miesteliuose.
04O	21	26	04O	21	26		43670	Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kovojęs su buvusiu Moabo karaliumi ir užėmęs visą jam priklausančią šalį iki Arnono upės.
04O	21	27	04O	21	27		43680	Todėl dainoje sakoma: ‘‘Ateikite į Hešboną, karaliaus Sihono miestą, kuris bus atstatytas ir sustiprintas!
04O	21	28	04O	21	28		43690	Ugnis iš Hešbono sunaikino moabitų miestą Arą ir Arnono aukštumų viešpačius.
04O	21	29	04O	21	29		43700	Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.
04O	21	30	04O	21	30		43710	Jie sunaikinti nuo Hešbono iki Dibono ir iki Nofacho prie Medebos’‘.
04O	21	31	04O	21	31		43720	Taip izraelitai apsigyveno amoritų žemėje.
04O	21	32	04O	21	32		43730	Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazerą, ir izraelitai užėmė jam priklausančius miestelius ir išvijo amoritus.
04O	21	33	04O	21	33		43740	Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo.
04O	21	34	04O	21	34		43750	Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Nebijok jo, nes Aš atidaviau tau jį, visą jo tautą ir žemę; padaryk su juo, kaip padarei su amoritų karaliumi Sihonu Hešbone’‘.
04O	21	35	04O	21	35		43760	Izraelitai sunaikino jį, jo sūnus ir visą jo tautą taip, kad nė vieno neliko, ir užėmė šalį.
04O	22	1	04O	22	1		43770	Izraelitai keliavo ir sustojo Moabo lygumoje, anoje pusėje Jordano, ties Jerichu.
04O	22	2	04O	22	2		43780	Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoritams.
04O	22	3	04O	22	3		43790	Moabitai labai bijojo izraelitų, nes jų buvo labai daug.
04O	22	4	04O	22	4		43800	Moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: ‘‘Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų’‘. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabitų karalius.
04O	22	5	04O	22	5		43810	Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petoro miestą prie upės, kad jį pakviestų, sakydami: ‘‘Iš Egipto išėjo tauta, kuri apdengė žemės paviršių ir dabar sustojo prie mano krašto sienų.
04O	22	6	04O	22	6		43820	Ateik ir prakeik tą tautą, nes ji galingesnė už mane. Gal tada galėsiu kaip nors ją sumušti ir išvyti iš savo žemės, nes žinau, kad kurį tu laimini, tas yra palaimintas ir, kurį prakeiki, yra prakeiktas’‘.
04O	22	7	04O	22	7		43830	Moabo ir Midjano vyresnieji išėjo laikydami rankose užmokestį už žyniavimą. Kai jie atėjo pas Balaamą ir jam perdavė Balako žodžius,
04O	22	8	04O	22	8		43840	jis atsakė: ‘‘Apsinakvokite pas mane, ir aš atsakysiu, ką man pasakys Viešpats’‘. Ir Moabo vyresnieji pasiliko pas Balaamą.
04O	22	9	04O	22	9		43850	Atėjo Dievas pas Balaamą ir klausė: ‘‘Kas yra šitie žmonės?’‘
04O	22	10	04O	22	10		43860	Balaamas atsakė Dievui: ‘‘Moabitų karalius, Ciporo sūnus Balakas, atsiuntė juos pas mane
04O	22	11	04O	22	11		43870	ir pranešė, kad išėjusi iš Egipto tauta apdengė žemės paviršių. Jis prašė: ‘Ateik ir prakeik ją, gal tada aš įstengsiu nugalėti juos ir išvaryti iš savo krašto’ ‘‘.
04O	22	12	04O	22	12		43880	Dievas atsakė Balaamui: ‘‘Neik su jais ir neprakeik tautos, nes ji yra palaiminta’‘.
04O	22	13	04O	22	13		43890	Balaamas, atsikėlęs rytą, tarė Balako kunigaikščiams: ‘‘Grįžkite į savo žemę, nes Viešpats uždraudė man eiti su jumis’‘.
04O	22	14	04O	22	14		43900	Ir Moabo kunigaikščiai pakilo ir, sugrįžę pas Balaką, pranešė: ‘‘Balaamas atsisakė eiti su mumis’‘.
04O	22	15	04O	22	15		43910	Balakas vėl siuntė daugiau ir aukštesnės kilmės pasiuntinių.
04O	22	16	04O	22	16		43920	Jie, atėję pas Balaamą, tarė: ‘‘Ciporo sūnus Balakas taip sako: ‘Skubiai ateik pas mane.
04O	22	17	04O	22	17		43930	Pagerbsiu tave ir darysiu, ką įsakysi, tik ateik ir prakeik šitą tautą’ ‘‘.
04O	22	18	04O	22	18		43940	Balaamas atsakė Balako pasiuntiniams: ‘‘Jei Balakas duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negalėčiau peržengti Viešpaties, mano Dievo, žodžio, ir padaryti daugiau ar mažiau.
04O	22	19	04O	22	19		43950	Prašau, pasilikite šią naktį pas mane, kad sužinočiau, ką dar Viešpats man sakys’‘.
04O	22	20	04O	22	20		43960	Naktį atėjo Dievas pas Balaamą ir jam tarė: ‘‘Jei tie žmonės tave kviečia, eik su jais, bet daryk taip, kaip tau įsakysiu’‘.
04O	22	21	04O	22	21		43970	Balaamas, atsikėlęs rytą, pabalnojo savo asilę ir iškeliavo su moabitų kunigaikščiais.
04O	22	22	04O	22	22		43980	Viešpats užsirūstino, kad Balaamas išėjo. Jiems keliaujant, Viešpaties angelas užstojo kelią Balaamui, kuris jojo ant asilės. Su juo buvo du tarnai.
04O	22	23	04O	22	23		43990	Asilė, pamačiusi angelą stovintį su nuogu kardu, pasuko iš kelio ir ėjo lauku. Balaamas mušė ją, norėdamas grąžinti į kelią.
04O	22	24	04O	22	24		44000	Angelas atsistojo siauroje vietoje tarp dviejų sienų, kuriomis buvo aptverti vynuogynai.
04O	22	25	04O	22	25		44010	Pamačiusi jį, asilė šliejosi prie sienos ir prispaudė Balaamo koją. Jis vėl ją mušė.
04O	22	26	04O	22	26		44020	Viešpaties angelas nuėjo į dar siauresnę vietą, kur nebuvo galima pasukti nei dešinėn, nei kairėn, ir atsistojo.
04O	22	27	04O	22	27		44030	Asilė, pamačiusi stovintį angelą, sukniubo po Balaamu. Balaamas įpykęs mušė ją lazda.
04O	22	28	04O	22	28		44040	Viešpats atvėrė asilės nasrus, ir ji kalbėjo Balaamui: ‘‘Ką aš tau padariau? Kodėl mane muši jau trečią kartą?’‘
04O	22	29	04O	22	29		44050	Balaamas atsakė asilei: ‘‘Kad tyčiojiesi iš manęs. Jei turėčiau kardą, aš tave užmuščiau’‘.
04O	22	30	04O	22	30		44060	Asilė atsakė Balaamui: ‘‘Argi aš ne tavo asilė, kuria visada jodinėdavai? Pasakyk, ar aš tau kada nors taip dariau?’‘ Jis atsakė: ‘‘Niekados!’‘
04O	22	31	04O	22	31		44070	Tada Viešpats atvėrė Balaamui akis. Ir jis, pamatęs Viešpaties angelą, stovintį kelyje su nuogu kardu, krito veidu į žemę.
04O	22	32	04O	22	32		44080	Viešpaties angelas jam tarė: ‘‘Kodėl muši jau trečią kartą savo asilę? Aš atėjau tau sukliudyti, nes nepritariu tavo kelionei.
04O	22	33	04O	22	33		44090	Jei asilė nebūtų pasukusi iš kelio tris kartus ir nebūtų pasitraukusi, būčiau tave užmušęs, o ji būtų išlikusi gyva’‘.
04O	22	34	04O	22	34		44100	Balaamas tarė Viešpaties angelui: ‘‘Nusidėjau, nežinodamas, kad tu stovi prieš mane, o dabar, jei tau nepatinka, aš sugrįšiu’‘.
04O	22	35	04O	22	35		44110	Viešpaties angelas tarė: ‘‘Eik su jais ir kalbėk tiktai tą, ką tau įsakysiu’‘. Balaamas nuėjo su Balako kunigaikščiais.
04O	22	36	04O	22	36		44120	Tai išgirdęs, Balakas išėjo pasitikti Balaamo ligi miesto Aro, kuris yra Moabo pasienyje prie Arnono upės,
04O	22	37	04O	22	37		44130	ir tarė Balaamui: ‘‘Aš siunčiau pasiuntinius tave pakviesti, kodėl neatėjai? Ar manai, kad aš negaliu tavęs tinkamai pagerbti?’‘
04O	22	38	04O	22	38		44140	Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Štai aš atėjau pas tave. Bet ar galiu aš ką nors pasakyti? Žodį, kurį Dievas įdės į mano lūpas, tą kalbėsiu’‘.
04O	22	39	04O	22	39		44150	Balaamas su Balaku nuėjo į Kirjat Hucotą.
04O	22	40	04O	22	40		44160	Balakas aukojo jaučius bei avis ir nusiuntė dalį aukos Balaamui ir atvykusiems su juo kunigaikščiams.
04O	22	41	04O	22	41		44170	Rytui išaušus, Balakas nuvedė Balaamą į Baalo aukštumas, iš kur jis matė dalį izraelitų tautos.
04O	23	1	04O	23	1		44180	Tada Balaamas kalbėjo Balakui: ‘‘Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus’‘.
04O	23	2	04O	23	2		44190	Balakas padarė, kaip Balaamas sakė. Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro.
04O	23	3	04O	23	3		44200	Balaamas tarė Balakui: ‘‘Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps’‘. Jis nuėjo į nuošalią aukštumą.
04O	23	4	04O	23	4		44210	Ten jį sutiko Dievas. Balaamas Jam kalbėjo: ‘‘Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną’‘.
04O	23	5	04O	23	5		44220	Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė: ‘‘Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk’‘.
04O	23	6	04O	23	6		44230	Sugrįžęs rado stovintį Balaką prie savo deginamosios aukos su visais Moabo kunigaikščiais.
04O	23	7	04O	23	7		44240	Jis kalbėjo: ‘‘Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius, iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’.
04O	23	8	04O	23	8		44250	Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia?
04O	23	9	04O	23	9		44260	Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų.
04O	23	10	04O	23	10		44270	Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!’‘
04O	23	11	04O	23	11		44280	Balakas sakė Balaamui: ‘‘Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai’‘.
04O	23	12	04O	23	12		44290	Tas jam atsakė: ‘‘Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?’‘
04O	23	13	04O	23	13		44300	Balakas sakė jam: ‘‘Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi’‘.
04O	23	14	04O	23	14		44310	Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną.
04O	23	15	04O	23	15		44320	Tada Balaamas tarė Balakui: ‘‘Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties’‘.
04O	23	16	04O	23	16		44330	Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: ‘‘Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai’‘.
04O	23	17	04O	23	17		44340	Sugrįžęs jis rado Balaką stovintį prie savo deginamosios aukos kartu su Moabo kunigaikščiais. Balakas klausė jo: ‘‘Ką tau kalbėjo Viešpats?’‘
04O	23	18	04O	23	18		44350	Balaamas atsakė: ‘‘Balakai, klausykis ir išgirsk, Ciporo sūnau!
04O	23	19	04O	23	19		44360	Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?
04O	23	20	04O	23	20		44370	Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.
04O	23	21	04O	23	21		44380	Jis nerado nedorybės Jokūbe ir neįžiūrėjo neteisybės Izraelyje. Viešpats, jų Dievas, yra su jais, ir karaliaus šauksmas girdimas tarp jų.
04O	23	22	04O	23	22		44390	Dievas juos išvedė iš Egipto, jų galybė kaip stumbro.
04O	23	23	04O	23	23		44400	Nėra užkeikimo prieš Jokūbą nei ištarmės prieš Izraelį; ateis laikas, kai apie Izraelį sakys: ‘Štai ką padarė Dievas’.
04O	23	24	04O	23	24		44410	Tai tauta, kuri pakils kaip liūtė ir atsistos kaip liūtas, neatsiguls, kol nesurys grobio ir neišgers užmuštųjų kraujo’‘.
04O	23	25	04O	23	25		44420	Balakas tarė Balaamui: ‘‘Tu jų neprakeik, bet ir nelaimink’‘.
04O	23	26	04O	23	26		44430	Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Argi aš tau nesakiau, kad ką man Viešpats lieps, tą turėsiu daryti!’‘
04O	23	27	04O	23	27		44440	Ir Balakas tarė Balaamui: ‘‘Eime, nuvesiu tave į kitą vietą, gal patiks Dievui, kad iš ten juos prakeiktum’‘.
04O	23	28	04O	23	28		44450	Balakas užvedė Balaamą į Peoro kalno viršūnę, kuris yra prie dykumos.
04O	23	29	04O	23	29		44460	Čia Balaamas sakė Balakui: ‘‘Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk tiek pat veršių ir avinų aukai’‘.
04O	23	30	04O	23	30		44470	Balakas padarė, kaip Balaamas įsakė. Jie aukojo po veršį ir po aviną ant kiekvieno aukuro.
04O	24	1	04O	24	1		44480	Balaamas, matydamas, kad Viešpačiui patinka laiminti Izraelį, nebėjo, kaip pirma eidavo ieškoti žyniavimo, bet atgręžė veidą į dykumą
04O	24	2	04O	24	2		44490	ir, pakėlęs akis, pamatė izraelitus, stovyklaujančius giminėmis savo palapinėse. Dievo dvasia nužengė ant jo,
04O	24	3	04O	24	3		44500	ir jis kalbėjo: ‘‘Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio atvertos akys,
04O	24	4	04O	24	4		44510	kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.
04O	24	5	04O	24	5		44520	Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli!
04O	24	6	04O	24	6		44530	Jos yra kaip besitęsią slėniai, kaip sodai paupiuose, kaip Viešpaties sodinti alavijų medžiai, lyg kedrai prie vandens!
04O	24	7	04O	24	7		44540	Vanduo tekės upėmis, ir jų slėniuose viskas augs. Izraelitų karalius bus žymesnis už Agagą, jo karalystė bus išaukštinta.
04O	24	8	04O	24	8		44550	Dievas išvedė jį iš Egipto, jo galybė kaip stumbro; jis suvalgys priešų tautas, sulaužys jų kaulus, pervers juos savo strėlėmis.
04O	24	9	04O	24	9		44560	Jis atsiguls kaip liūtas, kurio niekas nedrįs pažadinti. Kas tave laimina, bus palaimintas; kas keikia, bus prakeiktas’‘.
04O	24	10	04O	24	10		44570	Balakas, supykęs ant Balaamo, suplojo rankomis ir tarė: ‘‘Aš tave pasišaukiau prakeikti mano priešus, o tu juos tris kartus palaiminai.
04O	24	11	04O	24	11		44580	Grįžk skubiai į savo kraštą! Maniau tave didžiai pagerbti, bet Viešpats atėmė iš tavęs tau skirtą pagarbą’‘.
04O	24	12	04O	24	12		44590	Balaamas atsakė Balakui: ‘‘Argi aš nesakiau tavo pasiuntiniams, kuriuos atsiuntei pas mane:
04O	24	13	04O	24	13		44600	‘Jei Balakas man duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negaliu peržengti Viešpaties įsakymo ir daryti gera ar bloga savo noru. Kalbėsiu tai, ką Viešpats man įsakys’.
04O	24	14	04O	24	14		44610	Prieš grįždamas pas savo tautą, paskelbsiu tau, ką ši tauta padarys tavo tautai ateityje’‘.
04O	24	15	04O	24	15		44620	Balaamas toliau kalbėjo: ‘‘Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio akys atvertos,
04O	24	16	04O	24	16		44630	kuris girdi Dievo žodžius, pažįsta Aukščiausiojo mokslą, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.
04O	24	17	04O	24	17		44640	Aš jį matysiu, bet ne dabar, į jį žiūrėsiu, bet ne iš arti. Žvaigždė užtekės iš Jokūbo giminės, skeptras pakils Izraelyje, jis užims Moabą ir sunaikins Seto giminę.
04O	24	18	04O	24	18		44650	Edomas ir Seyras taps priešų nuosavybe, Izraelis parodys savo jėgą.
04O	24	19	04O	24	19		44660	Jokūbo ainiai viešpataus ir sunaikins priešų likučius’‘.
04O	24	20	04O	24	20		44670	Balaamas, pažiūrėjęs į amalekiečius, kalbėjo: ‘‘Amalekas yra pirmas tarp tautų, bet jis bus sunaikintas amžiams’‘.
04O	24	21	04O	24	21		44680	Pamatęs kainitus, tarė: ‘‘Stipri, saugi tavo buveinė, kaip ant uolos sukrautas lizdas.
04O	24	22	04O	24	22		44690	Bet ir jūs, kainitai, būsite išsklaidyti, jūsų palikuonis Ašūras ištrems.
04O	24	23	04O	24	23		44700	Ir kas išliks gyvas, kai Dievas visa tai darys?
04O	24	24	04O	24	24		44710	Laivai atvyks iš Kitimo, pavergs ašūriečius ir sunaikins Ebero kraštą, pagaliau patys žus’‘.
04O	24	25	04O	24	25		44720	Po to Balaamas sugrįžo į savo tėviškę; taip pat ir Balakas grįžo tuo keliu, kuriuo buvo atėjęs.
04O	25	1	04O	25	1		44730	Izraelitams gyvenant Šitime, tauta pradėjo paleistuvauti su Moabo dukterimis.
04O	25	2	04O	25	2		44740	Jos kvietė izraelitus į aukojimo šventes. Ten jie valgė ir lenkėsi prieš jų dievus.
04O	25	3	04O	25	3		44750	Izraelitai garbino Baal Peorą. Užsirūstinęs Viešpats
04O	25	4	04O	25	4		44760	tarė Mozei: ‘‘Surink visus tautos vadus ir juos pakark saulės kaitroje, kad mano rūstybė nepaliestų Izraelio tautos’‘.
04O	25	5	04O	25	5		44770	Mozė įsakė Izraelio teisėjams užmušti visus Baal Peoro garbintojus.
04O	25	6	04O	25	6		44780	Vienas izraelitas atsivedė midjanietę į savo palapinę Mozei ir visiems izraelitams matant, tuo metu, kai jie raudojo prie Susitikimo palapinės įėjimo.
04O	25	7	04O	25	7		44790	Tai išvydęs, kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas pakilo iš susirinkusiųjų ir, pagriebęs ietį,
04O	25	8	04O	25	8		44800	įėjo į palapinę paskui izraelitą, ir perdūrė juos abu kiaurai­izraelitą ir moterį per jos pilvą. Tada liovėsi maras tarp Izraelio sūnų.
04O	25	9	04O	25	9		44810	Iš viso nuo maro mirė dvidešimt keturi tūkstančiai žmonių.
04O	25	10	04O	25	10		44820	Viešpats tarė Mozei:
04O	25	11	04O	25	11		44830	‘‘Kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas išgelbėjo izraelitus nuo mano rūstybės; jis buvo uolus dėl manęs, kad Aš nesunaikinčiau izraelitų, apimtas pavydo.
04O	25	12	04O	25	12		44840	Todėl sakyk jam, kad Aš darau su juo taikos sandorą:
04O	25	13	04O	25	13		44850	jam ir jo palikuonims priklausys kunigystė kaip amžina sandora, nes jis buvo uolus dėl Dievo ir sutaikino izraelitus’‘.
04O	25	14	04O	25	14		44860	Izraelitas, kurį nužudė kartu su midjaniete, buvo Saluvo sūnus Zimris, Simeono giminės kunigaikštis,
04O	25	15	04O	25	15		44870	o nužudytoji midjanietė, vardu Kozbė, buvo Midjano giminės kunigaikščio Cūro duktė.
04O	25	16	04O	25	16		44880	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	25	17	04O	25	17		44890	‘‘Išžudykite midjaniečius,
04O	25	18	04O	25	18		44900	nes jie pasielgė su jumis klastingai, suvedžiodami jus Baalo garbinimu ir midjaniečių kunigaikščio dukterimi Kozbe, savo seserimi, kuri buvo nužudyta dėl Peoro maro dieną’‘.
04O	26	1	04O	26	1		44910	Viešpats tarė Mozei ir Aarono sūnui kunigui Eleazarui:
04O	26	2	04O	26	2		44920	‘‘Suskaičiuokite visus izraelitus vyrus, dvidešimties metų ir vyresnius pagal jų gimines, tinkamus kariuomenei’‘.
04O	26	3	04O	26	3		44930	Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu, kalbėjo tiems, kurie buvo
04O	26	4	04O	26	4		44940	dvidešimties metų ir vyresni, kaip Viešpats buvo liepęs. Iš Egipto išėjusieji buvo:
04O	26	5	04O	26	5		44950	Rubenas, Izraelio pirmagimis. Jo sūnūs buvo Henochas, iš kurio kilo henochai, Paluvas, iš kurio­paluvai,
04O	26	6	04O	26	6		44960	Hecronas, iš jo­hecronai ir Karmis, iš jo­karmiai.
04O	26	7	04O	26	7		44970	Rubeno giminės buvo keturiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt.
04O	26	8	04O	26	8		44980	Paluvo sūnus buvo Eliabas;
04O	26	9	04O	26	9		44990	jo sūnūs Nemuelis, Datanas ir Abiramas; Datanas ir Abiramas prisidėjo prie Koracho maišto, kuris buvo sukeltas prieš Mozę ir Aaroną; tai buvo maištas prieš Viešpatį.
04O	26	10	04O	26	10		45000	Atvėrusi žemė prarijo juos kartu su Korachu. Du šimtai penkiasdešimt žmonių buvo sunaikinti ugnimi. Tai buvo ženklas izraelitams.
04O	26	11	04O	26	11		45010	Tačiau Koracho sūnūs nežuvo.
04O	26	12	04O	26	12		45020	Simeono sūnų šeimos: Nemuelio­nemuelitai, Jamino­jaminai, Jachino­jachinai,
04O	26	13	04O	26	13		45030	Zeracho­zerachai, Sauliaus­ sauliai.
04O	26	14	04O	26	14		45040	Simeono giminės buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai.
04O	26	15	04O	26	15		45050	Gado sūnų šeimos: Cefono, iš jo­cefonai, Hagio­hagiai, Šūnio­šūniai,
04O	26	16	04O	26	16		45060	Oznio­ozniai, Erio­eriai,
04O	26	17	04O	26	17		45070	Arodo­arodai, Arelio­arelitai.
04O	26	18	04O	26	18		45080	Gado giminės buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.
04O	26	19	04O	26	19		45090	Judo sūnūs buvo Eras ir Onanas. Jie mirė Kanaano žemėje.
04O	26	20	04O	26	20		45100	Kitų Judo sūnų šeimos: Šelos­šelai, Pereco­perecai, Zeracho­zerachai.
04O	26	21	04O	26	21		45110	Pereco giminės sūnų: Esromo­ esromitai ir Hamulo­hamulai.
04O	26	22	04O	26	22		45120	Judo giminės buvo septyniasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.
04O	26	23	04O	26	23		45130	Isacharo sūnų: Tolos­tolai, Pūvos­pūvai,
04O	26	24	04O	26	24		45140	Jašubo­jašubai, Šimrono­šimronai.
04O	26	25	04O	26	25		45150	Isacharo giminės buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai.
04O	26	26	04O	26	26		45160	Zabulono sūnų: Seredo­seredai, Elono­elonai, Jachleelio­ jachlelitai.
04O	26	27	04O	26	27		45170	Zabulono giminės buvo šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai.
04O	26	28	04O	26	28		45180	Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas pagal savo šeimas:
04O	26	29	04O	26	29		45190	Manasui gimė Machyras, iš kurio kilo machyrai, iš Machyro sūnaus Gileado­gileadiečiai.
04O	26	30	04O	26	30		45200	Šitie yra Gileado sūnūs, iš kurių kilo: iš Jezero­jezerai, iš Heleko­helekai,
04O	26	31	04O	26	31		45210	iš Asrielio­asrielitai, iš Šechemo­šechemai,
04O	26	32	04O	26	32		45220	iš Šemidos­šemidai ir iš Hefero­heferai.
04O	26	33	04O	26	33		45230	O Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris, kurių vardai yra: Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca.
04O	26	34	04O	26	34		45240	Manaso giminės buvo penkiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.
04O	26	35	04O	26	35		45250	Efraimo sūnų šeimos: Šutelacho­šutelachai, Bechero­becherai, Tahano­tahanai.
04O	26	36	04O	26	36		45260	Šutelacho sūnaus Erano­eranai.
04O	26	37	04O	26	37		45270	Efraimo giminės buvo trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai. Šitos yra Juozapo giminės šeimos.
04O	26	38	04O	26	38		45280	Benjamino sūnų šeimos: Belos­belai, Ašbelio­ašbelitai, Ahiramo­ahiramai,
04O	26	39	04O	26	39		45290	Šefufamo­šefufamai, Hufamo­hufamai.
04O	26	40	04O	26	40		45300	Belos sūnūs buvo Ardas ir Naamanas. Iš Ardo­ardai, iš Naamano­naamanai.
04O	26	41	04O	26	41		45310	Benjamino giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.
04O	26	42	04O	26	42		45320	Dano sūnų šeimos: Šuhamo­ šuhamai. Tai Dano giminės šeimos.
04O	26	43	04O	26	43		45330	Šuhamų buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.
04O	26	44	04O	26	44		45340	Ašero sūnų šeimos: Imnos­imnai, Išvio­išviai, Berijos­berijai.
04O	26	45	04O	26	45		45350	Iš Berijos sūnų: Hebero­heberai ir Malkielio­malkielitai.
04O	26	46	04O	26	46		45360	Ašero dukters vardas buvo Seracha.
04O	26	47	04O	26	47		45370	Ašero giminės buvo penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.
04O	26	48	04O	26	48		45380	Neftalio sūnų šeimos: Jachceelio­jachceelitai, Gūnio­gūniai,
04O	26	49	04O	26	49		45390	Jecero­jecerai, Šilemo­šilemai.
04O	26	50	04O	26	50		45400	Neftalio giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.
04O	26	51	04O	26	51		45410	Izraelitų, kurie buvo surašyti, buvo šeši šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt.
04O	26	52	04O	26	52		45420	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	26	53	04O	26	53		45430	‘‘Jiems bus išdalinta žemė paveldėjimui pagal vardų skaičių.
04O	26	54	04O	26	54		45440	Didesnėms šeimoms duosi didesnę dalį, o mažesnėms­mažesnę, kiekvienam bus duotas paveldėjimas pagal tuos, kurie buvo suskaičiuoti.
04O	26	55	04O	26	55		45450	Žemė bus padalyta tarp giminių burtų keliu.
04O	26	56	04O	26	56		45460	Burtų keliu bus padalinta nuosavybė tiems, kurių yra daug, ir tiems, kurių yra mažai.
04O	26	57	04O	26	57		45470	Levio giminės sūnų šeimos: Geršono­geršonų šeima, Kehato­kehatų šeima, Merario­merarių šeima.
04O	26	58	04O	26	58		45480	Šitos yra Levio šeimos: libniai, hebronai, machliai, mušiai ir koriai. Kehato sūnaus Amramo
04O	26	59	04O	26	59		45490	žmona, Levio duktė Jochebeda, gimusi Egipte, pagimdė Aaroną ir Mozę bei jų seserį Mirjamą.
04O	26	60	04O	26	60		45500	Aarono sūnūs buvo: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.
04O	26	61	04O	26	61		45510	Nadabas ir Abihuvas mirė, aukodami svetimą ugnį Viešpačiui.
04O	26	62	04O	26	62		45520	Visų Levio giminės suskaitytų vyrų, vieno mėnesio amžiaus ir vyresnių, buvo dvidešimt trys tūkstančiai. Jie nebuvo suskaityti kartu su izraelitais, nes jiems nebuvo duota dalis tarp Izraelio vaikų.
04O	26	63	04O	26	63		45530	Tai izraelitai, kuriuos suskaičiavo Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu.
04O	26	64	04O	26	64		45540	Tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kurie buvo anksčiau Mozės ir Aarono suskaičiuoti Sinajaus dykumoje,
04O	26	65	04O	26	65		45550	nes Viešpats buvo pasakęs, kad jie visi mirs dykumoje. Nė vienas neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.
04O	27	1	04O	27	1		45560	Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca, dukterys Celofhado, sūnaus Hefero, sūnaus Gileado, sūnaus Machyro, sūnaus Manaso, sūnaus Juozapo, atėjo
04O	27	2	04O	27	2		45570	prie Susitikimo palapinės įėjimo, kur stovėjo Mozė, kunigas Eleazaras ir visi tautos kunigaikščiai, ir tarė:
04O	27	3	04O	27	3		45580	‘‘Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nedalyvavo maište, kuris buvo Koracho sukeltas prieš Viešpatį, bet mirė už savo nusikaltimus. Jis neturėjo sūnų.
04O	27	4	04O	27	4		45590	Kodėl jo vardas turėtų išnykti iš jo šeimos? Ar dėl to, kad jis neturėjo sūnaus? Duokite mums paveldėjimą tarp mūsų tėvo brolių’‘.
04O	27	5	04O	27	5		45600	Mozė kreipėsi tuo reikalu į Viešpatį.
04O	27	6	04O	27	6		45610	Viešpats atsakė Mozei:
04O	27	7	04O	27	7		45620	‘‘Celofhado dukterys kalba teisingai. Duok joms paveldėjimą tarp jų tėvo brolių, tepaveldi jos jo nuosavybę.
04O	27	8	04O	27	8		45630	Izraelio sūnums įsakyk: ‘Jei kas miršta nepalikdamas sūnaus, jo nuosavybę tepaveldi jo duktė.
04O	27	9	04O	27	9		45640	Jei neturės dukters, įpėdiniais bus mirusiojo broliai.
04O	27	10	04O	27	10		45650	O jei nebus nė brolių, jo nuosavybę paveldės jo tėvo broliai.
04O	27	11	04O	27	11		45660	Jeigu neturės nė tėvo brolių, paveldas atiteks tiems, kurie yra jo artimiausi giminės’ ‘‘. Tai amžinas įstatymas izraelitams, Viešpaties duotas Mozei.
04O	27	12	04O	27	12		45670	Viešpats kalbėjo Mozei: ‘‘Užlipk į Abarimo kalną ir iš ten pažiūrėk į kraštą, kurį duosiu izraelitams.
04O	27	13	04O	27	13		45680	Jį pamatęs, tu susijungsi su savo tauta, kaip susijungė tavo brolis Aaronas,
04O	27	14	04O	27	14		45690	nes judu nepaklausėte manęs Cino dykumoje tautos prieštaravimo metu, kad būtų parodytas mano šventumas jų akivaizdoje prie Meribos vandenų šaltinio, Cino dykumoje Kadeše’‘.
04O	27	15	04O	27	15		45700	Mozė atsakė Viešpačiui:
04O	27	16	04O	27	16		45710	‘‘Viešpatie, visų gyvųjų Dieve, paskirk žmogų šitai tautai vadovauti,
04O	27	17	04O	27	17		45720	kuris eitų su jais, juos išvestų ir įvestų, kad Viešpaties susirinkimas nebūtų kaip avys be piemens’‘.
04O	27	18	04O	27	18		45730	Viešpats atsakė Mozei: ‘‘Imk Nūno sūnų Jozuę, kuriame yra mano dvasia, ir ant jo uždėk savo ranką.
04O	27	19	04O	27	19		45740	Jis teatsistoja kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje, o tu duok jam paliepimus
04O	27	20	04O	27	20		45750	ir suteik jam savo garbės, kad jo klausytų visi izraelitai.
04O	27	21	04O	27	21		45760	Tuo atveju, kai reikės pagalbos, tegul kunigas Eleazaras kreipiasi į Viešpatį patarimo. Tuo būdu Jozuė galės vadovauti izraelitams’‘.
04O	27	22	04O	27	22		45770	Mozė padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs: pastatė Jozuę kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje,
04O	27	23	04O	27	23		45780	uždėjo jam ant galvos rankas ir suteikė jam valdžią, kaip Viešpats liepė.
04O	28	1	04O	28	1		45790	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	28	2	04O	28	2		45800	‘‘Įsakyk izraelitams skirtu laiku aukoti duonos ir deginamąsias aukas kaip malonų kvapą.
04O	28	3	04O	28	3		45810	Šitos aukos bus: kasdien du sveiki metiniai avinėliai nuolatinei deginamajai aukai;
04O	28	4	04O	28	4		45820	vieną aukosite rytą, o antrą­vakare;
04O	28	5	04O	28	5		45830	ir duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su ketvirtadaliu hino tyriausio aliejaus.
04O	28	6	04O	28	6		45840	Tai bus nuolatinė deginamoji auka, kaip buvo įsakyta Sinajaus kalne, malonus kvapas Viešpačiui.
04O	28	7	04O	28	7		45850	Ir geriamoji auka bus ketvirtadalis hino vyno; šventykloje išliesite Viešpačiui vyną kaip geriamąją auką.
04O	28	8	04O	28	8		45860	Antrąjį avinėlį aukosite vakare, kaip ir rytmetinę auką, su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas.
04O	28	9	04O	28	9		45870	Sabato dieną aukosite du sveikus metinius avinėlius, o duonos aukai­ dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, taip pat ir geriamąją auką.
04O	28	10	04O	28	10		45880	Tai bus nuolatinė sabato deginamoji auka, priedas prie kasdieninių deginamųjų ir geriamųjų aukų.
04O	28	11	04O	28	11		45890	Kiekvieno mėnesio pradžioje privalote aukoti deginamąją auką Viešpačiui: du sveikus veršius, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius.
04O	28	12	04O	28	12		45900	Duonos aukai: prie kiekvieno veršio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi; prie kiekvieno avino dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi,
04O	28	13	04O	28	13		45910	ir dešimtą dalį smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai prie kiekvieno avinėlio. Tai bus malonaus kvapo deginamoji auka Viešpačiui.
04O	28	14	04O	28	14		45920	Geriamosios vyno aukos prie kiekvienos deginamosios aukos bus: pusė hino prie kiekvieno veršio, trečdalis­ prie avino, ketvirtadalis­prie kiekvieno avinėlio. Tai kiekvieno mėnesio geriamoji auka.
04O	28	15	04O	28	15		45930	Taip pat aukosite Viešpačiui ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinių deginamųjų ir geriamųjų aukų.
04O	28	16	04O	28	16		45940	Pirmo mėnesio keturioliktą dieną yra Viešpaties Pascha,
04O	28	17	04O	28	17		45950	o penkioliktą dieną­iškilmės. Neraugintą duoną valgysite septynias dienas.
04O	28	18	04O	28	18		45960	Pirmoji diena yra izraelitams šventa diena­tą dieną nedirbsite jokio darbo,
04O	28	19	04O	28	19		45970	aukosite deginamajai aukai du sveikus veršius, vieną aviną, septynis metinius avinėlius
04O	28	20	04O	28	20		45980	ir duonos aukai smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, tris dešimtąsias efos prie veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino
04O	28	21	04O	28	21		45990	ir vieną dešimtąją efos prie kiekvieno avinėlio,
04O	28	22	04O	28	22		46000	taip pat vieną ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti,
04O	28	23	04O	28	23		46010	neskaičiuojant rytmetinės deginamosios aukos, kuri nuolat aukojama.
04O	28	24	04O	28	24		46020	Taip darykite septynias dienas, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
04O	28	25	04O	28	25		46030	Septintoji diena bus jums šventa: tą dieną nedirbkite jokio darbo.
04O	28	26	04O	28	26		46040	Pirmųjų vaisių šventės dieną aukosite Viešpačiui naujo derliaus aukas. Ta diena bus šventa ir iškilminga, tada nedirbsite jokio darbo.
04O	28	27	04O	28	27		46050	Deginamajai aukai aukosite du veršius, vieną aviną bei septynis metinius avinėlius;
04O	28	28	04O	28	28		46060	duonos aukai­su aliejumi sumaišytų smulkių miltų tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, dvi­prie avino
04O	28	29	04O	28	29		46070	ir dešimtą dalį­prie kiekvieno avinėlio;
04O	28	30	04O	28	30		46080	taip pat ožį, kuris aukojamas sutaikinimui.
04O	28	31	04O	28	31		46090	Šias aukas aukosite neskaitant nuolatinių deginamųjų aukų ir kartu su jomis aukojamų duonos ir geriamųjų aukų’‘.
04O	29	1	04O	29	1		46100	‘‘Pirmoji septinto mėnesio diena bus jums iškilminga ir šventa. Tą dieną nedirbsite jokio darbo­tai bus trimitavimo diena.
04O	29	2	04O	29	2		46110	Aukosite deginamajai aukai, kaip malonų kvapą Viešpačiui, sveikus gyvulius: vieną veršį, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius;
04O	29	3	04O	29	3		46120	duonos aukai­tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, prie kiekvieno veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino,
04O	29	4	04O	29	4		46130	vieną dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio
04O	29	5	04O	29	5		46140	ir ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti,
04O	29	6	04O	29	6		46150	neskaičiuojant mėnesinės deginamosios bei duonos aukos ir kasdieninės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos, kurias aukosite pagal jų nuostatus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
04O	29	7	04O	29	7		46160	Taip pat septinto mėnesio dešimtoji diena bus jums šventa ir iškilminga. Tą dieną varginsite savo sielas ir nedirbsite jokio darbo.
04O	29	8	04O	29	8		46170	Deginamajai Viešpaties aukai kaip malonų kvapą aukosite sveikus gyvulius: jauną veršį, aviną ir septynis metinius avinėlius;
04O	29	9	04O	29	9		46180	jų duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, prie kiekvieno veršio, dvi dešimtąsias efos prie kiekvieno avino,
04O	29	10	04O	29	10		46190	dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio
04O	29	11	04O	29	11		46200	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaitant aukos už nuodėmę sutaikinimui ir nuolatinės deginamosios aukos su duonos ir geriamosiomis aukomis.
04O	29	12	04O	29	12		46210	Septinto mėnesio penkioliktoji diena bus jums šventa ir iškilminga, nedirbsite tą dieną jokio darbo. Septynias dienas švęsite Viešpaties garbei.
04O	29	13	04O	29	13		46220	Aukosite deginamąją auką kaip malonų kvapą Viešpačiui: trylika sveikų jaunų veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių;
04O	29	14	04O	29	14		46230	taip pat duonos auką: smulkių, su aliejumi sumaišytų miltų po tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, kurių bus trylika, po dvi dešimtąsias efos prie kiekvieno avino, jų bus du,
04O	29	15	04O	29	15		46240	dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio, kurių bus keturiolika,
04O	29	16	04O	29	16		46250	ir ožį aukai už nuodėmę, be to, nuolatines deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas.
04O	29	17	04O	29	17		46260	Antrą dieną aukosite: dvylika jaunų veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių.
04O	29	18	04O	29	18		46270	Prie kiekvieno veršio, avino ir avinėlio aukosite jų duonos ir geriamąją auką, kaip įsakyta,
04O	29	19	04O	29	19		46280	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos.
04O	29	20	04O	29	20		46290	Trečią dieną aukosite: vienuolika veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių
04O	29	21	04O	29	21		46300	ir, kaip įsakyta, prie kiekvieno veršio, avino ir avinėlio duonos ir geriamąsias aukas.
04O	29	22	04O	29	22		46310	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos.
04O	29	23	04O	29	23		46320	Ketvirtą dieną aukosite: dešimt veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių
04O	29	24	04O	29	24		46330	ir prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,
04O	29	25	04O	29	25		46340	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų.
04O	29	26	04O	29	26		46350	Penktą dieną aukosite: devynis veršius, du avinus, keturiolika metinių avinėlių,
04O	29	27	04O	29	27		46360	prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,
04O	29	28	04O	29	28		46370	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų.
04O	29	29	04O	29	29		46380	Šeštą dieną aukosite: aštuonis veršius, du avinus ir keturiolika metinių avinėlių,
04O	29	30	04O	29	30		46390	prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,
04O	29	31	04O	29	31		46400	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų.
04O	29	32	04O	29	32		46410	Septintą dieną aukosite: septynis veršius, du avinus ir keturiolika metinių avinėlių,
04O	29	33	04O	29	33		46420	prie kiekvieno jų duonos ir geriamąsias aukas, kaip įsakyta,
04O	29	34	04O	29	34		46430	bei ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukų.
04O	29	35	04O	29	35		46440	Aštunta diena yra iškilminga­nedirbsite tą dieną jokio darbo
04O	29	36	04O	29	36		46450	ir aukosite deginamąją auką kaip malonų kvapą Viešpačiui: veršį, aviną, septynis metinius avinėlius,
04O	29	37	04O	29	37		46460	prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,
04O	29	38	04O	29	38		46470	ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukų. Visi aukojamieji gyvuliai turi būti sveiki.
04O	29	39	04O	29	39		46480	Tai aukosite švenčių metu kaip priedą prie jūsų įžadų ir laisvos valios aukų, o taip pat deginamųjų, duonos, geriamųjų bei padėkos aukų’‘.
04O	29	40	04O	29	40		46490	Mozė perdavė izraelitams visa, ką jam Viešpats kalbėjo.
04O	30	1	04O	30	1		46500	Ir Mozė kalbėjo izraelitų giminių vadams: ‘‘Štai ką Viešpats įsakė:
04O	30	2	04O	30	2		46510	‘Jei kuris vyras duoda Viešpačiui įžadą ar pasižada su priesaika, negalės savo žodžio laužyti, turės įvykdyti, ką pažadėjo.
04O	30	3	04O	30	3		46520	Jei įžadą Viešpačiui duotų ir save priesaika suvaržytų jauna moteris, kuri gyvena savo tėvo namuose,
04O	30	4	04O	30	4		46530	ir jei tėvas, sužinojęs apie įžadą ir priesaiką, tylėtų, ji turi laikytis įžado ir privalo įvykdyti, ką pažadėjo ir prisiekė.
04O	30	5	04O	30	5		46540	O jei tėvas išgirdęs uždraustų tą pačią dieną, jos įžadas ir priesaika bus panaikinta, nes tėvas uždraudė, ir Viešpats jai atleis.
04O	30	6	04O	30	6		46550	Jei ištekėtų, davusi įžadą ar priesaiką,
04O	30	7	04O	30	7		46560	ir jos vyras sužinojęs neuždraustų jai to daryti tą pačią dieną, ji laikysis įžado ir jį įvykdys.
04O	30	8	04O	30	8		46570	O jei jis išgirdęs tuojau uždraustų ir tuo būdu panaikintų jos įžadus, Viešpats jai atleis.
04O	30	9	04O	30	9		46580	Našlė arba išsiskyrusi privalo įvykdyti, ką pažadėjo.
04O	30	10	04O	30	10		46590	Jei žmona, gyvendama su vyru, padarytų įžadą arba prisiektų
04O	30	11	04O	30	11		46600	ir jei jos vyras išgirdęs tylėtų ir neprieštarautų, ji vykdys savo įžadą.
04O	30	12	04O	30	12		46610	O jei išgirdęs tuojau uždraustų, nereikės vykdyti pažado, nes vyras uždraudė, ir Viešpats jai atleis.
04O	30	13	04O	30	13		46620	Kiekvieną jos įžadą ir kiekvieną priesaiką varginti savo sielą vyras gali patvirtinti arba panaikinti.
04O	30	14	04O	30	14		46630	O jei vyras išgirdęs tylėtų ir atidėtų sprendimą kitai dienai, ji vykdys, ką pažadėjo, nes jis tylėdamas patvirtino jos įžadus.
04O	30	15	04O	30	15		46640	Jei žinodamas vėliau prieštarautų, jis bus atsakingas už jos kaltę’ ‘‘.
04O	30	16	04O	30	16		46650	Tai yra Viešpaties duoti Mozei įsakymai, kurių turi laikytis vyras ir žmona, tėvas ir duktė, kuri yra netekėjusi ir gyvena tėvo namuose.
04O	31	1	04O	31	1		46660	Viešpats tarė Mozei:
04O	31	2	04O	31	2		46670	‘‘Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta’‘.
04O	31	3	04O	31	3		46680	Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams,
04O	31	4	04O	31	4		46690	ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės.
04O	31	5	04O	31	5		46700	Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai.
04O	31	6	04O	31	6		46710	Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus.
04O	31	7	04O	31	7		46720	Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei,
04O	31	8	04O	31	8		46730	taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą.
04O	31	9	04O	31	9		46740	Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį,
04O	31	10	04O	31	10		46750	sudegino jų miestus ir stovyklas.
04O	31	11	04O	31	11		46760	Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį
04O	31	12	04O	31	12		46770	izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu.
04O	31	13	04O	31	13		46780	Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos.
04O	31	14	04O	31	14		46790	Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko,
04O	31	15	04O	31	15		46800	Mozė tarė: ‘‘Kodėl palikote gyvas moteris?
04O	31	16	04O	31	16		46810	Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru.
04O	31	17	04O	31	17		46820	Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais!
04O	31	18	04O	31	18		46830	Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau.
04O	31	19	04O	31	19		46840	Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną.
04O	31	20	04O	31	20		46850	Reikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio’‘.
04O	31	21	04O	31	21		46860	Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: ‘‘Štai Viešpaties nurodymas:
04O	31	22	04O	31	22		46870	auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, ciną
04O	31	23	04O	31	23		46880	ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu.
04O	31	24	04O	31	24		46890	Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą’‘.
04O	31	25	04O	31	25		46900	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	31	26	04O	31	26		46910	‘‘Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį­ žmones ir galvijus.
04O	31	27	04O	31	27		46920	Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams.
04O	31	28	04O	31	28		46930	Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių;
04O	31	29	04O	31	29		46940	viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui.
04O	31	30	04O	31	30		46950	O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui’‘.
04O	31	31	04O	31	31		46960	Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė.
04O	31	32	04O	31	32		46970	Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,
04O	31	33	04O	31	33		46980	septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų,
04O	31	34	04O	31	34		46990	šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų,
04O	31	35	04O	31	35		47000	trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių.
04O	31	36	04O	31	36		47010	Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių;
04O	31	37	04O	31	37		47020	iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys.
04O	31	38	04O	31	38		47030	Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du;
04O	31	39	04O	31	39		47040	trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas.
04O	31	40	04O	31	40		47050	Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du.
04O	31	41	04O	31	41		47060	Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui.
04O	31	42	04O	31	42		47070	Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota:
04O	31	43	04O	31	43		47080	trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių,
04O	31	44	04O	31	44		47090	trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų,
04O	31	45	04O	31	45		47100	trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų,
04O	31	46	04O	31	46		47110	šešiolika tūkstančių belaisvių.
04O	31	47	04O	31	47		47120	Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs.
04O	31	48	04O	31	48		47130	Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo:
04O	31	49	04O	31	49		47140	‘‘Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome.
04O	31	50	04O	31	50		47150	Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu’‘.
04O	31	51	04O	31	51		47160	Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus,
04O	31	52	04O	31	52		47170	kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių.
04O	31	53	04O	31	53		47180	Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau.
04O	31	54	04O	31	54		47190	Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus.
04O	32	1	04O	32	1		47200	Rubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti.
04O	32	2	04O	32	2		47210	Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė:
04O	32	3	04O	32	3		47220	‘‘Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės,
04O	32	4	04O	32	4		47230	kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių.
04O	32	5	04O	32	5		47240	Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną’‘.
04O	32	6	04O	32	6		47250	Mozė jiems atsakė: ‘‘Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite?
04O	32	7	04O	32	7		47260	Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė?
04O	32	8	04O	32	8		47270	Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą.
04O	32	9	04O	32	9		47280	Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo.
04O	32	10	04O	32	10		47290	Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė:
04O	32	11	04O	32	11		47300	‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,
04O	32	12	04O	32	12		47310	išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.
04O	32	13	04O	32	13		47320	Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.
04O	32	14	04O	32	14		47330	Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį.
04O	32	15	04O	32	15		47340	Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą’‘.
04O	32	16	04O	32	16		47350	Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: ‘‘Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;
04O	32	17	04O	32	17		47360	mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų.
04O	32	18	04O	32	18		47370	Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį,
04O	32	19	04O	32	19		47380	nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano’‘.
04O	32	20	04O	32	20		47390	Mozė jiems atsakė: ‘‘Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje,
04O	32	21	04O	32	21		47400	ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas
04O	32	22	04O	32	22		47410	ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje.
04O	32	23	04O	32	23		47420	Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti.
04O	32	24	04O	32	24		47430	Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote’‘.
04O	32	25	04O	32	25		47440	Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: ‘‘Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia.
04O	32	26	04O	32	26		47450	Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose,
04O	32	27	04O	32	27		47460	mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai’‘.
04O	32	28	04O	32	28		47470	Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams:
04O	32	29	04O	32	29		47480	‘‘Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą.
04O	32	30	04O	32	30		47490	Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų’‘.
04O	32	31	04O	32	31		47500	Gaditai ir rubenai atsakė: ‘‘Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime.
04O	32	32	04O	32	32		47510	Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje įs Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano’‘.
04O	32	33	04O	32	33		47520	Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais.
04O	32	34	04O	32	34		47530	Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero,
04O	32	35	04O	32	35		47540	Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos,
04O	32	36	04O	32	36		47550	Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus.
04O	32	37	04O	32	37		47560	Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą,
04O	32	38	04O	32	38		47570	Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus.
04O	32	39	04O	32	39		47580	Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus.
04O	32	40	04O	32	40		47590	Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno.
04O	32	41	04O	32	41		47600	O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru.
04O	32	42	04O	32	42		47610	Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo vardu­Nobachas.
04O	33	1	04O	33	1		47620	Izraelitų sustojimo vietos, išėjus jiems iš Egipto, vadovaujant Mozei ir Aaronui.
04O	33	2	04O	33	2		47630	Mozė jas surašė pagal stovyklų vietas, kurias jie, Viešpačiui įsakant, keisdavo.
04O	33	3	04O	33	3		47640	Jie išėjo iš Ramzio pirmo mėnesio penkioliktą dieną, kitą dieną po Paschos, galingos rankos vedami visiems egiptiečiams matant,
04O	33	4	04O	33	4		47650	laidojant jiems Viešpaties išžudytus pirmagimius. Ir jų dievams Viešpats įvykdė teismą.
04O	33	5	04O	33	5		47660	Izraelitai, iškeliavę iš Ramzio, pasistatė stovyklas Sukote.
04O	33	6	04O	33	6		47670	Iš Sukoto atvyko į Etamą, esantį dykumos pakraštyje.
04O	33	7	04O	33	7		47680	Iš ten atvyko prie Pi Hahiroto, kuris yra priešais Baal Cefoną, ir sustojo prie Migdolo.
04O	33	8	04O	33	8		47690	Iškeliavę iš Pi Hahiroto, perėjo jūros dugnu į dykumą ir, keliavę tris dienas per Etamo dykumą, pasistatė stovyklą Maroje.
04O	33	9	04O	33	9		47700	Išėję iš Maros, pasiekė Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių bei septyniasdešimt palmių, ir sustojo.
04O	33	10	04O	33	10		47710	Išėję iš Elimo, ištiesė palapines prie Raudonosios jūros.
04O	33	11	04O	33	11		47720	Iš čia išėję, sustojo Sino dykumoje.
04O	33	12	04O	33	12		47730	Iš Sino dykumos atkeliavo į Dofką,
04O	33	13	04O	33	13		47740	išėję iš Dofkos sustojo Aluše.
04O	33	14	04O	33	14		47750	Iškeliavę iš Alušo, ištiesė palapines Refidime, kur stigo vandens.
04O	33	15	04O	33	15		47760	Palikę Refidimą, sustojo Sinajaus dykumoje.
04O	33	16	04O	33	16		47770	Išėję iš Sinajaus dykumos, atėjo į Kibrot Taavos kapines.
04O	33	17	04O	33	17		47780	Iškeliavę iš čia, pasistatė stovyklą Hacerote.
04O	33	18	04O	33	18		47790	Iš Haceroto atėjo į Ritmą,
04O	33	19	04O	33	19		47800	o iš Ritmos­į Rimon Perecą.
04O	33	20	04O	33	20		47810	Išėję iš Rimon Pereco, atvyko į Libną,
04O	33	21	04O	33	21		47820	o išėję iš Libnos, sustojo Risoje.
04O	33	22	04O	33	22		47830	Išėję ir Risos, atvyko į Kehelatą,
04O	33	23	04O	33	23		47840	o išėję iš Kehelato, sustojo prie Sefero kalno.
04O	33	24	04O	33	24		47850	Pasitraukę nuo Šefero kalno, atėjo į Haradą.
04O	33	25	04O	33	25		47860	Išėję iš Harados, pasistatė stovyklą Makhelote.
04O	33	26	04O	33	26		47870	Iškeliavę iš Makheloto, atėjo į Tahatą,
04O	33	27	04O	33	27		47880	o išėję iš Tahato, sustojo Terache.
04O	33	28	04O	33	28		47890	Išėję ir Teracho, ištiesė palapines Mitkoje,
04O	33	29	04O	33	29		47900	o išėję iš Mitkos, pasistatė stovyklą Hašmonoje.
04O	33	30	04O	33	30		47910	Išėję iš Hašmonos, atvyko į Moserotą,
04O	33	31	04O	33	31		47920	o išėję iš Moseroto, pasistatė stovyklą Bene Jaakane.
04O	33	32	04O	33	32		47930	Išėję iš Bene Jaakano, atkeliavo į Hor Gidgadą,
04O	33	33	04O	33	33		47940	o išėję iš čia, pasistatė stovyklą Jotbatoje.
04O	33	34	04O	33	34		47950	Iš Jotbatos atėjo į Abroną,
04O	33	35	04O	33	35		47960	išėję iš Abronos, ištiesė palapines Ecjon Gebere,
04O	33	36	04O	33	36		47970	o iš Ecjon Gebero atvyko į Cino dykumą, prie Kadešo.
04O	33	37	04O	33	37		47980	Išėję iš Kadešo, jie pasistatė stovyklas prie Horo kalno Edomo krašto pasienyje.
04O	33	38	04O	33	38		47990	Kunigas Aaronas, Viešpačiui liepiant užlipo ant Horo kalno ir mirė penkto mėnesio pirmą dieną, praėjus keturiasdešimčiai metų nuo izraelitų išėjimo iš Egipto,
04O	33	39	04O	33	39		48000	būdamas šimto dvidešimt trejų metų amžiaus.
04O	33	40	04O	33	40		48010	Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno Kanaano pietuose, sužinojo, kad ateina izraelitai.
04O	33	41	04O	33	41		48020	Pasitraukę nuo Horo kalno, jie sustojo Calmone.
04O	33	42	04O	33	42		48030	Išėję iš Calmono, jie atėjo į Punoną,
04O	33	43	04O	33	43		48040	o išėję iš Punono, sustojo Obote.
04O	33	44	04O	33	44		48050	Iš Oboto atėjo į Ije Abarimą, prie moabitų sienos,
04O	33	45	04O	33	45		48060	o išėję iš Ije Abarimo, ištiesė palapines Dibon Gade.
04O	33	46	04O	33	46		48070	Išėję iš Dibon Gado, sustojo Almon Diblataimoje,
04O	33	47	04O	33	47		48080	o iš čia jie atėjo iki Abarimo kalnų ties Neboju.
04O	33	48	04O	33	48		48090	Keliaudami nuo Abarimo kalnų, jie pasiekė Moabo lygumas prie Jordano ties Jerichu
04O	33	49	04O	33	49		48100	ir pasistatė stovyklą prie Jordano nuo Bet Ješimoto ligi Abel Šitimo, moabitų lygumose.
04O	33	50	04O	33	50		48110	Moabitų lygumose Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	33	51	04O	33	51		48120	‘‘Kai pereisite Jordaną ir įeisite į Kanaano žemę,
04O	33	52	04O	33	52		48130	išvykite visus to krašto gyventojus, sunaikinkite jų atvaizdus, sulaužykite stabus, išgriaukite visas aukštąsias stabų garbinimo vietas
04O	33	53	04O	33	53		48140	ir apsigyvenkite šalyje, kurią Aš jums daviau paveldėti.
04O	33	54	04O	33	54		48150	Pasidalykite ją burtų keliu: tiems, kurių bus daugiau, duokite didesnį žemės plotą, o kurių mažiau­mažesnį. Žemę išdalinkite burtų keliu giminėms ir šeimoms.
04O	33	55	04O	33	55		48160	Jei neišvarysite žemės gyventojų, jie bus jums krislai akyse ir dygliai šonuose ir vargins jus krašte, kuriame jūs gyvensite.
04O	33	56	04O	33	56		48170	Ir tada, ką buvau sumanęs padaryti jiems, jums padarysiu’‘.
04O	34	1	04O	34	1		48180	Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	34	2	04O	34	2		48190	‘‘Kai įeisite į Kanaano šalį ir ją užimsite, jos sienos bus:
04O	34	3	04O	34	3		48200	pietinė dalis prasidės nuo Cino dykumos, esančios šalia Edomo, jos rytų siena bus Druskos jūra, pradedant pietine dalimi.
04O	34	4	04O	34	4		48210	Pietinė siena eis išilgai Akrabimo aukštumos ir tęsis iki Sinajaus, pietuose pasieks Kadeš Barnėją. Iš čia siena eis ligi Hacar Adaro ir toliau iki Acmono.
04O	34	5	04O	34	5		48220	Nuo Acmono siena pasisuks, sieks Egipto upę ir baigsis jūros krantu.
04O	34	6	04O	34	6		48230	Vakarų siena bus jums Didžioji jūra.
04O	34	7	04O	34	7		48240	Šiaurėje siena prasidės nuo Didžiosios jūros ir tęsis iki Horo kalno,
04O	34	8	04O	34	8		48250	iš čia į Lebo Hamatą iki Cedado apylinkės,
04O	34	9	04O	34	9		48260	toliau siena tęsis iki Zifrono ir Hacar Enano.
04O	34	10	04O	34	10		48270	Rytų siena eis nuo Hacar Enano ligi Šefamo,
04O	34	11	04O	34	11		48280	nuo Šefamo tęsis iki Riblos į rytus nuo Aino, iš čia eis Jordano rytų puse iki Kinereto ežero
04O	34	12	04O	34	12		48290	ir toliau Jordanu iki Sūriosios jūros. Tai bus jūsų krašto sienos’‘.
04O	34	13	04O	34	13		48300	Mozė kalbėjo izraelitams: ‘‘Tai žemė, kurią paveldėsite burtų keliu. Ją Viešpats liepė išdalinti devynioms ir pusei giminės.
04O	34	14	04O	34	14		48310	Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės gavo savo dalį.
04O	34	15	04O	34	15		48320	Dvi giminės ir pusė gavo savo dalį šioje Jordano pusėje ties Jerichu’‘.
04O	34	16	04O	34	16		48330	Viešpats tarė Mozei:
04O	34	17	04O	34	17		48340	‘‘Tai yra vardai vyrų, kurie jums padalins žemę: kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė
04O	34	18	04O	34	18		48350	ir iš kiekvienos giminės po vieną kunigaikštį.
04O	34	19	04O	34	19		48360	Jų vardai: iš Judo giminės­Jefunės sūnus Kalebas,
04O	34	20	04O	34	20		48370	iš Simeono­Amihudo sūnus Samuelis,
04O	34	21	04O	34	21		48380	iš Benjamino­Kislono sūnus Elidadas,
04O	34	22	04O	34	22		48390	iš Dano­Joglio sūnus Bukis,
04O	34	23	04O	34	23		48400	iš Juozapo palikuonių, Manaso giminės­Efodo sūnus Hanielis
04O	34	24	04O	34	24		48410	ir iš Efraimo­Šiftano sūnus Kemuelis,
04O	34	25	04O	34	25		48420	iš Zabulono­Parnacho sūnus Elicafanas,
04O	34	26	04O	34	26		48430	iš Isacharo­Azano sūnus Paltielis,
04O	34	27	04O	34	27		48440	iš Ašero­Šelomio sūnus Ahihudas,
04O	34	28	04O	34	28		48450	iš Neftalio­Amihudo sūnus Pedahelis’‘.
04O	34	29	04O	34	29		48460	Šitiems vyrams Viešpats įsakė padalyti Kanaano žemę izraelitams.
04O	35	1	04O	35	1		48470	Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu, Viešpats kalbėjo Mozei:
04O	35	2	04O	35	2		48480	‘‘Pasakyk izraelitams duoti levitams iš savo paveldėjimo miestus gyventi ir jų apylinkes ganykloms;
04O	35	3	04O	35	3		48490	jie gyvens miestuose, jų bandos ganysis miestų apylinkėse,
04O	35	4	04O	35	4		48500	kurios tęsis tūkstantį uolekčių aplink miestų mūrus.
04O	35	5	04O	35	5		48510	Ganyklos sieks po du tūkstančius uolekčių visomis kryptimis: į rytus, į pietus, į vakarus ir į šiaurę, o miestai bus viduryje.
04O	35	6	04O	35	6		48520	Iš tų miestų, kuriuos duosite levitams, atskirkite šešis prieglaudai, kad juose rastų apsaugą nusikaltę žmogžudyste. Be šitų duokite levitams dar keturiasdešimt du miestus.
04O	35	7	04O	35	7		48530	Iš viso duokite levitams keturiasdešimt aštuonis miestus su jų ganyklomis.
04O	35	8	04O	35	8		48540	Miestų, kuriuos duosite iš izraelitų nuosavybės levitams, daugiau paimsite iš tų giminių, kurios daugiau turi, ir mažiau iš tų, kurios mažiau turi; kiekvienas duos levitams miestų pagal savo paveldo dydį’‘.
04O	35	9	04O	35	9		48550	Viešpats tarė Mozei:
04O	35	10	04O	35	10		48560	‘‘Pasakyk izraelitams, kad, įėję į Kanaano žemę,
04O	35	11	04O	35	11		48570	paskirtų prieglaudos miestus netyčia nužudžiusiems žmogų.
04O	35	12	04O	35	12		48580	Tokie miestai bus jums prieglauda nuo keršytojo, kad tas, kuris užmušė žmogų, nemirtų, kol nebus stojęs prieš bendruomenės teismą.
04O	35	13	04O	35	13		48590	Paskirkite šešis miestus prieglaudai,
04O	35	14	04O	35	14		48600	iš kurių trys bus Jordano rytų pusėje ir trys bus Kanaano žemėje.
04O	35	15	04O	35	15		48610	Tie šeši miestai bus prieglauda izraelitams, taip pat ateiviams ir svetimšaliams, kad kiekvienas, netyčia nužudęs žmogų, galėtų į juos atbėgti.
04O	35	16	04O	35	16		48620	Jei kas geležimi užmuštų žmogų, bus kaltinamas žmogžudyste ir baudžiamas mirtimi.
04O	35	17	04O	35	17		48630	Jei kas akmeniu užmuštų žmogų, jis bus nubaustas mirtimi.
04O	35	18	04O	35	18		48640	Jei kas bus nužudytas mediniu įrankiu, užmušėjas bus baudžiamas mirtimi.
04O	35	19	04O	35	19		48650	Kraujo keršytojas pats užmuš žudiką, kai tik jį sutiks.
04O	35	20	04O	35	20		48660	Jei kas iš neapykantos pastumtų žmogų ar, mesdamas kuo, jį užmuštų,
04O	35	21	04O	35	21		48670	arba ranka suduotų taip, kad jis numirtų, nusikaltėlis bus laikomas žmogžudžiu ir baudžiamas mirtimi. Kraujo keršytojas užmuš žudiką, kai tik sutiks.
04O	35	22	04O	35	22		48680	Jei kas neturėdamas priešiškumo kitą pastumtų, ar mestų į jį ką nors, prieš tai netykojęs,
04O	35	23	04O	35	23		48690	ar užgautų akmeniu, kokiu galima užmušti, jo nepastebėjęs, taip, kad šis numirtų, tačiau prieš tai nebuvo jo priešas ir netykojo jam pakenkti,
04O	35	24	04O	35	24		48700	tai bendruomenė darys teismą tarp žudiko ir kraujo keršytojo pagal šiuos nurodymus.
04O	35	25	04O	35	25		48710	Teismas išvaduos žudiką iš kraujo keršytojo rankų ir grąžins į prieglaudos miestą, kuriame jis pasiliks iki vyriausiojo kunigo, patepto šventu aliejumi, mirties.
04O	35	26	04O	35	26		48720	Jei žudikas išeis už prieglaudos miesto, į kurį pabėgo, sienų
04O	35	27	04O	35	27		48730	ir sutikęs kraujo keršytojas jį užmuš, jis bus nekaltas,
04O	35	28	04O	35	28		48740	nes anas privalėjo likti mieste ligi vyriausiojo kunigo mirties; po kunigo mirties žmogžudys sugrįš prie savo nuosavybės.
04O	35	29	04O	35	29		48750	Šį nuostatą privalo vykdyti visos jūsų kartos, kur jūs begyventumėte.
04O	35	30	04O	35	30		48760	Žmogžudys bus nubaustas, apklausus liudytojus; tačiau vieno liudytojo neužtenka, kad pasmerktų žmogų mirčiai.
04O	35	31	04O	35	31		48770	Žmogžudys negali būti išpirktas, jis turi mirti.
04O	35	32	04O	35	32		48780	Pabėgėliai negalės išsipirkti ir grįžti prie savo nuosavybės prieš vyriausiojo kunigo mirtį.
04O	35	33	04O	35	33		48790	Nesutepkite savo žemės, nes ji sutepama krauju ir negali būti apvalyta kitaip, kaip tik krauju to, kuris praliejo kraują.
04O	35	34	04O	35	34		48800	Nesutepkite žemės, kurią paveldėsite ir kurioje Aš gyvenu, nes Aš, Viešpats, gyvenu tarp Izraelio vaikų’‘.
04O	36	1	04O	36	1		48810	Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado šeimų vadai iš Juozapo giminės atėjo ir kalbėjo Mozei, Izraelio vadams girdint:
04O	36	2	04O	36	2		48820	‘‘Tau, mūsų valdove, Viešpats įsakė, kad burtų keliu padalytum žemę tarp izraelitų ir kad mūsų brolio Celofhado dalį duotum jo dukterims.
04O	36	3	04O	36	3		48830	Jei jas ves kitos giminės vyrai, jų dalis pereis kitai giminei ir bus atimta iš mums kritusios paveldėjimo dalies.
04O	36	4	04O	36	4		48840	Atėjus jubiliejaus metams, jų dalis prisidės prie tos giminės žemių, į kurią jos išėjo; taip jų dalis bus atplėšta nuo mūsų giminei tekusios dalies’‘.
04O	36	5	04O	36	5		48850	Mozė atsakė izraelitams pagal Viešpaties žodį: ‘‘Juozapo sūnų giminė kalba teisingai.
04O	36	6	04O	36	6		48860	Štai ką sako Viešpats apie Celofhado dukteris: ‘Tegul jos teka už ko nori, bet tik už savo giminės vyrų,
04O	36	7	04O	36	7		48870	kad izraelitų nuosavybė nepereitų iš vienos giminės kitai giminei.
04O	36	8	04O	36	8		48880	Visos mergaitės, turinčios paveldėjimo teisę, privalo tekėti už tos pačios giminės vyrų, kad Izraelio vaikai paveldėtų kiekvienas savo tėvų dalį.
04O	36	9	04O	36	9		48890	Nuosavybė iš vienos giminės nepereis kitai; visos izraelitų giminės išlaikys savo paveldo dalį’ ‘‘.
04O	36	10	04O	36	10		48900	Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip padarė Celofhado dukterys:
04O	36	11	04O	36	11		48910	Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja ištekėjo už savo pusbrolių
04O	36	12	04O	36	12		48920	iš giminės Manaso, kuris buvo Juozapo sūnus. Joms paskirtoji dalis pasiliko jų giminėje ir šeimoje.
04O	36	13	04O	36	13		48930	Šituos nuostatus ir įsakymus Viešpats davė izraelitams per Mozę Moabo lygumose prie Jordano ties Jerichu.
05O	1	1	05O	1	1		48940	Mozė kalbėjo izraelitams šioje Jordano pusėje, dykumoje, tarp Parano, Tofelio, Labano, Haceroto ir Di Zahabo miestų.
05O	1	2	05O	1	2		48950	Nuo Horebo per Seyro kalnus iki Kadeš Barnėjos yra vienuolikos dienų kelias.
05O	1	3	05O	1	3		48960	Keturiasdešimtaisiais metais, vienuolikto mėnesio pirmą dieną Mozė kalbėjo izraelitams viską, ką jam Viešpats dėl jų buvo įsakęs.
05O	1	4	05O	1	4		48970	Nugalėjęs amoritų karalių Sihoną, gyvenusį Hešbone, ir Bašano karalių Ogą, gyvenusį Aštarote, Edrėjo mieste,
05O	1	5	05O	1	5		48980	šioje Jordano pusėje, Moabo žemėje, Mozė pradėjo aiškinti įstatymą:
05O	1	6	05O	1	6		48990	‘‘Viešpats, mūsų Dievas, mums kalbėjo prie Horebo: ‘Jau užtenka jums gyventi prie šio kalno.
05O	1	7	05O	1	7		49000	Eikite pas amoritus į visas jų apylinkes: į lygumas, kalnuotas vietas, slėnius, pietų link ir išilgai jūros kranto, į Kanaano ir Libano žemes iki didžiosios Eufrato upės’.
05O	1	8	05O	1	8		49010	Aš atvedžiau jus į žemę, kurią Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui ir jų palikuonims. Eikite ir užimkite ją.
05O	1	9	05O	1	9		49020	Aš jums anuo metu sakiau:
05O	1	10	05O	1	10		49030	‘Aš vienas neįstengiu jumis rūpintis, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus padaugino, ir šiandien jūsų yra tiek, kiek dangaus žvaigždžių.
05O	1	11	05O	1	11		49040	Viešpats, jūsų tėvų Dievas, dar tūkstanteriopai tepadaugina ir tepalaimina jus, kaip Jis pažadėjo.
05O	1	12	05O	1	12		49050	Kaip aš vienas galiu nešti jūsų naštas, vargus ir vaidus?
05O	1	13	05O	1	13		49060	Išsirinkite iš savo giminių išmintingų, sumanių ir žinomų vyrų, kad juos paskirčiau jums vadais’.
05O	1	14	05O	1	14		49070	Tada jūs sutikote, kad taip padaryti yra gerai.
05O	1	15	05O	1	15		49080	Aš iš jūsų giminių išmintingus bei sumanius vyrus paskyriau jums vadovauti: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.
05O	1	16	05O	1	16		49090	Įsakiau jūsų teisėjams: ‘Išklausykite bylas ir teisingai teiskite juos ir ateivius,
05O	1	17	05O	1	17		49100	neatsižvelkite teisme į asmenis; išklausykite mažą ir didelį, nebijokite jokio žmogaus, nes teismas yra Dievo. Jeigu jums kas būtų per sunku, praneškite man, ir aš išklausysiu’.
05O	1	18	05O	1	18		49110	Tuo metu aš jums įsakiau viską, ką privalote daryti.
05O	1	19	05O	1	19		49120	Palikę Horebą, ėjome per didžiąją, baisiąją dykumą, kurią matėte, keliu per amoritų kalnus, kaip Viešpats, mūsų Dievas, buvo įsakęs. Kai atvykome į Kadeš Barnėją,
05O	1	20	05O	1	20		49130	jums sakiau: ‘Atėjote į amoritų kalnyną, kurį Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda.
05O	1	21	05O	1	21		49140	Štai Viešpaties jums pažadėtoji žemė. Eikite ir užimkite ją, nes Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums ją pažadėjo. Nieko nebijokite ir nenusigąskite’.
05O	1	22	05O	1	22		49150	Tada jūs, priėję prie manęs, tarėte: ‘Siųskime vyrus apžiūrėti žemę ir pranešti, kuriuo keliu turime keliauti ir į kuriuos miestus eiti’.
05O	1	23	05O	1	23		49160	Man patiko ta šneka, todėl siunčiau iš jūsų dvylika vyrų, po vieną iš kiekvienos giminės.
05O	1	24	05O	1	24		49170	Jie nuėjo į kalnuotas vietas ligi Eškolo slėnio, apžiūrėjo žemę,
05O	1	25	05O	1	25		49180	paėmė jos vaisių ir, atnešę pas mus, tarė: ‘Gera žemė, kurią Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda’.
05O	1	26	05O	1	26		49190	Tačiau jūs nenorėjote eiti ir sukilote prieš Viešpaties įsakymą,
05O	1	27	05O	1	27		49200	murmėdami savo palapinėse: ‘Viešpats mūsų nekenčia, todėl mus išvedė iš Egipto, kad amoritai mus sunaikintų.
05O	1	28	05O	1	28		49210	Kaipgi mes eisime? Pasiuntiniai išgąsdino mus, pranešdami, kad ta tauta gausesnė ir aukštesnė už mus, kad jų miestai dideli ir sustiprinti ligi dangaus ir kad ten jie matė ir Anako palikuonių’.
05O	1	29	05O	1	29		49220	Aš jums sakiau: ‘Nenusigąskite jų ir nebijokite,
05O	1	30	05O	1	30		49230	nes Viešpats, jūsų Dievas, eina priekyje jūsų ir pats už jus kariaus, kaip tai darė Egipte jūsų akivaizdoje.
05O	1	31	05O	1	31		49240	Dykumoje patys matėte, kaip Viešpats, jūsų Dievas, nešė jus, kaip žmogus neša savo kūdikį, visą kelią, kuriuo ėjote, kol atėjote į šitą vietą’.
05O	1	32	05O	1	32		49250	Bet jūs nepatikėjote Viešpačiu, jūsų Dievu,
05O	1	33	05O	1	33		49260	kuris ėjo pirma jūsų keliu ir nurodydavo vietą, kur ištiesti palapines; naktį rodydavo kelią ugnimi, o dieną­debesies stulpu.
05O	1	34	05O	1	34		49270	Viešpats girdėjo jūsų kalbas ir užsirūstinęs prisiekė:
05O	1	35	05O	1	35		49280	‘Nė vienas iš šitos piktos kartos neišvys gerosios žemės, kurią su priesaika pažadėjau jūsų tėvams,
05O	1	36	05O	1	36		49290	išskyrus Jefunės sūnų Kalebą; jis ją matys; Aš duosiu jam ir jo vaikams žemę, kurioje jis vaikščiojo, nes jis sekė mane iki galo’.
05O	1	37	05O	1	37		49300	Viešpats užsirūstino ir ant manęs dėl jūsų ir tarė: ‘Ir tu neįeisi į ją,
05O	1	38	05O	1	38		49310	bet tavo tarnas Jozuė įeis; jį padrąsink, nes jis padalys žemę izraelitams.
05O	1	39	05O	1	39		49320	Jūsų kūdikiai, apie kuriuos sakėte, kad jie taps grobiu, ir jūsų sūnūs, kurie šiandien dar nežino skirtumo tarp gero ir pikto, įeis į ją; jiems Aš duosiu žemę, ir jie ją užims.
05O	1	40	05O	1	40		49330	Jūs gi grįžkite į dykumą, Raudonosios jūros link’.
05O	1	41	05O	1	41		49340	Tada man atsakėte: ‘Nusidėjome Viešpačiui, eisime ir kovosime, kaip Viešpats, mūsų Dievas, įsakė’. Jūs apsiginklavote ir buvote pasiruošę traukti į kalnus.
05O	1	42	05O	1	42		49350	Viešpats man tarė: ‘Sakyk jiems neiti ir nekovoti, kad nežūtų nuo savo priešų, nes Aš nebūsiu su jais’.
05O	1	43	05O	1	43		49360	Kalbėjau jums, bet jūs neklausėte, priešinotės Viešpaties įsakymui ir atkakliai žygiavote į kalnus.
05O	1	44	05O	1	44		49370	Amoritai, gyvenantys kalnuose, vijosi kaip bitės jus nuo Seyro iki Hormos.
05O	1	45	05O	1	45		49380	Sugrįžę raudojote Viešpaties akivaizdoje, bet Jis jūsų neklausė ir nekreipė į jus dėmesio.
05O	1	46	05O	1	46		49390	Todėl Kadeše pasilikote ilgą laiką’‘.
05O	2	1	05O	2	1		49400	‘‘Pasitraukę iš ten, atėjome į dykumą prie Raudonosios jūros, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir ilgai gyvenome Seyro kalnyne.
05O	2	2	05O	2	2		49410	Viešpats kalbėjo man:
05O	2	3	05O	2	3		49420	‘Užtenka gyventi šiame kalnyne, traukite į šiaurę,
05O	2	4	05O	2	4		49430	pereikite per jūsų brolių, Ezavo vaikų apgyvendintą Seyro kraštą; jie jūsų bijos.
05O	2	5	05O	2	5		49440	Saugokitės, nekariaukite su jais, nes jų žemės neduosiu jums nė pėdos. Seyro kalnus daviau paveldėti Ezavui.
05O	2	6	05O	2	6		49450	Pirkite iš jų maistą už pinigus, taip pat vandenį’.
05O	2	7	05O	2	7		49460	Viešpats, jūsų Dievas, laimino visus jūsų darbus. Jis žino jūsų kelionę, kai ėjote per didžiąją dykumą; Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis keturiasdešimt metų ir nieko jums nestigo.
05O	2	8	05O	2	8		49470	Perėję per mūsų brolių, Ezavo vaikų kraštą, kurie gyveno Seyre, lygumos keliu nuo Elato ir Ecjon Gebero traukėme į Moabo dykumą.
05O	2	9	05O	2	9		49480	Tada man Viešpats sakė: ‘Nekovok su moabitais ir nepradėk su jais karo. Jų žemės tau neduosiu, nes Arą atidaviau Loto palikuonims’.
05O	2	10	05O	2	10		49490	Anksčiau jo gyventojai buvo emai, didelė ir galinga tauta, aukšta kaip Anako palikuonys.
05O	2	11	05O	2	11		49500	Jie buvo laikomi milžinais, kaip ir anakiečiai. Moabitai juos vadina emais.
05O	2	12	05O	2	12		49510	Seyre anksčiau gyveno horai, bet Ezavo palikuonys juos išvarė ir sunaikino, ir apsigyveno jų vietoje. Jie padarė kaip izraelitai savo paveldėtoje žemėje, kurią jiems davė Viešpats.
05O	2	13	05O	2	13		49520	Viešpačiui įsakius, perėjome per Zeredo upelį.
05O	2	14	05O	2	14		49530	Kelionės laikas nuo Kadeš Barnėjos ligi Zeredo upelio buvo trisdešimt aštuoneri metai, kol išmirė visa karta vyrų, tinkamų karui, kaip Viešpats buvo prisiekęs.
05O	2	15	05O	2	15		49540	Iš tiesų Viešpaties ranka buvo prieš juos, kad išnaikintų juos iš tautos, kol jie visi buvo pražudyti.
05O	2	16	05O	2	16		49550	Išmirus visiems karui tinkamiems vyrams,
05O	2	17	05O	2	17		49560	Viešpats tarė man:
05O	2	18	05O	2	18		49570	‘Šiandien pereisi moabitų žemę pro miestą Arą.
05O	2	19	05O	2	19		49580	Priartėjęs prie amonitų, saugokis nekovoti prieš juos ir nepradėk karo, nes Aš tau neduosiu amonitų žemės; Aš ją atidaviau Loto palikuonims’.
05O	2	20	05O	2	20		49590	Kraštas buvo laikomas milžinų žeme, nes praeityje joje gyveno milžinai, kuriuos amonitai vadina zamzumais.
05O	2	21	05O	2	21		49600	Tauta buvo didelė, gausi ir labai augalota kaip anakiečiai. Viešpats juos išnaikino amonitų akivaizdoje ir amonitus apgyvendino jų vietoje.
05O	2	22	05O	2	22		49610	Taip pat padarė ezavitams, gyvenantiems Seyre; išnaikino horus ir jų žemę atidavė ezavitams, kurioje jie gyvena iki šios dienos.
05O	2	23	05O	2	23		49620	Avus, gyvenusius prie Gazos, išvarė kaftoriečiai, kilę iš Kaftoro, juos išnaikino ir apsigyveno jų vietoje.
05O	2	24	05O	2	24		49630	Viešpats tarė: ‘Pereikite Arnono upelį; štai Aš atidaviau į tavo rankas Sihoną, amoritų karalių iš Hešbono, ir jo žemę. Pradėk ją užimti ir kariauk su juo.
05O	2	25	05O	2	25		49640	Šiandien Aš pradėsiu daryti taip, kad visos tautos bijotų tavęs ir būtų apimtos siaubo prieš tave; kurios išgirs apie tave, išsigąs ir drebės dėl tavęs’.
05O	2	26	05O	2	26		49650	Aš siunčiau iš Kedemoto dykumos pas Hešbono karalių Sihoną pasiuntinius su taikiais žodžiais, prašydamas:
05O	2	27	05O	2	27		49660	‘Leisk mums pereiti per tavo kraštą; eisime vieškeliu, nenukrypsime nei į dešinę, nei į kairę.
05O	2	28	05O	2	28		49670	Maistą valgiui pirksime už pinigus ir vandenį gėrimui už pinigus, tik leisk mums pereiti.
05O	2	29	05O	2	29		49680	Ezavitai, gyvenantys Seyre, ir moabitai iš Aro tokiu būdu mus praleido per savo kraštą, kad pasiekę Jordaną, eitume į mums pažadėtą žemę’.
05O	2	30	05O	2	30		49690	Bet Hešbono karalius Sihonas nenorėjo mums leisti eiti per jo kraštą, nes Viešpats, tavo Dievas, užkietino jo dvasią ir padarė jo širdį užsispyrusią, kad galėtų jį atiduoti į tavo rankas.
05O	2	31	05O	2	31		49700	Tada Viešpats man tarė: ‘Štai Aš pradėjau atiduoti Sihoną ir jo žemę tau, pradėk užimti, kad galėtum paveldėti jo žemę’.
05O	2	32	05O	2	32		49710	Sihonas su visais kariais išėjo prieš mus Jahace.
05O	2	33	05O	2	33		49720	Viešpats, mūsų Dievas, atidavė jį, ir mes nugalėjome ir užėmėme kraštą.
05O	2	34	05O	2	34		49730	Paėmėme visus miestus, išnaikinome jų vyrus, moteris ir kūdikius­nieko nepalikome,
05O	2	35	05O	2	35		49740	tik visus galvijus ir užimtųjų miestų grobį pasiėmėme.
05O	2	36	05O	2	36		49750	Nuo Aroero miesto, esančio Arnono upelio slėnyje, iki Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtumėme užėmę. Viešpats, mūsų Dievas, atidavė juos visus mums.
05O	2	37	05O	2	37		49760	Amonitų žemės, kuri yra prie Jaboko upelio, nelietėme, taip pat nelietėme kalnų miestų ir visų vietų, į kurias Viešpats, mūsų Dievas, mums uždraudė eiti’‘.
05O	3	1	05O	3	1		49770	‘‘Pasukome Bašano link. Mus pasitiko Bašano karalius Ogas su savo kariuomene Edrėjyje.
05O	3	2	05O	3	2		49780	Tada Viešpats man tarė: ‘Nebijok jo, nes atiduosiu jį, visus jo žmones ir jo žemę į tavo rankas; padaryk jam taip, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui Hešbone’.
05O	3	3	05O	3	3		49790	Viešpats, mūsų Dievas, atidavė į mūsų rankas Bašano karalių Ogą ir visus jo žmones. Mes juos naikinome, kol nepalikome nė vieno,
05O	3	4	05O	3	4		49800	ir užėmėme visus jo miestus. Mums teko šešiasdešimt miestų Argobo krašte, kurį valdė Bašano karalius Ogas.
05O	3	5	05O	3	5		49810	Visi šitie miestai buvo sustiprinti aukštomis mūro sienomis, vartais ir užkaiščiais, neskaičiuojant daugybės miestų, neturėjusių apsaugos sienų.
05O	3	6	05O	3	6		49820	Mes juos sunaikinome, pasielgdami kaip ir su Hešbono karaliumi Sihonu,­visiškai sunaikinome vyrus, moteris ir kūdikius kiekviename mieste.
05O	3	7	05O	3	7		49830	Galvijus ir turtą pasilaikėme kaip grobį.
05O	3	8	05O	3	8		49840	Tuo metu užėmėme dvi amoritų karalystes, buvusias šiapus Jordano, nuo Arnono upės ligi Hermono kalno,
05O	3	9	05O	3	9		49850	kurį sidoniečiai vadina Sirjonu, o amoritai­Senyru.
05O	3	10	05O	3	10		49860	Užėmėme visus Ogo karalystės miestus lygumoje, visą Gileado ir Bašano žemę su miestais Salcha ir Edrėju.
05O	3	11	05O	3	11		49870	Bašano karalius Ogas buvo paskutinis iš milžinų giminės. Jo geležinė lova yra amonitų mieste Raboje; ji devynių uolekčių ilgio ir keturių pločio.
05O	3	12	05O	3	12		49880	Tuomet užėmėme kraštą nuo miesto Aroero, kuris yra Arnono upelio slėnyje, ligi Gileado kalno. Jo miestus daviau Rubeno ir Gado giminėms.
05O	3	13	05O	3	13		49890	Likusią Gileado krašto dalį, visą Bašaną, priklausantį Ogo karalystei, ir Argobo kraštą atidaviau pusei Manaso giminės. Bašanas yra vadinamas milžinų kraštu.
05O	3	14	05O	3	14		49900	Manaso sūnus Jayras užėmė Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų sienos ir pavadino jį savo vardu­Havot Jayru; taip jis vadinamas iki šios dienos.
05O	3	15	05O	3	15		49910	Machyrui daviau Gileadą.
05O	3	16	05O	3	16		49920	Rubeno ir Gado giminėms daviau Gileado kraštą ligi Arnono upelio, kuris buvo riba iki Jaboko upės, amonitų sienos;
05O	3	17	05O	3	17		49930	toliau siena ėjo per dykumą ligi Jordano ir Kinereto apylinkių iki Druskos jūros ir Pisgos kalno šlaitų rytuose.
05O	3	18	05O	3	18		49940	Tada jums pasakiau: ‘Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda šitą kraštą paveldėti. Visi kovai tinką vyrai, eikite ginkluoti priekyje savo brolių izraelitų.
05O	3	19	05O	3	19		49950	Žinau, kad turite daug gyvulių, tad žmonas, vaikus ir bandas palikite miestuose, kuriuos jums daviau.
05O	3	20	05O	3	20		49960	Padėkite savo broliams užimti žemę už Jordano, kurią Viešpats jiems davė, tada grįžkite į savo žemę, kurią aš jums daviau’.
05O	3	21	05O	3	21		49970	Tuo metu Jozuei kalbėjau: ‘Tavo akys matė, ką Viešpats, jūsų Dievas, padarė šitiems dviems karaliams. Jis taip pat padarys ir visoms karalystėms, į kurias tu eisi.
05O	3	22	05O	3	22		49980	Nebijok jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovos už jus’.
05O	3	23	05O	3	23		49990	Aš tada maldavau Viešpatį:
05O	3	24	05O	3	24		50000	‘Viešpatie Dieve! Tu pradėjai rodyti Izraelio tautai savo didybę ir galią. Nėra kito dievo nei danguje, nei žemėje, kuris galėtų daryti tokius galingus darbus!
05O	3	25	05O	3	25		50010	Leisk man įeiti ir pamatyti gerąją žemę anapus Jordano, tą puikųjį kalnuotą kraštą ir Libaną’.
05O	3	26	05O	3	26		50020	Tačiau Viešpats buvo supykęs ant manęs dėl jūsų ir manęs neišklausė, ir tarė: ‘Daugiau man apie tai nekalbėk.
05O	3	27	05O	3	27		50030	Užlipk į Pisgos viršūnę ir apžvelk savo akimis vakarus, šiaurę, pietus ir rytus; tu nepereisi Jordano.
05O	3	28	05O	3	28		50040	Kalbėk Jozuei, jį padrąsink ir sustiprink, nes jis eis šitos tautos priekyje ir jiems išdalins žemę, kurią tu matysi’.
05O	3	29	05O	3	29		50050	Mes pasilikome slėnyje ties Bet Peoru’‘.
05O	4	1	05O	4	1		50060	‘‘Klausyk, Izraeli, įstatymų ir paliepimų, kurių jus mokau, kad juos vykdydami gyventumėte ir užėmę paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda.
05O	4	2	05O	4	2		50070	Nieko nepridėkite prie mano įstatymų ir nieko iš jų neatimkite. Laikykitės Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymų, kuriuos jums skelbiu.
05O	4	3	05O	4	3		50080	Jūsų akys matė, ką Viešpats darė dėl Baal Peoro, kaip išnaikino visus jo garbintojus, buvusius tarp jūsų.
05O	4	4	05O	4	4		50090	Jūs gi, kurie laikėtės Viešpaties, jūsų Dievo, išlikote gyvi iki šios dienos.
05O	4	5	05O	4	5		50100	Štai aš mokiau jus nuostatų ir įstatymų, kaip Viešpats, mano Dievas, man įsakė, kad jūs vykdytumėte juos žemėje, kurią paveldėsite.
05O	4	6	05O	4	6		50110	Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta yra protinga ir išmintinga’.
05O	4	7	05O	4	7		50120	Iš tikrųjų nėra kitos tokios didingos tautos, kuriai Dievas būtų taip arti, kaip mūsų Dievas, kai Jo šaukiamės.
05O	4	8	05O	4	8		50130	Kuri kita didelė tauta turi nuostatus ir įsakymus tokius teisingus, kaip šis įstatymas, kurį šiandien skelbiu jums?
05O	4	9	05O	4	9		50140	Saugokis ir rūpestingai saugok savo sielą, kad neužmirštum to, ką matei savo akimis, ir tepasilieka tai tavo širdyje per visas tavo dienas. Jų mokykite savo vaikus ir vaikaičius.
05O	4	10	05O	4	10		50150	Tą dieną, kai stovėjai Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje prie Horebo, Jis man kalbėjo: ‘Surink prie manęs tautą, kad išgirstų mano žodžius ir bijotų manęs, kol gyvens žemėje, ir mokytų to paties savo vaikus’.
05O	4	11	05O	4	11		50160	Jūs priartėjote prie kalno pašlaitės, iš kur liepsnos kilo į dangų. Jis buvo apsuptas tamsa ir debesimis.
05O	4	12	05O	4	12		50170	Viešpats kalbėjo jums iš ugnies. Jūs girdėjote Jo žodžius, bet nematėte Jo pavidalo; girdėjote tik balsą.
05O	4	13	05O	4	13		50180	Jis jums paskelbė savo sandorą ir įsakė ją vykdyti. Jis užrašė dešimt įsakymų dviejose akmeninėse plokštėse
05O	4	14	05O	4	14		50190	ir įsakė man mokyti jus vykdyti tuos įsakymus ir paliepimus žemėje, kurią paveldėsite.
05O	4	15	05O	4	15		50200	Gerai įsidėmėkite, kad tą dieną, kai Viešpats jums kalbėjo Horebe iš ugnies, jūs nematėte jokio pavidalo,
05O	4	16	05O	4	16		50210	kad kartais nedirbtumėte sau drožinių, panašių į vyrą ar moterį,
05O	4	17	05O	4	17		50220	panašių į kurį nors gyvulį, esantį žemėje, ar skraidantį padangėje paukštį,
05O	4	18	05O	4	18		50230	ar šliaužiantį gyvį, ar žuvį, plaukiojančią vandenyse.
05O	4	19	05O	4	19		50240	Kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir pamatęs saulę, mėnulį, žvaigždes, nepaklystum, jų negarbintum ir nesilenktum tiems, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, sutvėrė tarnauti visoms tautoms.
05O	4	20	05O	4	20		50250	Jus gi Viešpats išvedė iš geležinės krosnies, Egipto vergijos, kad būtumėte Jo tauta.
05O	4	21	05O	4	21		50260	Dėl jūsų Viešpats užsirūstino ant manęs ir prisiekė, kad nepereisiu Jordano ir neįeisiu į tą gerą žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, duoda tau paveldėti.
05O	4	22	05O	4	22		50270	Aš turėsiu mirti šioje žemėje ir nepereisiu Jordano; tačiau jūs pereisite ir užimsite tą gerą žemę.
05O	4	23	05O	4	23		50280	Neužmirškite Viešpaties, savo Dievo, sandoros, kurią Jis su jumis padarė ir nedarykite sau jokio drožinio ar atvaizdo, nes Viešpats tai uždraudė.
05O	4	24	05O	4	24		50290	Viešpats, tavo Dievas, yra naikinanti ugnis, pavydus Dievas.
05O	4	25	05O	4	25		50300	Jei gyvendami žemėje, kai susilauksite vaikų ir vaikaičių, suteršite save ir pasidarysite drožinių ar atvaizdų, ir darysite pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse, Jį supykdydami,
05O	4	26	05O	4	26		50310	aš šaukiu šiandien liudytoju dangų ir žemę, kad, taip elgdamiesi, jūs žūsite krašte, kurį, perėję per Jordaną, paveldėsite. Negyvensite jame ilgai, bet būsite visai sunaikinti.
05O	4	27	05O	4	27		50320	Viešpats jus išsklaidys tarp tautų, ir jūsų liks labai mažai tarp pagonių, pas kuriuos būsite išvesti.
05O	4	28	05O	4	28		50330	Tenai tarnausite dievams, kurie žmonių rankomis padaryti: medžiui ir akmeniui, kurie nemato ir negirdi, nevalgo ir nieko neužuodžia.
05O	4	29	05O	4	29		50340	Bet jei ten ieškosi Viešpaties, savo Dievo, visa širdimi ir siela, tu atrasi Jį.
05O	4	30	05O	4	30		50350	Patyręs vargą, paskutinėmis dienomis sugrįši prie Viešpaties, savo Dievo, ir klausysi Jo balso.
05O	4	31	05O	4	31		50360	Nes Viešpats, tavo Dievas, yra gailestingas Dievas; Jis nepaliks tavęs ir nesunaikins, neužmirš sandoros, padarytos su tavo tėvais.
05O	4	32	05O	4	32		50370	Paklausk praeities dienų, pradedant nuo tos dienos, kai Dievas sutvėrė žmogų žemėje, ir dangus nuo vieno krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas dalykas, ar girdėta tai?
05O	4	33	05O	4	33		50380	Ar kuri nors tauta girdėjo Dievo balsą, kalbantį iš ugnies, kaip tu girdėjai, ir išliko gyva?
05O	4	34	05O	4	34		50390	Ar kada nors Dievas yra atėjęs pasiimti tautos, esančios vergijoje, bandymais, ženklais, stebuklais, kova, galinga ranka ir baisiais siaubais, kaip Viešpats, jūsų Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, jums visa tai matant savo akimis?
05O	4	35	05O	4	35		50400	Jis tai parodė tau, kad žinotum, jog Viešpats yra Dievas ir kito nėra.
05O	4	36	05O	4	36		50410	Jis tau leido išgirsti balsą iš dangaus, kad pamokytų tave, žemėje parodė tau didelę ugnį, ir tu girdėjai Jo žodžius iš ugnies.
05O	4	37	05O	4	37		50420	Jis mylėjo tavo tėvus, todėl išsirinko jų palikuonis ir išvedė iš Egipto savo didžia galia,
05O	4	38	05O	4	38		50430	kad išvytų už tave didesnes ir galingesnes tautas, ir tave įvestų paveldėti jų žemę.
05O	4	39	05O	4	39		50440	Suprask tad šiandien ir palaikyk visa tai savo širdyje, kad Viešpats yra dangaus ir žemės Dievas ir jokio kito nėra.
05O	4	40	05O	4	40		50450	Laikykis Jo įsakymų ir paliepimų, kuriuos tau skelbiu šiandien, kad tau ir tavo vaikams gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda visiems amžiams’‘.
05O	4	41	05O	4	41		50460	Mozė paskyrė tris miestus šioje Jordano pusėje,
05O	4	42	05O	4	42		50470	kad juose rastų prieglaudą ir išliktų gyvas žmogžudys, netyčia užmušęs savo artimą, kuris nebuvo jo priešas.
05O	4	43	05O	4	43		50480	Iš Rubeno giminės paskyrė Becerą dykumos lygumoje, iš Gado giminės­Ramot Gileadą ir iš Manaso giminės­Golaną Bašane.
05O	4	44	05O	4	44		50490	Tai įstatymas, Mozės duotas izraelitams.
05O	4	45	05O	4	45		50500	Šitie įsakymai, nuostatai ir paliepimai buvo paskelbti izraelitams, jiems išėjus iš Egipto,
05O	4	46	05O	4	46		50510	šioje Jordano pusėje, slėnyje, prieš Bet Peoro miestą, krašte amoritų karaliaus Sihono, kuris gyveno Hešbone ir buvo Mozės ir izraelitų nugalėtas, kai jie išėjo iš Egipto.
05O	4	47	05O	4	47		50520	Jie apsigyveno Sihono ir Bašano karaliaus Ogo žemėse, dviejų amoritų karalių, buvusių į rytus nuo Jordano.
05O	4	48	05O	4	48		50530	Šis kraštas tęsėsi nuo Aroero miesto, Arnono upelio slėnyje, ligi Siono kalno, kuris kitaip vadinamas Hermonu,
05O	4	49	05O	4	49		50540	per visą lygumą nuo Jordano į rytus iki lygumos jūros ir Pisgos kalno šlaitų.
05O	5	1	05O	5	1		50550	Mozė sušaukė visus izraelitus ir jiems tarė: ‘‘Klausyk, Izraeli, šiandien skelbiu jums įstatymus ir paliepimus, mokykitės ir vykdykite juos.
05O	5	2	05O	5	2		50560	Viešpats, mūsų Dievas, padarė su mumis sandorą Horebe.
05O	5	3	05O	5	3		50570	Ne su mūsų tėvais padarė Jis sandorą, bet su mumis, kurie šiandien esame gyvi.
05O	5	4	05O	5	4		50580	Viešpats kalbėjo su jumis veidas į veidą ant kalno iš ugnies.
05O	5	5	05O	5	5		50590	Tada aš buvau tarpininkas tarp Dievo ir jūsų, paskelbiau jums Jo žodžius, nes jūs bijojote ugnies ir nėjote ant kalno.
05O	5	6	05O	5	6		50600	Jis tarė: ‘Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
05O	5	7	05O	5	7		50610	Neturėk kitų dievų šalia manęs.
05O	5	8	05O	5	8		50620	Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.
05O	5	9	05O	5	9		50630	Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems. Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,
05O	5	10	05O	5	10		50640	bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
05O	5	11	05O	5	11		50650	Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo Jo vardą mini.
05O	5	12	05O	5	12		50660	Sabato dieną švęsk, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė.
05O	5	13	05O	5	13		50670	Šešias dienas dirbk visus savo darbus,
05O	5	14	05O	5	14		50680	o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Tą dieną nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei duktė, nei tarnas, nei tarnaitė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks tavo gyvulys, nei ateivis, kuris yra tavo namuose, kad tavo tarnas ir tarnaitė pailsėtų taip pat, kaip ir tu.
05O	5	15	05O	5	15		50690	Atsimink, kad ir pats buvai vergas Egipte ir iš ten tave išvedė Viešpats, tavo Dievas, galinga ranka. Todėl Jis tau įsakė švęsti sabato dieną.
05O	5	16	05O	5	16		50700	Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau gerai sektųsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
05O	5	17	05O	5	17		50710	Nežudyk.
05O	5	18	05O	5	18		50720	Nesvetimauk.
05O	5	19	05O	5	19		50730	Nevok.
05O	5	20	05O	5	20		50740	Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.
05O	5	21	05O	5	21		50750	Negeisk savo artimo žmonos nei namų, nei lauko, nei tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo: nieko, kas yra tavo artimo’.
05O	5	22	05O	5	22		50760	Šituos žodžius Viešpats kalbėjo jums visiems iš ugnies, debesies ir tamsybės garsiai ir, užrašęs tai dviejose akmeninėse plokštėse, jas padavė man.
05O	5	23	05O	5	23		50770	Išgirdę balsą iš tamsybės ir pamatę kalną degant, jūs ir visi jūsų giminių vadai bei vyresnieji priartėjote prie manęs ir tarėte:
05O	5	24	05O	5	24		50780	‘Štai Viešpats, mūsų Dievas, mums parodė savo šlovę ir didybę; girdėjome Jo balsą iš ugnies ir šiandien patyrėme, kad Dievui kalbant su žmogumi, galima išlikti gyviems.
05O	5	25	05O	5	25		50790	Kodėl turėtume mirti nuo šitos didelės ugnies? Jei dar kartą išgirsime Viešpaties, mūsų Dievo, balsą, mes visi mirsime.
05O	5	26	05O	5	26		50800	Ar yra koks kūnas, girdėjęs balsą gyvojo Dievo, kalbančio iš ugnies, kaip mes girdėjome, ir išlikęs gyvas?
05O	5	27	05O	5	27		50810	Geriau tu prisiartink ir klausyk, ką Viešpats, mūsų Dievas, sakys, o po to pranešk mums, ir mes klausysime ir tai vykdysime’.
05O	5	28	05O	5	28		50820	Viešpats, tai išgirdęs, man tarė: ‘Aš girdėjau tautos žodžius, jie viską gerai kalbėjo.
05O	5	29	05O	5	29		50830	O, kad jie visuomet turėtų tokią širdį ir manęs bijotų bei laikytųsi mano įsakymų, tai jiems ir jų vaikams per amžius gerai sektųsi!
05O	5	30	05O	5	30		50840	Eik ir sakyk jiems, kad grįžtų į savo palapines.
05O	5	31	05O	5	31		50850	Tu gi stovėk su manimi čia: Aš tau paskelbsiu visus savo įsakymus, įstatymus ir paliepimus, kurių mokysi juos, kad vykdytų žemėje, kurią jiems duosiu paveldėti’.
05O	5	32	05O	5	32		50860	Klausykite ir vykdykite, ką Viešpats Dievas jums įsakė; nenukrypkite nei į dešinę, nei į kairę.
05O	5	33	05O	5	33		50870	Vaikščiokite keliais, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, jums nurodė, kad būtumėte gyvi, kad jums gerai sektųsi ir ilgai gyventumėte žemėje, kurią paveldėsite’‘.
05O	6	1	05O	6	1		50880	‘‘Šitie yra įsakymai, nuostatai ir paliepimai, kurių Viešpats, jūsų Dievas, įsakė jus mokyti, kad juos vykdytumėte žemėje, kurią užimsite;
05O	6	2	05O	6	2		50890	kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai per visas savo dienas bijotumėte Viešpaties, savo Dievo, ir laikytumėtės visų Jo paliepimų bei įsakymų, kuriuos jums skelbiu, ir ilgai gyventumėte.
05O	6	3	05O	6	3		50900	Klausyk, Izraeli, ir rūpestingai vykdyk, ką Viešpats įsako; tuomet tau gerai seksis ir tu labai išsiplėsi, kaip Viešpats, tavo tėvų Dievas, pažadėjo tau, pienu ir medumi plūstančioje šalyje.
05O	6	4	05O	6	4		50910	Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas!
05O	6	5	05O	6	5		50920	Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.
05O	6	6	05O	6	6		50930	Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje;
05O	6	7	05O	6	7		50940	mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.
05O	6	8	05O	6	8		50950	Prisitvirtink juos kaip ženklą prie savo rankos ir prie kaktos;
05O	6	9	05O	6	9		50960	užrašyk juos ant durų staktų ir savo kiemo vartų.
05O	6	10	05O	6	10		50970	Kai Viešpats, tavo Dievas, įves tave į žemę, kurią pažadėjo tavo tėvams, Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, tu gausi didelius ir gerus miestus, kurių nestatei,
05O	6	11	05O	6	11		50980	namus pilnus visokių gėrybių, kurių nekaupei, šulinius, kurių nekasei, vynuogynus ir alyvmedžių sodus, kurių nesodinai. Kai tu valgysi ir pasisotinsi,
05O	6	12	05O	6	12		50990	saugokis, kad nepamirštum Viešpaties, kuris tave išvedė iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
05O	6	13	05O	6	13		51000	Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk ir Jo vardu prisiek.
05O	6	14	05O	6	14		51010	Negarbink dievų svetimų tautų, kurios gyvena aplink jus,
05O	6	15	05O	6	15		51020	nes Viešpats, tavo Dievas, kuris yra tarp jūsų, yra pavydus Dievas; kad Viešpaties, tavo Dievo, pyktis neužsidegtų prieš tave ir Jis neišnaikintų tavęs nuo žemės paviršiaus.
05O	6	16	05O	6	16		51030	Negundykite Viešpaties, savo Dievo, kaip gundėte Jį Masoje.
05O	6	17	05O	6	17		51040	Uoliai vykdykite Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, paliepimus ir įstatymus, kuriuos Jis tau davė.
05O	6	18	05O	6	18		51050	Daryk tai, kas gera ir teisinga Viešpaties akivaizdoje, kad tau gerai sektųsi ir užėmęs paveldėtum gerąją žemę, apie kurią Viešpats prisiekė tavo tėvams,
05O	6	19	05O	6	19		51060	kad išvarys visus tavo priešus iš tavo akivaizdos, kaip Viešpats kalbėjo.
05O	6	20	05O	6	20		51070	Kai tavo sūnus ateityje klaus: ‘Ką reiškia Viešpaties, mūsų Dievo, duoti paliepimai, įstatymai ir įsakymai?’,
05O	6	21	05O	6	21		51080	jam atsakyk: ‘Buvome Egipte faraono vergai; Viešpats mus išvedė iš Egipto galinga ranka.
05O	6	22	05O	6	22		51090	Jis darė Egipte mūsų akyse didelius ir baisius ženklus bei stebuklus prieš faraoną ir visus jo namus.
05O	6	23	05O	6	23		51100	Jis mus iš ten išvedė, kad nuvestų į kraštą, kurį pažadėjo mūsų tėvams.
05O	6	24	05O	6	24		51110	Viešpats mums įsakė vykdyti šituos įstatymus ir bijoti Viešpaties, mūsų Dievo, kad mums visuomet gerai sektųsi ir kad Jis saugotų mūsų gyvybę, kaip tai yra šiandien.
05O	6	25	05O	6	25		51120	Tai bus mūsų teisumas, jei laikysime ir vykdysime visus šiuos įsakymus Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kaip Jis mums įsakė’ ‘‘.
05O	7	1	05O	7	1		51130	‘‘Kai Viešpats, tavo Dievas, nuves tave į žemę, kurią paveldėsi, ir išvys septynias tautas: hetitų, girgašų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių, gausingesnes ir stipresnes už tave,
05O	7	2	05O	7	2		51140	kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jas tau, išnaikink jas. Nedaryk su jomis sutarčių ir jų nesigailėk.
05O	7	3	05O	7	3		51150	Nesigiminiuok su jomis vedybomis. Savo dukters neduok jų sūnui nei jų dukters neimk savo sūnui,
05O	7	4	05O	7	4		51160	nes jos nukreips tavo sūnų nuo manęs tarnauti svetimiems dievams. Viešpaties rūstybė tada užsidegs prieš jus, ir Jis sunaikins tave.
05O	7	5	05O	7	5		51170	Taigi štai ką jiems darykite: jų aukurus sugriaukite, sudaužykite stabus, iškirskite giraites ir sudeginkite drožinius.
05O	7	6	05O	7	6		51180	Tu esi Viešpačiui, tavo Dievui, pašvęsta tauta. Viešpats, tavo Dievas, tave išsirinko, kad būtum Jam ypatinga tauta virš visų tautų, esančių žemėje.
05O	7	7	05O	7	7		51190	Viešpats jus pamilo ir pasirinko ne dėl to, kad buvote gausesnė tauta už kitas tautas, nes jūsų tauta mažesnė už kitas tautas,
05O	7	8	05O	7	8		51200	bet dėl to, kad Viešpats jus pamilo ir kad ištesėtų jūsų tėvams duotą priesaiką, Jis išvedė jus galinga ranka iš faraono, Egipto karaliaus, vergijos.
05O	7	9	05O	7	9		51210	Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstančius kartų.
05O	7	10	05O	7	10		51220	Ir Jis atlygina tiems, kurie Jo nekenčia, juos sunaikindamas. Jis nedels, kad atlygintų tam, kuris Jo nekenčia.
05O	7	11	05O	7	11		51230	Laikykis Jo įsakymų, įstatymų ir paliepimų, kuriuos tau šiandien įsakau vykdyti,
05O	7	12	05O	7	12		51240	tuomet ir Viešpats, tavo Dievas, laikysis sandoros, kurią padarė su tavo tėvais, ir bus tau gailestingas.
05O	7	13	05O	7	13		51250	Jis mylės tave, laimins tave ir padaugins tave; Jis palaimins tavo įsčios vaisių, ir tavo žemės vaisius: javus, vynuoges, aliejų, galvijus ir avis toje žemėje, kurią pažadėjo tavo tėvams.
05O	7	14	05O	7	14		51260	Jūs būsite labiausiai palaiminti iš visų tautų, ir nebus nevaisingų tarp jūsų ir tarp jūsų galvijų.
05O	7	15	05O	7	15		51270	Viešpats pašalins visas tavo negalias ir neužleis baisių Egipto ligų, kurias matei; jas siųs tiems, kurie tavęs nekenčia.
05O	7	16	05O	7	16		51280	Išnaikink visas tautas, kurias Viešpats, tavo Dievas, tau atiduos. Nesigailėk jų, netarnauk jų dievams, kad jie netaptų tau spąstais.
05O	7	17	05O	7	17		51290	Nesakyk savo širdyje: ‘Šitos tautos gausesnės už mus, kaip mes jas nugalėsime?’
05O	7	18	05O	7	18		51300	Nebijok jų, bet atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė faraonui ir visiems egiptiečiams;
05O	7	19	05O	7	19		51310	tuos didžius išbandymus, kuriuos tavo akys matė, ženklus, stebuklus ir ištiestą galingą ranką, kuria Viešpats, tavo Dievas, tave išvedė. Taip Viešpats, tavo Dievas, padarys visiems, kurių tu bijai.
05O	7	20	05O	7	20		51320	Jis siųs jiems širšių, kol išnaikins visus tuos, kurie nuo tavęs pabėgs ir pasislėps.
05O	7	21	05O	7	21		51330	Nebijokite jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, yra tarp jūsų­Dievas, didis ir baisus.
05O	7	22	05O	7	22		51340	Jis išvys šitas tautas iš tavo akivaizdos vieną po kitos. Tu negalėsi jų sunaikinti iš karto, kad neatsirastų daug laukinių žvėrių prieš tave.
05O	7	23	05O	7	23		51350	Viešpats, tavo Dievas, atiduos jas tau, naikindamas jas, kol jų nebeliks.
05O	7	24	05O	7	24		51360	Į tavo rankas Jis atiduos jų karalius, ir tu išnaikinsi jų vardus. Nė vienas tau negalės pasipriešinti, kol juos sunaikinsi.
05O	7	25	05O	7	25		51370	Jų dievų drožinius sudegink, neimk iš jų sidabro ir aukso, kad nepatektum į spąstus. Tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.
05O	7	26	05O	7	26		51380	Neįsinešk į savo namus jokio pasibjaurėjimo, kad nebūtum prakeiktas, kaip jis. Bjaurėkis juo ir šalinkis nuo jo, nes tai prakeikta’‘.
05O	8	1	05O	8	1		51390	‘‘Laikykitės įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu, kad gyventumėte, daugėtumėte ir paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams.
05O	8	2	05O	8	2		51400	Atsimink kelią, kuriuo Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus.
05O	8	3	05O	8	3		51410	Jis pažemino tave alkiu ir davė valgyti maną, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai, kad suprastum, jog žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu.
05O	8	4	05O	8	4		51420	Savo drabužių nesudėvėjai ir tavo kojos nesutino per keturiasdešimt metų.
05O	8	5	05O	8	5		51430	Suprask, kad kaip žmogus auklėja sūnų, taip Viešpats, tavo Dievas, auklėja tave.
05O	8	6	05O	8	6		51440	Vykdyk Viešpaties, savo Dievo, paliepimus, vaikščiok Jo keliais ir bijokis Jo.
05O	8	7	05O	8	7		51450	Viešpats, tavo Dievas, įves tave į gerą, upelių ir vandens šaltinių, kurie trykšta lygumose ir kalnuose, žemę;
05O	8	8	05O	8	8		51460	į kviečių, miežių ir vynuogynų žemę, kurioje auga figos ir granatai, į žemę alyvmedžių ir medaus,
05O	8	9	05O	8	9		51470	kurioje nestokosi duonos ir džiaugsiesi derliaus gausumu; į žemę, kurioje akmenys yra geležis, o kalnuose galėsi kasti varį.
05O	8	10	05O	8	10		51480	Pavalgęs ir būdamas sotus, garbink Viešpatį, savo Dievą, už gerą žemę, kurią Jis tau davė.
05O	8	11	05O	8	11		51490	Saugokis, kad neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, nesilaikydamas Jo paliepimų, įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu.
05O	8	12	05O	8	12		51500	Kai sotus būdamas pasistatysi gerus namus, juose gyvensi
05O	8	13	05O	8	13		51510	ir turėsi galvijų bandas, avių būrius, aukso ir daugybę visokių dalykų, saugokis,
05O	8	14	05O	8	14		51520	kad nepasididžiuotum ir neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergijos namų,
05O	8	15	05O	8	15		51530	kuris vedė per didelę ir baisią dykumą, kur buvo nuodingų gyvačių ir skorpionų, kur buvo sausra ir nebuvo vandens. Jis leido iš kiečiausios uolos vandens srovei tekėti,
05O	8	16	05O	8	16		51540	maitino tave dykumoje mana, kurios nepažino tavo tėvai, kad pažemintų tave ir išmėgintų tave ir kad galiausiai darytų tau gera,
05O	8	17	05O	8	17		51550	kad nesakytum: ‘Mano jėga ir mano rankų stiprybė sukrovė man šiuos turtus’.
05O	8	18	05O	8	18		51560	Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad įtvirtintų sandorą, padarytą su tavo tėvais, kaip yra šiandien.
05O	8	19	05O	8	19		51570	Bet jei užmirši Viešpatį, savo Dievą, ir seksi svetimus dievus, juos garbinsi ir jiems tarnausi, skelbiu jums iš anksto, kad žūsite.
05O	8	20	05O	8	20		51580	Kaip žuvo tautos, kurias Viešpats išnaikino jums įeinant, taip ir jūs žūsite, jei neklausysite Viešpaties, jūsų Dievo, balso’‘.
05O	9	1	05O	9	1		51590	‘‘Klausyk, Izraeli! Tu pereisi šiandien per Jordaną, kad nugalėtum didesnes ir stipresnes tautas už save, didelius, iki dangaus sustiprintus miestus,
05O	9	2	05O	9	2		51600	didelius ir augalotus žmones, Anako sūnus, kuriuos pats matei ir apie kuriuos girdėjai sakant: ‘Niekas jiems negali pasipriešinti’.
05O	9	3	05O	9	3		51610	Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs kaip ryjanti ugnis ir sunaikins juos, ir parblokš juos prieš tave; taip tu juos išvysi ir sunaikinsi greitai, kaip tau Viešpats pažadėjo.
05O	9	4	05O	9	4		51620	Kai Viešpats, tavo Dievas, juos išvarys nuo tavęs, nesakyk savo širdyje: ‘Viešpats mane įvedė dėl mano teisumo ir leido paveldėti šitą žemę’. Dėl šitų tautų piktadarysčių Viešpats išvaro jas nuo tavęs.
05O	9	5	05O	9	5		51630	Ne dėl tavo teisumo ir širdies dorumo įeisi jų žemę paveldėti; jie yra išvaromi dėl jų pikto elgesio, kad Viešpats įvykdytų, ką su priesaika pažadėjo tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.
05O	9	6	05O	9	6		51640	Suprask, kad ne dėl tavo teisumo Viešpats, tavo Dievas, duos tau paveldėti šitą žemę, nes tu esi kietasprandė tauta.
05O	9	7	05O	9	7		51650	Atsimink ir neužmiršk, kaip sukėlei Viešpaties, savo Dievo, pyktį dykumoje. Nuo tos dienos, kai išėjai iš Egipto, iki atėjai į šią vietą, tu maištavai prieš Viešpatį.
05O	9	8	05O	9	8		51660	Ir prie Horebo Jį įpykinai taip, kad Jis užsirūstinęs norėjo tave sunaikinti.
05O	9	9	05O	9	9		51670	Aš užlipau ant kalno paimti akmeninių plokščių, plokščių sandoros, kurią Viešpats su jumis padarė, ir pasilikau ten keturiasdešimt parų, nevalgiau duonos ir negėriau vandens.
05O	9	10	05O	9	10		51680	Viešpats įteikė man dvi akmenines plokštes, ant kurių buvo Dievo pirštu įrašyti žodžiai, kuriuos Jis kalbėjo iš ugnies tautos susirinkimui.
05O	9	11	05O	9	11		51690	Praėjus keturiasdešimčiai parų, Viešpats davė man dvi akmenines sandoros plokštes
05O	9	12	05O	9	12		51700	ir tarė: ‘Eik skubiai iš čia, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto, pasileido; jie greitai nukrypo nuo kelio, kurį jiems nurodžiau ir pasidirbdino stabą.
05O	9	13	05O	9	13		51710	Matau, kad šita tauta kietasprandė;
05O	9	14	05O	9	14		51720	leisk man ją sunaikinti ir išdildyti jos vardą iš po dangaus; iš tavęs padarysiu galingesnę ir didesnę tautą kaip šita’.
05O	9	15	05O	9	15		51730	Aš leidausi žemyn nuo kalno, kuris degė ugnimi, laikydamas abiejose rankose dvi sandoros plokštes,
05O	9	16	05O	9	16		51740	ir pamačiau, kad nusidėjote Viešpačiui, savo Dievui, nusiliedinote veršį ir nuklydote nuo kelio, kurį Jis jums nurodė.
05O	9	17	05O	9	17		51750	Aš trenkiau abi plokštes į žemę ir jas sudaužiau jums matant,
05O	9	18	05O	9	18		51760	puoliau ant žemės prieš Viešpatį ir, kaip pirma, keturiasdešimt parų nevalgiau duonos ir negėriau vandens dėl jūsų nuodėmių, kuriomis nusidėjote, piktai pasielgdami Viešpaties akivaizdoje ir sukeldami Jo pyktį,
05O	9	19	05O	9	19		51770	nes bijojau Jo rūstybės, kuria užsidegęs norėjo jus sunaikinti. Viešpats išklausė mane dar ir tą kartą.
05O	9	20	05O	9	20		51780	Jis buvo labai užsirūstinęs ant Aarono ir norėjo jį nužudyti. Aš meldžiausi ir už Aaroną.
05O	9	21	05O	9	21		51790	Jūsų nuodėmę, veršį, kurį jūs buvote pasidarę, nutvėręs sudeginau ir, sutrupinęs į gabalėlius, visai sutrynęs į dulkes, įmečiau į upelį, tekantį nuo kalno.
05O	9	22	05O	9	22		51800	Jūs užrūstinote Viešpatį taip pat Taberoje, Masoje ir Kibrot Taavoje.
05O	9	23	05O	9	23		51810	Kai Jis iš Kadeš Barnėjos jus pasiuntė, sakydamas: ‘Eikite, užimkite ir paveldėkite žemę, kurią jums daviau’, jūs paniekinote Viešpaties, savo Dievo, įsakymą, netikėjote ir nenorėjote Jo klausyti.
05O	9	24	05O	9	24		51820	Kiek jus pažįstu, visada maištavote prieš Viešpatį.
05O	9	25	05O	9	25		51830	Aš kniūbsčias meldžiau Viešpatį keturiasdešimt parų, maldavau ir prašiau nesunaikinti jūsų, kaip buvo grasinęs.
05O	9	26	05O	9	26		51840	Aš meldžiausi sakydamas: ‘Viešpatie Dieve! Nesunaikink paveldėjimo ir savo tautos, kurią atpirkai savo didybe ir išvedei iš Egipto galinga ranka.
05O	9	27	05O	9	27		51850	Atsimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, nežiūrėk šitos tautos užsispyrimo, piktadarysčių ir nuodėmių,
05O	9	28	05O	9	28		51860	kad krašto, iš kurio mus išvedei, gyventojai nesakytų: ‘Kadangi Viešpats negalėjo jų įvesti į pažadėtąją žemę ir kadangi Jis jų nekenčia, Jis išvedė juos pražudyti dykumoje’.
05O	9	29	05O	9	29		51870	Tačiau jie yra Tavo paveldėjimas ir Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto savo galia ir savo ištiesta ranka’ ‘‘.
05O	10	1	05O	10	1		51880	‘‘Viešpats man įsakė: ‘Išsikirsdink dvi akmenines plokštes, kaip pirmosios buvo, ir ateik pas mane ant kalno. Padirbdink medinę skrynią.
05O	10	2	05O	10	2		51890	Aš ant plokščių užrašysiu žodžius, buvusius sudaužytose plokštėse. Plokštes įdėk į skrynią’.
05O	10	3	05O	10	3		51900	Iš akacijos medžio padirbdinau skrynią, iškirsdinau dvi akmenines plokštes, kaip pirmosios buvo, ir užkopiau į kalną, laikydamas plokštes rankose.
05O	10	4	05O	10	4		51910	Viešpats tose plokštėse įrašė, kaip ir pirma, dešimt įsakymų, kuriuos Viešpats jums kalbėjo iš ugnies, kai tauta buvo susirinkusi, ir padavė jas man.
05O	10	5	05O	10	5		51920	Sugrįžęs nuo kalno, įdėjau tas dvi plokštes į skrynią, kurią buvau padirbdinęs, kaip man Viešpats buvo įsakęs, ir jos ten yra.
05O	10	6	05O	10	6		51930	Izraelitai keliavo iš Beroto Bene Jaakano į Moserą. Aaronas čia mirė ir buvo palaidotas. Jo vietoje kunigo tarnystę pradėjo eiti jo sūnus Eleazaras.
05O	10	7	05O	10	7		51940	Iš ten jie atvyko į Gudgodą, o iš čia­ į Jotbatą, upelių žemę.
05O	10	8	05O	10	8		51950	Viešpats paskyrė Levio giminę Sandoros skryniai nešti, būti Jo akivaizdoje, tarnauti Jam ir laiminti Jo vardu; taip daroma iki šios dienos.
05O	10	9	05O	10	9		51960	Levitai negavo paveldėjimo dalies, nes Viešpats yra jų dalis­ taip Viešpats, tavo Dievas, pasakė.
05O	10	10	05O	10	10		51970	Aš pasilikau ant kalno, kaip ir pirmą kartą, keturiasdešimt parų. Viešpats išklausė mane ir nesunaikino tavęs.
05O	10	11	05O	10	11		51980	Jis man įsakė eiti tautos priekyje ir įvesti juos į kraštą, kurį tėvams su priesaika pažadėjo.
05O	10	12	05O	10	12		51990	O dabar, Izraeli, ko Viešpats, tavo Dievas, iš tavęs reikalauja? Tik kad bijotum Viešpaties, savo Dievo, vaikščiotum Jo keliais, Jį mylėtum ir Jam tarnautum visa savo širdimi ir visa savo siela;
05O	10	13	05O	10	13		52000	kad laikytumeisi Viešpaties įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu tavo labui.
05O	10	14	05O	10	14		52010	Viešpačiui, tavo Dievui, priklauso dangūs ir žemė bei visa, kas joje yra.
05O	10	15	05O	10	15		52020	Viešpats pamėgo tavo tėvus, juos pamilo ir pasirinko iš visų tautų jų palikuonis, tai yra jus, kaip tai yra šiandien.
05O	10	16	05O	10	16		52030	Apipjaustykite todėl savo širdis ir nebūkite kietasprandžiai.
05O	10	17	05O	10	17		52040	Viešpats, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais.
05O	10	18	05O	10	18		52050	Jis teisingai elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužių.
05O	10	19	05O	10	19		52060	Jūs irgi mylėkite ateivius, nes patys buvote ateiviai Egipto žemėje.
05O	10	20	05O	10	20		52070	Bijok Viešpaties, savo Dievo, Jam vienam tarnauk, glauskis prie Jo ir Jo vardu prisiek.
05O	10	21	05O	10	21		52080	Jis yra tavo garbė ir tavo Dievas, kuris padarė visus šiuos didelius ir baisingus dalykus, kuriuos tu matei savo akimis.
05O	10	22	05O	10	22		52090	Tavo tėvų septyniasdešimt asmenų nukeliavo į Egiptą; ir štai dabar Viešpats, tavo Dievas, padaugino tave kaip dangaus žvaigždes’‘.
05O	11	1	05O	11	1		52100	‘‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visada vykdyk Jo įsakymus, įstatymus, nuostatus bei paliepimus.
05O	11	2	05O	11	2		52110	Kalbu ne jūsų vaikams, kurie nematė ir nepažino Viešpaties, jūsų Dievo, drausmės ir Jo didybės, ir Jo ištiestos galingos rankos,
05O	11	3	05O	11	3		52120	Jo ženklų ir darbų, padarytų faraonui, Egipto karaliui, ir visam jo kraštui,
05O	11	4	05O	11	4		52130	visai egiptiečių kariuomenei, žirgams ir kovos vežimams, kai juos užliejo Raudonosios jūros vanduo, besivejant jus, ir Viešpats juos sunaikino,
05O	11	5	05O	11	5		52140	ir kaip Jis jums padėjo dykumoje, iki atėjote į šitą vietą,
05O	11	6	05O	11	6		52150	ir ką Jis padarė Rubeno sūnaus Eliabo dviem sūnums Datanui ir Abiramui, kuriuos atsivėrusi žemė prarijo su šeimomis, palapinėmis ir visu jų lobiu.
05O	11	7	05O	11	7		52160	Jūsų akys matė visus didingus Viešpaties darbus, kuriuos Jis padarė.
05O	11	8	05O	11	8		52170	Vykdykite visus Jo paliepimus, kuriuos jums šiandien skelbiu, kad būtumėte tvirti užimti ir paveldėti žemę, į kurią einate,
05O	11	9	05O	11	9		52180	ir kad ilgai gyventumėte žemėje, plūstančioje pienu ir medumi, kurią Viešpats su priesaika pažadėjo jūsų tėvams ir jų palikuonims.
05O	11	10	05O	11	10		52190	Žemė, kurios paveldėti einate, yra ne tokia kaip Egipto žemė, iš kurios išėjote, kurioje pasėtą sėklą laistėte savo rankomis atneštu vandeniu kaip daržą.
05O	11	11	05O	11	11		52200	Žemė, į kurią einate, yra kalnų ir slėnių šalis, kurią laisto dangaus lietus,
05O	11	12	05O	11	12		52210	Viešpats, jūsų Dievas, visada aprūpina ją, Jo akys stebi ją ištisus metus.
05O	11	13	05O	11	13		52220	Jei klausysite mano įsakymų, kuriuos šiandien jums duodu, mylėsite Viešpatį, savo Dievą, ir Jam tarnausite visa širdimi ir visa siela,
05O	11	14	05O	11	14		52230	Jis duos žemei lietaus reikiamu metu: ankstyvąjį lietų ir vėlyvąjį lietų; suvalysi javus, vynuoges ir aliejų.
05O	11	15	05O	11	15		52240	Jis duos tavo gyvuliams žolės laukuose; ir tu valgysi, ir pasisotinsi.
05O	11	16	05O	11	16		52250	Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apgautos, nenuklyskite, netarnaukite svetimiems dievams ir jų negarbinkite.
05O	11	17	05O	11	17		52260	Nes tada užsirūstinęs Viešpats uždarys dangų, kad nebebūtų lietaus, ir žemė neduos derliaus, ir jūs greitai pražūsite toje geroje žemėje, kurią Viešpats jums duoda.
05O	11	18	05O	11	18		52270	Įsidėkite šiuos žodžius į savo širdį ir sielą, nešiokite juos kaip ženklą ant rankų ir ant kaktos.
05O	11	19	05O	11	19		52280	Mokykite jų savo vaikus, kalbėkite apie juos, sėdėdami namuose, eidami keliu, guldami ir keldamiesi.
05O	11	20	05O	11	20		52290	Užrašykite juos ant savo namų durų staktų ir ant vartų,
05O	11	21	05O	11	21		52300	kad jūs ir jūsų vaikai gyventų krašte, kurį Viešpats jūsų tėvams prisiekė duoti, kol dangus bus virš žemės.
05O	11	22	05O	11	22		52310	Jei uoliai laikysitės šių paliepimų, juos vykdysite, mylėsite Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosite Jo keliais ir glausitės prie Jo,
05O	11	23	05O	11	23		52320	Viešpats išvys visas šitas tautas pirma jūsų. Jūs nugalėsite jas, nors jos už jus didesnės ir galingesnės.
05O	11	24	05O	11	24		52330	Kiekviena vieta, kur jūsų koja atsistos, bus jūsų. Nuo dykumų ir Libano, nuo didžiosios Eufrato upės iki Vakarų jūros tęsis jūsų sienos.
05O	11	25	05O	11	25		52340	Nė vienas neatsilaikys prieš jus; Viešpats, jūsų Dievas, sukels baimę ir išgąstį visuose kraštuose, į kuriuos tik įžengsite, kaip jums pažadėjo.
05O	11	26	05O	11	26		52350	Štai aš padedu prieš jus šiandien palaiminimą ir prakeikimą.
05O	11	27	05O	11	27		52360	Palaiminimą­jei klausysite Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu;
05O	11	28	05O	11	28		52370	prakeikimą­jei neklausysite Viešpaties, savo Dievo įsakymų, nukrypsite nuo kelio, kurį šiandien jums rodau, ir seksite svetimus dievus, kurių nepažįstate.
05O	11	29	05O	11	29		52380	Kai Viešpats, jūsų Dievas, įves jus į žemę, kurią dabar einate užimti, paskelbkite palaiminimą nuo Garizimo, o prakeikimą­ nuo Ebalo kalno,
05O	11	30	05O	11	30		52390	kurie yra vakarinėje Jordano pusėje, kanaaniečių žemėje, ties Gilgalu, slėnyje prie Morės ąžuolo.
05O	11	31	05O	11	31		52400	Jūs pereisite per Jordaną užimti žemes, kurias Viešpats, jūsų Dievas, jums duos, ir jūs užimsite jas ir apsigyvensite jose.
05O	11	32	05O	11	32		52410	Vykdykite įsakymus ir paliepimus, kuriuos šiandien skelbiu jums’‘.
05O	12	1	05O	12	1		52420	‘‘Šitie yra įsakymai ir paliepimai, kuriuos privalote vykdyti žemėje, kurią Viešpats, jūsų tėvų Dievas, jums duoda; vykdykite juos, kol gyvensite žemėje.
05O	12	2	05O	12	2		52430	Sugriaukite nugalėtų tautų visas dievų garbinimo vietas: kalnuose, kalvose ir po žaliuojančiais medžiais.
05O	12	3	05O	12	3		52440	Išardykite jų aukurus, sutrupinkite stabus, sudeginkite šventąsias giraites, sudaužykite jų drožtus dievų atvaizdus ir išnaikinkite jų vardus iš tų vietų.
05O	12	4	05O	12	4		52450	Viešpačiui, savo Dievui, to nedarysite!
05O	12	5	05O	12	5		52460	Eikite į vietą, kurią Viešpats, jūsų Dievas, išsirinks tarp jūsų giminių, kad ten būtų garbinamas Jo vardas.
05O	12	6	05O	12	6		52470	Toje vietoje aukokite deginamąsias ir kitas aukas, dešimtines ir pirmųjų vaisių aukas, įžadų ir laisvos valios aukas, jaučių ir avių pirmagimius.
05O	12	7	05O	12	7		52480	Ten valgykite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje, džiaukitės viskuo, ką įsigysite jūs ir jūsų šeimos, kuo Viešpats, jūsų Dievas, jus palaimins.
05O	12	8	05O	12	8		52490	Tada nedarysite to, ką mes čia šiandien darome, kiekvienas kas jam atrodo teisinga;
05O	12	9	05O	12	9		52500	nes dar neįėjote į poilsį ir paveldą, kurį Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda.
05O	12	10	05O	12	10		52510	Bet kai pereisite per Jordaną ir apsigyvensite žemėje, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda, ir kai turėsite taiką ir gyvensite ramybėje,
05O	12	11	05O	12	11		52520	tada į tą vietą, kurią Viešpats, jūsų Dievas, išsirinks savo vardui, atnešite visa, ką įsakiau: deginamąsias aukas, dešimtines, jūsų pirmųjų vaisių aukas ir visa, ką būsite pažadėję Viešpačiui.
05O	12	12	05O	12	12		52530	Ten Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje, džiaugsitės jūs, jūsų sūnūs ir dukterys, tarnai ir tarnaitės, taip pat ir levitai, gyvenantys jūsų miestuose, nes jie neturi jokios dalies nei paveldėjimo tarp jūsų.
05O	12	13	05O	12	13		52540	Neaukok deginamųjų aukų kiekvienoje vietoje, kurią pamatai,
05O	12	14	05O	12	14		52550	bet tik Viešpaties pasirinktoje vietoje. Ten aukok aukas ir daryk viską, ką tau įsakau.
05O	12	15	05O	12	15		52560	Jei norėsi valgyti, pasipjauk gyvulį ir valgyk Viešpačiui, tavo Dievui, laiminant ten, kur tu gyveni. Ten galės valgyti švarus ir nešvarus taip, kaip leista valgyti stirną ir briedį.
05O	12	16	05O	12	16		52570	Tačiau kraujo nevalgykite, jį išliekite žemėn kaip vandenį.
05O	12	17	05O	12	17		52580	Savo miestuose negali valgyti javų, vyno ir aliejaus dešimtinių, galvijų ir avių pirmagimių, viso, ką pažadėsi aukoti ar norėsi aukoti laisva valia, taip pat pirmųjų vaisių.
05O	12	18	05O	12	18		52590	Tai turi valgyti Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks: tu, tavo sūnus ir duktė, tarnas ir tarnaitė, taip pat ir levitas, gyvenantis su tavimi. Džiaukis Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje viskuo, ką padarei.
05O	12	19	05O	12	19		52600	Niekada neužmiršk levito savo žemėje.
05O	12	20	05O	12	20		52610	Kai Viešpats, tavo Dievas, išplės sienas, kaip pažadėjo, ir tu norėsi valgyt mėsos, gali valgyti mėsos, kokios tik tavo siela geidžia.
05O	12	21	05O	12	21		52620	Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus toli, pasipjauk galvijų arba avių, kuriuos Viešpats tau davė, kaip įsakiau, ir valgyk savo vietoje, ko tavo siela geidžia.
05O	12	22	05O	12	22		52630	Kaip valgoma stirna ir briedis, taip valgykite visi, švarūs ir nešvarūs.
05O	12	23	05O	12	23		52640	Atidžiai žiūrėk, kad nevalgytum kraujo, nes kraujas yra gyvybė; neleistina valgyti gyvybės drauge su mėsa,
05O	12	24	05O	12	24		52650	išpilk jį žemėn kaip vandenį.
05O	12	25	05O	12	25		52660	Nevalgyk jo, kad gerai sektųsi tau ir tavo vaikams, kai darysi, kas patinka Viešpačiui.
05O	12	26	05O	12	26		52670	Ką pašvęsi ir pažadėsi Viešpačiui, atnešk į vietą, kurią Viešpats išsirinks.
05O	12	27	05O	12	27		52680	Ten aukok deginamąsias aukas, mėsą ir kraują ant Viešpaties, tavo Dievo, aukuro: aukų kraujas bus išlietas ant aukuro, o mėsą valgyk.
05O	12	28	05O	12	28		52690	Laikykis visko, ką įsakiau, kad gerai sektųsi tau ir tavo vaikams per amžius, kai darysi, kas gera ir kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui.
05O	12	29	05O	12	29		52700	Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, kurių žemės eini užimti, ir kai jas nugalėjęs, gyvensi jų žemėje,
05O	12	30	05O	12	30		52710	žiūrėk, kad nepatektum į spąstus sekdamas jomis, kai jos bus pirma tavęs išnaikintos, kad neieškotum tų tautų dievų, sakydamas: ‘Kaip šios tautos tarnavo savo dievams, taip ir aš tarnausiu’.
05O	12	31	05O	12	31		52720	Nedaryk taip Viešpačiui, savo Dievui. Nes jos darė savo dievams tai, kas bjauru Viešpaties akyse ir tai, ko Jis nekenčia; net savo sūnus ir dukteris jos degindavo savo dievams.
05O	12	32	05O	12	32		52730	Ką įsakau, daryk: nieko nepridėk ir neatimk’‘.
05O	13	1	05O	13	1		52740	‘‘Jei tarp jūsų iškiltų pranašas ar atsirastų sapnuotojas ir paskelbtų kokį ženklą ar stebuklą,
05O	13	2	05O	13	2		52750	kuris įvyktų, ir po to tau sakytų: ‘Sekime dievus, kurių tu nepažįsti, ir jiems tarnaukime’,
05O	13	3	05O	13	3		52760	tokio pranašo ar sapnuotojo neklausyk, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus bando, kad paaiškėtų, ar Jį mylite visa širdimi ir visa siela.
05O	13	4	05O	13	4		52770	Sekite Viešpatį, jūsų Dievą, Jo bijokite, vykdykite Jo paliepimus ir klausykite Jo balso; Jam tarnaukite ir prie Jo glauskitės.
05O	13	5	05O	13	5		52780	Tokį pranašą ar sapnuotoją užmuškite; jis kvietė jus atsitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris jus išvedė iš Egipto žemės ir išpirko iš vergijos; jis bandė nukreipti jus nuo kelio, kurį Viešpats, jūsų Dievas, nurodė. Pašalinkite pikta iš savųjų tarpo.
05O	13	6	05O	13	6		52790	Jei tavo brolis, sūnus, duktė, mylima žmona ar draugas, kurį myli kaip savo sielą, norėtų suvedžioti tave, sakydamas: ‘Eikime ir tarnaukime svetimiems dievams, kurių nepažinai nei tu, nei tavo tėvai’,
05O	13	7	05O	13	7		52800	dievams tautų, kurios gyvena šalia tavęs ar toli nuo tavęs, nuo vieno žemės krašto iki kito,
05O	13	8	05O	13	8		52810	nesutik su juo ir jo neklausyk. Nesigailėk ir neslėpk jo,
05O	13	9	05O	13	9		52820	bet jį užmušk. Pirmas pakelk prieš jį ranką, kad nubaustum jį mirtimi, o paskui visa tauta prisidės.
05O	13	10	05O	13	10		52830	Užmuškite jį akmenimis, nes jis norėjo jus atitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris išvedė jus iš Egipto vergijos.
05O	13	11	05O	13	11		52840	Visas Izraelis išgirs tai ir bijos, ir nebesielgs taip piktai tarp jūsų.
05O	13	12	05O	13	12		52850	Jei išgirstum apie vieną iš savo miestų, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, tau duos, kalbant:
05O	13	13	05O	13	13		52860	‘Tarp jūsų atsirado suvedžiotojai, kurie suklaidino miesto gyventojus, sakydami: ‘Eikime ir tarnaukime svetimiems dievams, kurių nepažįstate’,
05O	13	14	05O	13	14		52870	rūpestingai ištirk bei išsiklausinėk, ir jei pasitvirtintų, kad tarp jūsų padaryta tokia bjaurystė,
05O	13	15	05O	13	15		52880	išžudyk to miesto gyventojus kardu ir sunaikink jį ir visa, kas jame yra, net gyvulius.
05O	13	16	05O	13	16		52890	Visus daiktus sukrauk aikštėje ir sudegink kartu su miestu Viešpačiui, savo Dievui. Jis telieka griuvėsiais per amžius ir niekados tenebūna atstatytas.
05O	13	17	05O	13	17		52900	Iš tų prakeiktų daiktų nieko nepasisavink, kad Viešpats atsisakytų savo rūstybės, pasigailėtų tavęs ir padaugintų tave, kaip prisiekė tavo tėvams.
05O	13	18	05O	13	18		52910	Klausyk Viešpaties, savo Dievo, ir laikykis visų Jo įsakymų, kuriuos šiandien tau skelbiu. Daryk, kas patinka Viešpačiui, tavo Dievui’‘.
05O	14	1	05O	14	1		52920	‘‘Jūs esate Viešpaties, jūsų Dievo, vaikai: nedarykite įsipjovimų ir nesiskuskite plikai viršugalvio dėl mirusio,
05O	14	2	05O	14	2		52930	nes esate šventi žmonės Viešpačiui, jūsų Dievui. Jis jus išsirinko iš visų žemėje esančių tautų būti Jo tauta.
05O	14	3	05O	14	3		52940	Nevalgyk nieko pasibjaurėtino.
05O	14	4	05O	14	4		52950	Štai gyvuliai, kuriuos leidžiama valgyti: jautis, avis, ožka,
05O	14	5	05O	14	5		52960	briedis, stirna, stumbras, laukinė ožka, antilopė, gazelė, kalnų ožka.
05O	14	6	05O	14	6		52970	Valgykite kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja.
05O	14	7	05O	14	7		52980	Tų, kurie gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą, nevalgykite: kupranugario, kiškio, barsuko­jie nešvarūs.
05O	14	8	05O	14	8		52990	Kiaulė jums yra nešvari, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja. Jos mėsos nevalgykite ir jos maitos nepalieskite.
05O	14	9	05O	14	9		53000	Iš vandens gyvių valgykite tuos, kurie turi pelekus ir žvynus;
05O	14	10	05O	14	10		53010	o tų, kurie be pelekų ir žvynų, nevalgykite­jie nešvarūs.
05O	14	11	05O	14	11		53020	Valgykite visus švarius paukščius,
05O	14	12	05O	14	12		53030	bet šių nevalgykite: erelio, grifo, jūros erelio,
05O	14	13	05O	14	13		53040	lingės, vanagėlio, peslio su visa jo gimine,
05O	14	14	05O	14	14		53050	varnų giminės,
05O	14	15	05O	14	15		53060	stručio, pelėdos, žuvėdros, vanago su visa jo gimine,
05O	14	16	05O	14	16		53070	gervės, gulbės, ibio,
05O	14	17	05O	14	17		53080	naro, kormorano, apuoko,
05O	14	18	05O	14	18		53090	pelikano, kėkšto ir visos jo giminės, taip pat tutlio ir šikšnosparnio.
05O	14	19	05O	14	19		53100	Visi sparnuoti vabzdžiai nešvarūs ir nevalgomi.
05O	14	20	05O	14	20		53110	Visus švarius sparnuočius valgykite.
05O	14	21	05O	14	21		53120	Nieko pastipusio nevalgykite. Ateivis, gyvenantis pas jus, gali juos valgyti; svetimšaliui gali tokius gyvulius parduoti, bet tu esi Viešpačiui, savo Dievui, pašvęsta tauta. Nevirk ožiuko jo motinos piene.
05O	14	22	05O	14	22		53130	Duok dešimtinę savo derliaus kiekvienais metais.
05O	14	23	05O	14	23		53140	Dešimtinę javų, vyno bei aliejaus ir galvijų bei avių pirmagimius valgyk Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje toje vietoje, kurią Jis išsirinks savo vardui, kad išmoktum bijotis Viešpaties, savo Dievo.
05O	14	24	05O	14	24		53150	Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus labai toli ir negalėsi ten nugabenti dešimtinių iš to, kuo Viešpats tave palaimino,
05O	14	25	05O	14	25		53160	tai viską parduok ir pinigus nusinešk į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks.
05O	14	26	05O	14	26		53170	Už tuos pinigus nusipirk, kas tau patiks: galvijų, avių, vyno bei stiprių gėrimų ir visa, ko tik norėsi; valgyk tai su visa savo šeima Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir džiaukis.
05O	14	27	05O	14	27		53180	Neužmiršk pas tave gyvenančio levito, nes jis neturi dalies paveldėtoje žemėje.
05O	14	28	05O	14	28		53190	Kas treji metai atnešk dešimtinę tų metų derliaus į miesto sandėlius.
05O	14	29	05O	14	29		53200	Tai bus maistas levitui, neturinčiam dalies paveldėjimui, taip pat ateiviui, našlaičiui ir našlei, kurie gyvena tavo apylinkėje, kad Viešpats, tavo Dievas, laimintų visus tavo darbus, kuriuos darysi’‘.
05O	15	1	05O	15	1		53210	‘‘Kas septintieji metai­atleidimo metai.
05O	15	2	05O	15	2		53220	Tais metais kiekvienas skolintojas tedovanoja skolininkui skolas, ar jis būtų artimas, ar brolis, nes tai Viešpaties atleidimo metai.
05O	15	3	05O	15	3		53230	Iš svetimšalio gali reikalauti, bet savo broliui turi dovanoti.
05O	15	4	05O	15	4		53240	Nebent kai nebus tarp jūsų suvargusio žmogaus, nes Viešpats Dievas gausiai palaimins tave žemėje, kurią duoda tau paveldėti.
05O	15	5	05O	15	5		53250	Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, ir vykdysi įsakymus, kuriuos paskelbiau šiandien,
05O	15	6	05O	15	6		53260	Jis tave laimins, kaip pažadėjo. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet nieko neimsi skolon, viešpatausi daugeliui tautų, o tau niekas neviešpataus.
05O	15	7	05O	15	7		53270	Jei kuris tavo brolių, gyvenančių žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duos, suvargtų, neužkietink širdies ir neužgniaužk prieš jį savo rankos,
05O	15	8	05O	15	8		53280	bet atverk jam plačiai savo ranką ir skolink jam, kiek reikia patenkinti jo poreikiui.
05O	15	9	05O	15	9		53290	Žiūrėk, kad pikta mintis neįeitų į tavo širdį: ‘Nebetoli septintieji, atleidimo metai’, ir neatstumtum beturčio brolio, nenorėdamas jam skolinti, kad jis nesišauktų Viešpaties prieš tave ir tau nebūtų nuodėmės.
05O	15	10	05O	15	10		53300	Tu duosi jam ir neliūdėsi duodamas, nes už tai Viešpats, tavo Dievas, palaimins tave visuose tavo darbuose ir kur tu bepridėtum savo ranką.
05O	15	11	05O	15	11		53310	Beturčių visuomet bus krašte, todėl įsakau ištiesti ranką broliui ir beturčiui, kuris gyvena tavo šalyje.
05O	15	12	05O	15	12		53320	Jei tau parsiduos tavo brolis hebrajas, vyras ar moteris, ir ištarnaus tau šešerius metus, septintais metais paleisk jį.
05O	15	13	05O	15	13		53330	Suteikęs jam laisvę, neišleisk jo tuščiomis rankomis.
05O	15	14	05O	15	14		53340	Aprūpink jį iš bandos, aruodo ir vyno spaustuvo; iš to, kuo Viešpats Dievas tave palaimino, duok jam.
05O	15	15	05O	15	15		53350	Atsimink, kad vergavai Egipto žemėje, o Viešpats Dievas išlaisvino tave. Todėl šiandien tau tai įsakau.
05O	15	16	05O	15	16		53360	Bet jei vergas sakytų: ‘Nenoriu išeiti, nes myliu tave bei tavo namus’, nes jam yra gerai pas tave,
05O	15	17	05O	15	17		53370	tada imk ylą ir perverk jo ausį prie namo durų; jis liks tavo vergu visam laikui. Su tarnaite pasielk taip pat.
05O	15	18	05O	15	18		53380	Tenebūna tau sunku paleisti jį į laisvę, nes jis buvo vertas dviejų samdinių, tarnaudamas tau šešerius metus; ir Viešpats Dievas laimins visus tavo darbus.
05O	15	19	05O	15	19		53390	Kiekvieną galvijų ir avių pirmagimį patinėlį pašvęsk Viešpačiui, savo Dievui. Nenaudok galvijų pirmagimių darbui ir nekirpk avių pirmagimių.
05O	15	20	05O	15	20		53400	Tu ir tavo šeima valgykite juos Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje kiekvienais metais toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks.
05O	15	21	05O	15	21		53410	Jei jis turėtų kliaudą, būtų raišas ar aklas, ar turėtų kitokį trūkumą, tokio neaukok Viešpačiui, savo Dievui.
05O	15	22	05O	15	22		53420	Tokius valgyk namuose. Juos gali valgyti švarus ir nešvarus žmogus, kaip valgo stirną ar briedį.
05O	15	23	05O	15	23		53430	Tik nevalgyk jų kraujo, bet jį išliek žemėn kaip vandenį’‘.
05O	16	1	05O	16	1		53440	‘‘Švęsk Paschą Viešpačiui Abibo mėnesį, nes tą mėnesį Viešpats Dievas išvedė tave iš Egipto.
05O	16	2	05O	16	2		53450	Aukok Viešpačiui Dievui Paschos auką iš avių ir jaučių toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui.
05O	16	3	05O	16	3		53460	Nevalgyk jos su rauginta duona; septynias dienas valgyk sielvarto duonos be raugo, nes skubiai turėjai išeiti iš Egipto, kad per visą savo gyvenimą atsimintum dieną, kurią išėjai iš Egipto.
05O	16	4	05O	16	4		53470	Septynias dienas neturi būti raugo visame tavo krašte; nepalik rytojui mėsos, aukotos pirmos dienos vakare.
05O	16	5	05O	16	5		53480	Paschos aukos neaukok savo gyvenamoje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos.
05O	16	6	05O	16	6		53490	Aukok ją toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui. Paschą aukok vakare, saulei leidžiantis, tuo metu, kai išėjai iš Egipto.
05O	16	7	05O	16	7		53500	Kepk ir valgyk toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks, o rytą atsikėlęs grįžk į savo palapinę.
05O	16	8	05O	16	8		53510	Šešias dienas valgyk neraugintą duoną, o septinta diena yra iškilmingas susirinkimas Viešpačiui, tavo Dievui; tą dieną nedirbk jokio darbo.
05O	16	9	05O	16	9		53520	Atskaityk septynias savaites nuo tos dienos, kai pradėsi pjauti javus,
05O	16	10	05O	16	10		53530	ir švęsk Viešpačiui, savo Dievui Savaičių šventę, laisva valia atnešdamas aukų iš to, kuo Viešpats, tavo Dievas, laimino tave.
05O	16	11	05O	16	11		53540	Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje džiaukis tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, levitas, gyvenantis tavo apylinkėje, ateivis, našlaitis ir našlė, kurie su tavimi gyvena, toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinko savo vardui.
05O	16	12	05O	16	12		53550	Atsimink, kad buvai vergas Egipte, todėl laikykis šių nuostatų.
05O	16	13	05O	16	13		53560	Palapinių šventę švęsk septynias dienas, kai būsi suvalęs javų ir vynuogių derlių.
05O	16	14	05O	16	14		53570	Džiaukis šventėje tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, ateivis, našlaitis bei našlė, kurie gyvena tavo apylinkėje.
05O	16	15	05O	16	15		53580	Septynias dienas švęsk iškilmingą šventę Viešpačiui, savo Dievui, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks. Tu iš tiesų džiaugsiesi, nes Viešpats, tavo Dievas, laimins visą tavo derlių ir visus darbus.
05O	16	16	05O	16	16		53590	Kiekvienas vyras privalo pasirodyti tris kartus per metus: Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių šventėse, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks, ir jie tenepasirodo Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis.
05O	16	17	05O	16	17		53600	Kiekvienas teaukoja tą, ką gali, pagal tai, kaip Viešpats, tavo Dievas, tave palaimino.
05O	16	18	05O	16	18		53610	Visose savo gyvenvietėse, kurias Viešpats, tavo Dievas, tau duos, kiekvienoje giminėje paskirsi teisėjus ir valdininkus, kad jie teisingai teistų žmones.
05O	16	19	05O	16	19		53620	Neiškraipyk teisingumo. Nepataikauk ir neimk kyšių, nes kyšiai apakina išmintinguosius ir iškraipo teisiųjų žodžius.
05O	16	20	05O	16	20		53630	Sek tuo, kas tikrai teisinga, kad gyventum ir paveldėtum žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
05O	16	21	05O	16	21		53640	Nesodink alko iš jokių medžių šalia Viešpaties, tavo Dievo, aukuro, kurį pastatysi.
05O	16	22	05O	16	22		53650	Nesistatyk sau jokio atvaizdo, nes Viešpats, tavo Dievas, to nekenčia’‘.
05O	17	1	05O	17	1		53660	‘‘Neaukok Viešpačiui, savo Dievui, avies nei jaučio su trūkumu ar kokia nors kliauda, nes tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.
05O	17	2	05O	17	2		53670	Jei tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos, būtų vyras ar moteris, kuris nusikalto Viešpačiui, tavo Dievui, sulaužydamas sandorą
05O	17	3	05O	17	3		53680	ir tarnaudamas svetimiems dievams bei garbindamas juos arba saulę, mėnulį ar kitą dangaus kūną, ko aš jums neįsakiau daryti,
05O	17	4	05O	17	4		53690	ir apie tai tau bus pranešta, tai rūpestingai ištirk, ar taip iš tikrųjų yra. Jei padarytas toks nusikaltimas Izraelyje,
05O	17	5	05O	17	5		53700	išvesk vyrą ar moterį, padariusį tą bjaurų nusikaltimą, prie miesto vartų ir užmušk akmenimis.
05O	17	6	05O	17	6		53710	Bausi mirtimi tą, prieš kurį liudys du ar trys liudytojai. Nė vienas nebus baudžiamas mirtimi, liudijant prieš jį tik vienam.
05O	17	7	05O	17	7		53720	Liudytojai pirmieji mes akmenį, o tada prisidės ir likusieji. Taip pikta bus pašalinta iš jūsų tarpo.
05O	17	8	05O	17	8		53730	Jei kuri byla bus tau per sunki­dėl kraujo, išteisinimo ar sumušimo,­ir sukels ginčus tavo vartuose, atsikelk ir eik į tą vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas išsirinks.
05O	17	9	05O	17	9		53740	Kreipkis į kunigus iš Levio giminės ir į teisėją, kuris bus tuo metu, ir jie nurodys tau teisingą sprendimą.
05O	17	10	05O	17	10		53750	Daryk, ką jie įsakys ir kaip pamokys.
05O	17	11	05O	17	11		53760	Elkis pagal jų įsakymus ir nurodymus, nenukrypk nuo jų.
05O	17	12	05O	17	12		53770	Kas įžūliai nepaklustų kunigui, kuris tarnauja Viešpačiui, tavo Dievui, ar teisėjui, toks asmuo temiršta. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.
05O	17	13	05O	17	13		53780	Visa tauta išgirs, bijos ir daugiau įžūliai nesielgs.
05O	17	14	05O	17	14		53790	Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, ją paveldėsi, gyvensi joje ir norėsi išsirinkti sau karalių, kaip visos tautos aplinkui,
05O	17	15	05O	17	15		53800	tada privalai įstatyti karaliumi tą, kurį Viešpats, tavo Dievas, pasirinks iš tavo brolių. Karaliumi negali būti svetimšalis, kuris nėra tavo brolis.
05O	17	16	05O	17	16		53810	Jis neturės daug žirgų ir neves tautos atgal į Egiptą daugiau žirgų įsigyti; nes Viešpats įsakė niekuomet tuo pačiu keliu nebegrįžti.
05O	17	17	05O	17	17		53820	Jis neturės daug žmonų, kad jo širdis nenukryptų, ir nekraus sau sidabro ir aukso.
05O	17	18	05O	17	18		53830	Atsisėdęs į karalystės sostą, jis pasidarys šito įstatymo nuorašą iš Levio giminės kunigų,
05O	17	19	05O	17	19		53840	laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas, kad išmoktų bijoti Viešpaties, savo Dievo, ir laikytis žodžių bei paliepimų, surašytų įstatyme,
05O	17	20	05O	17	20		53850	kad jo širdis nepasikeltų į puikybę prieš brolius ir jis nenukryptų nuo įstatymo nei į kairę, nei į dešinę, kad ilgai karaliautų jis ir jo vaikai Izraelyje’‘.
05O	18	1	05O	18	1		53860	‘‘Kunigai ir visa Levio giminė neturės dalies ir paveldėjimo kaip visi izraelitai. Aukos Viešpačiui bus jų dalis.
05O	18	2	05O	18	2		53870	Jie nepaveldės dalies tarp savo brolių. Viešpats bus jų dalis, kaip Jis jiems pasakė.
05O	18	3	05O	18	3		53880	Kunigams priklauso iš tautos tokia aukos dalis: aukojant jautį ar aviną, kunigui tenka petys, abu žandikauliai ir skrandis,
05O	18	4	05O	18	4		53890	taip pat pirmienos javų, vyno, aliejaus ir avių vilnų.
05O	18	5	05O	18	5		53900	Iš visų tavo giminių Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Levio giminę tarnauti Jam per amžius.
05O	18	6	05O	18	6		53910	Jei levitas, gyvenęs tavo apylinkėje, ateitų savo noru į Viešpaties pasirinktą vietą,
05O	18	7	05O	18	7		53920	jis tarnaus Viešpačiui, savo Dievui, kaip visi jo broliai levitai, kurie ten būna Viešpaties akivaizdoje.
05O	18	8	05O	18	8		53930	Jis gaus tokią pat dalį kaip ir kiti, neskaitant to, ką gavo pardavęs tėviškę.
05O	18	9	05O	18	9		53940	Kai įeisi į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos, neišmok daryti tų tautų bjaurysčių.
05O	18	10	05O	18	10		53950	Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų,
05O	18	11	05O	18	11		53960	nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių.
05O	18	12	05O	18	12		53970	Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą.
05O	18	13	05O	18	13		53980	Būk tobulas prieš Viešpatį, savo Dievą.
05O	18	14	05O	18	14		53990	Tautos, kurių žemę paveldėsi, klauso ženklų aiškintojų ir žynių patarimų, o tau Viešpats, tavo Dievas, ne taip skyrė.
05O	18	15	05O	18	15		54000	Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip mane­jo klausykite!
05O	18	16	05O	18	16		54010	Kai prašei Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, sakydamas: ‘Nebenoriu daugiau girdėti Viešpaties, savo Dievo, balso ir matyti šios baisios ugnies, kad nemirčiau’,
05O	18	17	05O	18	17		54020	Viešpats man tarė: ‘Jie teisingai kalbėjo.
05O	18	18	05O	18	18		54030	Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu.
05O	18	19	05O	18	19		54040	Kas nenorės paklusti mano žodžiams, kuriuos jis kalbės mano vardu, iš to išieškosiu.
05O	18	20	05O	18	20		54050	Pranašas, kuris drįstų kalbėti mano vardu, ko Aš jam neliepiau, ar svetimų dievų vardu, bus baudžiamas mirtimi’.
05O	18	21	05O	18	21		54060	Jei sakytum: ‘Kaip mums pažinti žodį, kurį Viešpats kalbėjo?’
05O	18	22	05O	18	22		54070	Ženklas bus toks: jei pranašas paskelbtų ką nors iš anksto Viešpaties vardu ir tai neįvyktų, tam Viešpats nekalbėjo, bet pranašas kalbėjo iš savo pasipūtimo, ir todėl jo nebijok’‘.
05O	19	1	05O	19	1		54080	‘‘Kai Viešpats, tavo Dievas, išnaikins tautas, ir jų žemę duos tau paveldėti ir gyventi jų miestuose bei namuose,
05O	19	2	05O	19	2		54090	išskirk tame krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, tris miestus,
05O	19	3	05O	19	3		54100	nutiesk į juos kelią ir padalyk į tris dalis visą kraštą, kad žmogžudys galėtų ten rasti prieglaudą.
05O	19	4	05O	19	4		54110	Toks įstatymas yra apsaugoti žmogžudį, jei jis netyčia užmuštų savo artimą, kuris anksčiau nebuvo jo priešas.
05O	19	5	05O	19	5		54120	Jei kas nueitų su artimu į mišką malkų ir bekertant nusmukęs kirvis mirtinai sužeistų artimą, jis tebėga į vieną iš tų miestų, ir jis išliks gyvas.
05O	19	6	05O	19	6		54130	Kad kraujo keršytojas įsikarščiavęs nesivytų žudiko ir sugavęs neužmuštų; jis nenusipelnė mirties, nes neturėjo užmuštajam jokios neapykantos.
05O	19	7	05O	19	7		54140	Todėl įsakau paskirti tris miestus.
05O	19	8	05O	19	8		54150	O kai Viešpats, tavo Dievas, išplės tavo sienas, kaip prisiekė tavo tėvams, ir duos visą žemę, kurią jiems pažadėjo,
05O	19	9	05O	19	9		54160	jei vykdysi įsakymus, kuriuos tau šiandien įsakau, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, ir vaikščiosi Jo keliais, tai pridėsi dar tris kitus miestus,
05O	19	10	05O	19	10		54170	kad nekaltas kraujas nebūtų išlietas žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti, ir tas kraujas nebūtų ant tavęs.
05O	19	11	05O	19	11		54180	Bet jei kas, neapkęsdamas savo artimo, jo tykotų ir, užpuolęs jį, nužudytų, jei jis pasislėptų viename iš minėtų miestų,
05O	19	12	05O	19	12		54190	tai jo miesto vyresnieji pasiųs ir jį iš ten grąžins, ir atiduos kraujo keršytojui, kad jį nužudytų.
05O	19	13	05O	19	13		54200	Nesigailėdamas nužudyk jį, kad nekaltas kraujas nekristų ant Izraelio ir kad tau gerai sektųsi.
05O	19	14	05O	19	14		54210	Neperkelk savo artimo žemės ribų, kurios yra nuo seno pažymėtos krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti.
05O	19	15	05O	19	15		54220	Vieno liudytojo neužtenka žmogaus kaltei įrodyti, kad ir koks būtų nusikaltimas; dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis byla.
05O	19	16	05O	19	16		54230	Jei liudytojas melagingai kaltintų žmogų įstatymo laužymu,
05O	19	17	05O	19	17		54240	abu stos Viešpaties, kunigų ir teisėjų akivaizdon.
05O	19	18	05O	19	18		54250	Teisėjai viską atidžiai ištirs ir, jeigu liudytojas pasirodys esąs melagiu, liudijusiu netiesą prieš savo brolį,
05O	19	19	05O	19	19		54260	padaryk jam taip, kaip jis siekė padaryti savo broliui. Tokiu būdu pašalink pikta,
05O	19	20	05O	19	20		54270	kad kiti išgirdę bijotų ir niekad nedrįstų taip piktai elgtis tarp jūsų.
05O	19	21	05O	19	21		54280	Nesigailėk: gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją’‘.
05O	20	1	05O	20	1		54290	‘‘Jei eisi į karą su savo priešais ir pamatysi raitelius, kovos vežimus, gausesnę kariuomenę negu tavoji, nebijok jų, nes Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, yra su tavimi.
05O	20	2	05O	20	2		54300	Prieš einant į mūšį, kunigas turi ateiti ir kalbėti žmonėms:
05O	20	3	05O	20	3		54310	‘Klausyk, Izraeli! Šiandien jūs einate kariauti su savo priešais. Tenepasilpsta jūsų širdys, nenusigąskite, nebijokite ir nepabūkite jų,
05O	20	4	05O	20	4		54320	nes Viešpats, jūsų Dievas, eina su jumis kovoti už jus su jūsų priešais ir išgelbėti jus’.
05O	20	5	05O	20	5		54330	Vyresnieji kalbės žmonėms: ‘Kas pasistatė naujus namus ir jų dar nepašventė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kad kitas jų nepašvęstų.
05O	20	6	05O	20	6		54340	Kas pasodino vynuogyną ir jo vaisių dar nevalgė, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jų nevalgytų.
05O	20	7	05O	20	7		54350	Kas susižadėjo ir dar nevedęs paliko sužadėtinę, tegrįžta į savo namus, kad nežūtų mūšyje ir kitas jos nevestų’.
05O	20	8	05O	20	8		54360	Ir dar vyresnieji sakys: ‘Ar yra bailių ir nedrąsių? Grįžkite į savo namus, kad jūsų baimė nepersiduotų jūsų broliams’.
05O	20	9	05O	20	9		54370	Kai vyresnieji baigs kalbėti, paskirs kariuomenei vadus, kurie ves žmones.
05O	20	10	05O	20	10		54380	Priartėjęs prie miesto, pirma pasiūlyk jam taiką.
05O	20	11	05O	20	11		54390	Jei ją priims ir atidarys vartus, visi miesto žmonės tau tarnaus ir mokės duoklę.
05O	20	12	05O	20	12		54400	Jei jie nenorės taikos ir pradės kovą, apsupk jį.
05O	20	13	05O	20	13		54410	Kai Viešpats, tavo Dievas, atiduos jį į tavo rankas, išžudyk kardu visus jame esančius vyrus.
05O	20	14	05O	20	14		54420	Moteris, vaikus, galvijus ir visa, kas yra mieste, pasilaikyk. Naudokis grobiu, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė.
05O	20	15	05O	20	15		54430	Taip daryk su visais miestais, kurie toli nuo tavęs ir nėra iš šių tautų miestų.
05O	20	16	05O	20	16		54440	Tuose miestuose, kurie tau duoti paveldėti, nepalik nieko gyvo, kas kvėpuoja.
05O	20	17	05O	20	17		54450	Visiškai išnaikink hetitus, amoritus, kanaaniečius, perizus, hivus ir jebusiečius, kaip Viešpats Dievas tau įsakė,
05O	20	18	05O	20	18		54460	kad jie neišmokytų jūsų daryti tų bjaurysčių, kurias jie patys darė savo dievams, ir jūs nenusidėtumėte Viešpačiui, savo Dievui.
05O	20	19	05O	20	19		54470	Ilgą laiką laikydamas apsuptą miestą ir prieš jį kariaudamas, neišnaikink medžių, bet valgyk jų vaisius; juk medis­ne žmogus, kad prieš jį kariautum.
05O	20	20	05O	20	20		54480	Tik medžius, kurie neneša vaisiaus, tinkančio valgymui, gali kirsti ir pasidaryti iš jų sustiprinimus apgulčiai, kol miestas bus paimtas’‘.
05O	21	1	05O	21	1		54490	‘‘Jei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, būtų rastas užmušto žmogaus lavonas, bet nesurastas kaltininkas,
05O	21	2	05O	21	2		54500	vyresnieji ir teisėjai išmatuos atstumus nuo užmuštojo ligi aplinkinių miestų.
05O	21	3	05O	21	3		54510	Artimiausio miesto vyresnieji pasiims iš kaimenės telyčią, nekinkytą į jungą,
05O	21	4	05O	21	4		54520	nuves ją į apleistą slėnį, kuris nebuvo suartas nė apsėtas, ir čia perpjaus jai gerklę.
05O	21	5	05O	21	5		54530	Po to ateis Levio sūnūs, kunigai, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, išsirinko Jam tarnauti ir Jo vardu laiminti, kurių žodžiu yra išsprendžiamas kiekvienas ginčas,
05O	21	6	05O	21	6		54540	ir miesto, nuo kurio arčiausia iki nužudytojo, vyresnieji plaus savo rankas virš telyčios, papjautos slėnyje,
05O	21	7	05O	21	7		54550	ir sakys: ‘Mūsų rankos nepraliejo šito kraujo ir mūsų akys nematė.
05O	21	8	05O	21	8		54560	Viešpatie, pasigailėk savo tautos, Izraelio, kurią atpirkai, ir neįskaityk jai nekalto kraujo’. Ir jie bus apvalyti nuo kraujo.
05O	21	9	05O	21	9		54570	Taip pašalinsi nekaltai pralietą kraują tarp savųjų darydamas, kas teisu Viešpaties akyse.
05O	21	10	05O	21	10		54580	Kai kovosi su priešu, ir Viešpats, tavo Dievas, atiduos juos į tavo rankas, ir tu paimsi juos į nelaisvę,
05O	21	11	05O	21	11		54590	jei tarp belaisvių pamatysi gražią moterį, kurią panorėsi vesti,
05O	21	12	05O	21	12		54600	parsivesk ją į savo namus. Ji nusiskus plaukus, nusipjaustys nagus,
05O	21	13	05O	21	13		54610	nusivilks belaisvės drabužius ir gyvens tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną visą mėnesį. Po to gali įeiti pas ją ir būti jos vyras, o ji bus tavo žmona.
05O	21	14	05O	21	14		54620	Jei ji tau nebepatiks, atleisi ją, bet negalėsi jos parduoti arba paversti verge, nes ją pažeminai.
05O	21	15	05O	21	15		54630	Jei vyras turėtų dvi žmonas, vieną mylimą, o antrą­nemylimą, ir, joms pagimdžius vaikų, nemylimosios sūnus būtų pirmagimis,
05O	21	16	05O	21	16		54640	norėdamas padalinti savo sūnums palikimą, jis negalės mylimosios sūnaus padaryti pirmagimio ir duoti jam pirmenybę nemylimosios sūnaus vietoje.
05O	21	17	05O	21	17		54650	Jis pripažins nemylimosios sūnų pirmagimiu ir jam duos dvigubą dalį, nes tas yra jo pajėgumo pradžia ir jam priklauso pirmagimio teisė.
05O	21	18	05O	21	18		54660	Jei sūnus būtų tėvams nepaklusnus, priešgina ir užsispyręs, jei jis nekreiptų dėmesio į pabaudimą,
05O	21	19	05O	21	19		54670	tėvai nuves jį pas miesto vyresniuosius prie miesto vartų
05O	21	20	05O	21	20		54680	ir sakys miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra neklusnus, priešgina ir užsispyręs, lėbauja ir girtauja’.
05O	21	21	05O	21	21		54690	Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis. Taip bus pašalinta pikta iš jūsų, kad visas Izraelis, tai girdėdamas, bijotų.
05O	21	22	05O	21	22		54700	Jei žmogus padarys nuodėmę, vertą mirties, ir tu nužudysi jį pakardamas,
05O	21	23	05O	21	23		54710	jo kūno nepalik ant medžio per naktį, palaidok jį tą pačią dieną. Dievo prakeiktas tas, kuris kabo ant medžio. Nesutepk savo žemės, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti’‘.
05O	22	1	05O	22	1		54720	‘‘Jei matytum paklydusį savo brolio jautį ar avį, nenusigręžk, bet nuvesk jį atgal pas savo brolį.
05O	22	2	05O	22	2		54730	Jei gyvulio savininkas gyventų toli ar būtų nepažįstamas, parsivesk jį pas save ir laikyk, kol tavo brolis ieškos jo, ir tu jam sugrąžinsi.
05O	22	3	05O	22	3		54740	Taip pat daryk su asilu, drabužiu ir kiekvienu savo brolio daiktu, kurį radai pamestą: ką rasi, neslėpk, bet grąžink.
05O	22	4	05O	22	4		54750	Jei matysi savo brolio asilą ar jautį, parkritusį ant kelio, nenusigręžk, bet padėk jį pakelti.
05O	22	5	05O	22	5		54760	Moteris nesivilks vyro rūbais, ir vyras­moters; Viešpats bjaurisi tokiais, kurie taip daro.
05O	22	6	05O	22	6		54770	Jei eidamas rastum medyje ar žemėje paukščio lizdą ir tupinčią patelę ant paukščiukų ar kiaušinių, nepasiimk jos kartu su jaunikliais.
05O	22	7	05O	22	7		54780	Leisk nuskristi motinai, pasiimk tik paukščiukus, kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum.
05O	22	8	05O	22	8		54790	Pasistatęs naują namą, padaryk užtvarą aplink stogą, kad neužtrauktum kraujo ant savo namo, kam nors nukritus nuo jo.
05O	22	9	05O	22	9		54800	Nesėk vynuogyne jokių kitų sėklų, kad jo vaisiai nebūtų suteršti.
05O	22	10	05O	22	10		54810	Neark drauge jaučiu ir asilu.
05O	22	11	05O	22	11		54820	Nedėvėk drabužio, austo iš vilnų ir linų.
05O	22	12	05O	22	12		54830	Pasidaryk kutus prie keturių kampų savo apsiausto, kuriuo apsisiauti.
05O	22	13	05O	22	13		54840	Jei kas vestų žmoną, o vėliau pradėtų jos nekęsti
05O	22	14	05O	22	14		54850	ir ieškotų progos ją atleisti, apšmeiždamas: ‘Aš vedžiau šitą žmoną ir, įėjęs pas ją, radau, kad ji nėra mergaitė’,
05O	22	15	05O	22	15		54860	tada jos tėvas ir motina atneš jos mergystės ženklus pas miesto vyresniuosius prie vartų,
05O	22	16	05O	22	16		54870	ir tėvas sakys: ‘Aš daviau savo dukterį šitam vyrui už žmoną. Jis pradėjo jos neapkęsti
05O	22	17	05O	22	17		54880	ir apšmeižė ją, sakydamas, kad rado, jog mano duktė nebuvo mergaitė. Štai mano dukters nekaltybės įrodymas’. Jie parodys vyresniesiems drabužį.
05O	22	18	05O	22	18		54890	Tada miesto vyresnieji paims vyrą ir nubaus jį.
05O	22	19	05O	22	19		54900	Be to, jis turės sumokėti šimtą šekelių sidabro baudos, kurią atiduos moteriškės tėvui, nes jis apšmeižė Izraelio mergaitę. Ji bus jo žmona, ir jis negalės jos atleisti per visas savo dienas.
05O	22	20	05O	22	20		54910	Bet jei tai tiesa, kad ji nebuvo mergaitė,
05O	22	21	05O	22	21		54920	jie ją atves prie tėvo namų durų, ir miesto vyrai užmuš ją akmenimis, nes ji padarė bjaurų nusikaltimą Izraelyje, paleistuvaudama tėvo namuose. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.
05O	22	22	05O	22	22		54930	Jei vyras būtų sugautas gulint su kito žmona, abu: tiek vyras, tiek moteris, turės mirti. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.
05O	22	23	05O	22	23		54940	Jei mergaitė būtų pažadėta vyrui ir kas nors, sutikęs ją mieste, gulėtų su ja,
05O	22	24	05O	22	24		54950	abu bus užmušti akmenimis už miesto vartų: mergaitė už tai, kad nešaukė, būdama mieste, o vyras, kad pažemino savo artimo žmoną. Taip pašalinsi pikta iš savo žmonių.
05O	22	25	05O	22	25		54960	Jei vyras, sutikęs susižadėjusią mergaitę laukuose, ją išprievartautų, jis vienas bus nubaustas mirtimi.
05O	22	26	05O	22	26		54970	Mergaitei nieko nedarysi, nes ji nepadarė nuodėmės, vertos mirties. Toks nusikaltimas prilygsta žmogžudžio nusikaltimui.
05O	22	27	05O	22	27		54980	Ji buvo laukuose, šaukė, bet nebuvo, kas ją išgelbėtų.
05O	22	28	05O	22	28		54990	Jei vyras, sutikęs nesusižadėjusią mergaitę, pagriebtų ją ir gulėtų su ja, ir jie būtų sugauti,
05O	22	29	05O	22	29		55000	tas vyras sumokės mergaitės tėvui penkiasdešimt šekelių sidabro ir turės ją vesti, nes ją pažemino; jis negalės jos atleisti per visas savo dienas.
05O	22	30	05O	22	30		55010	Nė vienas neves tėvo žmonos ir neatidengs tėvo nuogumo’‘.
05O	23	1	05O	23	1		55020	‘‘Eunuchas neįeis į Viešpaties tautą.
05O	23	2	05O	23	2		55030	Pavainikis neįeis į Viešpaties tautą, nė jo palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos.
05O	23	3	05O	23	3		55040	Amonitas ir moabitas neįeis į Viešpaties tautą, nė jų palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos per amžius,
05O	23	4	05O	23	4		55050	nes jie nepasitiko jūsų kelyje su duona ir vandeniu, kai išėjote iš Egipto, bet pasisamdė prieš jus iš Mesopotamijos Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų.
05O	23	5	05O	23	5		55060	Bet Viešpats, tavo Dievas, neklausė Balaamo ir pavertė prakeikimą palaiminimu, nes Jis mylėjo tave.
05O	23	6	05O	23	6		55070	Nelinkėk jiems taikos ir gerovės per visas savo dienas ir per amžius.
05O	23	7	05O	23	7		55080	Neniekink edomitų, nes jie tavo broliai, nė egiptiečių, nes buvote ateiviai jų žemėje.
05O	23	8	05O	23	8		55090	Jų trečios kartos vaikai įeis į Viešpaties tautą.
05O	23	9	05O	23	9		55100	Traukdamas į karą su priešu, saugokis nuo visų blogybių.
05O	23	10	05O	23	10		55110	Jei vyras susiteptų nuo to, kas atsitiko jam naktį, jis privalo išeiti iš stovyklos ir neįeiti į stovyklą.
05O	23	11	05O	23	11		55120	Vakare, saulei nusileidus, apsiplovęs vėl gali grįžti į stovyklą.
05O	23	12	05O	23	12		55130	Turėk vietą už stovyklos, kur galėtum išeiti.
05O	23	13	05O	23	13		55140	Neškis kastuvėlį, išsikask duobelę pritūpdamas ir užpilk žemėmis išmatas.
05O	23	14	05O	23	14		55150	Viešpats, tavo Dievas, yra stovykloje, kad tave globotų ir padėtų kovoje su priešu. Tavo stovykla tebūna šventa, kad Dievas nematytų nešvaros tarp jūsų ir nepasišalintų.
05O	23	15	05O	23	15		55160	Vergo, kuris pas tave atbėgs, negrąžink jo šeimininkui.
05O	23	16	05O	23	16		55170	Jis tegyvena pas tave toje vietoje, kuri jam patiks, ir kurią jis pasirinks; tu jo neišnaudok.
05O	23	17	05O	23	17		55180	Nebus paleistuvės iš Izraelio dukterų, nė iškrypėlių iš Izraelio sūnų.
05O	23	18	05O	23	18		55190	Neatnešk į Viešpaties, tavo Dievo, namus nei paleistuvės užmokesčio, nei šuns kainos pagal jokį įžadą; Viešpaties, tavo Dievo, akyse jie yra pasibjaurėjimas.
05O	23	19	05O	23	19		55200	Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą.
05O	23	20	05O	23	20		55210	Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti.
05O	23	21	05O	23	21		55220	Padaręs Viešpačiui, savo Dievui, įžadą, nedelsk jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, pareikalaus iš tavęs, ir tai bus tau nuodėmė.
05O	23	22	05O	23	22		55230	Jei nepadarysi įžado, tau nebus nuodėmės.
05O	23	23	05O	23	23		55240	Pažadėjęs laikykis žodžio, nes tu laisva valia davei įžadą Viešpačiui, savo Dievui, kai savo burna pažadėjai.
05O	23	24	05O	23	24		55250	Savo artimo vynuogyne valgyk vynuogių kiek nori, bet su savimi nieko neišsinešk.
05O	23	25	05O	23	25		55260	Savo artimo javų lauke gali skinti varpas savo ranka, bet pjautuvu nepjauk’‘.
05O	24	1	05O	24	1		55270	‘‘Jei vyras vestų žmoną, su ja gyventų ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja, jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją.
05O	24	2	05O	24	2		55280	Išėjusi iš jo namų, ji galės ištekėti už kito vyro.
05O	24	3	05O	24	3		55290	Jei ir tas pradėtų jos nemėgti ir duotų skyrybų raštą arba mirtų,
05O	24	4	05O	24	4		55300	pirmasis vyras negalės jos vėl vesti po to, kai ji yra suteršta. Tai bjauru Viešpaties akyse. Venk tokios nuodėmės žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
05O	24	5	05O	24	5		55310	Ką tik vedęs vyras bus atleistas nuo karo tarnybos ir nebus jam pavestos kitos pareigos; jis liks namuose vienerius metus pralinksminti savo žmoną.
05O	24	6	05O	24	6		55320	Užstatui neimk nei apatinio, nei viršutinio girnų akmens, nes taip paimtum užstatu gyvybę.
05O	24	7	05O	24	7		55330	Jei žmogus būtų pagautas vagiant savo brolį izraelitą, kad jį pavergtų arba parduotų, toks bus baudžiamas mirtimi. Pašalink pikta iš savųjų.
05O	24	8	05O	24	8		55340	Žiūrėk, kad raupsų metu rūpestingai vykdytum Levio giminės kunigų nurodymus, kuriuos jiems daviau.
05O	24	9	05O	24	9		55350	Atsimink, ką Viešpats, tavo Dievas, padarė Mirjamai kelyje, kai ėjote iš Egipto.
05O	24	10	05O	24	10		55360	Ką nors skolindamas savo broliui, neik į jo namus užstato pasiimti,
05O	24	11	05O	24	11		55370	bet palauk lauke, kol jis tau išneš.
05O	24	12	05O	24	12		55380	Jei jis neturtingas, nelaikyk pas save per naktį to užstato.
05O	24	13	05O	24	13		55390	Dar saulei nenusileidus, atiduok jam užstatą, kad jis miegotų savo patale ir laimintų tave. Taip tu būsi teisus Viešpaties, tavo Dievo, akyse.
05O	24	14	05O	24	14		55400	Neišnaudok samdinio, kuris yra vargdienis ir beturtis, iš tavo brolių ar ateivių, kuris gyvena tavo apylinkėje.
05O	24	15	05O	24	15		55410	Užmokėk jam atlyginimą tą pačią dieną, dar saulei nenusileidus, nes jis neturtingas ir iš to gyvena, kad jis nesišauktų Viešpaties dėl tavęs ir tau nebūtų nuodėmės.
05O	24	16	05O	24	16		55420	Tėvai nebus žudomi už vaikus nė vaikai­už tėvus; kiekvienas mirs už savo nuodėmes.
05O	24	17	05O	24	17		55430	Neiškraipyk teisme ateivio ar našlaičio bylos ir neimk iš našlės drabužio kaip užstato.
05O	24	18	05O	24	18		55440	Atsimink, kad buvai vergas Egipte ir kad Viešpats, tavo Dievas, iš ten tave išpirko. Todėl įsakau tau taip elgtis.
05O	24	19	05O	24	19		55450	Jei, veždamas javus, užmirši lauke pėdą, negrįžk jo pasiimti. Palik jį ateiviui, našlaičiui ir našlei, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose.
05O	24	20	05O	24	20		55460	Kai skinsi alyvų vaisius, nežiūrėk antrą kartą; kas liko medžiuose, palik ateiviui, našlaičiui ir našlei.
05O	24	21	05O	24	21		55470	Kai skinsi vynuoges, nerink pasilikusių. Palik jas ateiviui, našlaičiui ir našlei.
05O	24	22	05O	24	22		55480	Atsimink, kad buvai vergas Egipte. Todėl įsakau tau taip daryti’‘.
05O	25	1	05O	25	1		55490	‘‘Jei du kreiptųsi į teismą, teisėjai išteisins teisųjį ir pasmerks nusikaltusį.
05O	25	2	05O	25	2		55500	Jei nusikaltėlis nubaustas plakimu, teisėjas įsakys gulti, ir jis bus nuplaktas jo akivaizdoje. Kirčių skaičius bus pagal nusikaltimą,
05O	25	3	05O	25	3		55510	bet neviršys keturiasdešimties kirčių, kad tavo brolis nebūtų žiauriai sužalotas tavo akyse.
05O	25	4	05O	25	4		55520	Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui.
05O	25	5	05O	25	5		55530	Jei broliai gyventų kartu ir vienas jų mirtų bevaikis, mirusio žmona neištekės už svetimo, bet jos vyro brolis įeis pas ją ir ves ją, kad atliktų vyro brolio pareigą.
05O	25	6	05O	25	6		55540	Pirmagimį jos sūnų pavadins mirusiojo brolio vardu, kad jo vardas neišnyktų iš Izraelio.
05O	25	7	05O	25	7		55550	Jeigu jis nenorės vesti savo brolio žmonos, moteris eis prie miesto vartų ir kreipsis į vyresniuosius: ‘Mano vyro brolis nenori atstatyti savo brolio vardo Izraelyje nė manęs vesti’.
05O	25	8	05O	25	8		55560	Tada miesto vyresnieji pasikvies jį ir kalbės su juo. Jei jis atsakys: ‘Nenoriu jos vesti’,
05O	25	9	05O	25	9		55570	moteris vyresniųjų akyse nuaus nuo jo kojos apavą ir spjaus jam į veidą, tardama: ‘Taip atsitinka vyrui, kuris atsisako pratęsti savo brolio giminę’.
05O	25	10	05O	25	10		55580	Jis bus vadinamas Izraelyje: ‘Nuautojo namai’.
05O	25	11	05O	25	11		55590	Jei du vyrai susivaidiję pradėtų grumtis, ir vieno žmona, norėdama padėti savo vyrui, nutvertų kitą už lyties,
05O	25	12	05O	25	12		55600	nukirsk jai ranką, nepasigailėk jos.
05O	25	13	05O	25	13		55610	Nenaudok didesnių ir mažesnių svarsčių.
05O	25	14	05O	25	14		55620	Nelaikyk savo namuose didesnio ir mažesnio saiko.
05O	25	15	05O	25	15		55630	Naudok teisingus ir tikrus saikus bei matus, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.
05O	25	16	05O	25	16		55640	Visi, kurie taip daro ir neteisiai elgiasi, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.
05O	25	17	05O	25	17		55650	Atsimink, ką tau padarė amalekiečiai, kai išėjai iš Egipto.
05O	25	18	05O	25	18		55660	Jie išėjo prieš tave ir tavo nuvargusius ir atsilikusius žmones išžudė, kai tu buvai pailsęs ir nuvargęs; jie nebijojo Dievo.
05O	25	19	05O	25	19		55670	Kai Viešpats, tavo Dievas, suteiks tau poilsį nuo visų priešų žemėje, kurią tau duoda paveldėti, išnaikink Amaleko vardą nuo žemės paviršiaus; žiūrėk, neužmiršk’‘.
05O	26	1	05O	26	1		55680	‘‘Kai būsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda paveldėti, ir ten apsigyvensi,
05O	26	2	05O	26	2		55690	pridėk pintinę visų savo pirmojo derliaus vaisių ir nunešk ją į vietą, kurią Viešpats, tavo Dievas, pasirinks.
05O	26	3	05O	26	3		55700	Nuėjęs pas kunigą, kuris tuo metu eis tarnystę, jam sakyk: ‘Išpažįstu šiandien Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, kad esu žemėje, kurią Jis prisiekė mūsų tėvams mums duoti’.
05O	26	4	05O	26	4		55710	Kunigas, paėmęs pintinę, padės ją prie Viešpaties, tavo Dievo, aukuro.
05O	26	5	05O	26	5		55720	Tu sakysi Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Mano tėvas buvo klajoklis aramėjas, jis nuėjo į Egiptą su labai mažu žmonių skaičiumi ir buvo ten ateivis. Jis tapo didele, stipria ir gausia tauta.
05O	26	6	05O	26	6		55730	Egiptiečiai slėgė ir spaudė mus, užkraudami mums sunkių darbų naštą.
05O	26	7	05O	26	7		55740	Mes šaukėmės Viešpaties, mūsų tėvų Dievo. Jis mus išklausė, pažvelgė į mūsų pažeminimą, vargą ir priespaudą;
05O	26	8	05O	26	8		55750	išvedė mus iš Egipto galinga ranka, siaubais, ženklais ir stebuklais.
05O	26	9	05O	26	9		55760	Jis atvedė mus į šitą kraštą ir davė žemę, plūstančią pienu ir medumi.
05O	26	10	05O	26	10		55770	Štai dabar aukoju pirmuosius vaisius tos žemės, kurią Tu, Viešpatie, man davei’. Palik auką Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir pagarbink Jį.
05O	26	11	05O	26	11		55780	Džiaukis tu, levitas ir ateivis, kuris gyvena tavo apylinkėje, gėrybėmis, kurias Viešpats, tavo Dievas, duoda tau ir tavo namams.
05O	26	12	05O	26	12		55790	Kai atiduosi viso savo derliaus dešimtinę trečiais metais levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, gyvenantiems su tavimi, kad jie valgytų ir pasisotintų,
05O	26	13	05O	26	13		55800	kalbėk Viešpaties akivaizdoje: ‘Aš ėmiau iš savo namų ir daviau levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, kaip man įsakei; neperžengiau Tavo įsakymų ir neužmiršau paliepimų.
05O	26	14	05O	26	14		55810	Nevalgiau nieko pažadėto gedėdamas, nepaliečiau susitepęs ir nieko neatidaviau už mirusius. Klausiau, Viešpatie, Tavęs ir visa dariau, kaip man įsakei.
05O	26	15	05O	26	15		55820	Pažvelk iš dangaus, savo šventos buveinės, ir laimink savo tautą Izraelį ir tą žemę, kurią mums davei, kaip prisiekei mūsų tėvams,­žemę, plūstančią pienu ir medumi’.
05O	26	16	05O	26	16		55830	Šiandien Viešpats, tavo Dievas, tau įsakė vykdyti šiuos įsakymus ir paliepimus, todėl laikykis jų ir vykdyk juos visa savo širdimi ir visa savo siela.
05O	26	17	05O	26	17		55840	Šiandien tu pareiškei, kad pasirinkai Viešpatį savo Dievu ir kad vaikščiosi Jo keliais, laikysiesi Jo įsakymų, paliepimų ir įstatymų ir būsi paklusnus Jo balsui.
05O	26	18	05O	26	18		55850	Šiandien Viešpats pareiškė, kad pasirinko tave būti Jo ypatinga tauta, kaip Jis pažadėjo, kad tu įvykdytum visus Jo įsakymus,
05O	26	19	05O	26	19		55860	kad Jis išaukštintų tavo vardą virš visų tautų, kurias sutvėrė, ir suteiktų tau garbę ir šlovę; kad tu galėtum būti šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis pasakė’‘.
05O	27	1	05O	27	1		55870	Mozė ir Izraelio vyresnieji įsakė tautai: ‘‘Izraeli, vykdyk visus įsakymus, kuriuos šiandien tau skelbiu.
05O	27	2	05O	27	2		55880	Kai pereisi per Jordaną į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, sukrauk didelius akmenis, juos aptepk kalkėmis
05O	27	3	05O	27	3		55890	ir užrašyk ant jų visus šito įstatymo žodžius, kad įeitum į žemę, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda, žemę, plūstančią pienu ir medumi, kaip Jis pažadėjo tavo tėvams.
05O	27	4	05O	27	4		55900	Taigi perėję per Jordaną, sukraukite tuos akmenis ant Ebalo kalno, kaip jums šiandien įsakau, ir juos aptepkite kalkėmis.
05O	27	5	05O	27	5		55910	Pastatyk ten Viešpačiui, savo Dievui, aukurą iš netašytų akmenų.
05O	27	6	05O	27	6		55920	Ant to nedailintų akmenų aukuro aukok deginamąsias aukas Viešpačiui, savo Dievui.
05O	27	7	05O	27	7		55930	Padėkos aukas ten aukok, valgyk ir džiaukis Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje.
05O	27	8	05O	27	8		55940	Užrašyk ant akmenų visus šito įstatymo žodžius labai aiškiai’‘.
05O	27	9	05O	27	9		55950	Mozė ir Levio giminės kunigai kalbėjo visam Izraeliui: ‘‘Būk atidus ir klausyk, Izraeli. Šiandien tu tapai Viešpaties, tavo Dievo, tauta.
05O	27	10	05O	27	10		55960	Klausyk Jo balso ir vykdyk įsakymus ir įstatymus, kuriuos tau šiandien skelbiu’‘.
05O	27	11	05O	27	11		55970	Tą pačią dieną Mozė kalbėjo Izraelio tautai:
05O	27	12	05O	27	12		55980	‘‘Perėjus per Jordaną, ant Garizimo kalno stovės ir laimins tautą Simeono, Levio, Judo, Isacharo, Juozapo ir Benjamino giminės;
05O	27	13	05O	27	13		55990	o ant Ebalo kalno stovės Rubeno, Gado, Ašero, Zabulono, Dano ir Neftalio giminės, kurie prakeiks.
05O	27	14	05O	27	14		56000	Levitai garsiu balsu sakys visiems izraelitams:
05O	27	15	05O	27	15		56010	‘Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	16	05O	27	16		56020	‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	17	05O	27	17		56030	‘Prakeiktas, kuris perkelia savo artimo žemės ribų ženklą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	18	05O	27	18		56040	‘Prakeiktas, kuris suklaidina aklą kelyje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	19	05O	27	19		56050	‘Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	20	05O	27	20		56060	‘Prakeiktas, kuris sugula su savo tėvo žmona, nes atidengia savo tėvo nuogumą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	21	05O	27	21		56070	‘Prakeiktas, kuris paleistuvauja su kuriuo nors gyvuliu’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	22	05O	27	22		56080	‘Prakeiktas, kuris sugula su savo seserimi, savo tėvo ar motinos dukterimi’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	23	05O	27	23		56090	‘Prakeiktas, kuris sugula su savo uošve’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	24	05O	27	24		56100	‘Prakeiktas, kuris užmuša savo artimą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	25	05O	27	25		56110	‘Prakeiktas, kuris paima užmokestį, kad pralietų nekaltą kraują’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.
05O	27	26	05O	27	26		56120	‘Prakeiktas, kuris nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’ ‘‘.
05O	28	1	05O	28	1		56130	‘‘Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysi visus Jo įsakymus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų.
05O	28	2	05O	28	2		56140	Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso.
05O	28	3	05O	28	3		56150	Palaimintas tu būsi mieste ir palaimintas tu būsi lauke.
05O	28	4	05O	28	4		56160	Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis.
05O	28	5	05O	28	5		56170	Palaimintos bus tavo klėtys ir atsargos.
05O	28	6	05O	28	6		56180	Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas.
05O	28	7	05O	28	7		56190	Viešpats sunaikins tavo priešus, kurie pakils prieš tave, tavo akivaizdoje; jie puls tave vienu keliu, o bėgs nuo tavęs septyniais keliais.
05O	28	8	05O	28	8		56200	Viešpats pasiųs savo palaiminimą į tavo sandėlius ir į visus tavo rankų darbus; Jis palaimins tave žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas tau duoda.
05O	28	9	05O	28	9		56210	Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo.
05O	28	10	05O	28	10		56220	Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs.
05O	28	11	05O	28	11		56230	Viešpats suteiks tau apsčiai gėrybių­tavo kūno vaisiaus, galvijų prieauglio ir žemės derliaus­ krašte, kurį Viešpats prisiekė tavo tėvams atiduoti.
05O	28	12	05O	28	12		56240	Viešpats atvers tau savo gerąjį lobyną­dangų, kad duotų lietaus tavo žemei reikiamu metu ir laimintų tavo rankų darbą; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats iš nieko nesiskolinsi.
05O	28	13	05O	28	13		56250	Viešpats padarys tave galva, o ne uodega; visuomet būsi viršuje, o ne apačioje, jei tik klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, ir juos vykdysi.
05O	28	14	05O	28	14		56260	Nenukrypk nė nuo vieno žodžio, kuriuos šiandien tau skelbiu, nei į kairę, nei į dešinę sekti kitų dievų ir jiems tarnauti.
05O	28	15	05O	28	15		56270	Bet jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave.
05O	28	16	05O	28	16		56280	Prakeiktas tu būsi mieste ir prakeiktas tu būsi lauke.
05O	28	17	05O	28	17		56290	Prakeiktos bus tavo klėtys ir atsargos.
05O	28	18	05O	28	18		56300	Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis.
05O	28	19	05O	28	19		56310	Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas.
05O	28	20	05O	28	20		56320	Viešpats siųs tau prakeikimą, sumišimą ir nepasisekimą visame, ką darysi, iki tave visai sunaikins dėl tavo piktų darbų, nes apleidai mane.
05O	28	21	05O	28	21		56330	Viešpats siųs tau marą, kol tave nušluos nuo tos žemės, kurios paveldėti eini.
05O	28	22	05O	28	22		56340	Viešpats baus tave drugiu, šalčiu, sausra ir kardu, kurie persekios tave iki pražūsi.
05O	28	23	05O	28	23		56350	Dangus virš tavęs bus varinis ir žemė po tavimi­geležinė.
05O	28	24	05O	28	24		56360	Viešpats vietoje lietaus tavo žemei siųs smilčių audras, kol tave sunaikins.
05O	28	25	05O	28	25		56370	Viešpats leis priešams tave pavergti; vienu keliu išeisi prieš juos, o jiems puolant bėgsi septyniais; tu būsi išblaškytas po visas žemės karalystes.
05O	28	26	05O	28	26		56380	Tavo žmonių lavonai bus maistu padangių paukščiams ir žemės žvėrims, niekas jų nenubaidys.
05O	28	27	05O	28	27		56390	Viešpats baus tave Egipto votimis, šašais ir niežais, kurių negalėsi išgydyti.
05O	28	28	05O	28	28		56400	Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu.
05O	28	29	05O	28	29		56410	Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės.
05O	28	30	05O	28	30		56420	Vesi žmoną, o kitas gulės su ja. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi. Užveisi vynuogyną, bet jo vaisių nerinksi.
05O	28	31	05O	28	31		56430	Tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo neragausi. Tavo asilą pasigaus tau matant ir tau jo negrąžins. Tavo avis paims priešas ir niekas tau nepadės.
05O	28	32	05O	28	32		56440	Tavo sūnūs ir dukterys bus išvesti į kitas tautas; belaukdamas jų, pražiūrėsi akis ir būsi bejėgis.
05O	28	33	05O	28	33		56450	Tavo žemės derlių ir visus darbo vaisius paims svetimieji, tu pats būsi mušamas ir žiauriai baudžiamas.
05O	28	34	05O	28	34		56460	Tu išprotėsi nuo to, ką matys tavo akys.
05O	28	35	05O	28	35		56470	Be to vargins tave piktos votys ir nepagydomos žaizdos, negalėsi išsigydyti nuo galvos iki kojų.
05O	28	36	05O	28	36		56480	Tave ir tavo karalių Viešpats atiduos tautai, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai; ten tarnausi mediniams ir akmeniniams dievams.
05O	28	37	05O	28	37		56490	Tu tapsi pasibaisėjimu ir priežodžiu tose tautose, į kurias Viešpats tave nuves.
05O	28	38	05O	28	38		56500	Daug sėsi, bet mažai surinksi, nes skėriai viską suės.
05O	28	39	05O	28	39		56510	Užsiveisi vynuogyną ir jį prižiūrėsi, bet vyno negersi ir vynuogių nevalgysi, nes viską kirminai sunaikins.
05O	28	40	05O	28	40		56520	Turėsi alyvmedžių visame krašte, o aliejumi nesitepsi, nes jų vaisiai neprinokę nubyrės.
05O	28	41	05O	28	41		56530	Tau gims sūnų ir dukterų, bet jais nesidžiaugsi, nes jie bus išvesti nelaisvėn.
05O	28	42	05O	28	42		56540	Visus tavo medžius ir žemės vaisius suės skėriai.
05O	28	43	05O	28	43		56550	Tavo žemėje gyvenąs ateivis labai iškils virš tavęs, tu gi labai nusmuksi.
05O	28	44	05O	28	44		56560	Jis tau skolins, bet tu jam neturėsi ko skolinti. Jis bus galva, o tu uodega.
05O	28	45	05O	28	45		56570	Tau ateis šitie prakeikimai, persekios ir pasivys tave, iki būsi sunaikintas, nes neklausei Viešpaties, savo Dievo, ir nevykdei Jo įstatymų bei įsakymų, kuriuos Jis tau davė.
05O	28	46	05O	28	46		56580	Jie bus tau ir tavo palikuonims ženklu ir stebalu per amžius.
05O	28	47	05O	28	47		56590	Netarnavai Viešpačiui, savo Dievui, su džiaugsmu ir linksma širdimi, turėdamas visko,
05O	28	48	05O	28	48		56600	tai tarnausi priešui, kurį Viešpats tau siųs; kęsi badą, troškulį, nepriteklių ir vargą. Jis uždės tau geležinį jungą, kol tave sunaikins.
05O	28	49	05O	28	49		56610	Jis atves tautą iš pačių žemės pakraščių, kuri puls tave kaip erelis; jos kalbos tu nesuprasi.
05O	28	50	05O	28	50		56620	Žiaurią tautą, kuri neaplenks seno nė pagailės jauno.
05O	28	51	05O	28	51		56630	Ji valgys tavo galvijus ir žemės derlių. Ji tau nepaliks kviečių, vyno, aliejaus, jaučių ir avių ir tu būsi sunaikintas.
05O	28	52	05O	28	52		56640	Jie puls tavo miestus ir sugriaus stiprius ir aukštus mūrus, kuriais pasitikėjai. Apguls miestus visame tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė.
05O	28	53	05O	28	53		56650	Tu valgysi savo kūno vaisių, savo sūnų ir dukterų, kuriuos Dievas tau duos, kūnus, apsuptyje ir suspaudime, kuriais vargins tave tavo priešas.
05O	28	54	05O	28	54		56660	Net aukštos kilmės ir išlepintas vyras bus negailestingas savo broliui, mylimai žmonai ir savo likusiems vaikams.
05O	28	55	05O	28	55		56670	Jis jiems neduos savo vaikų mėsos, kurią pats valgys, nes nieko kito nebeturės priešo apgultame mieste.
05O	28	56	05O	28	56		56680	Jautri ir išlepinta moteris, nepratusi vaikščioti basa, bus negailestinga savo mylimam vyrui, sūnui ir dukteriai
05O	28	57	05O	28	57		56690	ir neduos jiems to, kas išeina iš jos kojų tarpo gimdant ir ką tik gimusio kūdikio, nes ji pati tai valgys slaptai priešo apgultame mieste.
05O	28	58	05O	28	58		56700	Jei nesilaikysi ir nevykdysi visų šito įstatymo žodžių, kurie surašyti šioje knygoje, ir nebijosi šlovingo ir baisaus vardo­Viešpaties, tavo Dievo,
05O	28	59	05O	28	59		56710	Jis siųs tau ir tavo palikuonims dideles, piktas ir ilgas negalias,
05O	28	60	05O	28	60		56720	be to, Jis užleis ant tavęs visas Egipto ligas, kurių tu bijai, ir jos prikibs prie tavęs.
05O	28	61	05O	28	61		56730	Taip pat ligas ir negalias, kurios neįrašytos šitoje įstatymo knygoje, Viešpats užleis ant tavęs, iki sunaikins tave.
05O	28	62	05O	28	62		56740	Jūsų buvo tiek, kiek dangaus žvaigždžių, bet po to paliks tik mažas skaičius, nes neklausėte Viešpaties, savo Dievo.
05O	28	63	05O	28	63		56750	Kaip Viešpats džiaugėsi darydamas jums gera ir padaugindamas jus, taip džiaugsis jus išblaškydamas ir išvydamas iš žemės, kurios paveldėti einate.
05O	28	64	05O	28	64		56760	Viešpats išsklaidys tave tarp visų tautų nuo vieno žemės krašto iki kito. Ten tarnausite kitiems dievams: medžiui ir akmeniui, kurių nežinojai nei tu, nei tavo tėvai.
05O	28	65	05O	28	65		56770	Tarp svetimų tautų neturėsi poilsio nė vietos kojai ramiai pastatyti, nes Viešpats duos tau baukščią širdį, nusilpusias akis ir kankinančias mintis.
05O	28	66	05O	28	66		56780	Tavo gyvybė bus pavojuje dieną ir naktį, tu nebūsi tikras dėl jos.
05O	28	67	05O	28	67		56790	Rytą lauksi vakaro, o vakare­ryto. Tavo širdis bus įbauginta pergyvenimų, kuriuos patyrei.
05O	28	68	05O	28	68		56800	Viešpats sugrąžins tave laivais į Egiptą, apie kurį sakiau, kad jo niekuomet nebematysi. Ten siūlysitės savo priešams vergais ir vergėmis, bet niekas jūsų nepirks’‘.
05O	29	1	05O	29	1		56810	Tai yra žodžiai sandoros, kurią Viešpats įsakė Mozei padaryti su izraelitais Moabo žemėje, neskaitant sandoros, padarytos Horebe.
05O	29	2	05O	29	2		56820	Mozė sušaukė izraelitus ir jiems tarė: ‘‘Jūs matėte, ką Viešpats padarė faraonui, visiems jo tarnams ir Egipto žemei jūsų akivaizdoje;
05O	29	3	05O	29	3		56830	didelius išbandymus, kuriuos matė jūsų akys, nepaprastus ženklus ir stebuklus,
05O	29	4	05O	29	4		56840	tačiau Viešpats jums nedavė iki šios dienos išminties, neatvėrė nei akių, nei ausų.
05O	29	5	05O	29	5		56850	Aš vedžiojau jus keturiasdešimt metų dykumoje: nenusidėvėjo jūsų drabužiai ir kojų apavas nesudilo.
05O	29	6	05O	29	6		56860	Jūs nevalgėte duonos, negėrėte vyno nė kito stipraus gėrimo, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
05O	29	7	05O	29	7		56870	Kai atėjote į šitą vietą, prieš jus išėjo Hešbono karalius Sihonas ir Bašano karalius Ogas. Mes juos nugalėjome,
05O	29	8	05O	29	8		56880	užėmėme jų žemę ir davėme ją paveldėti Rubenui, Gadui ir pusei Manaso giminės.
05O	29	9	05O	29	9		56890	Laikykitės tad šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite, kad jums visuomet gerai sektųsi.
05O	29	10	05O	29	10		56900	Šiandien jūs visi stovite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje: jūsų giminių vadai ir vyresnieji, visi Izraelio vyrai,
05O	29	11	05O	29	11		56910	vaikai, žmonos ir stovyklos ateiviai, kurie kerta malkas ir atneša vandens,
05O	29	12	05O	29	12		56920	kad įeitumėte į sandorą su Viešpačiu, savo Dievu, ir į sutartį, kurią šiandien Viešpats, tavo Dievas, su tavimi daro,
05O	29	13	05O	29	13		56930	kad Jis galėtų įtvirtinti tave savo tauta ir būtų tavo Dievas, kaip kalbėjo tau ir prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.
05O	29	14	05O	29	14		56940	Ne tik su jumis darau šitą sandorą ir sutartį,
05O	29	15	05O	29	15		56950	bet su tais, kurie yra čia, Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, ir su tais, kurių čia šiandien nėra.
05O	29	16	05O	29	16		56960	Jūs žinote, kaip gyvenome Egipto žemėje, kaip keliavome per tautas.
05O	29	17	05O	29	17		56970	Jūs matėte jų bjaurystes ir stabus­medinius, akmeninius, sidabrinius ir auksinius.
05O	29	18	05O	29	18		56980	Tegul tarp jūsų neatsiranda vyro nei moters, nei šeimos, nei giminės, kurie nusisuktų nuo Viešpaties, savo Dievo, ir tarnautų svetimiems dievams; tegul nebūna tarp jūsų šaknies, auginančios tulžį ir metėlę;
05O	29	19	05O	29	19		56990	kad nė vienas, išgirdęs šio prakeikimo žodžius, nelaimintų savęs savo širdyje, sakydamas: ‘Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus’, tarsi būtų galima lyginti girtą su ištroškusiu.
05O	29	20	05O	29	20		57000	Viešpats nesigailės tokio, bet Jo pyktis ir pavydas užsidegs prieš tą žmogų, ir visi prakeikimai, surašyti šioje knygoje, kris ant jo, ir Viešpats išnaikins jo vardą iš po dangaus.
05O	29	21	05O	29	21		57010	Viešpats atskirs jį pražūčiai iš visų Izraelio giminių, pagal visus prakeikimus, surašytus šitoje įstatymo knygoje.
05O	29	22	05O	29	22		57020	Stebėsis būsimos kartos ir ateiviai, matydami šitos žemės kančias ir vargus, siųstus jiems Viešpaties.
05O	29	23	05O	29	23		57030	Visa žemė bus siera, druska ir ugniavietė; nieko nebus joje sėjama, net žolės ten nebeaugs; bus sunaikinta lyg Sodoma ir Gomora, Adma ir Ceboimas, kuriuos Viešpats sunaikino savo rūstybėje.
05O	29	24	05O	29	24		57040	Visos tautos stebėsis: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitam kraštui? Ką reiškia ta Jo rūstybė?’
05O	29	25	05O	29	25		57050	Žmonės atsakys: ‘Kadangi jie apleido Viešpaties, savo tėvų Dievo, sandorą, kurią Jis padarė su jais, kai išvedė juos iš Egipto žemės,
05O	29	26	05O	29	26		57060	ir tarnavo kitiems dievams, garbindami juos, nors tie nebuvo jiems skirti,
05O	29	27	05O	29	27		57070	Viešpaties rūstybė užsidegė prieš šitą kraštą ir Jis užleido ant jo visus prakeikimus, surašytus šitoje knygoje;
05O	29	28	05O	29	28		57080	išrovė juos iš jų žemės savo rūstybėje ir ištrėmė į svetimą kraštą, kaip yra šiandien’.
05O	29	29	05O	29	29		57090	Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta­mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius’‘.
05O	30	1	05O	30	1		57100	‘‘Kai visi šie dalykai ateis tau­palaiminimas ir prakeikimas, kuriuos tau paskelbiau,­tu prisiminsi juos gyvendamas tarp tautų, tarp kurių Viešpats, tavo Dievas, tave išsklaidys.
05O	30	2	05O	30	2		57110	Tada tu su savo vaikais sugrįši pas Viešpatį, visa širdimi ir visa siela paklusi įsakymams, kuriuos tau šiandien skelbiu.
05O	30	3	05O	30	3		57120	Tada Viešpats, tavo Dievas, pasigailės tavęs ir surinkęs iš visų tautų, tarp kurių buvai išblaškytas, sugrąžins tave iš nelaisvės.
05O	30	4	05O	30	4		57130	Nors būtum išsklaidytas ligi dangaus pakraščių, Viešpats, tavo Dievas, ir iš ten parves tave.
05O	30	5	05O	30	5		57140	Jis grąžins tave į žemę, kurią paveldėjo tavo tėvai, darys tau gera ir padaugins labiau už tavo tėvus.
05O	30	6	05O	30	6		57150	Viešpats, tavo Dievas, apipjaustys tavo širdį ir tavo palikuonių širdis, kad mylėtum Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela ir gyventum.
05O	30	7	05O	30	7		57160	Visus šituos prakeikimus nukreips tavo priešams ir tiems, kurie tavęs neapkenčia ir persekioja.
05O	30	8	05O	30	8		57170	Tu sugrįši, klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi visus Jo įsakymus, kuriuos tau šiandien skelbiu.
05O	30	9	05O	30	9		57180	Tuomet Viešpats, tavo Dievas, laimins tavo darbus, vaikus, galvijus ir žemės derlių. Viešpats vėl džiaugsis, matydamas tavo gerovę, kaip džiaugėsi tavo tėvais,
05O	30	10	05O	30	10		57190	jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdysi Jo įsakymus bei paliepimus, kurie surašyti įstatymo knygoje, ir atsigręši į Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela.
05O	30	11	05O	30	11		57200	Šitas įsakymas, kurį šiandien skelbiu, nėra tau paslėptas ir nepasiekiamas.
05O	30	12	05O	30	12		57210	Jis ne danguje, kad sakytum: ‘Kas už mus pakils iki dangaus ir mums jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?’
05O	30	13	05O	30	13		57220	Ir ne už jūrų, kad sakytum: ‘Kas už mus perplauks jūras ir jį atneš, kad klausytume ir vykdytume?’
05O	30	14	05O	30	14		57230	Žodis yra labai arti tavęs­tavo burnoje ir tavo širdyje, kad jį vykdytum!
05O	30	15	05O	30	15		57240	Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.
05O	30	16	05O	30	16		57250	Jei mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi Jo keliais ir laikysies Jo paliepimų bei įsakymų, būsi gyvas; Jis padaugins ir palaimins tavo palikuonis žemėje, kurios paveldėti eini.
05O	30	17	05O	30	17		57260	Bet jei tu priešinsies ir nenorėsi klausyti, nuklydęs garbinsi kitus dievus ir jiems tarnausi,
05O	30	18	05O	30	18		57270	skelbiu šiandien, kad žūsi žemėje, kurios, perėjęs per Jordaną, paveldėti eini.
05O	30	19	05O	30	19		57280	Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. Tad pasirink gyvenimą, kad būtum gyvas tu ir tavo palikuonys,
05O	30	20	05O	30	20		57290	mylėtum Viešpatį, savo Dievą, klausytum Jo balso ir glaustumeis prie Jo, nes Jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgumas; kad gyventum žemėje, kurią duoti Viešpats prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui’‘.
05O	31	1	05O	31	1		57300	Mozė nuėjo ir kalbėjo šituos žodžius visam Izraeliui:
05O	31	2	05O	31	2		57310	‘‘Šiandien man jau šimtas dvidešimt metų, aš nebegaliu daugiau išeiti ir įeiti. Viešpats yra man pasakęs: ‘Nepereisi per Jordaną’.
05O	31	3	05O	31	3		57320	Viešpats, tavo Dievas, eis pirma tavęs. Jis išnaikins visas tas tautas tau matant ir tu jas nugalėsi. Jozuė eis pirma tavęs, kaip Viešpats kalbėjo.
05O	31	4	05O	31	4		57330	Viešpats padarys, kaip padarė amoritų karaliams Sihonui ir Ogui ir žemei tų, kuriuos Jis sunaikino.
05O	31	5	05O	31	5		57340	Viešpats atiduos juos tau, kad pasielgtum su jais, kaip įsakiau.
05O	31	6	05O	31	6		57350	Būk drąsus ir stiprus; nebijok ir neišsigąsk jų, nes Viešpats, tavo Dievas, yra su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs’‘.
05O	31	7	05O	31	7		57360	Po to Mozė pasišaukė Jozuę ir jam tarė, izraelitams girdint: ‘‘Būk drąsus ir stiprus, tu įvesi šitą tautą į žemę, kurią Viešpats prisiekė duosiąs jų tėvams, ir tu ją jiems padalinsi.
05O	31	8	05O	31	8		57370	Viešpats bus su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs; nebijok ir nenusigąsk!’‘
05O	31	9	05O	31	9		57380	Mozė surašė šitą įstatymą ir padavė jį kunigams, Levio sūnums, kurie nešė Viešpaties Sandoros skrynią, ir visiems Izraelio vyresniesiems.
05O	31	10	05O	31	10		57390	Jis jiems įsakė: ‘‘Kas septyneri metai, atleidimo metais, per Palapinių šventę,
05O	31	11	05O	31	11		57400	visiems izraelitams susirinkus Viešpaties, tavo Dievo, pasirinktoje vietoje, skaitykite šito įstatymo žodžius visam Izraeliui girdint;
05O	31	12	05O	31	12		57410	sušaukite žmones: vyrus, moteris, vaikus ir ateivius, gyvenančius su jais, kad klausydami mokytųsi ir bijotų Viešpaties, savo Dievo, ir vykdytų visus šio įstatymo žodžius;
05O	31	13	05O	31	13		57420	kad jų vaikai, kurie dar jo nežino, girdėtų ir mokytųsi bijoti Viešpaties, savo Dievo, visą laiką, kol gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti, persikėlę per Jordaną’‘.
05O	31	14	05O	31	14		57430	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Tavo mirties diena jau arti, pasišauk Jozuę ir atsistokite Susitikimo palapinėje, ten Aš jam duosiu nurodymus’‘. Mozė ir Jozuė nuėjo į Susitikimo palapinę,
05O	31	15	05O	31	15		57440	o Viešpats pasirodė debesies stulpe.
05O	31	16	05O	31	16		57450	Viešpats tarė Mozei: ‘‘Tu užmigsi su savo tėvais. Šita tauta vėl klaidžios, sekdama kitų tautų dievus žemėje, į kurią eina gyventi. Ten ji paliks mane ir sulaužys sandorą, kurią su ja padariau.
05O	31	17	05O	31	17		57460	Tuomet mano rūstybė užsidegs prieš ją. Aš pasitrauksiu nuo jos, ir ji bus sunaikinta. Nelaimių ir vargų spaudžiama, ji supras, kad Aš ją palikau.
05O	31	18	05O	31	18		57470	Aš negelbėsiu jos dėl visų piktybių, kurias ji darė, sekdama kitus dievus.
05O	31	19	05O	31	19		57480	Taigi dabar užrašyk šitą giesmę ir liepk izraelitams išmokti ją giedoti, kad man šita giesmė būtų liudijimas prieš izraelitus.
05O	31	20	05O	31	20		57490	Aš juos įvesiu į žemę, plūstančią pienu ir medumi, kaip prisiekiau jų tėvams. Kai jie pasisotins ir nutuks, jie garbins kitus dievus ir jiems tarnaus, o mane paniekins ir sulaužys mano sandorą.
05O	31	21	05O	31	21		57500	Kai juos prislėgs nelaimės ir vargai, šita giesmė liudys prieš juos, nes ji bus jų palikuonių lūpose. Jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau’‘.
05O	31	22	05O	31	22		57510	Mozė užrašė šią giesmę ir jos išmokė izraelitus.
05O	31	23	05O	31	23		57520	Viešpats davė įsakymą Nūno sūnui Jozuei: ‘‘Būk drąsus ir stiprus, nes tu įvesi izraelitus į žemę, kurią pažadėjau, ir Aš būsiu su tavimi’‘.
05O	31	24	05O	31	24		57530	Kai Mozė pabaigė užrašyti šito įstatymo žodžius knygoje,
05O	31	25	05O	31	25		57540	įsakė levitams, kurie nešė Viešpaties Sandoros skrynią:
05O	31	26	05O	31	26		57550	‘‘Imkite šitą įstatymo knygą kaip liudijimą prieš jus ir ją padėkite prie Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynios.
05O	31	27	05O	31	27		57560	Aš žinau tavo maištingumą ir kietasprandiškumą. Dar man gyvam esant ir gyvenant su jumis, jūs maištavote prieš Viešpatį; juo labiau priešinsitės man mirus.
05O	31	28	05O	31	28		57570	Sukvieskite pas mane visus giminių vadus ir vyresniuosius. Jiems girdint, paskelbsiu šituos žodžius ir liudininkais prieš jus šauksiu dangų ir žemę.
05O	31	29	05O	31	29		57580	Aš žinau, kad man mirus jūs elgsitės piktai ir greitai nukrypsite nuo kelio, kurį jums nurodžiau. Vėliau jus užgrius nelaimės, kai, piktai elgdamiesi, sukelsite Viešpaties pyktį savo rankų darbais’‘.
05O	31	30	05O	31	30		57590	Tada Mozė, visam Izraeliui girdint, kalbėjo šios giesmės žodžius.
05O	32	1	05O	32	1		57600	‘‘Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.
05O	32	2	05O	32	2		57610	Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų.
05O	32	3	05O	32	3		57620	Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę!
05O	32	4	05O	32	4		57630	Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.
05O	32	5	05O	32	5		57640	Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta.
05O	32	6	05O	32	6		57650	Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta? Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo? Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave?
05O	32	7	05O	32	7		57660	Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių­jie tau papasakos.
05O	32	8	05O	32	8		57670	Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių.
05O	32	9	05O	32	9		57680	Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas­Jo paveldėjimo dalis.
05O	32	10	05O	32	10		57690	Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.
05O	32	11	05O	32	11		57700	Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų,
05O	32	12	05O	32	12		57710	taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo.
05O	32	13	05O	32	13		57720	Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos,
05O	32	14	05O	32	14		57730	sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.
05O	32	15	05O	32	15		57740	Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą.
05O	32	16	05O	32	16		57750	Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.
05O	32	17	05O	32	17		57760	Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.
05O	32	18	05O	32	18		57770	Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją.
05O	32	19	05O	32	19		57780	Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.
05O	32	20	05O	32	20		57790	Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.
05O	32	21	05O	32	21		57800	Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis; Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta.
05O	32	22	05O	32	22		57810	Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus.
05O	32	23	05O	32	23		57820	Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis.
05O	32	24	05O	32	24		57830	Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro. Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates.
05O	32	25	05O	32	25		57840	Lauke juos naikins kardas, o viduje­siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių.
05O	32	26	05O	32	26		57850	Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties,
05O	32	27	05O	32	27		57860	bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.
05O	32	28	05O	32	28		57870	Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo.
05O	32	29	05O	32	29		57880	O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.
05O	32	30	05O	32	30		57890	Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?
05O	32	31	05O	32	31		57900	Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.
05O	32	32	05O	32	32		57910	Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios.
05O	32	33	05O	32	33		57920	Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai.
05O	32	34	05O	32	34		57930	Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje.
05O	32	35	05O	32	35		57940	Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.
05O	32	36	05O	32	36		57950	Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios.
05O	32	37	05O	32	37		57960	Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo?
05O	32	38	05O	32	38		57970	Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums.
05O	32	39	05O	32	39		57980	Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.
05O	32	40	05O	32	40		57990	Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau­ Aš esu gyvas per amžius.
05O	32	41	05O	32	41		58000	Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.
05O	32	42	05O	32	42		58010	Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’.
05O	32	43	05O	32	43		58020	Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių’‘.
05O	32	44	05O	32	44		58030	Mozė paskelbė šią giesmę tautai, jis ir Nūno sūnus Jozuė.
05O	32	45	05O	32	45		58040	Mozė, pabaigęs kalbėti Izraeliui,
05O	32	46	05O	32	46		58050	tarė: ‘‘Įsidėkite į širdis visus šituos žodžius, kuriuos jums šiandien paskelbiau, perduokite juos savo vaikams ir įsakykite vykdyti viską, kas parašyta šitame įstatyme.
05O	32	47	05O	32	47		58060	Tai ne tuščias dalykas, nes tai yra jūsų gyvenimas. Jų dėka ilgai gyvensite žemėje, kurios einate paveldėti anapus Jordano’‘.
05O	32	48	05O	32	48		58070	Viešpats tą pačią dieną kalbėjo Mozei:
05O	32	49	05O	32	49		58080	‘‘Eik į Abarimo kalnyną ir užlipk ant Nebojo kalno, kuris yra Moabo žemėje ties Jerichu; apžvelk Kanaano žemę, kurią duosiu paveldėti izraelitams.
05O	32	50	05O	32	50		58090	Mirsi ant to kalno ir susijungsi su savo tauta kaip tavo brolis Aaronas, kuris mirė Horo kalne ir susijungė su savo tauta.
05O	32	51	05O	32	51		58100	Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų,
05O	32	52	05O	32	52		58110	tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją’‘.
05O	33	1	05O	33	1		58120	Palaiminimo žodžiai, kuriais Mozė, Dievo vyras, laimino izraelitus prieš mirdamas:
05O	33	2	05O	33	2		58130	‘‘Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje­įstatymo liepsna.
05O	33	3	05O	33	3		58140	Jis myli savo tautą, visi šventieji priklauso Jam, jie atsisėdo prie Jo kojų, kad išgirstų Jo žodžius.
05O	33	4	05O	33	4		58150	Mozė paskelbė įstatymą Jokūbo palikuonims.
05O	33	5	05O	33	5		58160	Jis buvo Ješurūno karaliumi, kai susirinko tautos vadai ir Izraelio giminės.
05O	33	6	05O	33	6		58170	Tegyvena Rubenas, tedaugėja jo palikuonių’‘.
05O	33	7	05O	33	7		58180	Palaiminimas Judui: ‘‘Viešpatie, išgirsk Judo balsą, atvesk jį pas savo tautą ir padėk jam kovoje su priešais’‘.
05O	33	8	05O	33	8		58190	Apie Levį jis tarė: ‘‘Tavo Tumimas ir Urimas tebūna su šventuoju, kurį išbandei Masoje ir su kuriuo kovojai prie Meribos vandenų.
05O	33	9	05O	33	9		58200	Jis sakė savo tėvui ir motinai: ‘Nepažįstu jūsų’, o savo broliams: ‘Nežinau jūsų’, ir atstūmė savo vaikus. Jis laikėsi Viešpaties žodžio ir sandoros.
05O	33	10	05O	33	10		58210	Jis mokys Tavo įsakymų Jokūbą ir įstatymų Izraelį, aukos smilkalus Tavo garbei ir deginamąją auką ant Tavo aukuro.
05O	33	11	05O	33	11		58220	Viešpatie, palaimink jo turtą ir priimk jo darbą. Gink jį nuo priešų, kurie jo nekenčia’‘.
05O	33	12	05O	33	12		58230	Benjaminui jis tarė: ‘‘Tu, Viešpaties mylimasis, gyvensi Jo globoje. Jis apsaugos tave visuomet, ir tu ilsėsies Jo glėbyje’‘.
05O	33	13	05O	33	13		58240	Apie Juozapą jis tarė: ‘‘Jo žemę Viešpats laimins dovanomis iš dangaus, rasa, trykštančiais šaltiniais,
05O	33	14	05O	33	14		58250	saulėje nunokusiais geriausiais vaisiais,
05O	33	15	05O	33	15		58260	vaisiais nuo senųjų kalnų viršūnių ir amžinųjų kalvų
05O	33	16	05O	33	16		58270	ir žemės geriausiu derliumi. Jis bus palaimintas Apsireiškusiojo krūme. Palaiminimai teužgriūna ant Juozapo galvos, ant galvos to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.
05O	33	17	05O	33	17		58280	Jis yra stiprus kaip jautis, jo ragai lyg stumbro, kuriais jis pasieks tautas iki žemės pakraščių. Manaso tūkstančiai ir Efraimo tūkstančių tūkstančiai’‘.
05O	33	18	05O	33	18		58290	Zabulonui jis tarė: ‘‘Džiaukis, Zabulonai, prekyba, o tu, Isacharai, turtais savame krašte.
05O	33	19	05O	33	19		58300	Jie kvies tautas į kalną ir ten aukos teisingumo aukas. Jie praturtės iš jūros ir jos krantų’‘.
05O	33	20	05O	33	20		58310	Apie Gadą jis pasakė: ‘‘Palaimintas tas, kuris padėjo Gadui įsigyti žemės plotus; jis kaip liūtas ilsisi, sutraiškydamas ir ranką, ir galvą.
05O	33	21	05O	33	21		58320	Jis, pasinaudojęs pirmenybe, pasiėmė geriausią žemę kaip tos giminės vadas. Su tautos vadais jis įvykdė Viešpaties įsakymus ir įstatymus, duotus Izraeliui’‘.
05O	33	22	05O	33	22		58330	Danui jis tarė: ‘‘Danas kaip jaunas liūtas iššoka iš Bašano’‘.
05O	33	23	05O	33	23		58340	Neftaliui jis sakė: ‘‘Neftalis džiaugsis gerove ir Viešpaties palaiminimais; jis paveldės vakarus ir pietus’‘.
05O	33	24	05O	33	24		58350	Ašerui jis tarė: ‘‘Palaimintas Ašeras sūnumis. Jis bus brolių mylimas ir jo žemėse bus daug alyvmedžių.
05O	33	25	05O	33	25		58360	Geležies ir vario užkaiščiai saugos jo miestus. Jo gyvenimas bus saugus’‘.
05O	33	26	05O	33	26		58370	‘‘Nėra lygių Ješurūno Dievui. Iš dangaus Jis teikia tau pagalbą. Jo didybė pasireiškia aukštybėse.
05O	33	27	05O	33	27		58380	Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos­tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį.
05O	33	28	05O	33	28		58390	Izraelis gyvens saugiai, Jokūbo šaltinis bus geroje, kviečių ir vyno žemėje; Jo dangūs siųs rasą.
05O	33	29	05O	33	29		58400	Laimingas tu, Izraeli! Kas prilygs tau? Tauta, išgelbėta Viešpaties. Jis tavo apsaugos skydas ir didybės kardas. Tavo priešai pasiduos tau, o tu mindžiosi jų sprandus’‘.
05O	34	1	05O	34	1		58410	Mozė iš Moabo lygumų nuėjo iki Nebojo kalno ir įlipo į Pisgos viršūnę ties Jerichu; ten Viešpats jam parodė visą Gileadą iki Dano žemių
05O	34	2	05O	34	2		58420	ir visas Neftalio, Efraimo, Manaso ir Judo žemes iki Vakarų jūros,
05O	34	3	05O	34	3		58430	krašto pietinę dalį, palmių miesto Jericho slėnį iki Coaro.
05O	34	4	05O	34	4		58440	Viešpats jam tarė: ‘‘Tai žemė, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui duoti jų palikuonims. Tu ją matai savo akimis, bet į ją neįeisi’‘.
05O	34	5	05O	34	5		58450	Viešpaties tarnas Mozė mirė Moabo žemėje, kaip Viešpats buvo sakęs.
05O	34	6	05O	34	6		58460	Jis jį palaidojo Moabo žemės slėnyje ties Bet Peoru; bet nė vienas žmogus nežino jo kapo iki šios dienos.
05O	34	7	05O	34	7		58470	Mozė mirė šimto dvidešimties metų; nenusilpo jo akys ir jo jėgos neišseko.
05O	34	8	05O	34	8		58480	Izraelitai jį apraudojo trisdešimt dienų Moabo lygumose. Po to gedulas pasibaigė.
05O	34	9	05O	34	9		58490	Nūno sūnus Jozuė buvo pilnas išminties dvasios, nes Mozė buvo uždėjęs ant jo rankas. Izraelitai jo klausė ir darė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
05O	34	10	05O	34	10		58500	Niekad nebebuvo Izraelyje tokio pranašo, kaip Mozė, su kuriuo Viešpats būtų kalbėjęs veidas į veidą,
05O	34	11	05O	34	11		58510	kuris darytų tokius ženklus ir stebuklus, kuriuos daryti Viešpats pasiuntė Mozę į Egipto žemę faraonui, jo tarnams, ir visam jo kraštui;
05O	34	12	05O	34	12		58520	kuris parodytų galingą ranką ir baisius dalykus, kuriuos Mozė darė izraelitų akivaizdoje.
06O	1	1	06O	1	1		58530	Viešpaties tarnui Mozei mirus, Viešpats tarė Nūno sūnui Jozuei, Mozės tarnui:
06O	1	2	06O	1	2		58540	‘‘Mano tarnas Mozė mirė. Pakilk ir eik per Jordaną su visa tauta į žemę, kurią duodu izraelitams.
06O	1	3	06O	1	3		58550	Kiekvieną vietą, ant kurios jūsų koja atsistos, jums duodu, kaip pažadėjau Mozei.
06O	1	4	06O	1	4		58560	Nuo dykumos ir Libano kalnų iki Eufrato upės, visa hetitų šalis, ir iki Didžiosios jūros vakaruose bus jūsų ribos.
06O	1	5	06O	1	5		58570	Niekas prieš tave neatsilaikys per visą tavo gyvenimą. Kaip buvau su Moze, taip visuomet būsiu su tavimi. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs.
06O	1	6	06O	1	6		58580	Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams.
06O	1	7	06O	1	7		58590	Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet seksis, kur tik eisi.
06O	1	8	06O	1	8		58600	Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis.
06O	1	9	06O	1	9		58610	Atsimink, ką įsakiau,­būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi’‘.
06O	1	10	06O	1	10		58620	Tada Jozuė įsakė tautos vyresniesiems:
06O	1	11	06O	1	11		58630	‘‘Pereikite per stovyklą ir įsakykite žmonėms paruošti maisto atsargų, nes po trijų dienų jūs pereisite Jordaną, kad paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums yra pažadėjęs’‘.
06O	1	12	06O	1	12		58640	Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės Jozuė kalbėjo:
06O	1	13	06O	1	13		58650	‘‘Atsiminkite įsakymą, kurį jums davė Viešpaties tarnas Mozė: ‘Viešpats, jūsų Dievas, jums davė šitą žemę’.
06O	1	14	06O	1	14		58660	Jūsų žmonos, vaikai ir gyvuliai tepasilieka žemėje, kurią Mozė jums davė šioje Jordano pusėje. O jūs visi, stiprūs karo vyrai, apsiginklavę traukite savo brolių priekyje ir jiems padėkite,
06O	1	15	06O	1	15		58670	iki Viešpats duos poilsį jūsų broliams, kaip ir jums davė, ir jie užims žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jiems pažadėjo. Paskui galėsite grįžti į savo žemę, kurią Viešpaties tarnas Mozė jums davė Jordano rytų pusėje’‘.
06O	1	16	06O	1	16		58680	Jie atsakė Jozuei: ‘‘Visa, ką mums įsakysi, darysime ir visur, kur mus siųsi, eisime.
06O	1	17	06O	1	17		58690	Kaip mes klausėme Mozės, taip ir tavęs klausysime. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi, kaip Jis buvo su Moze!
06O	1	18	06O	1	18		58700	Kiekvienas, kuris priešinsis tavo įsakymui ir neklausys tavo žodžių, bus nubaustas mirtimi. Tik būk stiprus ir drąsus!’‘
06O	2	1	06O	2	1		58710	Jozuė, Nūno sūnus, slaptai išsiuntė iš Šitimo du žvalgus įsakydamas: ‘‘Eikite ir apžiūrėkite kraštą ir Jerichą!’‘ Juodu atėjo į paleistuvės Rahabos namus ir ten nakvojo.
06O	2	2	06O	2	2		58720	Buvo pranešta Jericho karaliui: ‘‘Naktį atėjo du vyrai iš Izraelio vaikų išžvalgyti kraštą’‘.
06O	2	3	06O	2	3		58730	Jericho karalius nusiuntė pas Rahabą pasiuntinius, įsakydamas: ‘‘Išduok vyrus, kurie yra tavo namuose, nes jie yra žvalgai’‘.
06O	2	4	06O	2	4		58740	Moteris, abu vyrus paslėpusi, tarė: ‘‘Tiesa, vyrai buvo atėję pas mane, bet aš nežinojau, iš kur jie.
06O	2	5	06O	2	5		58750	Prieš uždarant vartus, temstant, tie vyrai išėjo. Aš nežinau, kur jie nuėjo. Skubiai vykitės juos, gal dar pavysite’‘.
06O	2	6	06O	2	6		58760	Ji buvo užvedusi juos ant stogo ir paslėpusi po nemintais linais, kurie ten buvo.
06O	2	7	06O	2	7		58770	Jericho vyrai vijosi juos Jordano keliu iki brastos. Kai tik persekiotojai išėjo, vartus užrakino.
06O	2	8	06O	2	8		58780	Jiems dar neatsigulus, ji užlipo pas juos ant stogo
06O	2	9	06O	2	9		58790	ir tarė: ‘‘Aš žinau, kad Viešpats jums atidavė šitą šalį. Mus apėmė siaubas dėl jūsų, ir visi krašto gyventojai nusiminė.
06O	2	10	06O	2	10		58800	Mes girdėjome, kaip Viešpats, jums išeinant iš Egipto, išdžiovino prieš jus Raudonosios jūros vandenį ir ką jūs padarėte abiem amoritų karaliams anapus Jordano, Sihonui ir Ogui, kuriuos visai sunaikinote.
06O	2	11	06O	2	11		58810	Tai išgirdę, išsigandome ir netekome drąsos. Viešpats, jūsų Dievas, yra dangaus ir žemės Dievas.
06O	2	12	06O	2	12		58820	Dabar prisiekite man Viešpačiu, kad jūs pasielgsite su mano tėvo namais taip, kaip aš pasielgiau su jumis, ir duokite man tikrą ženklą,
06O	2	13	06O	2	13		58830	kad paliksite gyvus mano tėvą, motiną, brolius, seseris ir visus, kurie jiems priklauso, ir išgelbėsite mūsų gyvybes’‘.
06O	2	14	06O	2	14		58840	Žvalgai jai atsakė: ‘‘Teištinka mus mirtis jūsų vietoje! Jei neišduosi mūsų, tai, kai Viešpats mums atiduos šitą šalį, mes gerai ir teisingai pasielgsime su tavimi’‘.
06O	2	15	06O	2	15		58850	Tada Raaba nuleido juos virve pro langą, nes ji gyveno miesto mūro sienoje.
06O	2	16	06O	2	16		58860	Ji tarė jiems: ‘‘Eikite į kalnus, kad jūsų nesutiktų besivejantieji, ten slapstykitės tris dienas, kol jie sugrįš; po to eikite savo keliu’‘.
06O	2	17	06O	2	17		58870	Vyrai jai atsakė: ‘‘Mes laisvi būsime nuo tau duotos priesaikos,
06O	2	18	06O	2	18		58880	jei, mums įeinant į kraštą, nepririši raudonos virvės prie lango, pro kurį mus nuleidai, ir savo tėvo, motinos, brolių ir visų namiškių neatsivesi į savo namus.
06O	2	19	06O	2	19		58890	Kiekvienas, kuris išeis į gatvę iš tavo namų, bus pats kaltas dėl savo mirties, mes būsime nekalti. O kas pasiliks tavo namuose ir bus nužudytas, jo kraujas kris ant mūsų.
06O	2	20	06O	2	20		58900	Tačiau jei mus išduosi, mes būsime laisvi nuo tau duotos priesaikos, kuria mus prisaikdinai’‘.
06O	2	21	06O	2	21		58910	Ji tarė: ‘‘Tebūna, kaip sakote’‘. Ji išleido juos, ir jie nuėjo. Tuomet ji pririšo raudoną virvę lange.
06O	2	22	06O	2	22		58920	Jie nuėjo į kalnus ir ten pasiliko tris dienas, kol sugrįžo tie, kurie juos vijosi. Jie ieškojo jų kelyje, bet nieko nerado.
06O	2	23	06O	2	23		58930	Tuodu vyrai, grįžę pas Jozuę, Nūno sūnų, jam papasakojo visa, kas jiems atsitiko.
06O	2	24	06O	2	24		58940	Ir jie sakė: ‘‘Viešpats tikrai atidavė mums visą šitą kraštą, nes tos šalies gyventojai labai išsigando dėl mūsų atėjimo’‘.
06O	3	1	06O	3	1		58950	Jozuė, atsikėlęs anksti rytą, su visais izraelitais traukė iš Šitimo; jie pasiekė Jordaną ir ten, prieš pereidami jį, nakvojo.
06O	3	2	06O	3	2		58960	Trims dienoms praėjus, vyresnieji ėjo per stovyklą
06O	3	3	06O	3	3		58970	ir įsakė žmonėms: ‘‘Kai pamatysite Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynią ir kunigus levitus, ją nešančius, pradėkite žygiuoti paskui ją.
06O	3	4	06O	3	4		58980	Tačiau tarp jūsų ir jos privalo būti maždaug dviejų tūkstančių uolekčių atstumas. Neprieikite prie jos arti! Niekad nėjote tuo keliu, todėl sekite ją’‘.
06O	3	5	06O	3	5		58990	Jozuė tarė žmonėms: ‘‘Pašventinkite save, nes rytoj Viešpats darys tarp jūsų stebuklus!’‘
06O	3	6	06O	3	6		59000	Po to Jozuė tarė kunigams: ‘‘Imkite Sandoros skrynią ir eikite tautos priekyje!’‘ Jie paėmė Sandoros skrynią ir ėjo tautos priekyje.
06O	3	7	06O	3	7		59010	Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Šiandien pradedu išaukštinti tave viso Izraelio akyse, kad jie patirtų, jog Aš būsiu su tavimi, kaip buvau su Moze.
06O	3	8	06O	3	8		59020	Įsakyk kunigams, nešantiems Sandoros skrynią: ‘Kai įbrisite į Jordaną, sustokite jame’ ‘‘.
06O	3	9	06O	3	9		59030	Po to Jozuė tarė izraelitams: ‘‘Ateikite arčiau ir klausykite Viešpaties, jūsų Dievo, žodžių.
06O	3	10	06O	3	10		59040	Iš to pažinsite, kad gyvasis Dievas yra tarp jūsų ir kad Jis išvarys pirma jūsų kanaaniečius, hetitus, hivus, perizus, girgašus, amoritus ir jebusiečius.
06O	3	11	06O	3	11		59050	Visos žemės Viešpaties Sandoros skrynia eis per Jordaną pirma jūsų.
06O	3	12	06O	3	12		59060	Paskirkite dvylika vyrų iš Izraelio giminių, iš kiekvienos po vieną.
06O	3	13	06O	3	13		59070	Kai tik kunigų, nešančių Viešpaties, visos žemės valdovo, skrynią, kojos palies Jordano vandenį, tekąs žemyn iš aukštumų vanduo sustos kaip pylimas’‘.
06O	3	14	06O	3	14		59080	Žmonės išėjo iš palapinių, kad pereitų Jordaną paskui kunigus, nešančius Sandoros skrynią tautos priekyje.
06O	3	15	06O	3	15		59090	Kai kunigai su Sandoros skrynia įbrido į vandenį (Jordanas buvo patvinęs pjūties metu),
06O	3	16	06O	3	16		59100	vanduo sustojo tekėjęs. Vanduo, tekąs iš aukštumų, sustojo kaip pylimas prie Adamo miesto, kuris yra šalia Cartano, o vanduo, tekąs Sūriosios jūros link, išseko. Ir tauta perėjo per Jordaną ties Jerichu.
06O	3	17	06O	3	17		59110	Kunigai, nešusieji Viešpaties Sandoros skrynią, stovėjo ant sausos žemės Jordano viduryje, iki visa tauta sausuma perėjo per Jordaną.
06O	4	1	06O	4	1		59120	Visai tautai perėjus per Jordaną, Viešpats tarė Jozuei:
06O	4	2	06O	4	2		59130	‘‘Paimk iš tautos dvylika vyrų, iš kiekvienos giminės po vieną,
06O	4	3	06O	4	3		59140	ir jiems įsakyk: ‘Imkite iš Jordano vidurio, iš tos vietos, kur stovėjo kunigų kojos, dvylika akmenų, neškite juos ir padėkite ten, kur šiąnakt nakvosite’ ‘‘.
06O	4	4	06O	4	4		59150	Jozuė pasišaukė dvylika vyrų, kuriuos buvo paskyręs iš kiekvienos izraelitų giminės.
06O	4	5	06O	4	5		59160	Ir Jozuė sakė jiems: ‘‘Nueikite prie Viešpaties, jūsų Dievo, skrynios į Jordano vidurį ir paimkite po akmenį ant peties, po vieną kiekvienai giminei,
06O	4	6	06O	4	6		59170	kad tai būtų ženklas tarp jūsų. Kai ateityje jūsų vaikai klaus, ką šitie akmenys reiškia,
06O	4	7	06O	4	7		59180	jiems atsakykite: ‘Jordano vanduo buvo išdžiūvęs, Viešpaties Sandoros skryniai keliantis per Jordaną’. Šitie akmenys bus atminimas izraelitams per amžius’‘.
06O	4	8	06O	4	8		59190	Izraelitai padarė taip, kaip Jozuė įsakė. Jie paėmė dvylika akmenų iš Jordano vidurio, kaip Viešpats įsakė Jozuei, pagal Izraelio giminių skaičių, juos nunešė į nakvynės vietą ir ten padėjo.
06O	4	9	06O	4	9		59200	Jozuė taip pat sudėjo dvylika akmenų Jordano viduryje, kur stovėjo kunigai, nešantys Sandoros skrynią. Jie ten yra iki šios dienos.
06O	4	10	06O	4	10		59210	Kunigai, nešantys skrynią, stovėjo Jordano viduryje, iki viskas buvo atlikta, ką Viešpats įsakė Jozuei per Mozę. Tuo metu tauta skubiai perėjo Jordaną.
06O	4	11	06O	4	11		59220	Kai visa tauta buvo perėjusi, Viešpaties skrynia kartu su kunigais taip pat perėjo.
06O	4	12	06O	4	12		59230	Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės apsiginklavę perėjo izraelitų priekyje, kaip jiems Mozė liepė.
06O	4	13	06O	4	13		59240	Apie keturiasdešimt tūkstančių apsiginklavusių ir pasirengusių kautynėms vyrų perėjo Viešpaties akivaizdoje į Jericho lygumas.
06O	4	14	06O	4	14		59250	Tą dieną Viešpats išaukštino Jozuę viso Izraelio akyse; ir jie bijojo jo, kaip jie bijojo Mozės, visą jo gyvenimą.
06O	4	15	06O	4	15		59260	Viešpats tarė Jozuei:
06O	4	16	06O	4	16		59270	‘‘Įsakyk kunigams, nešantiems Liudijimo skrynią, kad jie išeitų iš Jordano’‘.
06O	4	17	06O	4	17		59280	Ir Jozuė įsakė kunigams: ‘‘Išeikite iš Jordano!’‘
06O	4	18	06O	4	18		59290	Vos išėjus kunigams, nešantiems Viešpaties Sandoros skrynią, iš Jordano, vanduo sugrįžo į savo vietą ir išsiliejo, kaip anksčiau, per jo krantus.
06O	4	19	06O	4	19		59300	Tauta perėjo per Jordaną pirmojo mėnesio dešimtą dieną ir ištiesė palapines Gilgale, Jericho rytų pusėje.
06O	4	20	06O	4	20		59310	Tuos dvylika akmenų, kuriuos jie paėmė iš Jordano, Jozuė sustatė Gilgale.
06O	4	21	06O	4	21		59320	Jis kalbėjo izraelitams: ‘‘Kai ateityje jūsų vaikai klaus tėvų, ką reiškia šitie akmenys,
06O	4	22	06O	4	22		59330	jūs paaiškinsite savo vaikams: ‘Sausu dugnu Izraelis perėjo per Jordaną’.
06O	4	23	06O	4	23		59340	Viešpats, jūsų Dievas, išdžiovino Jordano vandenį prieš jus, kol perėjote, kaip Jis padarė Raudonajai jūrai, išdžiovindamas ją prieš mus, kol perėjome;
06O	4	24	06O	4	24		59350	kad visos žemės tautos žinotų, jog Viešpats yra galingas, ir kad jūs visuomet bijotumėte Viešpaties, savo Dievo’‘.
06O	5	1	06O	5	1		59360	Visi amoritų karaliai, kurie gyveno nuo Jordano į vakarus, ir visi kanaaniečių karaliai, kurie gyveno prie jūros, išgirdę, jog Viešpats išdžiovino Jordano vandenis prieš izraelitus, kad jie galėtų pereiti, nusiminė ir neteko drąsos.
06O	5	2	06O	5	2		59370	Tuomet Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Pasidaryk aštrių peilių ir apipjaustyk izraelitus’‘.
06O	5	3	06O	5	3		59380	Jozuė pasidarė aštrius peilius ir apipjaustė izraelitus ant Araloto kalvos.
06O	5	4	06O	5	4		59390	Štai priežastis, dėl kurios Jozuė atliko apipjaustymą: tautos vyrai, tinkantys karui, išėjus iš Egipto, išmirė pakeliui dykumoje.
06O	5	5	06O	5	5		59400	Visi išėjusieji buvo apipjaustyti, tačiau vaikai, gimusieji dykumoje, buvo neapipjaustyti.
06O	5	6	06O	5	6		59410	Keturiasdešimt metų izraelitai klaidžiojo dykumoje, kol išmirė visi karui tinkami vyrai, kurie išėjo iš Egipto, kadangi jie neklausė Viešpaties. Viešpats prisiekė neleisiąs jiems pamatyti žemės, plūstančios pienu ir medumi, kurią pažadėjo jų tėvams.
06O	5	7	06O	5	7		59420	Jų vaikus, kurie užėmė jų vietą, apipjaustė Jozuė, nes jie nebuvo apipjaustyti kelionėje.
06O	5	8	06O	5	8		59430	Po apipjaustymo jie pasiliko stovykloje, kol pagijo.
06O	5	9	06O	5	9		59440	Ir Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Šiandien Aš pašalinau nuo jūsų Egipto gėdą’‘. Todėl ta vieta iki šios dienos vadinama Gilgalu.
06O	5	10	06O	5	10		59450	Izraelitai, stovyklaudami Gilgale, šventė Paschą to mėnesio keturioliktą dieną, vakare, Jericho lygumose.
06O	5	11	06O	5	11		59460	Kitą dieną po Paschos jie valgė tos žemės derliaus neraugintą duoną ir paskrudintus grūdus.
06O	5	12	06O	5	12		59470	Jiems pradėjus valgyti tos žemės derlių, mana liovėsi kritusi. Izraelitai nebeturėjo manos, bet tais metais valgė Kanaano krašto vaisius.
06O	5	13	06O	5	13		59480	Jozuė, būdamas prie Jericho, pamatė prieš save stovintį vyrą, kuris rankoje laikė nuogą kardą. Jozuė priėjo ir jo paklausė: ‘‘Ar tu iš mūsų, ar iš mūsų priešų?’‘
06O	5	14	06O	5	14		59490	Jis atsakė: ‘‘Ne! Aš atėjau kaip Viešpaties pulkų vadas’‘. Jozuė puolė veidu ant žemės, jį pagarbino ir paklausė: ‘‘Ką mano viešpats turi pasakyti savo tarnui?’‘
06O	5	15	06O	5	15		59500	Viešpaties pulkų vadas tarė Jozuei: ‘‘Nusiauk kurpes, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa’‘. Jozuė taip ir padarė.
06O	6	1	06O	6	1		59510	Tuo tarpu Jerichas buvo aklinai užsidaręs dėl izraelitų; niekas neišeidavo ir neįeidavo.
06O	6	2	06O	6	2		59520	Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Žiūrėk, Aš atidaviau į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir stiprius karo vyrus.
06O	6	3	06O	6	3		59530	Visi kariai turi apeiti aplink miestą kas dieną po vieną kartą. Taip darykite šešias dienas.
06O	6	4	06O	6	4		59540	Septyni kunigai turi nešti skrynios priekyje septynis avino rago trimitus. Septintą dieną turite apeiti miestą septynis kartus, kunigams trimituojant.
06O	6	5	06O	6	5		59550	Išgirdę ilgą trimito garsą, visi žmonės turi garsiai šaukti. Tada sugrius miesto sienos, ir kiekvienas galės įsiveržti į miestą ten, kur stovi’‘.
06O	6	6	06O	6	6		59560	Jozuė, Nūno sūnus, pasišaukęs kunigus, tarė: ‘‘Paimkite Sandoros skrynią, ir septyni kunigai tegul neša septynis avino rago trimitus Viešpaties skrynios priekyje’‘.
06O	6	7	06O	6	7		59570	O žmonėms tarė: ‘‘Eikite aplink miestą, o ginkluotieji teeina Viešpaties skrynios priekyje’‘.
06O	6	8	06O	6	8		59580	Jozuei tai pasakius, septyni kunigai, trimituodami septyniais avino rago trimitais Viešpaties akivaizdoje, ėjo Viešpaties Sandoros skrynios priekyje.
06O	6	9	06O	6	9		59590	Ginkluotieji žygiavo priekyje kunigų, kurie pūtė trimitus, o likusieji ėjo paskui skrynią.
06O	6	10	06O	6	10		59600	Jozuė įsakė tautai: ‘‘Jums nevalia šaukti nė kalbėti, iki aš jums pasakysiu: ‘Šaukite!’ Tada jūs turėsite šaukti’‘.
06O	6	11	06O	6	11		59610	Viešpaties skrynia buvo apnešta aplink miestą. Apėję aplinkui vieną kartą, jie sugrįžo į stovyklą ir nakvojo joje.
06O	6	12	06O	6	12		59620	Jozuei atsikėlus anksti rytą, kunigai paėmė Viešpaties Sandoros skrynią,
06O	6	13	06O	6	13		59630	septyni kunigai septyniais avino rago trimitais trimitavo, eidami Viešpaties skrynios priekyje, ginkluotieji žygiavo pirma jų, o likusieji ėjo paskui Viešpaties skrynią, trimitų garsams skambant.
06O	6	14	06O	6	14		59640	Antrą dieną jie taip pat apėjo miestą vieną kartą ir sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas.
06O	6	15	06O	6	15		59650	Septintą dieną atsikėlę anksti, auštant, tokiu pat būdu apėjo miestą septynis kartus.
06O	6	16	06O	6	16		59660	Septintą kartą, kai kunigai pūtė trimitus, Jozuė tarė tautai: ‘‘Šaukite! Viešpats jums atidavė miestą!
06O	6	17	06O	6	17		59670	Miestas ir visa, kas jame yra, bus sunaikinta Viešpaties garbei. Tik paleistuvė Rahaba liks gyva su visais, kurie yra jos namuose, nes ji paslėpė pasiuntinius, kuriuos buvome išsiuntę.
06O	6	18	06O	6	18		59680	Kas skirta sunaikinti, jūs nepasisavinkite, kad nebūtumėte prakeikti ir taip neužtrauktumėte Izraelio stovyklai prakeikimo ir nelaimės.
06O	6	19	06O	6	19		59690	Visas sidabras bei auksas ir variniai bei geležiniai indai yra Viešpačiui pašvęsti; visa tai Viešpaties iždui’‘.
06O	6	20	06O	6	20		59700	Pučiant trimitams, tauta pradėjo garsiai šaukti, ir sienos sugriuvo. Kariai įsiveržė ir užėmė miestą.
06O	6	21	06O	6	21		59710	Jie išžudė visus, kas buvo mieste: vyrus ir moteris, jaunus ir senus, jaučius, avis ir asilus.
06O	6	22	06O	6	22		59720	Vyrams, kurie žvalgė kraštą, Jozuė įsakė: ‘‘Eikite į paleistuvės namus, iš jų išveskite moterį ir visus, kurie yra jos namuose, kaip jai prisiekėte’‘.
06O	6	23	06O	6	23		59730	Jaunuoliai, buvę žvalgais, išvedė Rahabą, jos tėvą, motiną, brolius ir visus, kurie buvo namuose; jie išvedė visus jos giminaičius ir paliko juos už Izraelio stovyklos ribų.
06O	6	24	06O	6	24		59740	Miestą ir visa, kas buvo jame, jie sudegino. Tik sidabrą bei auksą ir varinius bei geležinius indus jie padėjo Viešpaties namų iždui.
06O	6	25	06O	6	25		59750	Paleistuvę Rahabą ir jos tėvo namus bei visus, kurie buvo su ja, Jozuė paliko gyvus. Taip ji liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos, nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė išsiuntė išžvalgyti Jerichą.
06O	6	26	06O	6	26		59760	Tuo metu Jozuė paskelbė, prisiekdamas: ‘‘Prakeiktas bus Viešpaties akivaizdoje tas, kuris atstatys Jericho miestą! Už pamatus užmokės savo pirmagimiu, o už vartus­jauniausiuoju’‘.
06O	6	27	06O	6	27		59770	Viešpats buvo su Jozue, ir garsas apie jį pasklido po visą šalį.
06O	7	1	06O	7	1		59780	Izraelitai nusikalto, pasisavindami tai, kas buvo skirta sunaikinti. Achanas, sūnus Karmio, sūnaus Zabdžio, sūnaus Zeracho iš Judo giminės, paėmė iš sunaikinti skirtų daiktų. Dėl to Viešpaties rūstybė užsidegė prieš izraelitus.
06O	7	2	06O	7	2		59790	Jozuė pasiuntė vyrų iš Jericho į Ają, kuris yra prie Bet Aveno, į rytus nuo Betelio, ir jiems įsakė: ‘‘Eikite ir išžvalgykite tą kraštą!’‘ Tie vyrai išžvalgė Ają
06O	7	3	06O	7	3		59800	ir, sugrįžę pas Jozuę, tarė: ‘‘Tegul nežygiuoja visa kariuomenė. Dviejų ar trijų tūkstančių vyrų užteks užimti Ają. Nevargink visų karių, nes jų nėra daug’‘.
06O	7	4	06O	7	4		59810	Buvo pasiųsta apie trys tūkstančiai vyrų, bet jie bėgo nuo Ajo vyrų.
06O	7	5	06O	7	5		59820	Ajo vyrai nužudė apie trisdešimt šešis izraelitus ir vijosi juos žudydami nuo vartų iki Šebarimo. Tada izraelitai nustojo drąsos ir jų širdys tapo kaip vanduo.
06O	7	6	06O	7	6		59830	Jozuė perplėšė savo drabužius ir puolė veidu žemėn prie Viešpaties skrynios; taip jis ir Izraelio vyresnieji pasiliko ligi vakaro ir užsibarstė dulkių ant galvų.
06O	7	7	06O	7	7		59840	Jozuė sakė: ‘‘Ak, Viešpatie Dieve, kodėl Tu pervedei šitą tautą per Jordaną, kad atiduotum mus amoritams sunaikinti? O, kad mes būtume likę anapus Jordano!
06O	7	8	06O	7	8		59850	Viešpatie, ką man sakyti, kai Izraelis bėga nuo priešų?
06O	7	9	06O	7	9		59860	Juk tai išgirdę kanaaniečiai bei visi krašto gyventojai susitelkę apsups mus ir sunaikins. Ką tada darysi dėl savo vardo?’‘
06O	7	10	06O	7	10		59870	Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Atsikelk! Ko guli kniūbsčias ant žemės?
06O	7	11	06O	7	11		59880	Izraelis nusikalto; jis sulaužė mano sandorą. Jie paėmė dalį to, kas buvo skirta sunaikinti; pavogė, paslėpė ir pasidėjo prie savo daiktų.
06O	7	12	06O	7	12		59890	Izraelitai negalėjo išstovėti prieš priešą ir bėgo nuo jo, nes susitepė sunaikinimui skirtais daiktais. Aš nebebūsiu su jumis, jei nepašalinsite prakeikimo tarp savųjų.
06O	7	13	06O	7	13		59900	Kelkis! Pašventink tautą ir pasiruoškite rytojui, nes Aš, Izraelio Dievas, taip sakau: ‘Sunaikinti skirtų daiktų yra tarp jūsų; tu negalėsi išstovėti prieš savo priešus, kol nepašalinsi prakeikimo tarp savųjų’.
06O	7	14	06O	7	14		59910	Todėl rytoj jūs privalote ateiti giminėmis: ta giminė, kurią Viešpats nurodys, privalo ateiti šeimomis; ta šeima, kurią Viešpats nurodys, privalo priartėti namais; o tų namų, kuriuos Viešpats nurodys, privalo ateiti visi vyrai.
06O	7	15	06O	7	15		59920	Pas ką bus rasta sunaikinimui skirtų daiktų, tą turite sudeginti su viskuo, kas jam priklauso, nes jis sulaužė Viešpaties sandorą ir padarė niekšybę Izraelyje’‘.
06O	7	16	06O	7	16		59930	Jozuė, atsikėlęs anksti rytą liepė priartėti Izraeliui giminėmis, ir buvo nurodyta Judo giminė.
06O	7	17	06O	7	17		59940	Po to jis liepė priartėti Judo šeimoms, ir Viešpats nurodė Zeracho šeimą. Vėliau jis liepė priartėti Zeracho šeimai namais, ir Viešpats nurodė Zabdį.
06O	7	18	06O	7	18		59950	Jis liepė priartėti visiems jo namų vyrams, ir buvo nurodytas Zeracho sūnaus, Zabdžio sūnaus, Karmio sūnus Achanas iš Judo giminės.
06O	7	19	06O	7	19		59960	Jozuė sakė Achanui: ‘‘Mano sūnau, atiduok Viešpačiui, Izraelio Dievui, garbę bei prisipažink Jam ir pasakyk man, ką padarei; nieko neslėpk nuo manęs!’‘
06O	7	20	06O	7	20		59970	Achanas atsakė Jozuei: ‘‘Iš tiesų aš nusidėjau Viešpačiui, Izraelio Dievui, padarydamas tai ir tai.
06O	7	21	06O	7	21		59980	Pamačiau tarp daiktų prabangų apsiaustą iš Šinaro, du šimtus šekelių sidabro ir aukso gabalą, sveriantį penkiasdešimt šekelių. Aš jų užsigeidžiau ir juos pasiėmiau. Visa užkasiau į žemę, savo palapinės viduje, ir sidabras yra apačioje’‘.
06O	7	22	06O	7	22		59990	Jozuė pasiuntė žmones į palapinę. Jie viską rado paslėptą jo palapinėje; sidabras buvo apačioje.
06O	7	23	06O	7	23		60000	Paėmę tai iš palapinės, jie atnešė pas Jozuę ir izraelitus ir padėjo tai Viešpaties akivaizdoje.
06O	7	24	06O	7	24		60010	Jozuė ir visi izraelitai su juo paėmė Zeracho sūnų Achaną, sidabrą, apsiaustą ir aukso gabalą, taip pat jo sūnus ir dukteris, jaučius, asilus ir avis, palapinę bei visą jo nuosavybę ir nugabeno į Achoro slėnį.
06O	7	25	06O	7	25		60020	Jozuė pasakė: ‘‘Kodėl užtraukei mums nelaimę? Viešpats šiandien tave padarys nelaimingą’‘. Tada izraelitai jį užmušė akmenimis ir po to sudegino, kai užmušė juos akmenimis.
06O	7	26	06O	7	26		60030	Jie sukrovė ant jo didelę akmenų krūvą, kuri išliko iki šios dienos. Taip Viešpaties rūstybė nurimo. Todėl ta vieta ligi šiol vadinama Achoro slėniu.
06O	8	1	06O	8	1		60040	Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Nebijok ir nenusimink! Su visais kariais žygiuok į Ają. Aš atidaviau į tavo rankas Ajo karalių, jo žmones, miestą ir visą kraštą.
06O	8	2	06O	8	2		60050	Padaryk Ajui bei jo karaliui, kaip padarei Jerichui ir jo karaliui; tik turtą ir gyvulius pasiimk kaip grobį. Įrenk pasalą už miesto’‘.
06O	8	3	06O	8	3		60060	Jozuė su kariuomene pradėjo žygį į Ają. Išrinkęs trisdešimt tūkstančių narsių karių, išsiuntė juos nakčia,
06O	8	4	06O	8	4		60070	sakydamas: ‘‘Pasislėpę už miesto, laukite, nenutolkite per daug nuo jo, visi būkite pasiruošę puolimui.
06O	8	5	06O	8	5		60080	Tuo metu aš su kariais artėsime prie miesto. O kai jie išeis prieš mus kaip pirmą kartą, mes bėgsime nuo jų.
06O	8	6	06O	8	6		60090	Jie vysis mus ir nutols nuo miesto, nes manys: ‘Jie bėga nuo mūsų kaip pirmą kartą’.
06O	8	7	06O	8	7		60100	Tada jūs iš pasalų pulkite ir užimkite miestą, nes Viešpats, jūsų Dievas, jį atiduos į jūsų rankas.
06O	8	8	06O	8	8		60110	Užėmę miestą, padekite jį, kaip Viešpats nurodė; tai mano įsakymas jums’‘.
06O	8	9	06O	8	9		60120	Jozuė išsiuntė juos į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo Ajo. Jozuė praleido tą naktį su kariais.
06O	8	10	06O	8	10		60130	Anksti rytą, patikrinęs karius, Jozuė su Izraelio vyresniaisiais žygiavo karių priekyje į Ają.
06O	8	11	06O	8	11		60140	Kariuomenė, priartėjus prie Ajo, pasistatė stovyklą į šiaurę nuo jo. Tarp stovyklos ir Ajo buvo slėnis.
06O	8	12	06O	8	12		60150	Apie penkis tūkstančius vyrų Jozuė pasiuntė į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo miesto.
06O	8	13	06O	8	13		60160	Kariuomenės pagrindinės jėgos buvo miesto šiaurėje, o pasala­į vakarus nuo jo. Jozuė praleido tą naktį slėnyje.
06O	8	14	06O	8	14		60170	Ajo karalius, tai pamatęs, skubiai anksti rytą su visais savo kariais žygiavo prieš Izraelį į lygumą, nes nežinojo, kad už miesto yra pasala.
06O	8	15	06O	8	15		60180	Jozuė su visa Izraelio kariuomene bėgo į dykumą tarsi pralaimėję.
06O	8	16	06O	8	16		60190	Visi miesto vyrai buvo sušaukti juos persekioti; persekiodami Jozuę, jie nutolo nuo miesto.
06O	8	17	06O	8	17		60200	Ajo ir Betelio miestuose neliko nė vieno vyro, kuris nebūtų vijęs izraelitų. Jie paliko miestą atvirą ir persekiojo Izraelį.
06O	8	18	06O	8	18		60210	Tada Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Ištiesk Ajo link ietį, kurią laikai rankoje, nes į tavo rankas jį atiduosiu!’‘ Jozuė ištiesė Ajo link ietį, kurią laikė rankoje.
06O	8	19	06O	8	19		60220	Tada buvę pasaloje skubiai puolė Ają. Jie įsiveržė į miestą, jį užėmė ir padegė.
06O	8	20	06O	8	20		60230	Ajo vyrai, pažvelgę atgal, pamatė degantį miestą. Jiems nebuvo kur bėgti, nes izraelitai, bėgę į dykumą, atsisuko prieš persekiotojus.
06O	8	21	06O	8	21		60240	Jozuė ir jo kariuomenė, pamatę, kad buvę pasaloje užėmė miestą ir jį padegė, atsigręžė ir puolė Ajo karius.
06O	8	22	06O	8	22		60250	Kiti puolė juos iš miesto. Taip jie pateko į izraelitų vidurį; vieni buvo iš priekio, kiti­iš užpakalio. Izraelitai juos taip sumušė, kad nė vienas neišliko gyvas.
06O	8	23	06O	8	23		60260	Ajo karalių jie paėmė gyvą ir atvedė pas Jozuę.
06O	8	24	06O	8	24		60270	Izraelitai, išžudę visus Ajo vyrus atvirame lauke, dykumoje, kur jie buvo nusiviję izraelitus, sugrįžo į Ają ir išžudė jo gyventojus.
06O	8	25	06O	8	25		60280	Tą dieną buvo išžudyta dvylika tūkstančių vyrų ir moterų­visi Ajo gyventojai.
06O	8	26	06O	8	26		60290	Jozuė nenuleido rankos, kuria laikė ietį, kol buvo sunaikinti visi Ajo gyventojai.
06O	8	27	06O	8	27		60300	Tik gyvulius ir kitą miesto turtą izraelitai pasiėmė, laikydamiesi Viešpaties nurodymų Jozuei.
06O	8	28	06O	8	28		60310	Jozuė sudegino Ają ir jį pavertė akmenų krūva, dykyne iki šios dienos.
06O	8	29	06O	8	29		60320	Ajo karalių jis pakorė ant medžio ir laikė iki vakaro; saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė jo lavoną nuo medžio, numetė miesto tarpuvartyje ir ant jo sukrovė didelę akmenų krūvą, tebeesančią iki šios dienos.
06O	8	30	06O	8	30		60330	Jozuė pastatė aukurą Viešpačiui, Izraelio Dievui, Ebalo kalne,
06O	8	31	06O	8	31		60340	kaip Viešpaties tarnas Mozė įsakė izraelitams. Tai parašyta Mozės įstatymo knygoje, kad aukuras būtų pastatytas iš netašytų akmenų, kurie nepaliesti jokiu metaliniu įrankiu. Jie aukojo ant jo deginamąsias ir padėkos aukas Viešpačiui.
06O	8	32	06O	8	32		60350	Jozuė ant tų akmenų įrašė Mozės įstatymą izraelitams matant.
06O	8	33	06O	8	33		60360	Izraelitai su savo vyresniaisiais, vadais ir teisėjais stovėjo abiejuose skrynios šonuose akivaizdoje levitų kunigų, kurie neša Viešpaties Sandoros skrynią, kaip gimę tarp jų, taip ir ateiviai. Viena jų dalis buvo prie Garizimo, o antroji­prie Ebalo kalno, kaip Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs laiminti Izraelio tautą.
06O	8	34	06O	8	34		60370	Po to jis perskaitė visus įstatymo žodžius, palaiminimus ir prakeikimus, visa, kas užrašyta įstatymo knygoje.
06O	8	35	06O	8	35		60380	Iš visko, ką Mozė įsakė, neliko nė vieno žodžio, kurio Jozuė nebūtų perskaitęs akivaizdoje visų izraelitų: moterų, vaikų ir ateivių, gyvenančių tarp jų.
06O	9	1	06O	9	1		60390	Išgirdę apie tai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių karaliai, gyvenantys anapus Jordano, kalnuose, žemumoje ir palei Didžiosios jūros pakrantę link Libano,
06O	9	2	06O	9	2		60400	susirinko kartu kovoti prieš Jozuę ir Izraelį.
06O	9	3	06O	9	3		60410	Gibeoniečiai, išgirdę, ką Jozuė padarė Jerichui ir Ajui,
06O	9	4	06O	9	4		60420	pasielgė klastingai. Jie pasiėmė maisto senuose maišuose ant asilų, sudriskusių ir apraišiotų vyno odinių,
06O	9	5	06O	9	5		60430	apsiavė nudėvėta ir sulopyta avalyne, apsivilko nudėvėtais drabužiais; duona, kurią pasiėmė, buvo sudžiūvusi ir supelėjusi.
06O	9	6	06O	9	6		60440	Atėję pas Jozuę į Gilgalo stovyklą, jie kalbėjo jam ir Izraelio vyrams: ‘‘Iš tolimos šalies atvykome su jumis sudaryti taikos sutartį’‘.
06O	9	7	06O	9	7		60450	Izraelitai tarė hivams: ‘‘Gal jūs gyvenate mūsų žemėje? Kaip mes galėtume su jumis tartis?’‘
06O	9	8	06O	9	8		60460	Jie atsakė Jozuei: ‘‘Mes esame tavo tarnai’‘. Jozuė paklausė: ‘‘Kas jūs esate ir iš kur atvykote?’‘
06O	9	9	06O	9	9		60470	Jie atsakė jam: ‘‘Iš labai tolimos šalies atvykome dėl Viešpaties, tavo Dievo, vardo, nes mes girdėjome apie Jį visa, ką Jis padarė Egipte
06O	9	10	06O	9	10		60480	ir anapus Jordano gyvenusiems amoritų karaliams: Sihonui, Hešbono karaliui, ir Ogui, Bašano karaliui, kuris gyveno Aštarote.
06O	9	11	06O	9	11		60490	Mūsų vyresnieji ir visi šalies gyventojai patarė mums: ‘Pasiimkite maisto kelionei, eikite jų pasitikti kaip jų tarnai ir prašykite sudaryti taikos sutartį’.
06O	9	12	06O	9	12		60500	Štai mūsų duona, kurią mes dar šiltą pasiėmėme iš savo namų išvykdami pas jus, dabar sudžiūvusi ir supelėjusi.
06O	9	13	06O	9	13		60510	Šitos vyno odinės, kai jas prisipylėme, buvo naujos, dabar jos suplyšusios; taip pat mūsų drabužiai ir avalynė nuplyšo dėl tolimos kelionės’‘.
06O	9	14	06O	9	14		60520	Izraelitai priėmė jų maistą, nepasiklausę Viešpaties patarimo.
06O	9	15	06O	9	15		60530	Jozuė sudarė su jais taikos sutartį, pažadėdamas palikti juos gyvus, o izraelitų kunigaikščiai prisiekė jiems.
06O	9	16	06O	9	16		60540	Praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, jie išgirdo, kad tai yra jų kaimynai, gyveną jų žemėje.
06O	9	17	06O	9	17		60550	Tada izraelitai iškeliavo ir trečią dieną pasiekė jų miestus: Gibeoną, Kefyrą, Beerotą ir Kirjat Jearimą.
06O	9	18	06O	9	18		60560	Izraelitai nežudė jų, nes tautos kunigaikščiai jiems buvo prisiekę Viešpačiu, Izraelio Dievu, laikytis sutarties. Izraelitai murmėjo prieš kunigaikščius,
06O	9	19	06O	9	19		60570	kurie sakė: ‘‘Mes jiems prisiekėme Viešpačiu, Izraelio Dievu, todėl dabar negalime jų liesti.
06O	9	20	06O	9	20		60580	Štai ką jiems padarysime: paliksime juos gyvus, kad Viešpats nebaustų mūsų dėl priesaikos.
06O	9	21	06O	9	21		60590	Tegul jie lieka gyvi, bet padarykime juos malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui, kaip kunigaikščiai jiems pažadėjo’‘.
06O	9	22	06O	9	22		60600	Jozuė, pasišaukęs gibeoniečius, klausė: ‘‘Kodėl mums melavote, sakydami: ‘Mes gyvename labai toli nuo jūsų’, kai gyvenate šalia mūsų?
06O	9	23	06O	9	23		60610	Todėl dabar jūs esate prakeikti ir visą laiką būsite vergais, malkų kirtėjais ir vandens nešikais mano Dievo namams’‘.
06O	9	24	06O	9	24		60620	Jie atsakė Jozuei: ‘‘Tavo tarnams buvo aiškiai pranešta, kad Viešpats, tavo Dievas, įsakė savo tarnui Mozei jums atiduoti visą šią šalį ir išnaikinti visus šio krašto gyventojus. Mes labai bijojome dėl savo gyvybių ir taip padarėme.
06O	9	25	06O	9	25		60630	Dabar mes esame tavo rankose; pasielk su mumis, kaip tau atrodo teisinga’‘.
06O	9	26	06O	9	26		60640	Jis paliko juos gyvus ir apsaugojo nuo izraelitų, kurie norėjo juos išžudyti.
06O	9	27	06O	9	27		60650	Jozuė juos padarė malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui ir Viešpaties aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią Viešpats išsirinko.
06O	10	1	06O	10	1		60660	Adoni Cedekas, Jeruzalės karalius, išgirdęs, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino, kaip buvo sunaikinęs Jerichą ir jo karalių, ir kad Gibeono gyventojai sudarė taiką su Izraeliu,
06O	10	2	06O	10	2		60670	nusigando, nes Gibeonas buvo didelis miestas, vienas iš karališkųjų miestų, didesnis už Ają, o visi jo vyrai­karžygiai.
06O	10	3	06O	10	3		60680	Jeruzalės karalius Adonizedekas siuntė pasiuntinius pas Hebrono karalių Hohamą, Jarmuto karalių Piramą, Lachišo karalių Jafiją ir Eglono karalių Debyrą su tokiu pranešimu:
06O	10	4	06O	10	4		60690	‘‘Atžygiuokite pas mane ir padėkite man sumušti Gibeoną, nes jis sudarė taiką su Jozue ir izraelitais!’‘
06O	10	5	06O	10	5		60700	Penki amoritų karaliai: Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono­susivienijo prieš Gibeoną ir su savo kariuomenėmis apgulė jį ir pradėjo karą su juo.
06O	10	6	06O	10	6		60710	Tada Gibeono vyrai siuntė Jozuei į Gilgalo stovyklą pranešimą: ‘‘Nepalik savo tarnų vienų! Skubiai ateik mums padėti ir išgelbėk mus! Prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose’‘.
06O	10	7	06O	10	7		60720	Jozuė su ginkluota kariuomene žygiavo iš Gilgalo.
06O	10	8	06O	10	8		60730	Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Nebijok jų, Aš juos atidaviau į tavo rankas! Nė vienas iš jų tau nepasipriešins’‘.
06O	10	9	06O	10	9		60740	Jozuė, visą naktį žygiavęs iš Gilgalo, netikėtai juos užklupo.
06O	10	10	06O	10	10		60750	Viešpats sukėlė paniką tarp jų izraelitų akivaizdoje, ir šie juos stipriai sumušė Gibeone. Jozuė juos vijosi link Bet Horono ir persekiojo ligi Azekos ir Makedos.
06O	10	11	06O	10	11		60760	Jiems bėgant nuo Izraelio ir esant Bet Horono kalno papėdėje, Viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki Azekos. Jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo.
06O	10	12	06O	10	12		60770	Tą dieną, kai Viešpats atidavė amoritus izraelitams, Jozuė šaukėsi Viešpaties izraelitų akivaizdoje ir tarė: ‘‘Saule, stovėk Gibeone ir, mėnuli, Ajalono slėnyje!’‘
06O	10	13	06O	10	13		60780	Saulė ir mėnulis stovėjo vietoje, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Josaro knygoje? Taip saulė sustojo danguje ir neskubėjo nusileisti beveik ištisą dieną.
06O	10	14	06O	10	14		60790	Niekad daugiau nebuvo tokios dienos, kad Viešpats klausytų žmogaus, nes Jis kariavo Izraelio pusėje.
06O	10	15	06O	10	15		60800	Po to Jozuė ir visi kariai sugrįžo stovyklon į Gilgalą.
06O	10	16	06O	10	16		60810	Anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.
06O	10	17	06O	10	17		60820	Jozuei buvo pranešta: ‘‘Penki karaliai rasti pasislėpę oloje prie Makedos’‘.
06O	10	18	06O	10	18		60830	Jozuė įsakė: ‘‘Užriskite didžiuliais akmenimis olos angą ir pastatykite vyrus juos saugoti.
06O	10	19	06O	10	19		60840	O jūs nesustokite! Vykitės priešus ir žudykite atsiliekančius. Neleiskite jiems pasiekti miestų, nes Viešpats, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų rankas’‘.
06O	10	20	06O	10	20		60850	Jozuė ir izraelitai juos visiškai sunaikino, tik kai kurie paspruko ir pasislėpė sutvirtintuose miestuose.
06O	10	21	06O	10	21		60860	Visa kariuomenė saugiai sugrįžo į Jozuės stovyklą Makedoje; niekas nedrįso išsižioti prieš izraelitus.
06O	10	22	06O	10	22		60870	Jozuė įsakė atidaryti olos angą ir atvesti pas jį tuos penkis karalius.
06O	10	23	06O	10	23		60880	Jie taip ir padarė: atvedė pas jį Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono karalius.
06O	10	24	06O	10	24		60890	Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: ‘‘Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!’‘ Jie taip ir padarė.
06O	10	25	06O	10	25		60900	Jozuė jiems tarė: ‘‘Nebijokite ir nenusigąskite! Būkite drąsūs ir stiprūs, nes taip Viešpats padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kariausite’‘.
06O	10	26	06O	10	26		60910	Po to Jozuė juos nužudė ir pakabino ant penkių medžių. Pakabinti jie išbuvo iki vakaro.
06O	10	27	06O	10	27		60920	Saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė juos nuo medžių ir sumetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, o olos angą užrito dideliais akmenimis, tebegulinčiais iki šios dienos.
06O	10	28	06O	10	28		60930	Jozuė užėmė tą pačią dieną Makedą ir nužudė jos gyventojus bei karalių, sunaikino visus gyventojus taip, kad nė vienas neišliko gyvas. Jis pasielgė su Makedos karaliumi taip, kaip su Jericho karaliumi.
06O	10	29	06O	10	29		60940	Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Makedos į Libną ir puolė ją.
06O	10	30	06O	10	30		60950	Viešpats ją ir jos karalių atidavė į rankas izraelitų, kurie išžudė visus gyventojus kardu. Jozuė padarė jos karaliui taip, kaip buvo padaręs Jericho karaliui.
06O	10	31	06O	10	31		60960	Jozuė ir jo kariuomenė nužygiavo iš Libnos į Lachišą, apsupo ir puolė jį.
06O	10	32	06O	10	32		60970	Viešpats atidavė ir Lachišą į Izraelio rankas, kuris antrą dieną paėmė jį, išžudė kardu visus jo gyventojus taip, kaip padarė Libnoje.
06O	10	33	06O	10	33		60980	Tuo metu Gezero karalius Horamas atžygiavo padėti Lachišui. Jozuė sumušė jį ir jo karius taip, kad nebeliko nė vieno gyvo.
06O	10	34	06O	10	34		60990	Vėliau Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Lachišo į Egloną, apsupo ir puolė jį.
06O	10	35	06O	10	35		61000	Tą pačią dieną jį užėmė. Jie išžudė kardu visus jo gyventojus ir sunaikino taip, kaip Lachišą.
06O	10	36	06O	10	36		61010	Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė žygiavo iš Eglono į Hebroną ir puolė jį.
06O	10	37	06O	10	37		61020	Jie paėmė jį, nužudė kardu karalių, paėmė visus jo miestus ir jų gyventojus išžudė. Jie padarė su juo taip, kaip su Eglonu.
06O	10	38	06O	10	38		61030	Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė sugrįžo prie Debyro ir puolė jį.
06O	10	39	06O	10	39		61040	Paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus. Izraelitai išžudė visus gyventojus, nepaliko nė vieno gyvo. Kaip jie padarė Hebronui, Libnai ir jų karaliams, taip jie padarė Debyrui ir jo karaliui.
06O	10	40	06O	10	40		61050	Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.
06O	10	41	06O	10	41		61060	Jozuė nugalėjo juos nuo Kadeš Barnėjos iki Gazos ir visą Gošeno šalį iki Gibeono.
06O	10	42	06O	10	42		61070	Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį.
06O	10	43	06O	10	43		61080	Pagaliau Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon į Gilgalą.
06O	11	1	06O	11	1		61090	Tai išgirdęs, Hacoro karalius Jabinas siuntė pranešimą Jobabui, Madono karaliui, taip pat Šimrono ir Achšafo karaliams,
06O	11	2	06O	11	2		61100	šiaurėje kalnuose gyvenantiems karaliams, ir karaliams, gyvenantiems lygumoje į pietus nuo Kinereto ežero, slėnyje ir Doro apylinkėse vakaruose.
06O	11	3	06O	11	3		61110	Taip pat kanaaniečiams rytuose ir vakaruose, amoritams, hetitams, perizams, jebusiečiams kalnuose ir hivams Hermono kalno papėdėje, Micpos šalyje.
06O	11	4	06O	11	4		61120	Jie išėjo ir visos jų kariuomenės su jais; jų buvo kaip smilčių jūros krante; taip pat daugybė žirgų ir kovos vežimų.
06O	11	5	06O	11	5		61130	Visi šitie karaliai atžygiavę pasistatė stovyklas prie Meromo vandenų ir pasiruošė kariauti su Izraeliu.
06O	11	6	06O	11	6		61140	Viešpats tarė Jozuei: ‘‘Nebijok jų, rytoj apie šitą laiką jie visi gulės izraelitų nukauti. Jų žirgams pakirsk kojas, kovos vežimus sudegink’‘.
06O	11	7	06O	11	7		61150	Jozuė su savo kariais staiga juos puolė prie Meromo vandenų.
06O	11	8	06O	11	8		61160	Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas; jie sumušė juos ir vijosi iki didžiojo Sidono ir iki Misrefot Maimo, ir iki Mispos slėnio rytuose. Jie naikino juos, kol nė vieno nebeliko.
06O	11	9	06O	11	9		61170	Jozuė padarė taip, kaip jam liepė Viešpats: žirgams jis pakirto kojas, o kovos vežimus sudegino.
06O	11	10	06O	11	10		61180	Tuomet Jozuė grįždamas paėmė Asorą ir jo karalių nužudė kardu. Asoras buvo galingiausia iš šitų karalysčių.
06O	11	11	06O	11	11		61190	Izraelitai išžudė kardu visus gyventojus taip, kad nė vienas neliko gyvas, o patį Asorą sudegino.
06O	11	12	06O	11	12		61200	Visus tų karalių miestus Jozuė užėmęs sudegino, karalius išžudė kardu; juos sunaikino, kaip buvo įsakęs Viešpaties tarnas Mozė.
06O	11	13	06O	11	13		61210	Tačiau miestų, buvusių kalnuose, Izraelis nesudegino; tik vieną Asorą.
06O	11	14	06O	11	14		61220	Visą šių miestų turtą ir gyvulius izraelitai pasiėmė; bet visus žmones jie išžudė, nepalikdami nė vieno gyvo.
06O	11	15	06O	11	15		61230	Kaip Viešpats įsakė savo tarnui Mozei, o Mozė įsakė Jozuei, šis viską įvykdė. Jis nieko nepaliko nepadaryta, ką Viešpats įsakė Mozei.
06O	11	16	06O	11	16		61240	Jozuė paėmė visą šalį: kalnyną, pietų kraštą, Gošeno šalį, slėnį, lygumą, Izraelio kalnyną ir jo slėnį;
06O	11	17	06O	11	17		61250	nuo Halako kalnų, kylančių Seyro link, iki Baal Gado Libano slėnyje, Hermono kalno papėdėje. Jis nugalėjo visus jų karalius ir juos išžudė.
06O	11	18	06O	11	18		61260	Jozuė ilgai kariavo prieš visus šituos karalius.
06O	11	19	06O	11	19		61270	Nė vienas miestas nepadarė taikos su izraelitais, išskyrus Gibeoną, hevitų miestą; visus kitus jie paėmė mūšyje.
06O	11	20	06O	11	20		61280	Viešpats užkietino jų širdis, kad jie pasitiktų Izraelį kardu, ir jis juos sunaikintų be pasigailėjimo, kaip Viešpats įsakė Mozei.
06O	11	21	06O	11	21		61290	Jozuė atžygiavęs puolė anakiečius, gyvenančius Hebrono, Debyro, Anabo, Judo ir Izraelio kalnuose ir visai sunaikino juos ir jų miestus.
06O	11	22	06O	11	22		61300	Izraelyje nebeliko anakiečių; jų išliko tik Gazoje, Gate ir Asdode.
06O	11	23	06O	11	23		61310	Taip Jozuė užėmė visą šalį, kaip Viešpats įsakė Mozei. Jis atidavė ją paveldėti Izraeliui, paskirstydamas giminėmis. Kraštas ilsėjosi nuo karų.
06O	12	1	06O	12	1		61320	Šitie yra krašto karaliai, kuriuos izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes anapus Jordano, rytuose nuo Arnono upės iki Hermono kalno visoje rytų lygumoje.
06O	12	2	06O	12	2		61330	Amoritų karalius Sihonas, gyvenęs Hešbone, valdęs sritį nuo Aroero, Arnono upės pakrantėje, nuo upės vidurio, ir pusę Gileado iki Jaboko upelio, amonitų sienos,
06O	12	3	06O	12	3		61340	Arabą iki Kenereto ežero rytinėje pusėje, iki Sūriosios jūros rytinėje pusėje Bet Ješimoto link ir pietuose iki Pisgos šlaitų.
06O	12	4	06O	12	4		61350	Bašano karalius Ogas, iš milžinų palikuonių, gyvenęs Aštarote bei Edrėjyje
06O	12	5	06O	12	5		61360	ir valdęs Hermono kalnyną, Salchą, visą Bašaną iki gešūriečių ir maakų krašto ir pusę Gileado iki Hešbono karaliaus Sihono sienos.
06O	12	6	06O	12	6		61370	Viešpaties tarnas Mozė su izraelitais nugalėjo juos ir atidavė nuosavybėn Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės.
06O	12	7	06O	12	7		61380	Šitie yra šalies karaliai, kuriuos Jozuė su izraelitais nugalėjo vakarinėje Jordano pusėje, nuo Baal Gado Libano slėnyje iki kalnų, kylančių Seyro link. Jozuė atidavė jų žemes Izraelio nuosavybėn, paskirstydamas jas giminėms
06O	12	8	06O	12	8		61390	kalnyne, slėnyje, lygumoje, šlaituose, dykumoje. Tai karaliai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių:
06O	12	9	06O	12	9		61400	Jericho karalius, šalia Betelio esančio Ajo karalius,
06O	12	10	06O	12	10		61410	Jeruzalės karalius, Hebrono karalius,
06O	12	11	06O	12	11		61420	Jarmuto karalius, Lachišo karalius,
06O	12	12	06O	12	12		61430	Eglono karalius, Gezero karalius,
06O	12	13	06O	12	13		61440	Debyro karalius, Gedero karalius,
06O	12	14	06O	12	14		61450	Hormos karalius, Arado karalius,
06O	12	15	06O	12	15		61460	Libnos karalius, Adulamo karalius,
06O	12	16	06O	12	16		61470	Makedos karalius, Betelio karalius,
06O	12	17	06O	12	17		61480	Tapuacho karalius, Hefero karalius,
06O	12	18	06O	12	18		61490	Afeko karalius, Lašarono karalius,
06O	12	19	06O	12	19		61500	Madono karalius, Asoro karalius,
06O	12	20	06O	12	20		61510	Šimron Merono karalius, Achšafo karalius,
06O	12	21	06O	12	21		61520	Taanacho karalius, Megido karalius,
06O	12	22	06O	12	22		61530	Kedešo karalius, Jokneamo karalius Karmelyje,
06O	12	23	06O	12	23		61540	Doro karalius Nafatdore, Goimo karalius Gilgaloje,
06O	12	24	06O	12	24		61550	Tircos karalius. Iš viso trisdešimt vienas karalius.
06O	13	1	06O	13	1		61560	Jozuei sulaukus senatvės,Viešpats tarė: ‘‘Tu pasenai, sulaukei ilgo amžiaus, o dar liko daug žemių užimti:
06O	13	2	06O	13	2		61570	visas filistinų ir gešūriečių kraštas
06O	13	3	06O	13	3		61580	nuo Šihoro Egipto rytuose iki Ekrono šiaurėje, kanaaniečių žemė, valdoma penkių filistinų kunigaikščių: Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat ir avai.
06O	13	4	06O	13	4		61590	Į pietus visa kanaaniečių šalis nuo sidoniečiams priklausančios Mearos iki Afeko, amoritų sienos;
06O	13	5	06O	13	5		61600	gebaliečių kraštas ir visas rytų Libanas nuo Hermono kalno papėdėje esančio Baal Gado iki Emato;
06O	13	6	06O	13	6		61610	visi kalnų gyventojai nuo Libano iki Misrefot Maimo ir sidoniečiai. Aš juos pašalinsiu iš izraelitų akivaizdos, tik padalyk kraštą burtų keliu izraelitams paveldėjimui, kaip tau įsakiau.
06O	13	7	06O	13	7		61620	Padalyk kraštą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės’‘.
06O	13	8	06O	13	8		61630	Kita pusė Manaso giminės, kartu su Rubeno ir Gado giminėmis jau gavo paveldėjimą, kurį jiems davė Viešpaties tarnas Mozė Jordano rytinėje pusėje:
06O	13	9	06O	13	9		61640	nuo Aroero, esančio Arnono upės pakrantėje, miestą upės viduryje, visą Medebos lygumą iki Dibono,
06O	13	10	06O	13	10		61650	visus miestus amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone, iki amonitų sienos,
06O	13	11	06O	13	11		61660	Gileadą, gešūriečių ir maakų kraštą, visą Hermono kalnyną, Bašaną iki Salchos,
06O	13	12	06O	13	12		61670	visą Ogo, kuris karaliavo Aštarote ir Edrėjyje, karalystę Bašane. Jis buvo iš milžinų palikuonių, kuriuos Mozė nugalėjo ir išvarė.
06O	13	13	06O	13	13		61680	Tačiau Izraelio vaikai neišvarė gešūriečių ir maakų, kurie liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos.
06O	13	14	06O	13	14		61690	Tik Levio giminei Mozė nedavė dalies paveldėjimui, nes jų dalis yra Viešpats, Izraelio Dievas, kaip Jis sakė.
06O	13	15	06O	13	15		61700	Mozė padalino žemes Rubeno giminei pagal jų šeimas.
06O	13	16	06O	13	16		61710	Jiems teko sritis nuo Aroero miesto, esančio ant Arnono upės kranto, miestas upės viduryje, visa lyguma iki Medebos,
06O	13	17	06O	13	17		61720	Hešbonas ir visi lygumos miestai: Dibonas, Bamot Baalas, Bet Baal Meonas,
06O	13	18	06O	13	18		61730	Jahacas, Kedemotas, Mefaatas,
06O	13	19	06O	13	19		61740	Kirjataimas, Sibma, Ceret Šaharas lygumos kalne,
06O	13	20	06O	13	20		61750	Bet Peoras, Pisgos šlaitai ir Bet Ješimotas.
06O	13	21	06O	13	21		61760	Tai karalystė amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone. Mozė užkariavo tuos miestus ir nužudė midjaniečių vadus: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą, Sihono kunigaikščius, gyvenusius krašte;
06O	13	22	06O	13	22		61770	ir žynį Balaamą, Beoro sūnų, izraelitai nužudė kardu.
06O	13	23	06O	13	23		61780	Rubenitų siena buvo Jordanas su jam priklausančia pakrančių sritimi. Tai buvo rubenitų paveldėjimas.
06O	13	24	06O	13	24		61790	Mozė davė Gado giminei paveldėjimą pagal jų šeimas.
06O	13	25	06O	13	25		61800	Jos gavo Jazerą ir visus Gileado miestus, pusę amoritų šalies iki Aroero, į rytus nuo Rabos,
06O	13	26	06O	13	26		61810	nuo Hešbono iki Ramat Micpės ir Betonimo, nuo Machanaimo iki Lo Debaro,
06O	13	27	06O	13	27		61820	o slėnyje Bet Haramą, Bet Nimrą, Sukotą ir Cafoną, Hešbono karaliaus Sihono karalystės likusią dalį. Siena buvo Jordanas iki Kinereto ežero rytinėje Jordano pusėje.
06O	13	28	06O	13	28		61830	Tie miestai ir kaimai buvo duoti atskiroms Gado šeimoms paveldėti.
06O	13	29	06O	13	29		61840	Mozė davė paveldėjimą pusei Manaso giminės; jis teko atskiroms Manaso giminės šeimoms.
06O	13	30	06O	13	30		61850	Jų sritis tęsėsi nuo Machanaimo, apėmė visą Bašaną, karaliaus Ogo karalystę ir visus Jayro miestus ir kaimus, esančius Bašane. Iš viso šešiasdešimt miestų.
06O	13	31	06O	13	31		61860	Pusė Gileado bei Ogo karalystės miestai Bašane Aštarotas ir Edrėjas teko Manaso sūnaus Machyro vaikams.
06O	13	32	06O	13	32		61870	Šitas žemes Mozė padalino paveldėjimui Moabo lygumoje, rytinėje Jordano pusėje, ties Jerichu.
06O	13	33	06O	13	33		61880	Levio giminei Mozė nedavė jokio paveldėjimo: Viešpats, Izraelio Dievas, yra jų paveldėjimas, kaip Jis jiems pasakė.
06O	14	1	06O	14	1		61890	Šitos yra žemės, kurias gavo paveldėti izraelitai Kanaano šalyje, kaip jiems paskyrė kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir izraelitų giminių vyresnieji.
06O	14	2	06O	14	2		61900	Jie burtų keliu gavo žemes paveldėti, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei padalinti jas devynioms ir pusei giminės.
06O	14	3	06O	14	3		61910	Mozė davė dalį dviem ir pusei giminės rytinėje Jordano pusėje, o levitams nedavė jokio paveldėjimo.
06O	14	4	06O	14	4		61920	Juozapo buvo dvi giminės: Manaso ir Efraimo. Levitai negavo kitos dalies, kaip tik miestus apsigyventi ir ganyklas gyvuliams.
06O	14	5	06O	14	5		61930	Izraelitai, paskirstydami žemę, padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei.
06O	14	6	06O	14	6		61940	Judo giminės vyresnieji atėjo pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, tarė jam: ‘‘Tu žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane Kadeš Barnėjoje.
06O	14	7	06O	14	7		61950	Aš buvau keturiasdešimties metų amžiaus, kai Viešpaties tarnas Mozė mane pasiuntė iš Kadeš Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš jam viską pranešiau, kas buvo mano širdyje.
06O	14	8	06O	14	8		61960	Nors mano broliai, kurie ėjo su manimi, išgąsdino tautą, tačiau aš iki galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
06O	14	9	06O	14	9		61970	Tą dieną Mozė prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo sekei Viešpačiu, savo Dievu’.
06O	14	10	06O	14	10		61980	Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.
06O	14	11	06O	14	11		61990	Aš ir šiandien dar esu toks tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis dar esu stiprus kariauti ir vadovauti.
06O	14	12	06O	14	12		62000	Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos’‘.
06O	14	13	06O	14	13		62010	Jozuė palaimino Kalebą ir davė jam paveldėti Hebroną.
06O	14	14	06O	14	14		62020	Taip Hebroną paveldėjo Jefunės sūnus Kalebas, kenazas, iki šios dienos, nes jis iki galo sekė Viešpačiu, Izraelio Dievu.
06O	14	15	06O	14	15		62030	Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba. (Arba buvo žymus žmogus tarp anakiečių.) Kraštas susilaukė ramybės.
06O	15	1	06O	15	1		62040	Atskiros Judo giminės šeimos burtų keliu gavo žemes iki Cino dykumos, siekiančias Edomą pietuose.
06O	15	2	06O	15	2		62050	Jų siena prasideda nuo Sūriosios jūros į pietus,
06O	15	3	06O	15	3		62060	nuo Akrabimo kalvų tęsiasi iki Cino pietuose, pro Kadeš Barnėją į Hecroną, pakyla į Adarą ir pasisuka į Karką.
06O	15	4	06O	15	4		62070	Iš čia į Acmoną ir pasiekia Egipto upę, ja siena pasiekia jūrą. Šita yra pietinė siena.
06O	15	5	06O	15	5		62080	O rytinė siena­Sūrioji jūra iki Jordano žiočių. Šiaurinė siena prasideda nuo jūros įlankos ir Jordano žiočių.
06O	15	6	06O	15	6		62090	Paskui siena pakyla į Bet Hoglą, o nuo Bet Arabos tęsiasi į šiaurę. Toliau siena siekia Rubeno sūnaus Bohano akmenį.
06O	15	7	06O	15	7		62100	Iš Achoro slėnio kyla į Debyrą, nukrypdama Gilgalos link priešais Adumimo pakilimą, kuris yra į pietus nuo slėnio, ir eina į Saulės šaltinius iki En Rogelio versmių.
06O	15	8	06O	15	8		62110	Iš ten siena tęsiasi į Hinomo slėnį pro jebusiečių miestą Jeruzalę. Nuo čia ji kyla į viršūnę kalno, kuris yra į vakarus nuo Hinomo slėnio, gale Refajų slėnio šiaurėje,
06O	15	9	06O	15	9		62120	ir pasisuka nuo kalno viršūnės į Neftoachą­Vandenų versmę, ir prieina prie Efrono kalno miestų, paskui siena pasisuka į Baalą­ Kirjat Jearimą
06O	15	10	06O	15	10		62130	ir nuo Baalo į vakarus į Seyro kalnyną; toliau į šiaurinį Jearimo kalnų šlaitą­Chesaloną, nusileidžia į Bet Šemešą ir tęsiasi iki Timnos.
06O	15	11	06O	15	11		62140	Siena, pasiekusi šiaurinio Ekrono ribas, pasisuka į Šikaroną, tęsiasi iki Baalo kalno, prieina prie Jabneelio ir baigiasi prie jūros.
06O	15	12	06O	15	12		62150	Vakarinė siena buvo Didžioji jūra. Tai yra Judo giminių teritorija.
06O	15	13	06O	15	13		62160	Jefunės sūnui Kalebui jis davė dalį tarp Judo vaikų, kaip Viešpats įsakė Jozuei, Arbos, Anako tėvo, miestą, kuris yra Hebronas.
06O	15	14	06O	15	14		62170	Kalebas išvarė iš ten tris Anako sūnus: Šešają, Ahimaną ir Talmają.
06O	15	15	06O	15	15		62180	Iš ten Kalebas traukė prieš Debyrą; Debyras anksčiau vadinosi Kirjat Seferu.
06O	15	16	06O	15	16		62190	Kalebas tarė: ‘‘Kas užims Kirjat Seferą, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas’‘.
06O	15	17	06O	15	17		62200	Kenazo, Kalebo brolio, sūnus Otnielis, jį užėmė ir gavo Kalebo dukterį Achsą.
06O	15	18	06O	15	18		62210	Kai ji ištekėjo už jo, jis prikalbėjo ją prašyti savo tėvo dirbamos žemės. Jai atvykus ir nulipus nuo asilo, tėvas klausė: ‘‘Ko norėtum?’‘
06O	15	19	06O	15	19		62220	Ji atsakė: ‘‘Tėve, palaimink mane! Tu davei man pietų žemės, duok man ir vandens versmių!’‘ Jis davė jai aukštutines ir žemutines versmes.
06O	15	20	06O	15	20		62230	Šitas yra Judo giminės atskirų šeimų paveldėjimas.
06O	15	21	06O	15	21		62240	Judo giminė savo žemėse pietuose, Edomo link, paveldėjo šiuos miestus: Kabceelį, Ederą, Jagūrą,
06O	15	22	06O	15	22		62250	Kiną, Dimoną, Adadą,
06O	15	23	06O	15	23		62260	Kedešą, Hacorą, Itnaną,
06O	15	24	06O	15	24		62270	Zifą, Telemą, Bealotą,
06O	15	25	06O	15	25		62280	Hacor Hadatą, Kerijot Hecroną­Hacorą,
06O	15	26	06O	15	26		62290	Amamą, Šemą, Moladą,
06O	15	27	06O	15	27		62300	Hacar Gadą, Hešmoną, Bet Peletą,
06O	15	28	06O	15	28		62310	Hacar Šualą, Beer Šebą, Biziotiją,
06O	15	29	06O	15	29		62320	Baalą, Jimą, Ezemą,
06O	15	30	06O	15	30		62330	Eltoladą, Kesilą, Hormą,
06O	15	31	06O	15	31		62340	Ciklagą, Madmaną, Sansaną,
06O	15	32	06O	15	32		62350	Lebaotą, Šilhimą, Ainą ir Rimoną; iš viso dvidešimt devynis miestus su jų kaimais.
06O	15	33	06O	15	33		62360	Slėnyje: Eštaolą, Corą, Ašną,
06O	15	34	06O	15	34		62370	Zanoachą, En Ganimą, Tapuachą, Enamą,
06O	15	35	06O	15	35		62380	Jarmutą, Adulamą, Sochoją, Azeką,
06O	15	36	06O	15	36		62390	Šaaraimą, Aditaimą, Gederą ir Gederotaimą; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais.
06O	15	37	06O	15	37		62400	Cenaną, Hadašą, Migdal Gadą,
06O	15	38	06O	15	38		62410	Dilaną, Micpę, Jokteelį,
06O	15	39	06O	15	39		62420	Lachišą, Bockatą, Egloną,
06O	15	40	06O	15	40		62430	Kaboną, Lachmasą, Kitlišą,
06O	15	41	06O	15	41		62440	Gederotą, Bet Dagoną, Naamą ir Makedą; iš viso šešiolika miestų su jų kaimais.
06O	15	42	06O	15	42		62450	Libną, Eterą, Ašaną,
06O	15	43	06O	15	43		62460	Iftachą, Ašną, Necibą,
06O	15	44	06O	15	44		62470	Keilą, Achzibą ir Marešą; iš viso devynis miestus su jų kaimais.
06O	15	45	06O	15	45		62480	Ekroną ir jo miestus bei kaimus
06O	15	46	06O	15	46		62490	nuo Ekrono iki jūros: visa, kas yra Ašdodo apylinkėje.
06O	15	47	06O	15	47		62500	Ašdodą, jo miestus ir kaimus; Gazą, jos miestus ir kaimus iki Egipto upės ir Didžiosios jūros kranto.
06O	15	48	06O	15	48		62510	O kalnyne: Šamyrą, Jatyrą, Sochoją,
06O	15	49	06O	15	49		62520	Daną, Kirjat Saną­Debyrą,
06O	15	50	06O	15	50		62530	Anabą, Eštemoją, Animą,
06O	15	51	06O	15	51		62540	Gošeną, Holoną ir Giloją; iš viso vienuolika miestų su jų kaimais.
06O	15	52	06O	15	52		62550	Arabą, Dūmą, Esaną,
06O	15	53	06O	15	53		62560	Janumą, Bet Tapuchą, Afeką,
06O	15	54	06O	15	54		62570	Humtą, Kirjat Arbą­Hebroną, Ciorą; iš viso devynis miestus su jų kaimais.
06O	15	55	06O	15	55		62580	Maoną, Karmelį, Zifą, Jutą,
06O	15	56	06O	15	56		62590	Jezreelį, Jorkoamą, Zanoachą,
06O	15	57	06O	15	57		62600	Kainą, Gibėją ir Timną; iš viso dešimt miestų su jų kaimais.
06O	15	58	06O	15	58		62610	Halhulą, Bet Cūrą, Gedorą,
06O	15	59	06O	15	59		62620	Maaratą, Bet Anotą ir Eltekoną; iš viso šešis miestus su jų kaimais.
06O	15	60	06O	15	60		62630	Kirjat Baalą­Kirjat Jearimą ir Rabą; iš viso du miestus su jų kaimais.
06O	15	61	06O	15	61		62640	Dykumoje: Bet Arabą, Midiną, Sechachą,
06O	15	62	06O	15	62		62650	Nibšaną, Druskos miestą ir En Gedį; iš viso šešis miestus su jų kaimais.
06O	15	63	06O	15	63		62660	Tačiau jebusiečių, Jeruzalės gyventojų, Judo giminė neįstengė išvaryti; jebusiečiai liko gyventi Jeruzalėje iki šios dienos.
06O	16	1	06O	16	1		62670	Juozapo sūnų burtų keliu gautos žemės prasidėjo nuo Jordano ties Jerichu; jų siena ėjo Jericho šaltinių link, rytuose toliau į dykumą, pakilo iš Jericho į kalnus, į Betelį;
06O	16	2	06O	16	2		62680	iš Betelio į Lūzą iki archų miesto Ataroto,
06O	16	3	06O	16	3		62690	leidosi į vakarus ir pasiekė jafletų sieną prie Žemutinio Bet Horono; iš čisa iki Gezero ir pasiekė jūrą.
06O	16	4	06O	16	4		62700	Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas paveldėjo šitas žemes.
06O	16	5	06O	16	5		62710	Efraimo giminės ribos buvo tokios: jų paveldėjimo siena rytuose buvo Atrot Adaras iki Aukštutinio Bet Horono;
06O	16	6	06O	16	6		62720	iš ten ji ėjo į vakarus; Michmetatas paliko šiaurėje; toliau siena pasisuko į rytus, į Taanat Šiloją; iš ten, jo rytų pusėje, į Janoachą;
06O	16	7	06O	16	7		62730	iš Janoacho į Atarotą bei Naaratą, pasiekė Jerichą ir iš čia į Jordaną.
06O	16	8	06O	16	8		62740	Iš Tapuacho siena ėjo į vakarus, Kanos slėnį, ir toliau pasiekė jūrą. Tai buvo Efraimo giminės atskirų šeimų paveldėjimas.
06O	16	9	06O	16	9		62750	Be to, dar joms priklausė miestų su jų kaimais Manaso giminės žemėse.
06O	16	10	06O	16	10		62760	Tačiau jie neįstengė išvaryti kanaaniečių, gyvenusių Gezeryje; jie liko gyventi Efraimo žemėse iki šios dienos, mokėdami jiems duoklę.
06O	17	1	06O	17	1		62770	Manaso giminė taip pat gavo paveldėjimą, nes jis buvo Juozapo pirmagimis. Manaso pirmagimiui Machyrui, Gileado tėvui, teko Gileadas bei Bašanas, mat, jis buvo karys.
06O	17	2	06O	17	2		62780	Taip pat dalį gavo likusios Manaso sūnų atskiros šeimos: Abiezero, Heleko, Asrielio, Šechemo, Hefero ir Šemido. Šitos buvo Juozapo sūnaus Manaso sūnų šeimos.
06O	17	3	06O	17	3		62790	Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris: Machlą, Noją, Hoglą, Milką ir Tircą.
06O	17	4	06O	17	4		62800	Jos, atėjusios pas kunigą Eleazarą, pas Nūno sūnų Jozuę ir giminių vyresniuosius, tarė: ‘‘Viešpats įsakė Mozei duoti mums dalį tarp mūsų brolių’‘. Tada jis, kaip Viešpats buvo nurodęs, davė ir joms dalį tarp jų tėvo brolių.
06O	17	5	06O	17	5		62810	Tuo būdu Manasui teko dešimt dalių, neskaičiuojant Gileado ir Bašano žemių anapus Jordano,
06O	17	6	06O	17	6		62820	nes Manaso dukterys paveldėjo dalį tarp jo sūnų. Gileado šalį gavo kiti Manaso sūnūs.
06O	17	7	06O	17	7		62830	Manaso siena tęsėsi nuo Ašero iki Michmeto, esančio prie Sichemo. Toliau siena ėjo pietų link pro En Tapuacho versmes.
06O	17	8	06O	17	8		62840	Manasui priklausė Tapuacho kraštas, tačiau pats Tapuacho miestas Manaso pasienyje priklausė Efraimui.
06O	17	9	06O	17	9		62850	Toliau siena nusileido į Kanos upelio slėnį. Į pietus nuo slėnio buvo miestų, kurie įėjo į Manaso miestų skaičių, tačiau priklausė Efraimui. Iš ten Manaso siena ėjo šiaurine slėnio puse ir pasiekė jūrą.
06O	17	10	06O	17	10		62860	Pietinė dalis priklausė Efraimui, o šiaurinė­Manasui. Jų siena vakaruose buvo jūra. Su Ašeru jie susisiekė šiaurėje, o su Isacharu­rytuose.
06O	17	11	06O	17	11		62870	Be to, Manasui dar priklausė Isachare ir Ašere Bet Šeanas ir jo kaimai, Ibleamas ir jo kaimai, Doras ir jo kaimai, En Doras ir jo kaimai, Taanachas ir jo kaimai, taip pat Megidas ir jo kaimai.
06O	17	12	06O	17	12		62880	Tačiau Manasas neįstengė užimti šitų miestų; kanaaniečiai toliau gyveno krašte.
06O	17	13	06O	17	13		62890	Kai izraelitai sustiprėjo, jie pavergė kanaaniečius, tačiau jų neišvarė.
06O	17	14	06O	17	14		62900	Juozapo palikuonys kalbėjo Jozuei: ‘‘Kodėl davei mums paveldėti tik vieną dalį žemės? Juk mes esame gausi tauta, Viešpats mus laimina’‘.
06O	17	15	06O	17	15		62910	Jozuė jiems atsakė: ‘‘Jei esate gausi tauta ir jei Efraimo kalnynas jums yra per ankštas, tai eikite į mišką ir ten įsikurkite perizų ir milžinų sūnų krašte’‘.
06O	17	16	06O	17	16		62920	Juozapo palikuonys tarė: ‘‘Kalnyno mums neužtenka, bet kanaaniečiai, kurie gyvena lygumose, turi geležinių kovos vežimų. Jų turi ir tie, kurie gyvena Bet Šeano kaimuose ir miestuose bei Jezreelio lygumose’‘.
06O	17	17	06O	17	17		62930	Tada Jozuė kalbėjo Juozapo giminėms, Efraimui ir Manasui: ‘‘Esate gausi ir tvirta tauta. Jums neužtenka vienos dalies.
06O	17	18	06O	17	18		62940	Jums teks kalnynas; nors jis yra apaugęs mišku, iškirskite jį ir gyvenkite ten. Jūs nugalėsite kanaaniečius, nors jie turi geležinių kovos vežimų ir yra stipri tauta’‘.
06O	18	1	06O	18	1		62950	Visas Izraelis susirinko Šilojuje ir ten pastatė Susitikimo palapinę; visa šalis jau buvo jų užimta.
06O	18	2	06O	18	2		62960	Septynios izraelitų giminės dar nebuvo gavusios savo dalies.
06O	18	3	06O	18	3		62970	Jozuė tarė izraelitams: ‘‘Kaip ilgai delsite užimti kraštą, kurį jums davė Viešpats, jūsų tėvų Dievas?
06O	18	4	06O	18	4		62980	Paskirkite po tris vyrus iš kiekvienos giminės, aš juos išsiųsiu, kad jie pereitų visą kraštą ir jį aprašytų taip, kad kiekviena giminė gautų savo paveldėjimą. Po to jie tegul grįžta pas mane.
06O	18	5	06O	18	5		62990	Kraštą tegul jie padalina į septynias dalis. Judas tepasilieka savo vietoje pietuose, o Juozapas­šiaurėje.
06O	18	6	06O	18	6		63000	Jūs aprašykite krašto septynias dalis ir atneškite tai man. Tada aš mesiu dėl jūsų burtą Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje.
06O	18	7	06O	18	7		63010	Levitai neturi dalies tarp jūsų, nes Viešpaties kunigystė yra jų dalis. Gadas, Rubenas ir pusė Manaso giminės jau gavo savo dalį anapus Jordano rytuose, kurią jiems davė Viešpaties tarnas Mozė’‘.
06O	18	8	06O	18	8		63020	Tie vyrai pakilo eiti, o Jozuė jiems įsakė: ‘‘Eikite ir apžiūrėkite visą kraštą, jį aprašykite ir sugrįžkite pas mane! O aš čia, Sile, mesiu burtą Viešpaties akivaizdoje’‘.
06O	18	9	06O	18	9		63030	Jie apėjo visą kraštą, jį aprašė knygose, pažymėdami miestus, ir suskirstė kraštą į septynias dalis. Po to grįžo pas Jozuę į Šilojo stovyklą.
06O	18	10	06O	18	10		63040	Jozuė metė burtą Šilojuje Viešpaties akivaizdoje ir ten padalino šalį izraelitams, paskirdamas kiekvienai giminei jos dalį.
06O	18	11	06O	18	11		63050	Benjamino giminės šeimos burtų keliu gavo žemę tarp Judo ir Juozapo giminių.
06O	18	12	06O	18	12		63060	Jų siena šiaurėje prasidėjo Jordanu; toliau ėjo Jericho šiaurinėje pusėje į kalnus vakarų link ir baigėsi Bet Aveno dykuma.
06O	18	13	06O	18	13		63070	Iš ten ji ėjo į Lūzą, kuri yra Betelis, pasisukusi pietų link. Toliau siena leidosi link Atrot Adaro, arti kalno, kuris yra į pietus nuo Žemutiniojo Bet Horono.
06O	18	14	06O	18	14		63080	Nuo čia siena pakeitė kryptį, pasisukdama vakarinėje kalno dalyje į pietus, prieš Bet Horoną, ir ėjo iki Kirjat Baalo­Kirjat Jarimo, Judo miesto. Tai yra vakarinė siena.
06O	18	15	06O	18	15		63090	Pietuose ji prasidėjo nuo Kirjat Jarimo ir tęsėsi į vakarus, ir pasiekė Neftoacho šaltinį.
06O	18	16	06O	18	16		63100	Toliau siena leidosi kalno pakraščiu prie Ben Hinomo slėnio, esančio Refajų lygumos šiaurėje. Nusileidusi į Ben Hinomo slėnį, tuo slėniu pro jebusiečių kalnyną pietuose nuėjo žemyn iki En Rogelio.
06O	18	17	06O	18	17		63110	Toliau ji pasisuko į šiaurę, pasiekė Saulės versmes, o iš čia ėjo į Gelilotą, kuris yra priešais Adumimo pakilimą, iki Rubeno sūnaus Bohano akmens.
06O	18	18	06O	18	18		63120	Iš čia ji tęsėsi iki Bet Arabo kalnų į šiaurę ir nusileido Araboje.
06O	18	19	06O	18	19		63130	Nuo čia siena ėjo iki Bet Hoglos kalnų ir šiaurėje baigėsi prie Sūriosios jūros įlankos ir Jordano žiočių. Tai buvo pietinė siena.
06O	18	20	06O	18	20		63140	O Jordanas­rytinė siena. Tai Benjamino paveldėto krašto sienos.
06O	18	21	06O	18	21		63150	Benjamino giminei, atskiroms jų šeimoms, teko miestai: Jerichas, Bet Hogla, Emek Kecicas,
06O	18	22	06O	18	22		63160	Bet Arabas, Cemaraimas, Betelis,
06O	18	23	06O	18	23		63170	Avimas, Para, Ofra,
06O	18	24	06O	18	24		63180	Kefar Amona, Ofnis, Geba; iš viso dvylika miestų su jų kaimais.
06O	18	25	06O	18	25		63190	Gibeonas, Rama, Beerotas,
06O	18	26	06O	18	26		63200	Micpė, Kefyra, Moca,
06O	18	27	06O	18	27		63210	Rekemas, Irpeelis, Tarala,
06O	18	28	06O	18	28		63220	Cela, Elefas, Jebusas, kuris yra Jeruzalė, Gibėja ir Kirjat Jearimas; iš viso keturiolika miestų su jų kaimais. Tai yra Benjamino giminių paveldėjimas.
06O	19	1	06O	19	1		63230	Antrasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Simeono giminės šeimoms; jų žemės buvo Judo paveldėjimo krašte.
06O	19	2	06O	19	2		63240	Jie paveldėjo: Beer Šebą, Šemą, Moladą,
06O	19	3	06O	19	3		63250	Hacar Šualą, Balą, Ezemą,
06O	19	4	06O	19	4		63260	Eltoladą, Betulą, Hormą,
06O	19	5	06O	19	5		63270	Ciklagą, Bet Markabotą, Hacar Susą,
06O	19	6	06O	19	6		63280	Bet Lebaotą ir Šaruheną; trylika miestų su jų kaimais.
06O	19	7	06O	19	7		63290	Ainą, Rimoną, Eterą ir Ašaną; keturis miestus su jų kaimais.
06O	19	8	06O	19	8		63300	Be to, ir kaimus, kurie buvo arti šitų miestų; pietuose iki Balat Bero ir Ramato buvo Simeono giminės paveldėjimas.
06O	19	9	06O	19	9		63310	Jų paveldėjimas buvo Judo giminės krašte. Judo giminei buvo paskirta daugiau žemės, negu jiems reikėjo, todėl simeonitai gavo savo dalį Judo paveldėjime.
06O	19	10	06O	19	10		63320	Trečiasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Zabulono giminei ligi Sarido.
06O	19	11	06O	19	11		63330	Jų siena ėjo į vakarus, į Maralą, siekė Dabešetą, toliau­upelio slėnį, esantį Jokneamo rytuose.
06O	19	12	06O	19	12		63340	Nuo Sarido siena pasuko į rytus, Kislot Taboro link; iš ten į Daberatą ir toliau į Jafiją.
06O	19	13	06O	19	13		63350	Nuo čia ji ėjo rytų link, į Gat Heferą, Et Kaciną, o iš čia­į Rimoną, Nėjos link.
06O	19	14	06O	19	14		63360	Šiaurėje siena pasisuko į Hanatoną ir baigėsi Iftach Elio slėnyje.
06O	19	15	06O	19	15		63370	Be to, Katatas, Nahalalas, Šimronas, Idala ir Betliejus; iš viso dvylika miestų su jų kaimais
06O	19	16	06O	19	16		63380	buvo Zabulono šeimų paveldėjimas.
06O	19	17	06O	19	17		63390	Ketvirtasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Isacharo giminės šeimoms.
06O	19	18	06O	19	18		63400	Jų žemės apėmė Jezreelį, Kesulotą, Šunemą,
06O	19	19	06O	19	19		63410	Hafaraimą, Šioną, Anaharatą,
06O	19	20	06O	19	20		63420	Rabitą, Kišjoną, Ebecą,
06O	19	21	06O	19	21		63430	Remetą, En Ganimą, En Hadą ir Bet Pacecą.
06O	19	22	06O	19	22		63440	Ribos siekė Taborą, Šahacimą, Bet Šemešą ir baigėsi prie Jordano, apimdamos šešiolika miestų su jų kaimais.
06O	19	23	06O	19	23		63450	Tai buvo Isacharo giminės šeimų paveldėjimas.
06O	19	24	06O	19	24		63460	Penktasis paveldėjimo paskyrimas burtų keliu buvo Ašero giminės šeimoms.
06O	19	25	06O	19	25		63470	Jų teritorija apėmė: Helkatą, Halį, Beteną, Achšafą,
06O	19	26	06O	19	26		63480	Alamelechą, Amadą ir Mišalą. Vakaruose siena siekė Karmelį ir Šihor Libnatą.
06O	19	27	06O	19	27		63490	Toliau ji pakrypo į rytus, į Bet Dagoną, pasiekė Zabuloną ir Iftach Elio slėnį šiaurėje, Bet Emeką ir Nejelį, iš čia pasuko į Kabulą,
06O	19	28	06O	19	28		63500	Hebroną, Rehobą, Hamoną ir Kaną iki Didžiojo Sidono.
06O	19	29	06O	19	29		63510	Toliau siena sukosi į Ramą, pasiekdama sutvirtintąjį Tyro miestą, o iš čia­į Hosą ir baigėsi prie jūros. Be to, Mahalebas, Achzibas,
06O	19	30	06O	19	30		63520	Umas, Afekas ir Rehobas; iš viso dvidešimt du miestai su jų kaimais
06O	19	31	06O	19	31		63530	buvo Ašero giminės šeimų paveldėjimas.
06O	19	32	06O	19	32		63540	Neftalio giminės šeimoms burtų keliu teko šeštasis paveldėjimo paskyrimas.
06O	19	33	06O	19	33		63550	Jų siena ėjo nuo Helefo ir Elono link Caananimo, Adamio, Nekebo ir Jabneelio iki Lakumo ir baigėsi Jordanu.
06O	19	34	06O	19	34		63560	Ten siena pasisuko į vakarus, į Aznot Taborą, toliau į Hukoką, pasiekė Zabuloną pietuose, Ašerą vakaruose ir Judo sieną Jordano rytuose.
06O	19	35	06O	19	35		63570	Be to, tvirtovių miestai: Cidimas, Ceras, Hamatas, Rakatas, Kineretas,
06O	19	36	06O	19	36		63580	Adama, Rama, Hacoras,
06O	19	37	06O	19	37		63590	Kedešas, Edrėjas, En Hacoras,
06O	19	38	06O	19	38		63600	Ironas, Migdal Elis, Horemas, Bet Anatas ir Bet Šemešas; iš viso devyniolika miestų su jų kaimais
06O	19	39	06O	19	39		63610	buvo Neftalio giminės šeimų paveldėjimas.
06O	19	40	06O	19	40		63620	Dano giminės šeimoms teko burtų keliu septintasis paveldėjimo paskyrimas.
06O	19	41	06O	19	41		63630	Jų žemės apėmė Corą, Ir Šemešą, Eštaolą,
06O	19	42	06O	19	42		63640	Šaalabiną, Ajaloną, Itlą,
06O	19	43	06O	19	43		63650	Eloną, Timną, Ekroną,
06O	19	44	06O	19	44		63660	Eltekę, Gibetoną, Baalatą,
06O	19	45	06O	19	45		63670	Jehudą, Bene Beraką, Gat Rimoną
06O	19	46	06O	19	46		63680	ir Mejarkono bei Rakono plotą ties Jope.
06O	19	47	06O	19	47		63690	Dano giminės gautas paveldėjimas buvo per mažas, todėl jie nužygiavę kariavo su Lešemu ir jį užėmė. Gyventojus išžudę, apsigyveno jame. Lešemo pavadinimą pakeitė Danu, pagal savo tėvą Daną.
06O	19	48	06O	19	48		63700	Toks buvo Dano giminės šeimų paveldėjimas.
06O	19	49	06O	19	49		63710	Taip jie iki galo padalino visą kraštą. Izraelitai davė Nūno sūnui Jozuei paveldėjimą tarp savųjų.
06O	19	50	06O	19	50		63720	Viešpačiui įsakius, jie davė jam miestą, kurio jis prašė, Timnat Serachą Efraimo kalnuose. Jis atstatė tą miestą ir apsigyveno jame.
06O	19	51	06O	19	51		63730	Kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė ir Izraelio giminių vyresnieji Šilojuje, Viešpaties akivaizdoje, prie Susitikimo palapinės įėjimo burtų keliu paskirstė kraštą.
06O	20	1	06O	20	1		63740	Viešpats kalbėjo Jozuei:
06O	20	2	06O	20	2		63750	‘‘Paskirkite prieglaudos miestus, apie kuriuos kalbėjau per Mozę,
06O	20	3	06O	20	3		63760	kad į juos galėtų nubėgti žmogžudys, užmušęs žmogų netyčia. Tie miestai jiems bus prieglauda nuo keršytojų.
06O	20	4	06O	20	4		63770	Žmogžudys, nubėgęs į vieną šitų miestų, jo vartuose išdėstys savo bylą to miesto vyresniesiems. Jie priims jį į miestą ir leis jam ten gyventi.
06O	20	5	06O	20	5		63780	Jei jį atsivytų kraujo keršytojas, jie neišduos žudiko į jo rankas, nes jis netyčia užmušė savo artimą, kuris nebuvo jo priešas.
06O	20	6	06O	20	6		63790	Žmogžudys galės gyventi tame mieste iki teismo sprendimo. Po vyriausiojo kunigo mirties žudikas galės grįžti į savo miestą bei namus, iš kurio jis buvo pabėgęs’‘.
06O	20	7	06O	20	7		63800	Jie paskyrė Kedešą Galilėjoje, Neftalio kalnyne, Sichemą Efraimo kalnyne ir Kirjat Arbę, kuri yra Hebronas, Judo kalnyne.
06O	20	8	06O	20	8		63810	Jordano rytuose jie paskyrė Becerą dykumoje, Rubeno giminės krašte, Ramotą Gileade, Gado giminės krašte, ir Golaną Bašane, Manaso giminės žemėse.
06O	20	9	06O	20	9		63820	Šitie miestai buvo paskirti visiems izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, kad į juos galėtų bėgti kiekvienas, užmušęs žmogų netyčia, kad nebūtų nužudytas keršytojo prieš teismą.
06O	21	1	06O	21	1		63830	Levitų šeimų vyresnieji atėjo pas kunigą Eleazarą, Nūno sūnų Jozuę ir Izraelio giminių vyresniuosius
06O	21	2	06O	21	2		63840	į Šilojų, Kanaano krašte, ir jiems kalbėjo: ‘‘Viešpats įsakė per Mozę duoti mums miestų apsigyventi ir prie jų ganyklų mūsų gyvuliams’‘.
06O	21	3	06O	21	3		63850	Izraelitai davė levitams iš savo dalies, kaip Viešpats buvo liepęs, šituos miestus su jų ganyklomis.
06O	21	4	06O	21	4		63860	Burtų keliu teko kehatų šeimoms, levitams, kunigo Aarono palikuonims, iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių trylika miestų.
06O	21	5	06O	21	5		63870	Likusiems kehatams burtų keliu iš Efraimo, Dano ir pusės Manaso giminės teko dešimt miestų.
06O	21	6	06O	21	6		63880	Geršonai gavo burtų keliu iš Isacharo, Ašero, Neftalio ir iš pusės Manaso giminės Bašane trylika miestų.
06O	21	7	06O	21	7		63890	Merarių šeimoms teko iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių dvylika miestų.
06O	21	8	06O	21	8		63900	Izraelitai burtų keliu davė levitams šiuos miestus su ganyklomis, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.
06O	21	9	06O	21	9		63910	Iš Judo ir Simeono giminių izraelitai davė žemių
06O	21	10	06O	21	10		63920	Aarono palikuonims levitams iš Kehato šeimos; jie pirmieji gavo savo dalį:
06O	21	11	06O	21	11		63930	Anako tėvo Arbės miestą Hebroną Judo kalnyne su ganyklomis.
06O	21	12	06O	21	12		63940	Tačiau miesto laukus bei kaimus jie davė Jefunės sūnui Kalebui.
06O	21	13	06O	21	13		63950	Kunigo Aarono palikuonims davė Hebroną, prieglaudos miestą, Libną,
06O	21	14	06O	21	14		63960	Jatyrą, Eštemoją,
06O	21	15	06O	21	15		63970	Holoną, Debyrą,
06O	21	16	06O	21	16		63980	Ainą, Jutą ir Bet Šemešą su ganyklomis; devynis miestus iš dviejų giminių.
06O	21	17	06O	21	17		63990	Iš Benjamino giminės­Gibeoną, Gebą,
06O	21	18	06O	21	18		64000	Anatotą ir Almoną su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	19	06O	21	19		64010	Kunigų, Aarono vaikų, miestų iš viso buvo trylika su ganyklomis.
06O	21	20	06O	21	20		64020	Levitams iš Kehato šeimos burtų keliu teko miestai iš Efraimo giminės.
06O	21	21	06O	21	21		64030	Jiems davė prieglaudos miestą Sichemą Efraimo kalnyne, Gezerą,
06O	21	22	06O	21	22		64040	Kibcaimą ir Bet Horoną su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	23	06O	21	23		64050	Iš Dano giminės: Eltekę, Gibetoną,
06O	21	24	06O	21	24		64060	Ajaloną ir Gatrimoną su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	25	06O	21	25		64070	Iš pusės Manaso giminės: Taanachą ir Gat Rimoną su ganyklomis; du miestus.
06O	21	26	06O	21	26		64080	Iš viso dešimt miestų su ganyklomis buvo duota likusioms Kehato šeimoms.
06O	21	27	06O	21	27		64090	Gersono palikuonims levitams davė iš pusės Manaso giminės prieglaudos miestą Golaną Basane ir Beešterą su ganyklomis; du miestus.
06O	21	28	06O	21	28		64100	Iš Isacharo giminės­Kišjoną, Daberatą,
06O	21	29	06O	21	29		64110	Jarmutą ir En Ganimą su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	30	06O	21	30		64120	Iš Ašero giminės­Mišalą, Abdoną,
06O	21	31	06O	21	31		64130	Helkatą ir Rehobą su jų ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	32	06O	21	32		64140	Iš Neftalio giminės­prieglaudos miestą Kedešą Galilėjoje, Hamot Dorą ir Kartaną su ganyklomis; tris miestus.
06O	21	33	06O	21	33		64150	Geršonų šeimų miestų iš viso buvo trylika su ganyklomis.
06O	21	34	06O	21	34		64160	Merario palikuonims levitams davė iš Zabulono giminės Jokneamą, Kartą,
06O	21	35	06O	21	35		64170	Dimną ir Nahalalą su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	36	06O	21	36		64180	Rytinėje Jordano pusėje iš Rubeno giminės­prieglaudos miestą Becerą, Jahcą,
06O	21	37	06O	21	37		64190	Kedemotą ir Mefaatą su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	38	06O	21	38		64200	Iš Gado giminės­prieglaudos miestą Ramotą Gileade, Mahanaimą,
06O	21	39	06O	21	39		64210	Hešboną ir Jazerą su ganyklomis; keturis miestus.
06O	21	40	06O	21	40		64220	Merario palikuonys levitai burtų keliu gavo dvylika miestų.
06O	21	41	06O	21	41		64230	Keturiasdešimt aštuoni levitų miestai su ganyklomis buvo izraelitų krašte.
06O	21	42	06O	21	42		64240	Visi levitų miestai buvo su ganyklomis aplink juos.
06O	21	43	06O	21	43		64250	Viešpats atidavė Izraeliui visą šalį, kurią Jis su priesaika pažadėjo duoti jų tėvams. Jie užėmė ją ir gyveno joje.
06O	21	44	06O	21	44		64260	Ir Viešpats jiems suteikė ramybę, kaip Jis buvo pažadėjęs jų tėvams. Nė vienas iš jų priešų negalėjo atsilaikyti prieš juos; visus juos Viešpats atidavė į izraelitų rankas.
06O	21	45	06O	21	45		64270	Nebuvo nė vieno žodžio, kuris nebūtų išsipildęs, ką Viešpats kalbėjo Izraeliui.
06O	22	1	06O	22	1		64280	Jozuė, pasišaukęs rubenus, gadus bei pusę Manaso giminės,
06O	22	2	06O	22	2		64290	tarė: ‘‘Jūs įvykdėte viską, ką jums įsakė Viešpaties tarnas Mozė, ir klausėte manęs.
06O	22	3	06O	22	3		64300	Jūs nepalikote savo brolių per visą šitą laiką ir iki šios dienos stropiai vykdėte Viešpaties, jūsų Dievo, įsakymą.
06O	22	4	06O	22	4		64310	Viešpats, jūsų Dievas, davė jūsų broliams ramybę, kaip Jis jiems pažadėjo. Dabar grįžkite į savo palapines, į šalį, kurią jums davė Viešpaties tarnas Mozė anapus Jordano,
06O	22	5	06O	22	5		64320	tik rūpestingai vykdykite Jo įsakymus ir nurodymus: mylėkite Viešpatį, savo Dievą, vaikščiokite Jo keliais, laikykitės Jo įsakymų ir Jam tarnaukite visa širdimi bei visa siela’‘.
06O	22	6	06O	22	6		64330	Jozuė juos palaimino ir išleido. Jie sugrįžo į savo palapines.
06O	22	7	06O	22	7		64340	Pusei Manaso giminės Mozė davė žemės Bašane, o antrai jos pusei Jozuė davė drauge su jų broliais vakarinėje Jordano pusėje. Jozuė, išleisdamas juos grįžti namo, palaimino
06O	22	8	06O	22	8		64350	ir tarė: ‘‘Grįžkite į savo kraštą turtingi gyvulių, sidabro, aukso, vario, geležies ir rūbų. Pasidalinkite šį grobį su savo broliais’‘.
06O	22	9	06O	22	9		64360	Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės iš Šilojo, esančio Kanaano šalyje, sugrįžo į Gileado kraštą, į savo nuosavybės šalį, kurią jie paveldėjo, kaip Viešpats įsakė Mozei.
06O	22	10	06O	22	10		64370	Atėję prie Jordano, esančio Kanaano šalyje, rubeniai, gadai ir pusė Manaso giminės pastatė ten didelį aukurą.
06O	22	11	06O	22	11		64380	Izraelitai, išgirdę, kad rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės pasistatė aukurą Kanaano šalyje ant Jordano kranto izraelitams priklausančioje žemėje,
06O	22	12	06O	22	12		64390	visi susirinko Šilojoje ir ruošėsi žygiuoti prieš juos.
06O	22	13	06O	22	13		64400	Izraelitai siuntė kunigo Eleazaro sūnų Finejasą pas rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Gileado šalį,
06O	22	14	06O	22	14		64410	su juo dešimt kunigaikščių, po vieną iš kiekvienos Izraelio giminės. Kiekvienas iš jų buvo savo šeimos vyresnysis.
06O	22	15	06O	22	15		64420	Jie atėjo pas rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės į Gileado šalį ir kalbėjo jiems:
06O	22	16	06O	22	16		64430	‘‘Visų izraelitų vardu klausiame, ką reiškia šitas nusikaltimas, kurį šiandien jūs padarėte prieš Izraelio Dievą, nusigręždami nuo Viešpaties ir statydamiesi aukurą?
06O	22	17	06O	22	17		64440	Argi neužtenka Peoro nusikaltimo, nuo kurio ligi šios dienos dar neapsivalėme ir dėl kurio nukentėjo visa tauta?
06O	22	18	06O	22	18		64450	Jūs nusisukote nuo Viešpaties. Šiandien jūs sukilote prieš Viešpatį, o rytoj Jis baus visą Izraelio tautą.
06O	22	19	06O	22	19		64460	Jei manote, kad jūsų šalis yra sutepta, tai persikelkite į Viešpaties šalį, kur yra Jo šventykla ir įsikurkite tarp mūsų. Tik prieš Viešpatį nesukilkite ir nesukilkite prieš mus, statydamiesi aukurą šalia Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro!
06O	22	20	06O	22	20		64470	Prisiminkite Zeracho sūnaus Achano nusikaltimą, kai jis pasisavino iš to, kas buvo skirta sunaikinti­Viešpaties rūstybė ištiko visą Izraelio tautą! Jis ne vienas žuvo dėl savo kaltės!’‘
06O	22	21	06O	22	21		64480	Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės atsakė Izraelio atstovams:
06O	22	22	06O	22	22		64490	‘‘Galingasis Viešpatie Dieve! Galingasis Viešpatie Dieve! Tu žinai, ir Izraelis težino. Jei jūs manote, kad taip atsitiko dėl maišto ar neištikimybės Viešpačiui, tai šiandien tegul Jis nepadeda mums.
06O	22	23	06O	22	23		64500	Jei taip būtų, kad mes statėme aukurą, norėdami nusigręžti nuo Viešpaties ar aukoti ant jo deginamąsias, duonos ar padėkos aukas, tai pats Viešpats tegul baudžia mus.
06O	22	24	06O	22	24		64510	Priešingai, iš baimės taip padarėme, galvodami, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Ką jūs turite bendro su Viešpačiu, Izraelio Dievu?
06O	22	25	06O	22	25		64520	Viešpats padarė Jordaną siena tarp mūsų ir jūsų, rubenai ir gadai! Jūs neturite dalies Viešpatyje’. Jūsų vaikai tokiu būdu neleistų mūsų vaikams garbinti Viešpatį.
06O	22	26	06O	22	26		64530	Statydami aukurą, galvojome jį pasistatyti ne deginamosioms ir kitoms aukoms,
06O	22	27	06O	22	27		64540	bet kad jis būtų liudytojas ateityje mūsų ir jūsų kartoms. Kad mes galėtume tarnauti Viešpačiui savo deginamosiomis ir padėkos aukomis, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Jūs neturite dalies Viešpatyje’.
06O	22	28	06O	22	28		64550	Mes galvojome, jei ateityje jie taip sakys mums ar mūsų kartoms, tai mes atsakysime: ‘Pažiūrėkite į Viešpaties aukuro pavyzdį, kurį padarė mūsų tėvai; jis neskirtas deginamosioms ir padėkos aukoms, bet jis yra liudytojas tarp mūsų ir jūsų’.
06O	22	29	06O	22	29		64560	Tebūna mums svetima mintis, kad sukiltume prieš Viešpatį ir nusigręžtume nuo Jo, statydamiesi aukurą deginamosioms, duonos ir padėkos aukoms šalia Viešpaties, mūsų Dievo, aukuro, stovinčio prie Jo palapinės!’‘
06O	22	30	06O	22	30		64570	Kunigas Finehasas ir Izraelio atstovai, buvusieji su juo, išgirdę, ką kalbėjo Rubeno, Gado ir Manaso vyresnieji, buvo patenkinti.
06O	22	31	06O	22	31		64580	Kunigas Finėjas, Eleazaro sūnus, tarė jiems: ‘‘Šiandien patyrėme, kad Viešpats yra tarp mūsų, nes jūs esate ištikimi Viešpačiui. Tuo jūs išgelbėjote izraelitus nuo Viešpaties bausmės’‘.
06O	22	32	06O	22	32		64590	Po to Eleazaro sūnus kunigas Finėjas ir atstovai grįžo iš Gileado krašto į Kanaano šalį pas izraelitus ir jiems viską pranešė.
06O	22	33	06O	22	33		64600	Ta žinia izraelitams patiko; izraelitai garbino Dievą ir nebegalvojo kariauti su jais ir sunaikinti Rubeno ir Gado giminių krašto.
06O	22	34	06O	22	34		64610	Tą aukurą Rubeno ir Gado vaikai pavadino ‘‘liudytoju’‘, nes jis liudijo, kad Viešpats yra jų visų Dievas.
06O	23	1	06O	23	1		64620	Daugelį metų Viešpats leido Izraeliui gyventi ramybėje nuo visų jo priešų. Jozuė paseno ir sulaukė daug metų.
06O	23	2	06O	23	2		64630	Jozuė sušaukė visus izraelitus, jų vadus, vyresniuosius, teisėjus bei valdininkus ir jiems tarė: ‘‘Aš pasenau ir sulaukiau daug metų.
06O	23	3	06O	23	3		64640	Jūs patys matėte, ką Viešpats padarė visoms šitoms tautoms dėl jūsų, nes pats Viešpats, jūsų Dievas, kariavo už jus.
06O	23	4	06O	23	4		64650	Aš paskirsčiau jūsų giminių nuosavybėn šitas likusias tautas ir visas tautas, kurias sunaikinau į vakarus nuo Jordano iki Didžiosios jūros.
06O	23	5	06O	23	5		64660	Viešpats, jūsų Dievas, jas privers pasitraukti, ir užėmę jūs paveldėsite jų šalį, kaip jums pažadėjo Viešpats, jūsų Dievas.
06O	23	6	06O	23	6		64670	Būkite drąsūs ir tvirtai pasiryžę vykdyti visa, kas parašyta Mozės įstatymo knygoje, ir nenukrypkite nuo jos.
06O	23	7	06O	23	7		64680	Nesimaišykite su šitomis tautomis, kurios tebegyvena tame krašte. Neminėkite jų dievų vardų, neprisiekite jais, negarbinkite jų ir netarnaukite jiems;
06O	23	8	06O	23	8		64690	būkite ištikimi Viešpačiui, savo Dievui, kaip iki šios dienos.
06O	23	9	06O	23	9		64700	Viešpats nugalėjo jūsų akyse dideles bei galingas tautas; niekas iki šios dienos neįstengė atsilaikyti prieš jus.
06O	23	10	06O	23	10		64710	Vienas jūsiškių vys tūkstantį, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovoja už jus, kaip Jis jums pažadėjo.
06O	23	11	06O	23	11		64720	Todėl žiūrėkite, kad mylėtumėte Viešpatį, savo Dievą.
06O	23	12	06O	23	12		64730	Jei nuo Jo nutolsite ir susimaišysite su pasilikusiomis tautomis, kurios tebegyvena tarp jūsų, ir susigiminiuosite vedybomis, eidami pas juos, o jie pas jus,
06O	23	13	06O	23	13		64740	tai būkite užtikrinti, kad Viešpats, jūsų Dievas, neišvarys šitų tautų iš jūsų krašto; jos taps jums spąstais ir žabangais, botagais jūsų nugaroms ir dygliais jūsų akims, kol jūs pražūsite iš šitos geros žemės, kurią jums davė Viešpats, jūsų Dievas.
06O	23	14	06O	23	14		64750	Štai rengiuosi eiti keliu, kuriuo turi eiti visas pasaulis. Prisiminkite visa savo širdimi ir siela, kad Viešpats, jūsų Dievas, išpildė visus iki vieno savo gerus pažadus jums.
06O	23	15	06O	23	15		64760	Kaip Viešpats įvykdė viską, ką buvo jums pažadėjęs gero, taip Jis ištesės jums ir blogus pažadus, išnaikindamas jus iš šitos geros žemės, kurią Jis jums davė.
06O	23	16	06O	23	16		64770	Jei jūs laužysite Viešpaties, savo Dievo, jums duotą sandorą, tarnausite svetimiems dievams ir garbinsite juos, tai Viešpats baus jus ir jūs greitai pražūsite nuo geros žemės, kurią iš Jo gavote’‘.
06O	24	1	06O	24	1		64780	Jozuė sušaukė visas Izraelio gimines į Sichemą, taip pat Izraelio vyresniuosius, vadovus, teisėjus ir valdininkus, ir jie stojo Dievo akivaizdon.
06O	24	2	06O	24	2		64790	Jozuė kalbėjo visai tautai: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Anapus upės senovėje gyveno jūsų tėvai, Abraomo ir Nahoro tėvas Tara, ir jie tarnavo svetimiems dievams.
06O	24	3	06O	24	3		64800	Vėliau jūsų tėvą Abraomą iš anapus upės vedžiau per visą Kanaano kraštą, padauginau jo palikuonis ir jam daviau Izaoką.
06O	24	4	06O	24	4		64810	Izaokui daviau Jokūbą ir Ezavą. Ezavui daviau Seyro kalnyną. O Jokūbas ir jo vaikai nuvyko į Egiptą.
06O	24	5	06O	24	5		64820	Vėliau siunčiau Mozę ir Aaroną ir Egiptą varginau nelaimėmis, o jus išvedžiau.
06O	24	6	06O	24	6		64830	Aš išvedžiau jūsų tėvus iš Egipto. Jie atėjo prie jūros. Egiptiečiai vijosi jūsų tėvus su kovos vežimais ir raiteliais iki Raudonosios jūros.
06O	24	7	06O	24	7		64840	Jiems šaukiantis Viešpaties, Aš padariau tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, užleidau ant jų jūrą ir paskandinau juos. Jūsų akys matė, ką dariau Egipte. Po to jūs ilgai gyvenote dykumoje.
06O	24	8	06O	24	8		64850	Vėliau atvedžiau jus į šalį amoritų, kurie gyveno Jordano rytuose. Jie kariavo su jumis, bet Aš atidaviau juos į jūsų rankas; jūs užėmėte jų šalį, o Aš juos išnaikinau jūsų akyse.
06O	24	9	06O	24	9		64860	Po to Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius, kariavo su Izraeliu. Jis pasikvietė Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų.
06O	24	10	06O	24	10		64870	Aš neklausiau Balaamo ir priverčiau jį jus palaiminti. Taip Aš išgelbėjau jus iš jo rankų.
06O	24	11	06O	24	11		64880	Vėliau jūs, perėję per Jordaną, atėjote į Jerichą. Jericho vyrai, amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai ir jebusiečiai kariavo prieš jus, bet Aš atidaviau juos į jūsų rankas.
06O	24	12	06O	24	12		64890	Aš siunčiau širšes pirma jūsų, ir jie pabėgo. Taip buvo nugalėti du amoritų karaliai, ne kardu ir ne lanku.
06O	24	13	06O	24	13		64900	Aš daviau jums žemę, kurios jūs nebuvote arę, ir miestus, kurių nestatėte. Jus maitino vynuogynai ir alyvmedžiai, kurių nesodinote’.
06O	24	14	06O	24	14		64910	Taigi dabar bijokite Viešpaties ir Jam tarnaukite nuoširdžiai ir ištikimai, pašalinkite dievus, kuriems tarnavo jūsų tėvai anapus upės ir Egipte.
06O	24	15	06O	24	15		64920	O jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien apsispręskite, kam norite tarnauti: dievams, kuriems tarnavo jūsų tėvai, gyvenusieji anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje gyvenate. Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui’‘.
06O	24	16	06O	24	16		64930	Tauta atsakė: ‘‘Taip nebus, kad apleistume Viešpatį ir tarnautume svetimiems dievams.
06O	24	17	06O	24	17		64940	Juk Viešpats, mūsų Dievas, išvedė mus ir mus saugojo visą kelią, kuriuo ėjome, ir visose tautose, kurias sutikome.
06O	24	18	06O	24	18		64950	Viešpats išvarė pirma mūsų amoritus, gyvenusius krašte. Taigi mes taip pat tarnausime Viešpačiui, nes Jis yra mūsų Dievas’‘.
06O	24	19	06O	24	19		64960	Jozuė tarė: ‘‘Jūs negalėsite tarnauti Viešpačiui, nes Jis yra šventas ir pavydus Dievas. Jis neatleis jūsų nusikaltimų ir nuodėmių.
06O	24	20	06O	24	20		64970	Jei apleisite Viešpatį ir tarnausite svetimiems dievams, tai Jis baus jus ir sunaikins, iki tol jums daręs gera’‘.
06O	24	21	06O	24	21		64980	Tauta atsakė Jozuei: ‘‘Ne! Mes tarnausime Viešpačiui’‘.
06O	24	22	06O	24	22		64990	Tada Jozuė tarė tautai: ‘‘Jūs patys esate liudytojai, kad pasirinkote Viešpatį ir norite Jam tarnauti’‘. Jie atsakė: ‘‘Taip, mes esame liudytojai’‘.
06O	24	23	06O	24	23		65000	‘‘Dabar pašalinkite svetimus dievus iš savo tarpo ir palenkite savo širdį prie Viešpaties, Izraelio Dievo’‘.
06O	24	24	06O	24	24		65010	Tauta atsakė Jozuei: ‘‘Viešpačiui, savo Dievui, tarnausime ir Jo klausysime’‘.
06O	24	25	06O	24	25		65020	Jozuė tą dieną Sicheme padarė su Izraelio tauta sandorą ir jai davė įsakymus ir nurodymus.
06O	24	26	06O	24	26		65030	Tuos žodžius Jozuė įrašė į Dievo įstatymo knygą ir, paėmęs didžiulį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, kuris augo prie Viešpaties šventyklos.
06O	24	27	06O	24	27		65040	Tada jis tarė visai tautai: ‘‘Šitas akmuo tebūna liudytojas jums, nes jis girdėjo visus Viešpaties žodžius, kuriuos Jis kalbėjo mums, kad neišsigintumėte savo Dievo’‘.
06O	24	28	06O	24	28		65050	Po to Jozuė leido žmonėms grįžti kiekvienam į savo paveldėjimą.
06O	24	29	06O	24	29		65060	Tada mirė Viešpaties tarnas, Nūno sūnus Jozuė, sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus.
06O	24	30	06O	24	30		65070	Jį palaidojo jo paveldėtoje žemėje Timnat Serache, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno.
06O	24	31	06O	24	31		65080	Izraelis tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir per visas dienas vyresniųjų, kurie gyveno ilgiau už Jozuę ir žinojo visus Viešpaties darbus, padarytus Izraeliui.
06O	24	32	06O	24	32		65090	Juozapo kaulus, kuriuos izraelitai atsigabeno iš Egipto, palaidojo Sicheme, sklype, kurį Jokūbas pirko iš Hamoro, Sichemo tėvo, sūnų už šimtą sidabrinių. Tą žemę paveldėjo Juozapo palikuonys.
06O	24	33	06O	24	33		65100	Aarono sūnus Eleazaras irgi mirė; jį palaidojo Gibėjoje, jo sūnaus Finehaso žemėje, kuri buvo Efraimo kalnyne.
07O	1	1	07O	1	1		65110	Jozuei mirus, izraelitai klausė Viešpaties: ‘‘Kas iš mūsų eis pirmas kare su kanaaniečiais?’‘
07O	1	2	07O	1	2		65120	Viešpats atsakė: ‘‘Judas eis pirmas; Aš atidaviau žemę į jo rankas’‘.
07O	1	3	07O	1	3		65130	Tada Judas tarė savo broliui Simeonui: ‘‘Eime su manimi į mano kraštą ir kariaukime prieš kanaaniečius! Po to aš trauksiu su tavimi į tavo kraštą’‘. Ir Simeonas nuėjo su juo.
07O	1	4	07O	1	4		65140	Juodu išžygiavo, ir Viešpats atidavė į jų rankas kanaaniečius ir perizus; jie išžudė prie Bezeko dešimt tūkstančių vyrų.
07O	1	5	07O	1	5		65150	Ten jie sutiko Adoni Bezeką, kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus.
07O	1	6	07O	1	6		65160	Adoni Bezekas pabėgo, bet jie vijosi jį ir sugavę nukirto jam rankų ir kojų nykščius.
07O	1	7	07O	1	7		65170	Adoni Bezekas tarė: ‘‘Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino’‘. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė.
07O	1	8	07O	1	8		65180	Judas kariavo prieš Jeruzalę, užėmęs ją, gyventojus išžudė kardu ir miestą padegė.
07O	1	9	07O	1	9		65190	Paskui jis kariavo prieš kanaaniečius, gyvenusius kalnyne, pietuose, žemumoje
07O	1	10	07O	1	10		65200	ir Hebrone; sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają. Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba.
07O	1	11	07O	1	11		65210	Iš ten jie žygiavo prieš Debyrą, kuris anksčiau vadinosi Kirjat Seferas.
07O	1	12	07O	1	12		65220	Tada Kalebas tarė: ‘‘Kas nugalės Kirjat Seferą ir jį užims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas’‘.
07O	1	13	07O	1	13		65230	Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą.
07O	1	14	07O	1	14		65240	Kai ji ištekėjo, Otnielis prikalbėjo ją prašyti iš savo tėvo dirbamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas klausė: ‘‘Ko nori?’‘
07O	1	15	07O	1	15		65250	Ji tarė jam: ‘‘Tėve, palaimink mane! Tu davei man sausos žemės, duok man ir vandens versmių’‘. Tada Kalebas davė jai aukštutines ir žemutines versmes.
07O	1	16	07O	1	16		65260	Mozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno.
07O	1	17	07O	1	17		65270	Po to Judas su savo broliu Simeonu sumušė kanaaniečius, gyvenusius Cefate, ir sunaikino jį. Todėl tą miestą pavadino Horma.
07O	1	18	07O	1	18		65280	Judas užėmė Gazą, Aškeloną ir Ekroną su jų apylinkėmis.
07O	1	19	07O	1	19		65290	Viešpats buvo su Judu, ir jis užėmė kalnyną. Bet jis nepajėgė išstumti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių kovos vežimų.
07O	1	20	07O	1	20		65300	Jie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus.
07O	1	21	07O	1	21		65310	Benjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos.
07O	1	22	07O	1	22		65320	Juozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais.
07O	1	23	07O	1	23		65330	Juozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas.
07O	1	24	07O	1	24		65340	Žvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: ‘‘Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime’‘.
07O	1	25	07O	1	25		65350	Jis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido.
07O	1	26	07O	1	26		65360	Tas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos.
07O	1	27	07O	1	27		65370	Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje.
07O	1	28	07O	1	28		65380	Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė.
07O	1	29	07O	1	29		65390	Ir Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų.
07O	1	30	07O	1	30		65400	Ir Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę.
07O	1	31	07O	1	31		65410	Ašeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir Rehobo.
07O	1	32	07O	1	32		65420	Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti.
07O	1	33	07O	1	33		65430	Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę.
07O	1	34	07O	1	34		65440	Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą.
07O	1	35	07O	1	35		65450	Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę.
07O	1	36	07O	1	36		65460	Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus.
07O	2	1	07O	2	1		65470	Viešpaties angelas, atėjęs iš Gilgalos į Bochimą, tarė: ‘‘Aš išvedžiau jus iš Egipto ir atvedžiau į žemę, kurią prisiekiau duoti jūsų tėvams, ir pasakiau: ‘Aš niekada nelaužysiu savo sandoros su jumis,
07O	2	2	07O	2	2		65480	o jūs nedarykite sutarčių su šios žemės gyventojais, sugriaukite jų aukurus’. Bet jūs nepaklusote mano balsui. Kodėl jūs taip padarėte?
07O	2	3	07O	2	3		65490	Todėl Aš sakau, kad neišvarysiu jų iš jūsų krašto, jie bus dygliai jūsų šone, o jų dievai bus jums spąstai’‘.
07O	2	4	07O	2	4		65500	Viešpaties angelui kalbant šiuos žodžius, izraelitai pakėlė savo balsus ir verkė.
07O	2	5	07O	2	5		65510	Todėl šią vietą pavadino Bochimu. Jie čia aukojo Viešpačiui.
07O	2	6	07O	2	6		65520	Kai Jozuė paleido tautą, kiekvienas nuėjo į savo nuosavybę ir ten apsigyveno.
07O	2	7	07O	2	7		65530	Tauta tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir kol buvo gyvi vyresnieji, kurie matė visus Viešpaties darbus, padarytus Izraelio tautai.
07O	2	8	07O	2	8		65540	Nūno sūnus Jozuė, Viešpaties tarnas, mirė sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus.
07O	2	9	07O	2	9		65550	Jie palaidojo jį jo nuosavybėje, Timnat Herese, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno.
07O	2	10	07O	2	10		65560	Visa ta karta išmirė, užaugo kita karta, kuri nepažino Viešpaties nė matė Jo darbų Izraeliui.
07O	2	11	07O	2	11		65570	Izraelitai nusikalto Viešpačiui, tarnaudami Baaliui.
07O	2	12	07O	2	12		65580	Jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė svetimus dievus tautų, gyvenančių aplink juos, ir jiems lenkėsi, sukeldami Viešpaties pyktį.
07O	2	13	07O	2	13		65590	Jie apleido Viešpatį ir tarnavo Baaliui ir Astartei.
07O	2	14	07O	2	14		65600	Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė juos į plėšikų rankas, kurie juos plėšdavo. Viešpats atidavė izraelitus jų priešams, prieš kuriuos jie nepajėgė atsilaikyti.
07O	2	15	07O	2	15		65610	Kur jie beeidavo, Viešpaties ranka buvo prieš juos, darydama jiems pikta, kaip Viešpats jiems buvo prisiekęs. Jie buvo sunkiai varginami.
07O	2	16	07O	2	16		65620	Tačiau Viešpats siuntė izraelitams teisėjų, kurie juos išgelbėdavo iš rankos tų, kurie juos plėšė.
07O	2	17	07O	2	17		65630	Bet jie neklausė teisėjų ir nuėjo paleistuvauti su svetimais dievais, ir lenkėsi jiems. Jie greitai nuklydo nuo kelio, kuriuo ėjo jų tėvai, kai klausė Viešpaties įsakymų.
07O	2	18	07O	2	18		65640	Kai Viešpats jiems duodavo teisėją, Jis būdavo su juo ir išgelbėdavo izraelitus iš jų priešų per visas to teisėjo dienas. Viešpats gailėdavosi jų, kai jie dejuodami skųsdavosi prispaudėjais.
07O	2	19	07O	2	19		65650	Bet, teisėjui mirus, jie sugrįždavo ir susitepdavo dar labiau, negu jų tėvai, sekdami svetimus dievus, jiems tarnaudami ir juos garbindami. Jie neatsisakė savo darbų ir užsispyrimo.
07O	2	20	07O	2	20		65660	Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis tarė: ‘‘Kadangi šita tauta sulaužė mano sandorą, kurią padariau su jų tėvais, ir neklausė manęs,
07O	2	21	07O	2	21		65670	tai ir Aš neišvarysiu iš jų krašto nė vienos tų tautų, kurias Jozuė mirdamas paliko;
07O	2	22	07O	2	22		65680	jomis išmėginsiu Izraelį, ar jis laikysis Viešpaties kelio ir ar norės juo vaikščioti, kaip darė jo tėvai’‘.
07O	2	23	07O	2	23		65690	Todėl Viešpats paliko tas tautas krašte, neišnaikino jų tuojau ir neatidavė jų į Jozuės rankas.
07O	3	1	07O	3	1		65700	Šitas tautas Viešpats paliko krašte, norėdamas išmėginti izraelitus, kurie nebuvo pergyvenę Kanaano karų,
07O	3	2	07O	3	2		65710	kad izraelitų kartos žinotų, kas yra karas, ir išmoktų kariauti:
07O	3	3	07O	3	3		65720	penkis filistinų kunigaikščius, visus kanaaniečius, sidoniečius ir hivus, kurie gyveno Libano kalnyne nuo Baal Hermono kalno iki Lebo Hamato slėnio.
07O	3	4	07O	3	4		65730	Jie buvo palikti išmėginti izraelitus, ar jie klausys Viešpaties įsakymų, kuriuos Jis davė jų tėvams per Mozę.
07O	3	5	07O	3	5		65740	Izraelitai gyveno tarp kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių.
07O	3	6	07O	3	6		65750	Jie vedė jų dukteris, savo dukteris davė jų sūnums ir tarnavo jų dievams.
07O	3	7	07O	3	7		65760	Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, pamiršo Viešpatį, savo Dievą, ir tarnavo Baaliams ir alkams.
07O	3	8	07O	3	8		65770	Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė jį į Mesopotamijos karaliaus Kušan Rišataimo rankas. Izraelitai tarnavo Kušan Rišataimui aštuonerius metus.
07O	3	9	07O	3	9		65780	Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Viešpats pakėlė jiems išlaisvintoją, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnų Otnielį, kuris juos išgelbėjo.
07O	3	10	07O	3	10		65790	Viešpaties Dvasia nužengė ant jo, ir jis tapo Izraelio teisėju. Jis išėjo į karą prieš Mesopotamijos karalių Kusan Rasataimą, ir Viešpats atidavė Kusan Rasataimą į jo rankas.
07O	3	11	07O	3	11		65800	Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų. Ir Kenazo sūnus Otnielis mirė.
07O	3	12	07O	3	12		65810	Tuomet izraelitai vėl darė pikta Viešpaties akivaizdoje. Viešpats sustiprino Moabo karalių Egloną prieš Izraelį, kadangi jie piktai elgėsi Viešpaties akivaizdoje.
07O	3	13	07O	3	13		65820	Jis su amonitais ir amalekiečiais pakilo prieš Izraelį, jį sumušė ir užėmė Palmių miestą.
07O	3	14	07O	3	14		65830	Izraelitai tarnavo Moabo karaliui Eglonui aštuoniolika metų.
07O	3	15	07O	3	15		65840	Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties, Jis siuntė jiems gelbėtoją, Gero sūnų Ehudą, kairiarankį, iš Benjamino giminės. Izraelitai per jį siuntė dovaną Moabo karaliui Eglonui.
07O	3	16	07O	3	16		65850	Ehudas pasidarė dviašmenį durklą vienos uolekties ilgio ir jį diržu prisijuosė po savo drabužiais dešinėje pusėje.
07O	3	17	07O	3	17		65860	Jis pristatė dovaną Moabo karaliui Eglonui, kuris buvo labai storas vyras.
07O	3	18	07O	3	18		65870	Įteikęs dovaną, Ehudas pasiuntė namo vyrus, nešusius dovaną,
07O	3	19	07O	3	19		65880	o pats nuo Gilgalos akmeninių stabų sugrįžo pas Egloną ir tarė: ‘‘Aš turiu slaptą žinią tau, karaliau’‘. Karalius pasakė: ‘‘Tylos!’‘ Ir visi, stovėjusieji prie jo, išėjo.
07O	3	20	07O	3	20		65890	Ehudas nuėjo pas jį. Karalius sėdėjo vėsiame, antrame aukšte jam įrengtame kambaryje. Ehudas jam tarė: ‘‘Turiu tau žinią nuo Dievo’‘. Karalius atsistojo.
07O	3	21	07O	3	21		65900	Ehudas, kairiąja ranka paėmęs durklą nuo savo dešiniojo šono, įsmeigė jį į karaliaus pilvą
07O	3	22	07O	3	22		65910	taip, kad rankena sulindo paskui ašmenis ir taukai apdengė durklą, ir jis negalėjo jo ištraukti; ir nešvarumai išėjo lauk.
07O	3	23	07O	3	23		65920	Ehudas išėjo į prieškambarį, uždarė ir užrakino to kambario duris.
07O	3	24	07O	3	24		65930	Jam išėjus, atėję karaliaus tarnai pamatė, kad antro aukšto kambario durys užrakintos. Jie pagalvojo, kad jis atlieka savo reikalą vėsiame kambaryje.
07O	3	25	07O	3	25		65940	Jie laukė, nes gėdijosi įeiti, tačiau jis neatidarė kambario durų. Pasiėmę raktą, jie atrakino ir pamatė, kad jų valdovas guli ant žemės negyvas.
07O	3	26	07O	3	26		65950	Ehudas, kol jie delsė, pabėgo ir pro akmeninius stabus pasiekė Seyrą.
07O	3	27	07O	3	27		65960	Atvykęs jis trimitavo Efraimo kalnuose. Išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo.
07O	3	28	07O	3	28		65970	Jis įsakė: ‘‘Sekite mane, nes Viešpats atidavė į jūsų rankas jūsų priešus moabitus!’‘ Jie ėjo paskui jį ir, užėmę Jordano brastas, kuriomis pereinama į Moabą, niekam neleido pereiti.
07O	3	29	07O	3	29		65980	Tuo metu jie nužudė apie dešimt tūkstančių moabitų, tvirtų ir narsių vyrų, ir nė vienas neištrūko.
07O	3	30	07O	3	30		65990	Taip tuomet Moabas buvo Izraelio pavergtas. Kraštas ilsėjosi aštuoniasdešimt metų.
07O	3	31	07O	3	31		66000	Po jo valdė Anato sūnus Šamgaras, kuris užmušė šešis šimtus filistinų lazda jaučiams varyti ir išlaisvino Izraelį.
07O	4	1	07O	4	1		66010	Ehudui mirus, izraelitai ir toliau darė pikta Viešpaties akivaizdoje.
07O	4	2	07O	4	2		66020	Viešpats atidavė juos į Kanaano karaliaus Jabino rankas, kuris karaliavo Hacore. Jo kariuomenės vadas Sisera gyveno Harošet ha Goime.
07O	4	3	07O	4	3		66030	Izraelitai šaukėsi Viešpaties, nes Jabinas turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir smarkiai spaudė izraelitus dvidešimt metų.
07O	4	4	07O	4	4		66040	Pranašė Debora, Lapidoto žmona, tuo metu buvo teisėja Izraelyje.
07O	4	5	07O	4	5		66050	Ji gyveno po Deboros palme, tarp Ramos ir Betelio, Efraimo kalnuose, ir izraelitai ateidavo pas ją bylinėtis.
07O	4	6	07O	4	6		66060	Ji pasišaukė Abinoamo sūnų Baraką iš Neftalio Kedešo ir tarė jam: ‘‘Viešpats, Izraelio Dievas, tau įsako eiti į Taboro kalną su dešimt tūkstančių vyrų iš Neftalio ir Zabulono giminių,
07O	4	7	07O	4	7		66070	o Jis atves pas tave prie Kišono upelio Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo vežimais bei visa kariuomene ir jį atiduos į tavo rankas’‘.
07O	4	8	07O	4	8		66080	Barakas jai atsakė: ‘‘Jei tu eisi su manimi, aš eisiu, o jei neisi su manimi­neisiu’‘.
07O	4	9	07O	4	9		66090	Ji tarė: ‘‘Aš eisiu su tavimi, tačiau tu nepasižymėsi žygyje, nes Viešpats atiduos Siserą į moters rankas’‘. Ir Debora su Baraku ėjo į Kedešą.
07O	4	10	07O	4	10		66100	Barakas sušaukė Zabulono ir Neftalio vyrus į Kedešą. Jį sekė dešimt tūkstančių vyrų, ir Debora ėjo su juo.
07O	4	11	07O	4	11		66110	Heberas, kainitas, atsiskyrė nuo kainitų, Mozės giminaičio Hobabo palikuonių. Jis pasistatė savo palapinę po ąžuolu arti Caanaimo Kedeše.
07O	4	12	07O	4	12		66120	Kai Siserai pranešė, kad Abinoamo sūnus Barakas nužygiavo į Taboro kalną,
07O	4	13	07O	4	13		66130	Sisera sušaukė visus savo kovos vežimus­devynis šimtus geležinių vežimų ir visus karius Harošet ha Goime prie Kišono upelio.
07O	4	14	07O	4	14		66140	Tada Debora tarė Barakui: ‘‘Pakilk, šiandien Viešpats atidavė Siserą į tavo rankas. Tikrai Viešpats yra su tavimi!’‘ Barakas nusileido nuo Taboro kalno su dešimčia tūkstančių vyrų.
07O	4	15	07O	4	15		66150	Viešpats taip išgąsdino Siserą, kad jo kovos vežimai ir visa kariuomenė, pamatę Baraką, pakriko, pats Sisera, nušokęs nuo vežimo, pabėgo pėsčias.
07O	4	16	07O	4	16		66160	O Barakas vijosi kovos vežimus ir kariuomenę iki Harošet ha Goimo. Visa Siseros kariuomenė buvo išžudyta kardu, nė vienas neišliko gyvas.
07O	4	17	07O	4	17		66170	Sisera pėsčias nubėgo į kainito Hebero žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Hacoro karaliaus Jabino ir kainito Hebero buvo taika.
07O	4	18	07O	4	18		66180	Jaelė išėjo Siseros sutikti ir jį pakvietė: ‘‘Užsuk, viešpatie, užsuk pas mane, nebijok!’‘ Jis užėjo pas ją į palapinę, o ji apklojo jį antklode.
07O	4	19	07O	4	19		66190	Jis prašė vandens atsigerti, nes buvo labai ištroškęs. Ji, atrišusi pieno odinę, davė jam atsigerti ir vėl jį užklojo.
07O	4	20	07O	4	20		66200	Sisera prašė jos atsistoti palapinės angoje ir, jei kas atėjęs klaustų, ar yra pas ją kas nors, atsakyti, kad nėra.
07O	4	21	07O	4	21		66210	Hebero žmona Jaelė paėmė palapinės kuolelį, kūjį ir tylomis įėjusi kuolelį įkalė jam į smilkinį taip, kad jį prismeigė prie žemės, kai Sisera buvo labai nuvargęs ir giliai miegojo. Taip jis mirė.
07O	4	22	07O	4	22		66220	Kai pasirodė Barakas, besivydamas Siserą, Jaelė, išėjusi jo pasitikti, tarė: ‘‘Eikš, aš tau parodysiu vyrą, kurio ieškai’‘. Jis įėjo į jos palapinę ir pamatė Siserą, gulintį negyvą su įsmeigtu kuoleliu smilkinyje.
07O	4	23	07O	4	23		66230	Taip Dievas tuomet pažemino Kanaano karalių Jabiną izraelitų akyse.
07O	4	24	07O	4	24		66240	Izraelitai vis labiau spaudė Kanaano karalių Jabiną, kol jį visai sunaikino.
07O	5	1	07O	5	1		66250	Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo:
07O	5	2	07O	5	2		66260	‘‘Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi.
07O	5	3	07O	5	3		66270	Išgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą!
07O	5	4	07O	5	4		66280	Viešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo.
07O	5	5	07O	5	5		66290	Kalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje.
07O	5	6	07O	5	6		66300	Anato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais.
07O	5	7	07O	5	7		66310	Gyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje.
07O	5	8	07O	5	8		66320	Jie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų?
07O	5	9	07O	5	9		66330	Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį,
07O	5	10	07O	5	10		66340	kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu.
07O	5	11	07O	5	11		66350	Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų.
07O	5	12	07O	5	12		66360	Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius!
07O	5	13	07O	5	13		66370	Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius.
07O	5	14	07O	5	14		66380	Būriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai.
07O	5	15	07O	5	15		66390	Isacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. Rubenas buvo pasidalinęs.
07O	5	16	07O	5	16		66400	Ko pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? Rubeno pulkuose kilo nesutarimai.
07O	5	17	07O	5	17		66410	Gileadas pasiliko anapus Jordano, Danas­prie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto.
07O	5	18	07O	5	18		66420	Bet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose.
07O	5	19	07O	5	19		66430	Kanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo.
07O	5	20	07O	5	20		66440	Ir dangaus žvaigždės kovojo su Sisera.
07O	5	21	07O	5	21		66450	Kišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą.
07O	5	22	07O	5	22		66460	Žirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji.
07O	5	23	07O	5	23		66470	Viešpaties angelas tarė: ‘Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais’.
07O	5	24	07O	5	24		66480	Kainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje.
07O	5	25	07O	5	25		66490	Vandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto.
07O	5	26	07O	5	26		66500	Į savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinę­darbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius.
07O	5	27	07O	5	27		66510	Prie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas.
07O	5	28	07O	5	28		66520	Pro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: ‘Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?’
07O	5	29	07O	5	29		66530	Jos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius:
07O	5	30	07O	5	30		66540	‘Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui’.
07O	5	31	07O	5	31		66550	Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje’‘. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.
07O	6	1	07O	6	1		66560	Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats juos atidavė į midjaniečių rankas septyneriems metams.
07O	6	2	07O	6	2		66570	Midjaniečiai spaudė izraelitus, todėl jie pasidarė kalnuose lindynių, olų ir tvirtovių.
07O	6	3	07O	6	3		66580	Izraelitams apsėjus dirvas, ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai.
07O	6	4	07O	6	4		66590	Pasistatę stovyklas, jie sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų.
07O	6	5	07O	6	5		66600	Jie ateidavo su savo gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių­neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų.
07O	6	6	07O	6	6		66610	Midjaniečiai labai nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties.
07O	6	7	07O	6	7		66620	Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties dėl midjaniečių,
07O	6	8	07O	6	8		66630	Jis atsiuntė izraelitams pranašą, kuris jiems paskelbė Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: ‘‘Aš jus išvedžiau iš Egipto vergijos,
07O	6	9	07O	6	9		66640	Aš išgelbėjau jus iš egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo jūsų ir jums atidaviau jų žemę.
07O	6	10	07O	6	10		66650	O jums pasakiau: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; negarbinkite amoritų, kurių krašte gyvenate, dievų. Bet jūs neklausėte manęs’ ‘‘.
07O	6	11	07O	6	11		66660	Atėjęs Viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.
07O	6	12	07O	6	12		66670	Jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: ‘‘Viešpats su tavimi, galingas karžygy!’‘
07O	6	13	07O	6	13		66680	Gedeonas jam atsakė: ‘‘Viešpatie, jei Viešpats yra su mumis, kodėl mums taip atsitiko? Kur yra visi Jo stebuklai, apie kuriuos pasakojo mūsų tėvai, sakydami: ‘Tikrai, Viešpats išvedė mus iš Egipto’? Dabar Viešpats mus atstūmė ir atidavė į midjaniečių rankas’‘.
07O	6	14	07O	6	14		66690	Viešpats, pažiūrėjęs į Gedeoną, tarė: ‘‘Eik šioje savo jėgoje ir išgelbėk Izraelį iš midjaniečių! Aš tave siunčiu’‘.
07O	6	15	07O	6	15		66700	Gedeonas klausė: ‘‘Viešpatie, kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano šeima yra skurdžiausia Manaso giminėje, o aš pats mažiausias savo tėvo namuose’‘.
07O	6	16	07O	6	16		66710	Viešpats jam atsakė: ‘‘Aš būsiu su tavimi, ir tu nugalėsi midjaniečius kaip vieną vyrą’‘.
07O	6	17	07O	6	17		66720	Gedeonas atsakė: ‘‘Jei radau malonę Tavo akyse, tai parodyk ženklą, kad Tu kalbi su manimi.
07O	6	18	07O	6	18		66730	Prašau, nepasitrauk iš čia, kol sugrįšiu ir atnešiu Tau dovaną’‘. Jis atsakė: ‘‘Aš palauksiu, iki sugrįši’‘.
07O	6	19	07O	6	19		66740	Gedeonas nuskubėjo į namus. Paruošęs ožiuką ir neraugintos duonos iš vienos efos miltų, mėsą sudėjo į pintinę, sriubą supylė į puodą ir viską atnešė po ąžuolu, ir davė Jam.
07O	6	20	07O	6	20		66750	Dievo angelas jam tarė: ‘‘Paimk mėsą bei neraugintą duoną ir padėk čia ant uolos, o sriubą išpilk!’‘ Jis taip ir padarė.
07O	6	21	07O	6	21		66760	Viešpaties angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada Viešpaties angelas pradingo jam iš akių.
07O	6	22	07O	6	22		66770	Kada Gedeonas suprato, kad čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: ‘‘Viešpatie Dieve! Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą’‘.
07O	6	23	07O	6	23		66780	Viešpats jam atsakė: ‘‘Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!’‘
07O	6	24	07O	6	24		66790	Gedeonas ten pastatė aukurą Viešpačiui ir pavadino jį ‘‘Viešpats yra ramybė’‘. Jis tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje.
07O	6	25	07O	6	25		66800	Tą pačią naktį Viešpats jam liepė: ‘‘Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę.
07O	6	26	07O	6	26		66810	Pastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės, kurią iškirsi, malkų’‘.
07O	6	27	07O	6	27		66820	Gedeonas su dešimčia savo tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne dienos metu, bet naktį.
07O	6	28	07O	6	28		66830	Kai miesto žmonės, atsikėlę anksti rytą, pamatė nugriautą Baalio aukurą ir prie jo buvusią giraitę iškirstą ir ant pastatyto aukuro paaukotą antrą jautį,
07O	6	29	07O	6	29		66840	jie kalbėjo vienas kitam: ‘‘Kas tai padarė?’‘ Ieškodami ir klausinėdami jie sužinojo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gedeonas.
07O	6	30	07O	6	30		66850	Miesto vyrai sakė Jehoašui: ‘‘Išvesk savo sūnų­jis turi mirti, nes sugriovė Baalio aukurą ir iškirto prie jo buvusią giraitę’‘.
07O	6	31	07O	6	31		66860	Jehoašas tarė visiems prie jo stovintiems: ‘‘Ar jūs norite ginti Baalį ir manote jį išgelbėti? Kas gins jį, tas temiršta, nesulaukęs ryto. Jei jis yra dievas, tegul pats apgina save, nes sugriautas jo aukuras’‘.
07O	6	32	07O	6	32		66870	Tą dieną Gedeonas buvo pramintas Jerubaalu, nes jo tėvas sakė: ‘‘Tegul Baalis apgina save, nes jis sugriovė jo aukurą’‘.
07O	6	33	07O	6	33		66880	Midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai susirinkę perėjo per Jordaną ir pasistatė stovyklas Jezreelio slėnyje.
07O	6	34	07O	6	34		66890	Viešpaties Dvasia nužengė ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį.
07O	6	35	07O	6	35		66900	Jis išsiuntė pasiuntinius į visą Manasą, ir jie taip pat susirinko pas jį. Jis išsiuntė pasiuntinius ir pas Ašerą, Zabuloną bei Neftalį. Jie atėjo jo pasitikti.
07O	6	36	07O	6	36		66910	Gedeonas tarė Dievui: ‘‘Jei išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip sakei,
07O	6	37	07O	6	37		66920	štai aš patiesiu vilną klojime; jei rasa bus tik ant vilnos, o aplink žemė bus sausa, tai žinosiu, kad išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip kalbėjai’‘.
07O	6	38	07O	6	38		66930	Taip ir įvyko. Rytojaus dieną atsikėlęs anksti rytą jis išgręžė iš vilnos pilną dubenį vandens.
07O	6	39	07O	6	39		66940	Gedeonas tarė Dievui: ‘‘Teneužsidega Tavo rūstybė prieš mane, jei aš dar kartą prabilsiu. Aš prašau dar kartą leisti man pabandyti su vilna. Šį kartą tegul lieka sausa tik vilna, o ant žemės tebūna rasa’‘.
07O	6	40	07O	6	40		66950	Dievas taip padarė tą naktį: sausa buvo tik vilna, o aplinkui ant žemės buvo rasa.
07O	7	1	07O	7	1		66960	Jerubaalas, kitaip Gedeonas, anksti atsikėlęs, su savo žmonėmis pasistatė stovyklą prie En Harodo versmės, o Midjano stovykla buvo į šiaurę nuo jo, prie Morės kalvos, slėnyje.
07O	7	2	07O	7	2		66970	Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Turi per daug vyrų, kad atiduočiau Midjaną į tavo rankas, kad Izraelis negalėtų didžiuotis prieš mane, sakydamas: ‘Aš išsilaisvinau savo jėgomis’.
07O	7	3	07O	7	3		66980	Paskelbk žmonėms: ‘Kas bijo ir nedrąsus, tegrįžta namo!’ ‘‘ Pasitraukė dvidešimt du tūkstančiai, o dešimt tūkstančių vyrų pasiliko.
07O	7	4	07O	7	4		66990	Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Dar per daug žmonių. Nuvesk juos prie vandens. Ten Aš juos tau atrinksiu. Apie kuriuos sakysiu: ‘Tas eis su tavimi’, tuos pasiimk, o apie kuriuos sakysiu: ‘Tas neis su tavimi’, tie tegrįžta!’‘
07O	7	5	07O	7	5		67000	Gedeonas nuvedė žmones prie vandens. Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Atskirk kiekvieną, kuris laks vandenį kaip šuo ir kuris klaupsis gerti ant kelių’‘.
07O	7	6	07O	7	6		67010	Skaičius lakusių iš rankos buvo trys šimtai vyrų, o likusieji gėrė atsiklaupę ant kelių.
07O	7	7	07O	7	7		67020	Tada Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Per tuos tris šimtus vyrų, kurie gėrė iš rankos, Aš jus išgelbėsiu ir atiduosiu midjaniečius į tavo rankas; visi kiti žmonės tegrįžta į savo namus’‘.
07O	7	8	07O	7	8		67030	Paėmęs maisto atsargas ir trimitus iš žmonių, pasiuntė juos į savo palapines, o tuos tris šimtus vyrų paliko stovykloje. Midjaniečių stovykla buvo žemiau, slėnyje.
07O	7	9	07O	7	9		67040	Tą pačią naktį Viešpats tarė Gedeonui: ‘‘Pulk midjaniečių stovyklą, Aš juos atidaviau į tavo rankas.
07O	7	10	07O	7	10		67050	O jei bijai eiti, tai su savo tarnu Pura nusileisk į stovyklą
07O	7	11	07O	7	11		67060	ir pasiklausyk, ką jie kalba. Tuomet sutvirtės tavo rankos kovoti prieš juos’‘. Jis nusileido su savo tarnu Pura prie stovyklos sargybų.
07O	7	12	07O	7	12		67070	Midjaniečių, amalekiečių ir rytų gyventojų slėnyje buvo tiek daug kaip skėrių, o jų kupranugarių buvo be skaičiaus, kaip smilčių ant jūros kranto.
07O	7	13	07O	7	13		67080	Gedeonas nuėjęs išgirdo vieną pasakojant sapną savo draugui: ‘‘Sapnavau miežinės duonos kepalą, riedantį į midjaniečių stovyklą. Jis pasiekė palapinę ir taip į ją atsitrenkė, kad ji apvirto ir subyrėjo’‘.
07O	7	14	07O	7	14		67090	Jo draugas atsakė: ‘‘Tai ne kas kita kaip izraelito Gedeono, Jehoašo sūnaus, kardas. Dievas atidavė į jo rankas midjaniečius ir visą stovyklą’‘.
07O	7	15	07O	7	15		67100	Gedeonas, išgirdęs sapną ir jo aiškinimą, pagarbino ir, sugrįžęs į Izraelio stovyklą, tarė: ‘‘Kilkite, Viešpats atidavė midjaniečių stovyklą į jūsų rankas’‘.
07O	7	16	07O	7	16		67110	Gedeonas padalino tris šimtus vyrų į tris būrius, padavė jiems į rankas trimitus ir ąsočius su deglais viduje
07O	7	17	07O	7	17		67120	ir įsakė: ‘‘Žiūrėkite į mane ir darykite, ką aš darysiu.
07O	7	18	07O	7	18		67130	Kai mes visi nueisime prie midjaniečių stovyklos, aš trimituosiu ir jūs trimituokite iš visų pusių aplink stovyklą, šaukdami: ‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’ ‘‘
07O	7	19	07O	7	19		67140	Gedeonas ir šimtas su juo buvusiųjų vyrų nuėjo prie stovyklos. Tik pasikeitus vidurnakčio sargybai, jie visi trimitavo ir sudaužė ąsočius, kuriuos laikė rankose.
07O	7	20	07O	7	20		67150	Visi trys būriai trimitavo, sudaužė ąsočius ir, laikydami trimitus dešinėje rankoje bei deglus kairėje, šaukė: ‘‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’‘
07O	7	21	07O	7	21		67160	Kiekvienas iš jų stovėjo savo vietoje aplinkui stovyklą. Stovykloje kilo panika, visa stovykla lakstė, šaukė ir ėmė bėgti.
07O	7	22	07O	7	22		67170	Trys šimtai trimitavo, ir Viešpats atgręžė midjaniečių kardus vienas prieš kitą visoje stovykloje. Jie bėgo ligi Bet Šitos, Cereros link, ligi Abel Meholos sienos, prie Tabato.
07O	7	23	07O	7	23		67180	Susirinko izraelitai iš Neftalio, Ašero ir Manaso ir vijosi midjaniečius.
07O	7	24	07O	7	24		67190	Gedeonas siuntė pasiuntinius į Efraimo kalnyną, sakydamas: ‘‘Nusileiskite prieš midjaniečius ir atkirskite jiems kelią į Bet Barą ir prie Jordano!’‘ Susirinko visi efraimai ir atkirto praėjimą į Bet Barą ir prie Jordano.
07O	7	25	07O	7	25		67200	Efraimai pagavo du midjaniečių kunigaikščius­Orebą ir Zeebą. Orebą jie nužudė ant Orebo uolos, o Zeebą­prie Zeebo vyno spaustuvo ir persekiojo midjaniečius. Orebo ir Zeebo galvas nunešė Gedeonui į kitą Jordano pusę.
07O	8	1	07O	8	1		67210	Efraimai sakė Gedeonui: ‘‘Kodėl mums taip padarei? Kodėl, nepasikvietęs mūsų, išėjai prieš midjaniečius?’‘ Ir jie smarkiai ginčijosi su juo.
07O	8	2	07O	8	2		67220	Jis atsakė jiems: ‘‘Ar aš ką nuveikiau palyginti su jumis? Argi efraimitų vynuogių likutis nėra didesnis negu Abiezerio visas derlius?
07O	8	3	07O	8	3		67230	Į jūsų rankas Dievas atidavė Midjano kunigaikščius Orebą ir Zeebą. Kuo aš galiu lygintis su jumis?’‘ Jam taip kalbant, atlyžo jų pyktis.
07O	8	4	07O	8	4		67240	Gedeonas, atėjęs prie Jordano su trimis šimtais vyrų, persikėlė per jį. Jie pavargo, besivydami priešą.
07O	8	5	07O	8	5		67250	Jis prašė Sukoto žmonių duonos savo kariams, kurie buvo išvargę, vydami Zebachą ir Calmuną, Midjano karalius.
07O	8	6	07O	8	6		67260	Sukoto vyresnieji paklausė: ‘‘Ar Zebachas ir Calmuna jau yra tavo rankose, kad mes duotume duonos tavo kariuomenei?’‘
07O	8	7	07O	8	7		67270	Gedeonas atsakė: ‘‘Kai Viešpats atiduos Zebachą ir Calmuną į mano rankas, aš plaksiu jus dykumų erškėčių dygliais’‘.
07O	8	8	07O	8	8		67280	Jis traukė iš ten į Penuelį ir ten kalbėjo tą patį. Penuelio žmonių atsakymas buvo toks pat kaip Sukoto.
07O	8	9	07O	8	9		67290	Tada Gedeonas jiems tarė: ‘‘Po pergalės grįždamas aš nugriausiu šitą bokštą’‘.
07O	8	10	07O	8	10		67300	Zebachas ir Calmuna buvo Karkore su savo kariuomene, apie penkiolika tūkstančių vyrų. Tiek buvo likę iš visos rytų kariuomenės. Kritusiųjų buvo apie šimtas dvidešimt tūkstančių ginkluotų karių.
07O	8	11	07O	8	11		67310	Gedeonas žygiavo keliu į rytus nuo Nobacho ir Jogbohos, kur žmonės gyveno palapinėse, ir nelauktai užpuolė midjaniečių stovyklą.
07O	8	12	07O	8	12		67320	Kai Zebachas ir Calmuna pabėgo, Gedeonas vijosi juos ir pagavo abu Midjano karalius, o jų kariuomenėje sukėlė paniką.
07O	8	13	07O	8	13		67330	Jehoašo sūnus Gedeonas grįžo iš mūšio dar saulei nepatekėjus.
07O	8	14	07O	8	14		67340	Jis sugavo jaunuolį iš Sukoto ir jį išklausinėjo. Tas jam surašė Sukoto miesto kunigaikščius ir vyresniuosius, septyniasdešimt septynis vyrus.
07O	8	15	07O	8	15		67350	Atėjęs į Sokotą, Gedeonas tarė: ‘‘Štai Zebahas ir Zalmunas, dėl kurių jūs išjuokėte mane, sakydami: ‘Ar Zebahas ir Zalmunas jau tavo rankose, kad prašai duonos savo pavargusiems žmonėms?’ ‘‘
07O	8	16	07O	8	16		67360	Jis Sukoto miesto vyresniuosius nuplakė dykumos erškėčiais ir taip pamokė juos.
07O	8	17	07O	8	17		67370	Penuelio bokštą jis nugriovė ir miesto vyrus išžudė.
07O	8	18	07O	8	18		67380	Po to jis klausė Zebachą ir Calmuną: ‘‘Kaip atrodė tie vyrai, kuriuos užmušėte Tabore?’‘ Jie atsakė: ‘‘Taip, kaip tu. Jie atrodė kaip karaliaus sūnūs’‘.
07O	8	19	07O	8	19		67390	Jis tarė: ‘‘Tai buvo mano broliai, mano motinos sūnūs. Kaip gyvas Viešpats, jei būtumėte palikę juos gyvus, nenužudyčiau jūsų’‘.
07O	8	20	07O	8	20		67400	Tuomet jis sakė savo pirmagimiui Jeteriui: ‘‘Nužudyk juos!’‘ Bet berniukas neištraukė kardo, nes bijojo, kadangi buvo dar vaikas.
07O	8	21	07O	8	21		67410	Zebachas ir Calmuna tarė: ‘‘Tu pats nužudyk mus! Nes koks vyras, tokia ir jo jėga’‘. Gedeonas nužudė Zebachą ir Calmuną ir pasiėmė jų kupranugarių kaklų papuošalus.
07O	8	22	07O	8	22		67420	Izraelitai prašė Gedeono: ‘‘Valdyk mus tu, tavo sūnus ir sūnaus sūnus, nes tu mus išgelbėjai iš Midjano rankų’‘.
07O	8	23	07O	8	23		67430	Gedeonas atsakė jiems: ‘‘Nei aš, nei mano sūnus nevaldys jūsų. Viešpats bus jūsų valdovas.
07O	8	24	07O	8	24		67440	Aš tik noriu paprašyti jūsų atiduoti man iš savo grobio auskarus’‘. Mat izmaelitai nešiodavo auksinius auskarus.
07O	8	25	07O	8	25		67450	Jie atsakė: ‘‘Mielai atiduosime’‘. Patiesę apsiaustą, jie sumetė ant jo auskarus iš savo grobio.
07O	8	26	07O	8	26		67460	Auksiniai auskarai svėrė tūkstantį septynis šimtus šekelių, be papuošalų, grandinėlių ir purpurinių drabužių, kuriais vilkėjo Midjano karaliai, bei grandinių, kurios buvo ant jų kupranugarių kaklų.
07O	8	27	07O	8	27		67470	Iš to aukso Gedeonas padarė efodą ir jį pastatė savo mieste Ofroje. Visi izraelitai eidavo ten ir garbino jį, todėl jis tapo spąstais Gedeonui ir jo namams.
07O	8	28	07O	8	28		67480	Midjaniečiai buvo nugalėti izraelitų ir daugiau nebekėlė savo galvų. Gedeono dienomis krašte buvo ramu keturiasdešimt metų.
07O	8	29	07O	8	29		67490	Jehoašo sūnus Jerubaalas, sugrįžęs gyveno savo namuose.
07O	8	30	07O	8	30		67500	Gedeonas turėjo septyniasdešimt sūnų, kurie gimė iš jo, nes turėjo daug žmonų.
07O	8	31	07O	8	31		67510	Jo sugulovė, gyvenusi Sicheme, taip pat pagimdė jam sūnų, kurį jis pavadino Abimelechu.
07O	8	32	07O	8	32		67520	Jehoašo sūnus Gedeonas mirė sulaukęs senatvės ir buvo palaidotas savo tėvo Jehoašo kape, abiezerių Ofroje.
07O	8	33	07O	8	33		67530	Gedeonui mirus, izraelitai vėl nuėjo paleistuvauti paskui Baalį ir savo dievu padarė Baal Beritą.
07O	8	34	07O	8	34		67540	Izraelitai neprisiminė Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išgelbėjo iš visų aplinkui juos esančių priešų.
07O	8	35	07O	8	35		67550	Jie neparodė malonės Jerubaalio, kitaip Gedeono, giminei, nepaisydami to, kad jis Izraeliui padarė daug gero.
07O	9	1	07O	9	1		67560	Jerubaalio sūnus Abimelechas nuėjo į Sichemą pas savo motinos brolius ir kalbėjo visai motinos giminei:
07O	9	2	07O	9	2		67570	‘‘Paklauskite Sichemo vyrų, ar jie norėtų, kad jiems karaliautų septyniasdešimt vyrų, visi Jerubaalio sūnūs, ar vienas? Atsiminkite, jog aš esu jūsų kūnas ir kaulas’‘.
07O	9	3	07O	9	3		67580	Jo motinos broliai viską papasakojo Sichemo vyrams. Jie pritarė Abimelechui, galvodami: ‘‘Jis yra mūsų brolis!’‘
07O	9	4	07O	9	4		67590	Jie davė jam iš Baal Berito šventyklos septyniasdešimt sidabrinių. Už juos Abimelechas pasisamdė niekšų ir valkatų, kurie sekė jį.
07O	9	5	07O	9	5		67600	Atėjęs į savo tėvo namus Ofroje, nužudė savo brolius, Jerubaalio sūnus, septyniasdešimt vyrų, ant vieno akmens. Gyvas liko tik Jerubaalio jauniausiasis sūnus Jotamas, nes jis buvo pasislėpęs.
07O	9	6	07O	9	6		67610	Po to Sichemo vyrai bei Bet Milojo gyventojai, susirinkę po ąžuolu, prie akmens stulpo, stovinčio Sicheme, paskelbė Abimelechą karaliumi.
07O	9	7	07O	9	7		67620	Tai sužinojęs, Jotamas užlipo ant Garizimo kalno ir garsiai šaukdamas tarė: ‘‘Sichemo vyrai, klausykite manęs, kad ir Dievas jūsų klausytų.
07O	9	8	07O	9	8		67630	Kartą medžiai susirinko patepti karalių. Jie tarė alyvmedžiui: ‘Karaliauk mums’.
07O	9	9	07O	9	9		67640	Alyvmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti savo alyvos, kuria patepami dievai ir žmonės, ir nuėjęs valdyti medžius?’
07O	9	10	07O	9	10		67650	Po to medžiai kreipėsi į figmedį: ‘Ateik ir karaliauk mums’.
07O	9	11	07O	9	11		67660	Figmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti savo saldumo bei puikių vaisių ir nuėjęs valdyti medžius?’
07O	9	12	07O	9	12		67670	Po to medžiai kreipėsi į vynmedį: ‘Ateik ir karaliauk mums’.
07O	9	13	07O	9	13		67680	Vynmedis jiems atsakė: ‘Argi galiu atsisakyti vyno, kuris linksmina dievus ir žmones, ir nuėjęs valdyti medžius?’
07O	9	14	07O	9	14		67690	Pagaliau medžiai kreipėsi į erškėtį: ‘Ateik ir karaliauk mums’.
07O	9	15	07O	9	15		67700	Erškėtis atsakė medžiams: ‘Jei tikrai jūs norite mane patepti karaliumi, ateikite ir ilsėkitės mano pavėsyje, o jei ne, tegul išeina ugnis iš erškėčio ir sudegina Libano kedrus!’
07O	9	16	07O	9	16		67710	Jei pasielgėte teisingai ir gerai, patepdami Abimelechą karaliumi, ir Jerubaaiui bei jo giminei pagal nuopelnus atlyginote
07O	9	17	07O	9	17		67720	(nes mano tėvas kovojo už jus, statydamas pavojun savo gyvybę ir gelbėdamas jus iš midjaniečių rankos,
07O	9	18	07O	9	18		67730	o jūs šiandien sukilote prieš mano tėvo giminę, nužudėte visus septyniasdešimt jo sūnų ant vieno akmens ir patepėte Sichemo karaliumi jo tarnaitės sūnų Abimelechą todėl, kad jis jūsų brolis),
07O	9	19	07O	9	19		67740	jei šiandien teisingai ir gerai pasielgėte su Jerubaaliu ir jo gimine, tai džiaukitės Abimelechu, o jis tegul džiaugiasi jumis.
07O	9	20	07O	9	20		67750	Bet jei ne, tegul išeina ugnis iš Abimelecho ir sudegina Sichemo miesto ir Milo gyventojus. Tegul išeina ugnis iš Sichemo ir Bet Milojo gyventojų ir sudegina Abimelechą!’‘
07O	9	21	07O	9	21		67760	Jotamas pabėgo į Beerą ir ten apsigyveno, nes bijojo savo brolio Abimelecho.
07O	9	22	07O	9	22		67770	Abimelechas valdė Izraelį trejus metus.
07O	9	23	07O	9	23		67780	Po to Dievas sukėlė nesantaiką tarp Abimelecho ir Sichemo gyventojų (ir Sichemo gyventojai pradėjo klastingai elgtis su Abimelechu),
07O	9	24	07O	9	24		67790	kad atkeršytų Abimelechui už septyniasdešimt Jerubaalio sūnų ir jų kraujas kristų ant to, kuris juos nužudė, ir ant Sichemo žmonių, kurie jam padėjo nužudyti brolius.
07O	9	25	07O	9	25		67800	Sichemo gyventojai pastatė tykoti jo kalnų viršūnėse vyrus, kurie apiplėšdavo visus, kas eidavo tuo keliu. Apie tai buvo pranešta Abimelechui.
07O	9	26	07O	9	26		67810	Į Sichemą atvyko Ebedo sūnus Gaalas su savo broliais ir apsigyveno. Sichemo gyventojai pasitikėjo juo.
07O	9	27	07O	9	27		67820	Jie, prisiskynę vynuogių savo vynuogynuose, jas išsispaudė ir suruošė puotą. Savo dievo namuose jie valgė, gėrė ir keikė Abimelechą.
07O	9	28	07O	9	28		67830	Ebedo sūnus Gaalas sakė: ‘‘Kas yra Abimelechas ir kas yra Sichemas, kad jam tarnautume? Argi jis ne Jerubaalio sūnus ir argi jo prievaizdas ne Zebulas? Tarnaukite Sichemo tėvo Hamoro vyrams. Kodėl mes turime tarnauti jam?
07O	9	29	07O	9	29		67840	Jei aš būčiau tų žmonių valdovas, pašalinčiau Abimelechą, sakydamas: ‘Surink savo kariuomenę ir išeik!’ ‘‘
07O	9	30	07O	9	30		67850	Miesto viršininkas Zebulas girdėjo Ebedo sūnaus Gaalo žodžius ir labai supyko.
07O	9	31	07O	9	31		67860	Jis slaptai siuntė pas Abimelechą pasiuntinius, pranešdamas: ‘‘Ebedo sūnus Galaas su savo broliais atvyko į Sichemą ir kursto miestą prieš tave.
07O	9	32	07O	9	32		67870	Tu ir tavo vyrai pasislėpkite laukuose.
07O	9	33	07O	9	33		67880	Rytą, saulei tekant, pulkite miestą! Gaalas su savo šalininkais išeis prieš tave. Pasielk su jais, kaip galėsi’‘.
07O	9	34	07O	9	34		67890	Abimelechas ir visi jo vyrai naktį pasislėpė Sichemo laukuose, pasidalinę į keturias grupes.
07O	9	35	07O	9	35		67900	Ebedo sūnus Gaalas išėjęs atsistojo miesto vartuose. Tada Abimelechas ir jo vyrai pasiruošė puolimui.
07O	9	36	07O	9	36		67910	Gaalas, pamatęs žmones, tarė Zebului: ‘‘Žmonės leidžiasi nuo kalnų viršūnių’‘. Bet Zebulas jam atsakė: ‘‘Kalnų šešėlius tu laikai žmonėmis’‘.
07O	9	37	07O	9	37		67920	Tačiau Gaalas vėl pakartojo: ‘‘Žmonės leidžiasi nuo aukštumos, o kitas būrys ateina nuo Menoimo pusės’‘.
07O	9	38	07O	9	38		67930	Tada Zebulas jam tarė: ‘‘Kur tavo lūpos, kurios sakė: ‘Kas mums Abimelechas, kad jam tarnautume’. Tai vyrai, kuriuos tu niekini. Eik dabar ir kariauk su jais’‘.
07O	9	39	07O	9	39		67940	Gaalas ėjo Sichemo vyrų priekyje ir kovojo su Abimelechu.
07O	9	40	07O	9	40		67950	Abimelechas vijosi jį, ir tas bėgo nuo jo. Daug vyrų krito iki miesto vartų.
07O	9	41	07O	9	41		67960	Abimelechas sustojo Arumoje, o Zebulas išvarė Gaalą ir jo brolius iš Sichemo.
07O	9	42	07O	9	42		67970	Kitą rytą žmonės išėjo iš Sichemo į laukus. Apie tai pranešė Abimelechui.
07O	9	43	07O	9	43		67980	Jis savo vyrus paskirstė į tris būrius, kurie, pasislėpę laukuose, laukė. Žmonėms išėjus iš miesto, jie puolė ir nugalėjo.
07O	9	44	07O	9	44		67990	Abimelechas su savo būriu atskubėjo ir atsistojo miesto vartuose, kiti du būriai puolė esančius laukuose ir juos išžudė.
07O	9	45	07O	9	45		68000	Abimelechas, kovojęs visą dieną, užėmė miestą, jame buvusius žmones išžudė, miestą sugriovė ir apibarstė druska.
07O	9	46	07O	9	46		68010	Migdal Sichemo pilies gyventojai, tai išgirdę, suėjo į El Berito šventyklos tvirtovę.
07O	9	47	07O	9	47		68020	Abimelechui buvo pranešta, kad visi Migdal Sichemo pilies gyventojai susirinko į vieną vietą.
07O	9	48	07O	9	48		68030	Ir Abimelechas su savo vyrais užkopė ant Calmono kalno. Jis, paėmęs kirvį, nusikirto medžio šaką, užsidėjo ją ant peties ir įsakė žmonėms: ‘‘Ką aš darau, darykite ir jūs’‘.
07O	9	49	07O	9	49		68040	Visi vyrai nusikirto po šaką ir ėjo paskui Abimelechą. Atėję sukrovė šakas aplink tvirtovę ir padegė ją. Taip mirė visi Migdal Sichemo pilies žmonės, apie tūkstantį vyrų ir moterų.
07O	9	50	07O	9	50		68050	Po to Abimelechas nužygiavo į Tebecą, apgulė ir paėmė jį.
07O	9	51	07O	9	51		68060	Miesto viduryje buvo stiprus bokštas, ir į jį subėgo visi miesto gyventojai. Jie, užrakinę bokšto įėjimą, užlipo ant jo stogo.
07O	9	52	07O	9	52		68070	Abimelechas priėjo prie bokšto, norėdamas jį padegti.
07O	9	53	07O	9	53		68080	Viena moteris numetė ant Abimelecho galvos girnų akmens gabalą ir sulaužė jo kaukolę.
07O	9	54	07O	9	54		68090	Jis tuojau pasišaukė jaunuolį, savo ginklanešį, ir jam tarė: ‘‘Išsitrauk kardą ir nužudyk mane, kad apie mane nesakytų: ‘Moteris jį užmušė!’ ‘‘ Jo ginklanešys jį perdūrė, ir jis mirė.
07O	9	55	07O	9	55		68100	Izraelitai pamatę, kad Abimelechas miręs, kiekvienas sugrįžo į savo namus.
07O	9	56	07O	9	56		68110	Taip Dievas atlygino Abimelechui už jo nusikaltimą tėvui, kai jis nužudė septyniasdešimt savo brolių.
07O	9	57	07O	9	57		68120	Taip pat ir Sichemo vyrams Dievas atlygino, ir taip išsipildė Jerubaalio sūnaus Jotamo prakeikimas.
07O	10	1	07O	10	1		68130	Abimelechui mirus, iškilo Dodojo sūnaus Pūvos sūnus Tola iš Isacharo giminės, kad išgelbėtų Izraelį. Jis gyveno Šamyre, Efraimo kalnuose,
07O	10	2	07O	10	2		68140	ir teisė Izraelį dvidešimt trejus metus. Po to jis mirė ir buvo palaidotas Šamyre.
07O	10	3	07O	10	3		68150	Po to iškilo gileadietis Jayras, kuris teisė Izraelį dvidešimt dvejus metus.
07O	10	4	07O	10	4		68160	Jis turėjo trisdešimt sūnų, kurie jodinėjo ant trisdešimties asilų ir valdė trisdešimt miestų. Tuos miestus iki šios dienos Gileado krašte tebevadina Havot Jayru.
07O	10	5	07O	10	5		68170	Jayras mirė ir buvo palaidotas Kamone.
07O	10	6	07O	10	6		68180	Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, garbindami Baalį, Astartę ir Sirijos, Sidono, Moabo, amonitų ir filistinų dievus. Jie paliko Viešpatį ir netarnavo Jam.
07O	10	7	07O	10	7		68190	Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį. Jis atidavė juos į filistinų ir amonitų rankas.
07O	10	8	07O	10	8		68200	Jie aštuoniolika metų vargino ir spaudė visus izraelitus, kurie gyveno Jordano rytuose, Gileade, amoritų šalyje.
07O	10	9	07O	10	9		68210	Amonitai persikėlė per Jordaną į vakarus ir kariavo su Judo, Benjamino ir Efraimo giminėmis. Izraelis, patekęs į didelį vargą,
07O	10	10	07O	10	10		68220	šaukėsi Viešpaties: ‘‘Mes Tau nusidėjome, palikdami savo Dievą ir tarnaudami Baaliui’‘.
07O	10	11	07O	10	11		68230	Viešpats tarė: ‘‘Argi nespaudė jūsų egiptiečiai, amoritai, amonitai bei filistinai,
07O	10	12	07O	10	12		68240	taip pat sidoniečiai, amalekiečiai ir midjaniečiai? Kai jūs šaukėtės manęs, Aš jus išgelbėjau iš jų rankų.
07O	10	13	07O	10	13		68250	Tačiau jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams. Todėl daugiau nebegelbėsiu jūsų.
07O	10	14	07O	10	14		68260	Eikite ir šaukitės tų dievų, kuriuos pasirinkote. Tegul jie išlaisvina jus iš vargų’‘.
07O	10	15	07O	10	15		68270	Izraelitai atsakė Viešpačiui: ‘‘Mes nusidėjome. Daryk su mumis, ką nori, tik išgelbėk mus šiandien’‘.
07O	10	16	07O	10	16		68280	Jie pašalino svetimus dievus iš savo tarpo ir tarnavo Viešpačiui. Tada Dievas pasigailėjo jų.
07O	10	17	07O	10	17		68290	Amonitai susirinko ir pasistatė stovyklas Gileade, o izraelitai­ Micpoje.
07O	10	18	07O	10	18		68300	Žmonės ir Gileado kunigaikščiai kalbėjosi: ‘‘Kas pradės kariauti su amonitais, tas taps visų Gileado gyventojų valdovu’‘.
07O	11	1	07O	11	1		68310	Gileadietis Jeftė buvo galingas karžygys. Tačiau jis buvo paleistuvės sūnus. Gileadas buvo Jeftės tėvas.
07O	11	2	07O	11	2		68320	Jis turėjo ir daugiau sūnų nuo savo žmonos, kurie paaugę išvarė Jeftę, sakydami: ‘‘Tu neturi dalies mūsų tėvo namuose, nes esi kitos moters sūnus’‘.
07O	11	3	07O	11	3		68330	Jeftė, pabėgęs nuo savo brolių, apsigyveno Tobo krašte. Pas jį rinkdavosi valkatos ir sekė paskui jį.
07O	11	4	07O	11	4		68340	Kuriam laikui praėjus, amonitai vėl kariavo su Izraeliu.
07O	11	5	07O	11	5		68350	Gileado vyresnieji pasiuntė pas Jeftę į Tobo kraštą,
07O	11	6	07O	11	6		68360	sakydami: ‘‘Grįžk ir vadovauk mums, kad galėtume kariauti su amonitais’‘.
07O	11	7	07O	11	7		68370	Jeftė atsakė Gileado vyresniesiems: ‘‘Jūs manęs nekentėte ir išvarėte iš mano tėvo namų. Dabar, kai esate spaudžiami, atėjote pas mane’‘.
07O	11	8	07O	11	8		68380	Gileado vyresnieji atsakė Jeftei: ‘‘Todėl ir kreipiamės į tave, kad grįžtum ir kariautum su amonitais, ir vadovautum visiems Gileado gyventojams’‘.
07O	11	9	07O	11	9		68390	Jeftė paklausė Gileado vyresniuosius: ‘‘Jei sugrįžęs kariausiu su amonitais ir Viešpats atiduos juos į mano rankas, ar aš tapsiu jūsų valdovu?’‘
07O	11	10	07O	11	10		68400	Gileado vyresnieji atsakė jam: ‘‘Viešpats tebūna liudytoju, jei nepadarysime pagal tavo žodžius’‘.
07O	11	11	07O	11	11		68410	Jeftė nuėjo su Gileado vyresniaisiais, ir žmonės paskelbė jį savo vadu. Jeftė kalbėjo visa tai Viešpaties akivaizdoje Micpoje.
07O	11	12	07O	11	12		68420	Jeftė siuntė pas amonitų karalių pasiuntinius, klausdamas: ‘‘Ko nori iš manęs? Kodėl atėjai kariauti prieš mano kraštą?’‘
07O	11	13	07O	11	13		68430	Amonitų karalius atsakė Jeftės pasiuntiniams: ‘‘Dėl to, kad Izraelis, atėjęs iš Egipto, užėmė mano kraštą nuo Arnono iki Jaboko ir Jordano upių. Grąžink man tai geruoju’‘.
07O	11	14	07O	11	14		68440	Jeftė vėl siuntė pasiuntinius pas Amono karalių,
07O	11	15	07O	11	15		68450	sakydamas: ‘‘Izraelitai neužėmė nei Moabo, nei amonitų šalies.
07O	11	16	07O	11	16		68460	Jie, išėję iš Egipto, ėjo per dykumą ligi Raudonosios jūros ir atvyko į Kadešą.
07O	11	17	07O	11	17		68470	Iš čia Izraelis siuntė pasiuntinius pas Edomo karalių, prašydamas leisti jiems pereiti per jo žemę. Bet Edomo karalius nesutiko. Jie kreipėsi taip pat ir į Moabo karalių, bet ir tas nesutiko jų praleisti. Taip Izraelis pasiliko Kadeše.
07O	11	18	07O	11	18		68480	Po to jie dykuma apėjo Edomo bei Moabo žemes ir, atėję į rytus nuo Moabo, prie Arnono upės, pasistatė stovyklas. Jie nėjo į Moabo žemę, nes Arnonas yra Moabo krašto siena.
07O	11	19	07O	11	19		68490	Izraelis siuntė pasiuntinius pas amoritų karalių Sihoną į Hešboną, prašydamas leisti jiems pereiti per jo kraštą.
07O	11	20	07O	11	20		68500	Sihonas nepasitikėjo Izraeliu ir nepraleido jo. Jis surinko visą savo kariuomenę, pasistatė stovyklą Jahace ir pradėjo kovą su Izraeliu.
07O	11	21	07O	11	21		68510	Viešpats, Izraelio Dievas, atidavė Sihoną ir visus jo žmones į Izraelio rankas, ir šie juos sumušė. Taip Izraelis užėmė visą amoritų žemę
07O	11	22	07O	11	22		68520	nuo Arnono iki Jaboko ir nuo dykumos iki Jordano.
07O	11	23	07O	11	23		68530	Viešpats, Izraelio Dievas, išvarė amoritus, kad tą kraštą atiduotų Izraeliui, o tu nori jame apsigyventi.
07O	11	24	07O	11	24		68540	Argi tu negyveni ten, kur tavo dievas Kemošas tau duoda? Mes gyvename ten, kur Viešpats, mūsų Dievas, mums duoda.
07O	11	25	07O	11	25		68550	Ar tu geresnis už Ciporo sūnų Balaką, Moabo karalių? Ar jis kada nors ginčijosi ar kovojo su Izraeliu?
07O	11	26	07O	11	26		68560	Izraelis gyvena Hešbone ir jo apylinkėse, Aroeryje ir jo apylinkėse bei miestuose palei Arnoną jau tris šimtus metų. Kodėl per tą laiką jų neišlaisvinote?
07O	11	27	07O	11	27		68570	Aš nekaltas prieš tave, bet tu, pradėdamas karą, piktai elgiesi su manimi. Viešpats Teisėjas tegul šiandien daro teismą tarp izraelitų ir amonitų’‘.
07O	11	28	07O	11	28		68580	Amonitų karalius nekreipė dėmesio į Jeftės žodžius, kuriuos jis jam kalbėjo per pasiuntinius.
07O	11	29	07O	11	29		68590	Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant Jeftės ir jis perėjo per Gileadą, Manasą, toliau pro Micpą Gileade ir iš Mispos Gileado traukė prieš amonitus.
07O	11	30	07O	11	30		68600	Jeftė padarė Viešpačiui įžadą: ‘‘Jei atiduosi amonitus į mano rankas,
07O	11	31	07O	11	31		68610	kai aš ramybėje grįšiu nuo amonitų, pirmą, išėjusį iš mano namų manęs pasitikti, paaukosiu Viešpačiui kaip deginamąją auką’‘.
07O	11	32	07O	11	32		68620	Jeftė traukė prieš amonitus, ir Viešpats atidavė juos į jo rankas.
07O	11	33	07O	11	33		68630	Nuo Aroerio iki Minito užėmė dvidešimt miestų ir pasiekė vynuogynų slėnį be gailesčio juos žudydamas. Taip amonitai buvo pažeminti prieš izraelitus.
07O	11	34	07O	11	34		68640	Jeftė grįžo į Micpą, į savo namus, ir štai jį pasitiko jo duktė, su tamburinu šokdama. Ji buvo jo vienintelis vaikas; jis neturėjo daugiau sūnų ar dukterų.
07O	11	35	07O	11	35		68650	Pamatęs ją, jis perplėšė savo rūbus ir tarė: ‘‘Ak, mano dukra! Tu man suteikei daug skausmo ir esi tarp tų, kurie mane vargina. Aš daviau įžadą Viešpačiui ir nebegaliu jo atšaukti’‘.
07O	11	36	07O	11	36		68660	Ji atsakė: ‘‘Mano tėve, ką pažadėjai Viešpačiui, tą daryk su manimi. Išpildyk savo pažadą. Juk Viešpats padėjo atkeršyti tavo priešams amonitams’‘.
07O	11	37	07O	11	37		68670	Ji prašė tėvo duoti jai du mėnesius laiko nueiti į kalnus ir apraudoti savo mergystę kartu su draugėmis.
07O	11	38	07O	11	38		68680	Jis sutiko. Ji su savo draugėmis nuėjo į kalnus ir apraudojo savo mergystę.
07O	11	39	07O	11	39		68690	Po dviejų mėnesių ji sugrįžo pas savo tėvą, kuris įvykdė savo pažadą Viešpačiui. Ji nepažino vyro. Taip atsirado paprotys Izraelyje,
07O	11	40	07O	11	40		68700	kad kas metai Izraelio dukterys išeina keturias dienas apraudoti gileadiečio Jeftės dukters.
07O	12	1	07O	12	1		68710	Efraimai susirinko, atėjo į Cafoną ir tarė Jeftei: ‘‘Kodėl, eidamas į karą prieš amonitus, nepakvietei mūsų? Mes sudeginsime tavo namus ir tave’‘.
07O	12	2	07O	12	2		68720	Jeftė jiems atsakė: ‘‘Aš ir mano žmonės smarkiai susikivirčijome su amonitais. Aš jus šaukiau, bet jūs nepadėjote.
07O	12	3	07O	12	3		68730	Matydamas, kad jūs nepadedate, aš stačiau savo gyvybę į pavojų ir ėjau prieš amonitus. Viešpats atidavė juos į mano rankas. Kodėl šiandien atėjote kariauti prieš mane?’‘
07O	12	4	07O	12	4		68740	Jeftė, surinkęs visus Gileado vyrus, kariavo su Efraimu ir jį nugalėjo. Mat efraimai sakė gileadiečiams: ‘‘Jūs esate pabėgėliai iš Efraimo ir gyvenate tarp Efraimo ir Manaso’‘.
07O	12	5	07O	12	5		68750	Gileadiečiai užėmė Jordano brastas, vedančias į Efraimą. Kai efraimas bėglys prašydavo praleisti, gileadiečiai jį klausdavo: ‘‘Ar tu esi efraimas?’‘ Jam atsakius: ‘‘Ne!’‘,
07O	12	6	07O	12	6		68760	jie liepdavo ištarti ‘‘šibolet!’‘ Jis atsakydavo ‘‘sibolet’‘, nes negalėdavo teisingai ištarti. Tada jie nužudydavo jį prie Jordano brastų. Taip tuo metu žuvo keturiasdešimt du tūkstančiai efraimų.
07O	12	7	07O	12	7		68770	Jeftė teisė Izraelį šešerius metus. Po to gileadietis Jeftė mirė ir buvo palaidotas viename Gileado mieste.
07O	12	8	07O	12	8		68780	Po jo Izraelį teisė Ibcanas iš Betliejaus.
07O	12	9	07O	12	9		68790	Jis turėjo trisdešimt sūnų ir trisdešimt dukterų. Savo dukteris jis išleido svetur, o jo sūnūs parvedė trisdešimt mergaičių iš kitų kraštų. Jis teisė Izraelį septynerius metus.
07O	12	10	07O	12	10		68800	Po to Ibcanas mirė ir buvo palaidotas Betliejuje.
07O	12	11	07O	12	11		68810	Po jo dešimt metų Izraelį teisė Elonas iš Zabulono giminės.
07O	12	12	07O	12	12		68820	Elonui mirus, jis buvo palaidotas Ajalone, Zabulono krašte.
07O	12	13	07O	12	13		68830	Po jo Izraelį teisė Hilelio sūnus Abdonas iš Piratono.
07O	12	14	07O	12	14		68840	Jis turėjo keturiasdešimt sūnų ir trisdešimt sūnėnų, jodinėjusių ant septyniasdešimties asilų. Jis teisė Izraelį aštuonerius metus.
07O	12	15	07O	12	15		68850	Hilelio sūnui Abdonui mirus, jis buvo palaidotas Piratone, Efraimo krašte, amalekiečių kalnyne.
07O	13	1	07O	13	1		68860	Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats atidavė juos į filistinų rankas keturiasdešimčiai metų.
07O	13	2	07O	13	2		68870	Coroje gyveno vienas vyras iš Dano giminės, vardu Manoachas. Jo žmona buvo nevaisinga ir negimdė.
07O	13	3	07O	13	3		68880	Viešpaties angelas pasirodė jai ir tarė: ‘‘Tu esi nevaisinga, tačiau pastosi ir pagimdysi sūnų.
07O	13	4	07O	13	4		68890	Negerk vyno nė stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus.
07O	13	5	07O	13	5		68900	Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas tegul nepaliečia jo galvos, nes berniukas bus pašvęstas Dievui nuo pat gimimo, jis pradės išlaisvinti Izraelį iš filistinų’‘.
07O	13	6	07O	13	6		68910	Moteris atėjusi tarė savo vyrui: ‘‘Dievo vyras atėjo pas mane, jo išvaizda buvo kaip angelo, ir aš labai išsigandau. Aš jo nepaklausiau, iš kur jis, o jis savo vardo man nepasakė.
07O	13	7	07O	13	7		68920	Jis tik pasakė: ‘Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Žiūrėk, negerk nei vyno, nei stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus, nes berniukas bus Dievui pašvęstas nuo pat gimimo iki savo mirties’ ‘‘.
07O	13	8	07O	13	8		68930	Manoachas meldė Viešpatį: ‘‘Viešpatie! Leisk, meldžiu, angelui, kurį buvai siuntęs, vėl ateiti pas mus ir mus pamokyti, kaip auklėti berniuką, kuris užgims’‘.
07O	13	9	07O	13	9		68940	Dievas išklausė Manoachą. Dievo angelas vėl atėjo pas moterį, jai sėdint lauke. Jos vyro nebuvo šalia jos.
07O	13	10	07O	13	10		68950	Moteris, skubiai nubėgusi, pranešė savo vyrui: ‘‘Man pasirodė tas vyras, kuris aną dieną buvo atėjęs pas mane!’‘
07O	13	11	07O	13	11		68960	Pakilęs Manoachas sekė žmoną ir, atėjęs pas tą vyrą, jam tarė: ‘‘Ar tu esi vyras, kuris kalbėjo su mano žmona?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip’‘.
07O	13	12	07O	13	12		68970	Manoachas klausė: ‘‘Kai tavo žodžiai išsipildys, ką mes turime daryti su vaiku ir kaip elgtis su juo?’‘
07O	13	13	07O	13	13		68980	Viešpaties angelas atsakė Manoachui: ‘‘Moteris turi saugotis to, ką sakiau.
07O	13	14	07O	13	14		68990	Jai nevalia valgyti vynmedžio vaisių, gerti vyno ar stipraus gėrimo, taip pat valgyti, kas nešvaru; ji turi vykdyti, ką įsakiau’‘.
07O	13	15	07O	13	15		69000	Manoachas tarė Viešpaties angelui: ‘‘Prašau, pasilik pas mus, iki prirengsiu tau ožiuką’‘.
07O	13	16	07O	13	16		69010	Viešpaties angelas atsakė Manoachui: ‘‘Jei mane ir sulaikysi, aš vis tiek nevalgysiu tavo valgio; o jei prirengsi deginamąją auką, tai aukok ją Viešpačiui’‘. Manoachas nežinojo, kad jis buvo Viešpaties angelas.
07O	13	17	07O	13	17		69020	Jis klausė Viešpaties angelo: ‘‘Kuo tu vardu? Mes tave pagerbsime, kai tavo žodis išsipildys’‘.
07O	13	18	07O	13	18		69030	Viešpaties angelas jam atsakė: ‘‘Kodėl klausi mano vardo? Tai yra paslaptis’‘.
07O	13	19	07O	13	19		69040	Manoachas aukojo Viešpačiui ožiuką ir duonos auką ant uolos. Angelas padarė stebuklą jo ir jo žmonos akivaizdoje:
07O	13	20	07O	13	20		69050	kai liepsna kilo nuo aukuro aukštyn į dangų, Viešpaties angelas pakilo aukštyn aukuro liepsnoje. Tai matydami, jie puolė veidais į žemę.
07O	13	21	07O	13	21		69060	Viešpaties angelas daugiau jiems nebepasirodė. Manoachas suprato, kad tai buvo Viešpaties angelas,
07O	13	22	07O	13	22		69070	ir tarė žmonai: ‘‘Mes mirsime, nes matėme Dievą’‘.
07O	13	23	07O	13	23		69080	Bet jo žmona atsakė jam: ‘‘Jei Viešpats būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs mūsų deginamosios ir duonos aukos ir nebūtų mums parodęs to, ką matėme, ir pasakojęs to, ką girdėjome’‘.
07O	13	24	07O	13	24		69090	Moteris pagimdė sūnų ir jį pavadino Samsonu. Berniukas augo, ir Viešpats jį laimino.
07O	13	25	07O	13	25		69100	Viešpaties Dvasia pradėjo veikti jame Mahane Dano stovykloje, kuri buvo tarp Coros ir Eštaolio.
07O	14	1	07O	14	1		69110	Samsonas, nuėjęs į Timną, pamatė vieną filistinų mergaitę.
07O	14	2	07O	14	2		69120	Sugrįžęs jis sakė tėvams: ‘‘Mačiau Timnoje filistinų mergaitę. Leiskite man ją vesti’‘.
07O	14	3	07O	14	3		69130	Jo tėvai atsakė: ‘‘Nejaugi tarp tavo giminių ir visoje tautoje nėra mergaitės, kad nori vesti iš neapipjaustytų filistinų?’‘ Bet Samsonas atsakė: ‘‘Leiskite man ją vesti, nes ji man labai patinka’‘.
07O	14	4	07O	14	4		69140	Tėvai nežinojo, kad Viešpats taip padarė, ieškodamas progos prieš filistinus. Tuo metu filistinai valdė Izraelį.
07O	14	5	07O	14	5		69150	Samsonas su tėvais ėjo į Timną. Prie Timnos vynuogynų jis sutiko jauną liūtą.
07O	14	6	07O	14	6		69160	Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir jis sudraskė jį kaip ožiuką plikomis rankomis, bet viso to nepapasakojo tėvams.
07O	14	7	07O	14	7		69170	Nuėjęs pas mergaitę, kalbėjosi, ir ji patiko Samsonui.
07O	14	8	07O	14	8		69180	Po kurio laiko jis grįžo jos paimti. Eidamas jis pasuko iš kelio, norėdamas pamatyti liūto dvėselieną. Ir štai liūto dvėselienoje bičių spiečius ir medus.
07O	14	9	07O	14	9		69190	Jis paėmė medaus ir ėjo toliau valgydamas. Parėjęs pas savo tėvus, jis davė ir jiems to medaus, ir jie valgė. Bet jis nepasakė jiems, kad tą medų jis buvo ėmęs iš liūto dvėselienos.
07O	14	10	07O	14	10		69200	Jo tėvas nuėjo pas tą mergaitę, ir Samsonas suruošė ten puotą; taip darydavo jaunikiai.
07O	14	11	07O	14	11		69210	Filistinai, jį pamatę, atvedė trisdešimt pabrolių, kad jie būtų su juo.
07O	14	12	07O	14	12		69220	Samsonas tarė: ‘‘Aš užminsiu jums mįslę. Jei ją įminsite per septynias puotos dienas, aš jums duosiu trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių,
07O	14	13	07O	14	13		69230	o jei neįminsite, tai jūs man duosite trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių’‘. Jie atsakė jam: ‘‘Užmink mums tą mįslę, norime ją išgirsti’‘.
07O	14	14	07O	14	14		69240	Jis tarė jiems: ‘‘Iš ėdiko išėjo maistas, iš stipruolio­saldumas’‘. Jie negalėjo įminti mįslės per tris dienas.
07O	14	15	07O	14	15		69250	Ketvirtą dieną jie tarė Samsono žmonai: ‘‘Išgauk iš savo vyro mįslės įminimą. Jei neišgausi, sudeginsime tave ir tavo tėvo namus. Argi mus čia pasikvietėte apiplėšti?’‘
07O	14	16	07O	14	16		69260	Samsono žmona verkdama kalbėjo: ‘‘Tu nemyli manęs. Tu užminei mįslę mano tautos sūnums, o man jos nesakai’‘. Jis jai tarė: ‘‘Aš jos nepasakiau nei savo tėvui, nei motinai, kodėl turėčiau tau ją pasakyti?’‘
07O	14	17	07O	14	17		69270	Ji verkė septynias dienas, kol vyko puota. Septintą dieną, netekęs kantrybės, jis pasakė mįslės įminimą. Ji viską pasakė savo tautos sūnums.
07O	14	18	07O	14	18		69280	Septintą dieną, prieš saulės nusileidimą, miesto vyrai Samsonui tarė: ‘‘Kas saldesnis už medų? Ir kas stipresnis už liūtą?’‘ Jis jiems atsakė: ‘‘Jei nebūtumėte arę su mano telyčia, nebūtumėt įminę mįslės’‘.
07O	14	19	07O	14	19		69290	Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant jo ir jis, nuėjęs į Aškeloną, užmušė trisdešimt vyrų, paėmė jų drabužius ir atidavė juos tiems, kurie įminė mįslę. Po to, labai supykęs, jis sugrįžo į savo tėvo namus.
07O	14	20	07O	14	20		69300	Samsono žmona buvo atiduota vienam iš pabrolių.
07O	15	1	07O	15	1		69310	Po kurio laiko, kviečių pjūties metu, Samsonas atėjo aplankyti savo žmonos ir atnešė jai ožiuką. Samsonas sakė: ‘‘Aš noriu įeiti į kambarį pas savo žmoną’‘. Bet jos tėvas jo neleido,
07O	15	2	07O	15	2		69320	tardamas: ‘‘Aš tikrai maniau, kad tu jos nekenti, todėl ją atidaviau tavo pabroliui. Argi jos jaunesnioji sesuo nėra gražesnė už ją? Imk ją vietoj anos’‘.
07O	15	3	07O	15	3		69330	Tada Samsonas atsakė: ‘‘Šį kartą nenusikalsiu, atkeršydamas filistinams’‘.
07O	15	4	07O	15	4		69340	Samsonas, sugavęs tris šimtus lapių, surišo jas po porą uodegomis ir tarp uodegų įrišo po deglą.
07O	15	5	07O	15	5		69350	Uždegęs deglus, jis paleido lapes į filistinų javus. Taip jis padegė javų pėdus, nepjautus javus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus.
07O	15	6	07O	15	6		69360	Filistinai klausė: ‘‘Kas tai padarė?’‘ Jiems atsakė: ‘‘Samsonas, timniečio žentas, keršydamas už žmonos atidavimą pabroliui’‘. Atėję filistinai sudegino ją ir jos tėvą.
07O	15	7	07O	15	7		69370	Samsonas jiems tarė: ‘‘Nors jūs tai padarėte, nurimsiu tik tada, kai jums atkeršysiu’‘.
07O	15	8	07O	15	8		69380	Jis smarkiai puolė juos ir, sulaužęs jų blauzdų ir šlaunų kaulus, nuėjo į Etamą ir apsigyveno ant uolos.
07O	15	9	07O	15	9		69390	Tada filistinai atėję pasistatė stovyklas Judo žemėje iki Lehio.
07O	15	10	07O	15	10		69400	Judas klausė: ‘‘Kodėl išėjote prieš mus?’‘ Tie atsakė: ‘‘Samsono surišti ir padaryti jam taip, kaip jis mums padarė’‘.
07O	15	11	07O	15	11		69410	Tada trys tūkstančiai Judo vyrų atėjo prie Etamo uolos ir klausė Samsoną: ‘‘Argi nežinai, kad mus valdo filistinai? Kodėl taip padarei?’‘ Jis atsakė: ‘‘Kaip jie man padarė, taip aš jiems padariau’‘.
07O	15	12	07O	15	12		69420	Judo vyrai tarė jam: ‘‘Mes atėjome tavęs surišti ir atiduoti filistinams’‘. Samsonas atsakė: ‘‘Prisiekite man, kad jūs patys manęs nenužudysite’‘.
07O	15	13	07O	15	13		69430	Jie jam atsakė: ‘‘Mes tave tvirtai surišime ir atiduosime filistinams, bet patys tavęs nenužudysime’‘. Jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir nusivedė.
07O	15	14	07O	15	14		69440	Prie Lehio filistinai pasitiko jį šūkaudami iš džiaugsmo. Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir virvės ant jo rankų sutrūko kaip sudegę linai ir nukrito nuo jo.
07O	15	15	07O	15	15		69450	Jis susirado šviežią asilo žandikaulį ir, paėmęs jį, užmušė juo tūkstantį filistinų.
07O	15	16	07O	15	16		69460	Tuomet Samsonas tarė: ‘‘Asilo žandikauliu nužudžiau tūkstantį vyrų ir suverčiau į krūvas’‘.
07O	15	17	07O	15	17		69470	Taip pasakęs, jis nusviedė žandikaulį. Tą vietą pavadino Ramat Lehiu.
07O	15	18	07O	15	18		69480	Labai ištroškęs, jis šaukėsi Viešpaties: ‘‘Tu davei man šitokią pergalę, o dabar mirštu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų rankas!’‘
07O	15	19	07O	15	19		69490	Dievas atvėrė daubą Lehyje, ir iš jos tekėjo vanduo. Atsigėręs jis atsigaivino ir atgavo jėgas. Tą vietą pavadino En Korės versme; ji tebėra ten iki šios dienos.
07O	15	20	07O	15	20		69500	Filistinų laikais Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.
07O	16	1	07O	16	1		69510	Kartą Samsonas, nuvykęs į Gazą, pamatė paleistuvę ir užėjo pas ją.
07O	16	2	07O	16	2		69520	Gazos gyventojai, sužinoję, kad Samsonas atėjo į miestą, visą naktį laukė jo prie miesto vartų, sakydami: ‘‘Kai prašvis rytas, nužudysime jį’‘.
07O	16	3	07O	16	3		69530	Samsonas buvo pas paleistuvę iki vidurnakčio. Atsikėlęs vidurnaktį, jis nutvėrė miesto vartus su staktomis, iškėlė juos kartu su sklende, užsidėjo ant pečių ir nunešė ant kalno, esančio prie Hebrono.
07O	16	4	07O	16	4		69540	Vėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila.
07O	16	5	07O	16	5		69550	Atėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: ‘‘Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių’‘.
07O	16	6	07O	16	6		69560	Delila klausė Samsoną: ‘‘Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?’‘
07O	16	7	07O	16	7		69570	Samsonas jai atsakė: ‘‘Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.
07O	16	8	07O	16	8		69580	Filistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną.
07O	16	9	07O	16	9		69590	Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga­nepaaiškėjo.
07O	16	10	07O	16	10		69600	Delila tarė Samsonui: ‘‘Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?’‘
07O	16	11	07O	16	11		69610	Jis atsakė: ‘‘Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.
07O	16	12	07O	16	12		69620	Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus.
07O	16	13	07O	16	13		69630	Delila tarė Samsonui: ‘‘Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?’‘ Jis atsakė jai: ‘‘Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.
07O	16	14	07O	16	14		69640	Jam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais.
07O	16	15	07O	16	15		69650	Delila supykus tarė: ‘‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis’‘.
07O	16	16	07O	16	16		69660	Ji nedavė jam ramybės savo kalbomis ir, primygtinai klausinėdama, taip jam įkyrėjo,
07O	16	17	07O	16	17		69670	kad jis pasakė jai visą tiesą: ‘‘Mano galva niekados nebuvo skusta, nes aš esu pašvęstas Dievui nuo pat gimimo. Jei man nuskustų galvą, tai netekčiau jėgos ir tapčiau silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus’‘.
07O	16	18	07O	16	18		69680	Delila pamatė, kad jis atvėrė jai širdį, ir pasišaukė filistinų kunigaikščius, sakydama: ‘‘Dar kartą ateikite, nes jis man atvėrė savo širdį’‘. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atnešė pinigus.
07O	16	19	07O	16	19		69690	Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepė nukirpti Samsonui septynias galvos garbanas. Jo jėga dingo.
07O	16	20	07O	16	20		69700	Ji tarė: ‘‘Samsonai, filistinai puola!’‘ Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo.
07O	16	21	07O	16	21		69710	Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime.
07O	16	22	07O	16	22		69720	Tuo laiku jo galvos plaukai pradėjo ataugti.
07O	16	23	07O	16	23		69730	Filistinų kunigaikščiai susirinko aukoti gausių aukų savo dievui Dagonui ir pasidžiaugti laimėjimu. Jie sakė: ‘‘Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas Samsoną, mūsų priešą’‘.
07O	16	24	07O	16	24		69740	Žmonės, jį matydami, garbino savo dievą: ‘‘Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas mūsų priešą, kuris nusiaubė mūsų šalį ir daug mūsiškių išžudė’‘.
07O	16	25	07O	16	25		69750	Įsilinksminę jie tarė: ‘‘Pašaukite Samsoną, kad jis mus palinksmintų’‘. Jie atvedė Samsoną iš kalėjimo ir jį pastatė tarp kolonų, kad juos linksmintų.
07O	16	26	07O	16	26		69760	Samsonas sakė jaunuoliui, kuris vedė jį už rankos: ‘‘Privesk mane prie kolonų, ant kurių laikosi pastatas, kad galėčiau atsiremti į jas’‘.
07O	16	27	07O	16	27		69770	Pastatas buvo pilnas vyrų ir moterų, ten buvo ir visi filistinų kunigaikščiai. Ant stogo buvo apie tris tūkstančius vyrų bei moterų, kurie žiūrėjo, kaip Samsonas juos linksmino.
07O	16	28	07O	16	28		69780	Samsonas šaukėsi Viešpaties: ‘‘Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!’‘
07O	16	29	07O	16	29		69790	Samsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną­dešine, į kitą­kaire ranka
07O	16	30	07O	16	30		69800	ir tarė: ‘‘Mirštu drauge su filistinais!’‘ Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas.
07O	16	31	07O	16	31		69810	Po to atėjo jo broliai ir visi giminės. Jie, pasiėmę jį, nunešė ir palaidojo jo tėvo Manoacho kape tarp Coros ir Eštaolio. Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.
07O	17	1	07O	17	1		69820	Efraimo aukštumose gyveno vyras, vardu Mikajas.
07O	17	2	07O	17	2		69830	Jis tarė savo motinai: ‘‘Tu prakeikei tą, kuris paėmė iš tavęs tūkstantį šimtą sidabrinių. Tie pinigai yra pas mane. Aš juos paėmiau’‘. Jo motina tarė: ‘‘Viešpats telaimina tave, mano sūnau’‘.
07O	17	3	07O	17	3		69840	Kai jis sugrąžino motinai tūkstantį šimtą sidabrinių, motina tarė: ‘‘Aš visus tuos pinigus pašvenčiau Viešpačiui, kad mano sūnus, ėmęs juos iš mano rankos, padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Todėl dabar aš atiduosiu juos tau’‘.
07O	17	4	07O	17	4		69850	Bet jis sugrąžino pinigus motinai. Ji paėmė du šimtus sidabrinių ir atidavė auksakaliui, kad iš jų padarytų drožtą ir lietą atvaizdą. Juos pastatė Mikajo namuose.
07O	17	5	07O	17	5		69860	Mikajas įrengė savo namuose dievų šventyklą, padarė efodą ir terafimą ir paskyrė vieną iš savo sūnų kunigu.
07O	17	6	07O	17	6		69870	Tuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.
07O	17	7	07O	17	7		69880	Judo Betliejuje buvo jaunas levitas, kuris ten gyveno.
07O	17	8	07O	17	8		69890	Palikęs Judo Betliejų, jis ieškojo kitos vietos, tinkamos apsigyventi. Keliaudamas jis atėjo pas Mikają, kuris gyveno Efraimo aukštumose.
07O	17	9	07O	17	9		69900	Mikajas jo klausė: ‘‘Iš kur tu?’‘ Tas atsakė: ‘‘Aš esu levitas iš Judo Betliejaus ir ieškau vietos apsigyventi’‘.
07O	17	10	07O	17	10		69910	Mikajas jam atsakė: ‘‘Pasilik pas mane ir būk man tėvu ir kunigu. Aš tau duosiu metams dešimt sidabrinių, drabužius ir visą išlaikymą’‘.
07O	17	11	07O	17	11		69920	Levitas sutiko apsigyventi pas jį. Jaunuolis buvo jam kaip sūnus.
07O	17	12	07O	17	12		69930	Mikajas paskyrė levitą kunigu, ir jaunuolis gyveno jo namuose.
07O	17	13	07O	17	13		69940	Mikajas sakė: ‘‘Dabar žinau, kad Viešpats darys man gera, nes turiu levitą kunigu’‘.
07O	18	1	07O	18	1		69950	Tuo metu Izraelis neturėjo karaliaus. Dano giminė ieškojo krašto, kuriame galėtų apsigyventi, nes tuo laiku jiems dar nebuvo duota paveldėjimo tarp Izraelio giminių.
07O	18	2	07O	18	2		69960	Jie pasiuntė savo giminės penkis vyrus iš Coros ir Eštaolio išžvalgyti kraštą. Atėję į Efraimo aukštumas, jie apsinakvojo Mikajo namuose.
07O	18	3	07O	18	3		69970	Būdami pas Mikają, jie atpažino jaunuolio levito balsą ir, užėję pas jį, paklausė: ‘‘Kas tave čia atvedė? Ką tu čia veiki? Ką tu čia turi?’‘
07O	18	4	07O	18	4		69980	Jis jiems papasakojo, kad Mikajas pasamdė jį būti jo kunigu.
07O	18	5	07O	18	5		69990	Jie prašė: ‘‘Paklausk Dievo, ar mūsų kelionė bus sėkminga?’‘
07O	18	6	07O	18	6		70000	Kunigas jiems atsakė: ‘‘Eikite ramybėje. Viešpats mato kelią, kuriuo jūs einate’‘.
07O	18	7	07O	18	7		70010	Žvalgai išėjo ir nuvyko į Laišą. Ten jie matė, kad žmonės gyvena nerūpestingai, pagal sidoniečių papročius, ramiai ir saugiai. Tarp jų nebuvo valdininkų, kurie jiems vadovautų. Jie gyveno toli nuo sidoniečių ir nepalaikė jokių ryšių su kitais.
07O	18	8	07O	18	8		70020	Jiems sugrįžus pas savo brolius į Corą ir Eštaolį, tie klausė juos: ‘‘Ką matėte?’‘
07O	18	9	07O	18	9		70030	Jie atsakė: ‘‘Kilkite ir eikime! Mes matėme žemę, kuri yra labai gera. Nedelskite eiti ir užimti ją.
07O	18	10	07O	18	10		70040	Nuėję užklupsite žmones, kurie jaučiasi saugūs. Jų kraštas platus, ir Dievas jį atidavė į jūsų rankas; tai kraštas, kuriame nieko netrūksta, kas yra žemėje’‘.
07O	18	11	07O	18	11		70050	Iš Coros ir Eštaolio pakilo šeši šimtai Dano giminės ginkluotų vyrų.
07O	18	12	07O	18	12		70060	Jie atžygiavę pasistatė stovyklą Judo Kirjat Jearime. Ta vieta tebevadinama Dano stovykla iki šios dienos ir yra už Kirjat Jearimo.
07O	18	13	07O	18	13		70070	Iš ten jie žygiavo į Efraimo aukštumas ir pasiekė Mikajo namus.
07O	18	14	07O	18	14		70080	Tie penki vyrai, kurie išžvalgė Laišo šalį, tarė savo broliams: ‘‘Ar žinote, kad šiuose namuose yra efodas, terafimas ir drožtas bei lietas atvaizdai? Pagalvokite, ką reikėtų daryti’‘.
07O	18	15	07O	18	15		70090	Jie užsuko į jaunuolio levito namus, Mikajo namus, ir pasveikino jį.
07O	18	16	07O	18	16		70100	Ir šeši šimtai Dano giminės apsiginklavusių karių stovėjo tarpuvartėje.
07O	18	17	07O	18	17		70110	Tuo metu vyrai, kurie buvo išžvalgyti krašto, įėjo į Mikajo namus ir paėmė drožtą atvaizdą, efodą, terafimą ir nulietą atvaizdą. Tuo laiku kunigas stovėjo tarpuvartėje su šešiais šimtais apsiginklavusių vyrų.
07O	18	18	07O	18	18		70120	Jiems įsibrovus į Mikajo namus ir paėmus visus minėtus daiktus, kunigas klausė: ‘‘Ką darote?’‘
07O	18	19	07O	18	19		70130	Jie atsakė jam: ‘‘Tylėk! Užsidenk ranka burną ir eik su mumis. Būk mums tėvu ir kunigu. Ar tau geriau būti kunigu vieno vyro namams, ar visos giminės Izraelyje?’‘
07O	18	20	07O	18	20		70140	Kunigas nudžiugo. Jis paėmė efodą, terafimą bei drožtą atvaizdą ir įsimaišė tarp žmonių.
07O	18	21	07O	18	21		70150	Po to jie, sustatę priekyje vaikus, galvijus ir vežimus, pasisuko ir keliavo toliau.
07O	18	22	07O	18	22		70160	Jiems nutolus nuo Mikajo namų, Mikajo kaimynai susibūrę pasivijo danius.
07O	18	23	07O	18	23		70170	Jie šaukė Dano vaikams, ir tie atsigręžę klausė Mikają: ‘‘Kas atsitiko, kad atėjai su tokiu būriu?’‘
07O	18	24	07O	18	24		70180	Jis atsakė: ‘‘Jūs paėmėte mano dievus, kuriuos pasidariau, kunigą ir nuėjote. Kas gi man beliko? Ir dar klausiate, kas atsitiko?’‘
07O	18	25	07O	18	25		70190	Danai atsakė: ‘‘Nutilk! Neerzink mūsų, kad įpykę vyrai neužpultų ir nenužudytų tavęs ir tavo giminės’‘.
07O	18	26	07O	18	26		70200	Ir danai nuėjo savo keliu. Mikajas, matydamas, kad jie buvo stipresni už jį, sugrįžo į savo namus.
07O	18	27	07O	18	27		70210	Danai paėmė tai, ką Mikajas buvo pasidaręs, ir kunigą. Nuėję į Laišą, užpuolė ramius ir saugiai besijaučiančius gyventojus, juos išžudė kardu, o miestą sudegino.
07O	18	28	07O	18	28		70220	Niekas jiems nepadėjo, nes jie gyveno toli nuo Sidono ir nepalaikė jokių ryšių su kitais. Tas miestas buvo Bet Rehobo slėnyje. Danai miestą atstatė ir apsigyveno jame.
07O	18	29	07O	18	29		70230	Tą miestą jie pavadino Izraelio sūnaus Dano, savo tėvo, vardu. Anksčiau tas miestas vadinosi Laišas.
07O	18	30	07O	18	30		70240	Danai pasistatė drožtą atvaizdą, o Manaso sūnaus Geršomo sūnus Jehonatanas ir jo sūnūs buvo kunigais Dano giminėje iki ištrėmimo dienos.
07O	18	31	07O	18	31		70250	Jie laikė pas save Mikajo padarytą drožtą atvaizdą visą laiką, kol Dievo šventykla buvo Šilojuje.
07O	19	1	07O	19	1		70260	Tuo metu, kai Izraelyje nebuvo karaliaus, vienas levitas gyveno kaip ateivis Efraimo kalnyno pakraštyje. Jis turėjo sugulovę iš Judo Betliejaus.
07O	19	2	07O	19	2		70270	Sugulovė buvo jam neištikima. Ji pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judo Betliejų, ir buvo ten keturis mėnesius.
07O	19	3	07O	19	3		70280	Jos vyras, nuėjęs į jos tėvo namus, maloniai kalbėjo su ja ir norėjo parsivesti ją atgal. Jis buvo pasiėmęs savo tarną ir porą asilų. Merginos tėvas džiaugėsi jį sutikdamas.
07O	19	4	07O	19	4		70290	Uošvis užlaikė jį, ir jis pasiliko ten tris dienas. Jie valgė, gėrė ir nakvojo.
07O	19	5	07O	19	5		70300	Ketvirtą dieną, atsikėlę anksti rytą, jie ruošėsi keliauti. Merginos tėvas sakė savo žentui: ‘‘Pavalgyk, o paskui galėsite keliauti’‘.
07O	19	6	07O	19	6		70310	Jie abu valgė ir gėrė. Po to merginos tėvas tarė: ‘‘Pasilik nakčiai! Tegul pasidžiaugia tavo širdis’‘.
07O	19	7	07O	19	7		70320	Jis norėjo keliauti, bet uošvis jį perkalbėjo, kad jis pasiliktų nakvoti.
07O	19	8	07O	19	8		70330	Penktąją dieną atsikėlęs anksti norėjo keliauti. Merginos tėvas tarė: ‘‘Pasistiprink ir pasilik iki popietės’‘. Juodu pavalgė.
07O	19	9	07O	19	9		70340	Kai levitas, jo sugulovė ir tarnas pasiruošė keliauti, uošvis vėl kalbėjo: ‘‘Žiūrėk, diena jau eina vakarop. Pasilikite nakčiai. Tegul pasidžiaugia tavo širdis, o rytoj, anksti atsikėlę, galėsite keliauti į namus’‘.
07O	19	10	07O	19	10		70350	Tačiau jis nebenorėjo nakvoti ir iškeliavo. Jis atvyko iki Jebuso (dabartinė Jeruzalė). Jis turėjo su savimi porą pabalnotų asilų ir sugulovę.
07O	19	11	07O	19	11		70360	Saulei leidžiantis, jie buvo prie Jebuso. Tarnas sakė savo šeimininkui: ‘‘Pasukime į šitą jebusiečių miestą ir nakvokime ten’‘.
07O	19	12	07O	19	12		70370	O šeimininkas atsakė: ‘‘Ne, mes nesuksime į svetimtaučių miestą. Jie nėra Izraelio vaikai. Keliausime toliau iki Gibėjos miesto’‘.
07O	19	13	07O	19	13		70380	Ir jis sakė savo tarnui: ‘‘Eime nakvoti į Gibėją arba į Ramą’‘.
07O	19	14	07O	19	14		70390	Jie praėjo Jebusą ir keliavo toliau. Kai jie buvo prie Gibėjos miesto, priklausančio Benjaminui, nusileido saulė.
07O	19	15	07O	19	15		70400	Ir jie pasuko į Gibėją, kad apsistotų nakčiai. Atėję jie pasiliko miesto gatvėje, nes neatsirado nė vieno, kuris būtų juos priėmęs į savo namus nakvynei.
07O	19	16	07O	19	16		70410	Tuo metu senas vyras grįžo iš lauko darbų. Jis buvo nuo Efraimo aukštumų ir gyveno kaip ateivis Gibėjoje. Tos vietos gyventojai buvo benjaminai.
07O	19	17	07O	19	17		70420	Jis pamatė pakeleivį miesto gatvėje. Senas žmogus paklausė: ‘‘Iš kur atvykai ir kur eini?’‘
07O	19	18	07O	19	18		70430	Tas jam atsakė: ‘‘Mes einame iš Judo Betliejaus į Efraimo kalnyno pakraštį, nes ten gyvenu. Buvau nuvykęs į Judo Betliejų, o dabar einu į Viešpaties namus. Neatsirado nė vieno, kuris priimtų mane nakvoti.
07O	19	19	07O	19	19		70440	Turime šiaudų ir pašaro asilams, taip pat duonos ir vyno man, tavo tarnaitei ir jaunuoliui, kuris yra su tavo tarnais. Mums nieko netrūksta’‘.
07O	19	20	07O	19	20		70450	Senas vyras atsakė: ‘‘Ramybė tau. Visa, ko reikia, parūpinsiu, tik nenakvok gatvėje’‘.
07O	19	21	07O	19	21		70460	Jis įvedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Jie nusiplovė kojas, valgė ir gėrė.
07O	19	22	07O	19	22		70470	Kai jie linksmino savo širdis, miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą ir daužė duris, šaukdami: ‘‘Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume!’‘
07O	19	23	07O	19	23		70480	Namų šeimininkas išėjęs tarė: ‘‘Ne, broliai. Meldžiu, nesielkite taip piktai. Šitas vyras yra svečias mano namuose, nedarykite tokios kvailystės.
07O	19	24	07O	19	24		70490	Aš turiu dukterį, nekaltą mergaitę, ir tas vyras turi sugulovę. Aš jas išvesiu jums. Jūs galite žeminti jas ir daryti su jomis, kas jums atrodo tinkama. Tačiau su tuo vyru nesielkite taip bjauriai’‘.
07O	19	25	07O	19	25		70500	Bet vyrai nenorėjo jo klausyti. Tada vyras paėmė savo sugulovę ir išvedė jiems. Jie išniekino ją ir vargino ją visą naktį. Dienai brėkštant, jie ją paleido.
07O	19	26	07O	19	26		70510	Ta moteris atėjo auštant ir parkrito prie to vyro namo durų, kur buvo jos šeimininkas, ir gulėjo, iki prašvito.
07O	19	27	07O	19	27		70520	Atsikėlęs rytą, jos šeimininkas atidarė duris, norėdamas keliauti. Moteris, jo sugulovė, gulėjo parkritusi prie namo durų, ištiesusi rankas ant slenksčio.
07O	19	28	07O	19	28		70530	Jis tarė jai: ‘‘Kelkis, keliaukime’‘. Bet ji neatsakė. Jis ją užkėlė ant asilo ir parkeliavo į savo namus.
07O	19	29	07O	19	29		70540	Namuose paėmė peilį ir supjaustė savo sugulovę į dvyliką gabalų, ir išsiuntė visoms Izraelio giminėms.
07O	19	30	07O	19	30		70550	Tai matydami, visi kalbėjo: ‘‘Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti’‘.
07O	20	1	07O	20	1		70560	Izraelitai nuo Dano iki Beer Šebos, taip pat ir Gileado krašto vyrai susirinko visi kaip vienas Micpoje.
07O	20	2	07O	20	2		70570	Visos Izraelio tautos giminių vadai ir keturi šimtai tūkstančių ginkluotų vyrų dalyvavo susirinkime.
07O	20	3	07O	20	3		70580	Benjaminai išgirdo, kad izraelitai susirinko Micpoje. Izraelitai klausė: ‘‘Sakykite, kaip atsitiko tokia piktadarystė?’‘
07O	20	4	07O	20	4		70590	Levitas, nužudytosios moters vyras, atsakė: ‘‘Atvykau su savo sugulove į Gibėją, priklausančią Benjaminui, ir apsinakvojau.
07O	20	5	07O	20	5		70600	Gibėjos vyrai naktį apsupo namus. Jie norėjo mane nužudyti; mano sugulovę taip nukankino, kad ji mirė.
07O	20	6	07O	20	6		70610	Tuomet savo sugulovę supjausčiau ir jos dalis išsiunčiau į visus Izraelio paveldėtus kraštus, nes jie padarė Izraelyje bjaurų nusikaltimą.
07O	20	7	07O	20	7		70620	Izraelitai, dabar apsvarstykite ir nutarkite, ką daryti’‘.
07O	20	8	07O	20	8		70630	Visa tauta vienu balsu pasisakė: ‘‘Nė vienas iš mūsų neisime į savo palapinę ir negrįšime į namus.
07O	20	9	07O	20	9		70640	Štai ką mes padarysime Gibėjai: mesime burtą, eidami prieš juos.
07O	20	10	07O	20	10		70650	Išskirsime iš visų Izraelio giminių po dešimt vyrų iš šimto, po šimtą iš tūkstančio ir po tūkstantį iš dešimt tūkstančių, kad atgabentų maisto kariams, kurie eis prieš Benjamino Gibėją nubausti už padarytą Izraelyje bjaurų nusikaltimą’‘.
07O	20	11	07O	20	11		70660	Visi Izraelio vyrai susirinko kariauti prieš tą miestą ir buvo kaip vienas.
07O	20	12	07O	20	12		70670	Izraelio giminių vadai išsiuntė vyrus į visą Benjamino kraštą, klausdami: ‘‘Kodėl tarp jūsų vyksta tokios piktadarystės?
07O	20	13	07O	20	13		70680	Išduokite tuos vyrus, Belialo vaikus, gyvenančius Gibėjoje, kad juos nubaustume mirtimi ir pašalintume pikta iš Izraelio’‘. Benjaminai nenorėjo klausyti savo brolių izraelitų.
07O	20	14	07O	20	14		70690	Jie susirinko iš visų miestų į Gibėją kariauti su izraelitais.
07O	20	15	07O	20	15		70700	Jų buvo dvidešimt šeši tūkstančiai kardais ginkluotų vyrų, neskaičiuojant Gibėjos septynių šimtų rinktinių karių.
07O	20	16	07O	20	16		70710	Iš visų žmonių buvo septyni šimtai rinktinių vyrų, kurie buvo kairiarankiai ir galėjo pataikyti iš mėtyklės akmeniu į plauką.
07O	20	17	07O	20	17		70720	Izraelitų, išskyrus benjaminus, buvo keturi šimtai tūkstančių ginkluotų vyrų.
07O	20	18	07O	20	18		70730	Jie atvyko į Betelį Dievo pasiklausti, kas iš jų pirmas turi pradėti kovą su benjaminais. Viešpats atsakė: ‘‘Judas eis pirmas’‘.
07O	20	19	07O	20	19		70740	Izraelitai anksti rytą pasistatė stovyklą prie Gibėjos
07O	20	20	07O	20	20		70750	ir išsirikiavo kautynėms prieš Benjaminą ir Gibėją.
07O	20	21	07O	20	21		70760	Benjaminai, išėję iš Gibėjos, tą dieną sunaikino dvidešimt du tūkstančius izraelitų.
07O	20	22	07O	20	22		70770	Izraelio kariai, atgavę drąsą, vėl išsirikiavo kautynėms toje pačioje vietoje.
07O	20	23	07O	20	23		70780	Prieš kautynes izraelitai nuvyko į Betelį ir verkė Viešpaties akivaizdoje iki vakaro, ir klausė: ‘‘Ar mums dar kartą eiti į mūšį su mūsų broliais benjaminais?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eikite prieš juos’‘.
07O	20	24	07O	20	24		70790	Izraelitai antrą kartą išėjo prieš benjaminus,
07O	20	25	07O	20	25		70800	o benjaminai išėjo jiems priešais iš Gibėjos ir išžudė aštuoniolika tūkstančių Izraelio ginkluotų karių.
07O	20	26	07O	20	26		70810	Tada visi izraelitai ir visa tauta atėjo į Betelį. Ten jie sėdėjo verkdami Viešpaties akivaizdoje ir pasninkavo iki vakaro. Jie aukojo deginamąsias bei padėkos aukas Viešpačiui.
07O	20	27	07O	20	27		70820	Izraelitai klausė Viešpaties (tada ten buvo Dievo Sandoros skrynia
07O	20	28	07O	20	28		70830	ir Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas tuo metu buvo prie jos), sakydami: ‘‘Ar mums dar kartą eiti į kovą prieš mūsų brolius benjaminus?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Eikite, nes rytoj Aš juos atiduosiu į jūsų rankas’‘.
07O	20	29	07O	20	29		70840	Izraelis pastatė pasalas aplink Gibėją.
07O	20	30	07O	20	30		70850	Trečią dieną Izraelis išėjo prieš benjaminus ir išsirikiavo prieš Gibėją kaip anksčiau.
07O	20	31	07O	20	31		70860	Benjaminai išėjo prieš tautą ir, atsitraukę nuo miesto kaip anksčiau, pradėjo žudyti žmones ant vieškelių, kurių vienas veda į Betelį, o kitas­į Gibėją. Krito apie trisdešimt Izraelio vyrų.
07O	20	32	07O	20	32		70870	Tada benjaminai manė, kad izraelitai traukiasi nuo jų kaip anksčiau, o izraelitai bėgo, norėdami juos nuvilioti nuo miesto į vieškelius.
07O	20	33	07O	20	33		70880	Izraelitai išsirikiavo kovai prie Baal Tamaros; tuomet Izraelio pasalos pulkai pakilo iš savo vietų už Gibėjos miesto.
07O	20	34	07O	20	34		70890	Atėjo prieš Gibėją dešimt tūkstančių rinktinių vyrų iš viso Izraelio, ir užvirė smarki kova. Benjaminai nežinojo, kad jų laukia nelaimė.
07O	20	35	07O	20	35		70900	Viešpats suteikė pergalę Izraeliui, ir jie sunaikino tą dieną dvidešimt penkis tūkstančius šimtą benjaminų, ginkluotų kardais.
07O	20	36	07O	20	36		70910	Benjaminai pamatė, kad jie sumušti. Izraelitai davė benjaminams vietos, nes pasitikėjo pasala, kuri buvo pastatyta prie Gibėjos.
07O	20	37	07O	20	37		70920	Pasalos pulkai netikėtai puolė Gibėją, užėmė miestą ir išžudė kardais gyventojus.
07O	20	38	07O	20	38		70930	Izraelitų ir pasalos sutartas ženklas buvo padegti miestą, kad iš jo kiltų dūmai.
07O	20	39	07O	20	39		70940	Izraelitai traukėsi iš mūšio, ir benjaminai nužudė apie trisdešimt izraelitų, manydami, kad jie bėga sumušti kaip pirmajame mūšyje.
07O	20	40	07O	20	40		70950	Bet kai iš miesto pradėjo kilti liepsna ir dūmai, benjaminai atsigręžę pamatė, kad miestas dega.
07O	20	41	07O	20	41		70960	Kai Izraelio kariai atsigręžė, benjaminai išsigando, nes pamatė, kad juos užklupo nelaimė.
07O	20	42	07O	20	42		70970	Jie pasuko bėgti dykumos link. Izraelitai pasivijo juos, ir išėjusieji iš miesto taip pat naikino juos.
07O	20	43	07O	20	43		70980	Jie apsupo benjaminus ir persekiojo, naikindami iki Gibėjos.
07O	20	44	07O	20	44		70990	Benjaminų čia krito aštuoniolika tūkstančių vyrų, narsių karių.
07O	20	45	07O	20	45		71000	Jiems bėgant į dykumą prie Rimono uolos, jų krito dar penki tūkstančiai vyrų, likusius izraelitai persekiojo ligi Gidomo ir nužudė dar du tūkstančius vyrų.
07O	20	46	07O	20	46		71010	Tą dieną benjaminų žuvo dvidešimt penki tūkstančiai ginkluotų vyrų, narsių karių.
07O	20	47	07O	20	47		71020	Šeši šimtai benjaminų nubėgo į dykumą prie Rimono uolos ir pasiliko ten keturis mėnesius.
07O	20	48	07O	20	48		71030	Izraelitai sugrįžę išžudė visus benjaminus ir gyvulius, o miestus sudegino.
07O	21	1	07O	21	1		71040	Izraelitai prisiekė Micpoje, kad nė vienas jų neišleis savo dukters už benjamino.
07O	21	2	07O	21	2		71050	Susirinkę Betelyje, jie sėdėjo iki vakaro Dievo akivaizdoje graudžiai verkdami
07O	21	3	07O	21	3		71060	ir klausė: ‘‘Viešpatie, Izraelio Dieve, kodėl taip atsitiko Izraelyje? Kodėl šiandien pasigendame vienos Izraelio giminės?’‘
07O	21	4	07O	21	4		71070	Kitą dieną žmonės, anksti atsikėlę, pastatė aukurą ir aukojo deginamąsias ir padėkos aukas.
07O	21	5	07O	21	5		71080	Izraelitai klausė: ‘‘Kas iš Izraelio giminių neatvyko į susirinkimą Betelyje?’‘ Nes jie buvo prisiekę, kad tie, kurie neateis į susirinkimą Micpoje, bus baudžiami mirtimi.
07O	21	6	07O	21	6		71090	Izraelitai gailėjosi brolio Benjamino ir kalbėjo: ‘‘Šiandien viena Izraelio giminė sunaikinta.
07O	21	7	07O	21	7		71100	Ką darysime, kad likusieji benjaminai gautų žmonų? Juk mes prisiekėme Viešpačiu, kad jiems neduosime savo dukterų’‘.
07O	21	8	07O	21	8		71110	Jie klausė: ‘‘Kas iš Izraelio giminių neatvyko Viešpaties akivaizdon į Micpą?’‘ Paaiškėjo, kad iš Jabeš Gileado niekas nebuvo atvykęs į susirinkimą.
07O	21	9	07O	21	9		71120	Patikrinę pamatė, kad nebuvo nė vieno žmogaus iš Jabeš Gileado.
07O	21	10	07O	21	10		71130	Susirinkimas pasiuntė dvylika tūkstančių rinktinių karių ir jiems įsakė kardu išžudyti Jabeš Gileado vyrus, moteris ir vaikus.
07O	21	11	07O	21	11		71140	Jie sakė: ‘‘Nužudykite kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį, gulėjusią su vyru’‘.
07O	21	12	07O	21	12		71150	Jabeš Gileade jie rado keturis šimtus nekaltų mergaičių, kurias atvedė stovyklon į Šilojų, Kanaano krašte.
07O	21	13	07O	21	13		71160	Po to visas susirinkimas pasiūlė taiką benjaminams, apsistojusiems prie Rimono uolos.
07O	21	14	07O	21	14		71170	Tuomet benjaminai sugrįžo, o izraelitai atidavė jiems mergaites iš Jabeš Gileado. Bet jiems jų neužteko.
07O	21	15	07O	21	15		71180	Tauta gailėjosi Benjamino, nes Viešpats padarė spragą tarp Izraelio giminių.
07O	21	16	07O	21	16		71190	Izraelio vyresnieji klausė: ‘‘Ką darysime? Kaip surasime likusiems vyrams žmonų, nes Benjamino moterys išžudytos?’‘
07O	21	17	07O	21	17		71200	Jie tarė: ‘‘Benjamino paveldėjimas teks išlikusiems, kad nebūtų sunaikinta giminė Izraelyje.
07O	21	18	07O	21	18		71210	Tačiau mes negalime duoti jiems žmonų iš savo dukterų’‘. Izraelitai buvo prisiekę: ‘‘Prakeiktas, kuris duotų dukterį benjaminui’‘.
07O	21	19	07O	21	19		71220	Jie kalbėjo benjaminams: ‘‘Kasmet vyksta Viešpaties šventė Šilojuje, kuris yra į šiaurę nuo Betelio, į rytus nuo vieškelio, vedančio iš Betelio į Sichemą, ir į pietus nuo Lebonos.
07O	21	20	07O	21	20		71230	Nuėję į Šilojų, pasislėpkite vynuogynuose
07O	21	21	07O	21	21		71240	ir stebėkite. Kai išeis Šilojo dukterys žaisti ratelį, išeikite iš vynuogynų ir, pasigrobę kiekvienas sau žmoną iš Šilojo dukterų, grįžkite į Benjamino kraštą.
07O	21	22	07O	21	22		71250	O kai ateis jų tėvai arba broliai su skundu pas mus, mes jiems sakysime: ‘Būkite jiems malonūs, nes mes nekariavome, kad gautume jiems žmonų, ir jūs patys jiems nedavėte, tai ir nenusikaltote’ ‘‘.
07O	21	23	07O	21	23		71260	Benjaminai taip ir padarė: jie pasiėmė tiek mergaičių, kiek jiems reikėjo žmonų. Po to kiekvienas sugrįžo į savo žemę, atstatė miestus ir juose gyveno.
07O	21	24	07O	21	24		71270	Izraelitai taip pat sugrįžo kiekvienas į savo giminę, į savo šeimą savo žemėje.
07O	21	25	07O	21	25		71280	Tuo metu Izraelyje nebuvo karaliaus. Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga.
08O	1	1	08O	1	1		71290	Teisėjų valdymo laikais šalyje kilo badas. Vienas vyras iš Judo Betliejaus su žmona ir dviem sūnumis iškeliavo gyventi į Moabo kraštą.
08O	1	2	08O	1	2		71300	To vyro vardas buvo Elimelechas, jo žmonos vardas Noomė, o sūnų­Machlonas ir Kiljonas, efratai iš Judo Betliejaus. Jie atvyko į Moabo kraštą ir ten apsigyveno.
08O	1	3	08O	1	3		71310	Noomės vyras Elimelechas mirė ir ji liko su dviem sūnumis.
08O	1	4	08O	1	4		71320	Jie vedė žmonas moabites. Viena vardu Orpa, o kita­Rūta. Jie ten išgyveno apie dešimt metų.
08O	1	5	08O	1	5		71330	Po to abu sūnūs, Machlonas ir Kiljonas, mirė. Moteris neteko abiejų sūnų ir vyro.
08O	1	6	08O	1	6		71340	Ji su savo marčiomis pakilo grįžti į savo kraštą, nes buvo girdėjusi būdama Moabo krašte, kad Viešpats aplankė savo tautą, duodamas jiems duonos.
08O	1	7	08O	1	7		71350	Ji išėjo iš ten, kur gyveno kartu su savo marčiomis, ir ėjo į Judą.
08O	1	8	08O	1	8		71360	Noomė tarė savo marčioms: ‘‘Eikite namo pas savo motinas. Viešpats tebūna malonus jums, kaip jūs buvote mirusiems ir man.
08O	1	9	08O	1	9		71370	Viešpats jums tesuteikia poilsį vyro namuose’‘. Noomė pabučiavo savo marčias, kurios pakėlė balsus ir verkė.
08O	1	10	08O	1	10		71380	Ir jos sakė: ‘‘Mes norime eiti su tavimi pas tavo žmones’‘.
08O	1	11	08O	1	11		71390	Noomė atsakė: ‘‘Grįžkite, mano dukros. Kodėl jūs norite eiti su manimi? Ar manote, kad aš galiu užauginti sūnus, kurie taptų jūsų vyrais?
08O	1	12	08O	1	12		71400	Grįžkite, mano dukros. Aš juk per sena vedyboms. Jei turėčiau viltį dar šiąnakt ištekėti ir pagimdyti sūnų,
08O	1	13	08O	1	13		71410	argi jūs lauktumėte, kol jis užaugs? Argi dėl to susilaikytumėte nuo santuokos? Ne, mano dukros. Man labai skaudu dėl jūsų, bet Viešpaties ranka yra prieš mane’‘.
08O	1	14	08O	1	14		71420	Jos pakėlė balsus ir vėl verkė. Orpa atsisveikino su savo anyta, o Rūta pasiliko su ja.
08O	1	15	08O	1	15		71430	Noomė tarė: ‘‘Tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. Grįžk ir tu’‘.
08O	1	16	08O	1	16		71440	Tačiau Rūta atsakė: ‘‘Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas­mano Dievas.
08O	1	17	08O	1	17		71450	Kur tu mirsi, ir aš ten mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs’‘.
08O	1	18	08O	1	18		71460	Noomė matė, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti su ja, ir nustojo atkalbinėti.
08O	1	19	08O	1	19		71470	Taip jos keliavo, kol atėjo į Betliejų. Joms atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo ir klausinėjo: ‘‘Ar tai Noomė?’‘
08O	1	20	08O	1	20		71480	Ji atsakė: ‘‘Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą.
08O	1	21	08O	1	21		71490	Išėjau turtinga, o Viešpats parvedė tuščiomis rankomis. Kodėl vadinate mane Noome? Juk Viešpats paliudijo prieš mane, Visagalis mane nubaudė’‘.
08O	1	22	08O	1	22		71500	Taip grįžo Noomė ir jos marti moabitė Rūta iš Moabo krašto. Jos atvyko į Betliejų miežių pjūties pradžioje.
08O	2	1	08O	2	1		71510	Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boozas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės.
08O	2	2	08O	2	2		71520	Moabitė Rūta tarė Noomei: ‘‘Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis’‘. Noomė sakė: ‘‘Eik, mano dukra’‘.
08O	2	3	08O	2	3		71530	Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boozui iš Elimelecho giminės.
08O	2	4	08O	2	4		71540	Kaip tik tuo metu Boozas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: ‘‘Viešpats su jumis’‘. Tie jam atsakė: ‘‘Telaimina tave Viešpats’‘.
08O	2	5	08O	2	5		71550	Tada Boozas paklausė pjovėjų prižiūrėtoją: ‘‘Kas šita moteris?’‘
08O	2	6	08O	2	6		71560	Prižiūrėtojas atsakė: ‘‘Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto.
08O	2	7	08O	2	7		71570	Ji prašė: ‘Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas’. Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus’‘.
08O	2	8	08O	2	8		71580	Boozas tarė Rūtai: ‘‘Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų.
08O	2	9	08O	2	9		71590	Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria’‘.
08O	2	10	08O	2	10		71600	Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: ‘‘Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?’‘
08O	2	11	08O	2	11		71610	Boozas atsakė jai: ‘‘Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį, atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai.
08O	2	12	08O	2	12		71620	Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti’‘.
08O	2	13	08O	2	13		71630	Ji atsakė: ‘‘Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms’‘.
08O	2	14	08O	2	14		71640	Valgant Boozas jai tarė: ‘‘Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne’‘. Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė.
08O	2	15	08O	2	15		71650	Kai ji kėlėsi rinkti, Boozas įsakė savo tarnams: ‘‘Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite.
08O	2	16	08O	2	16		71660	Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai’‘.
08O	2	17	08O	2	17		71670	Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė ir buvo arti efos miežių.
08O	2	18	08O	2	18		71680	Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi.
08O	2	19	08O	2	19		71690	Anyta jos paklausė: ‘‘Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė dėmesį į tave!’‘ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boozas.
08O	2	20	08O	2	20		71700	Noomė tarė savo marčiai: ‘‘Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių’‘.
08O	2	21	08O	2	21		71710	Rūta sakė: ‘‘Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo’‘.
08O	2	22	08O	2	22		71720	Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: ‘‘Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti’‘.
08O	2	23	08O	2	23		71730	Ji laikėsi prie Boozo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta.
08O	3	1	08O	3	1		71740	Noomė tarė Rūtai: ‘‘Mano dukra, ar ne laikas man pasirūpinti vieta, kur tu galėtum ramiai gyventi?
08O	3	2	08O	3	2		71750	Boozas, su kurio tarnaitėmis tu dirbai, yra mūsų giminaitis. Jis šį vakarą vėtys miežius klojime.
08O	3	3	08O	3	3		71760	Nusiprausk, pasitepk, apsivilk geriausiu rūbu ir nueik į klojimą. Nepasirodyk jam, kol jis pavalgys ir atsiguls.
08O	3	4	08O	3	4		71770	Kai jis atsiguls, įsidėmėk vietą, kur jis guli; priėjusi atidenk jo kojas ir atsigulk. Jis tau pasakys, ką daryti’‘.
08O	3	5	08O	3	5		71780	Ji atsakė: ‘‘Visa, ką man sakai, padarysiu’‘.
08O	3	6	08O	3	6		71790	Nuėjusi į klojimą, ji pasielgė taip, kaip jai anyta patarė.
08O	3	7	08O	3	7		71800	Boozas, pavalgęs ir atsigėręs, buvo patenkintas ir atsigulė javų krūvos gale. Rūta tyliai priėjo, atidengė jo kojas ir atsigulė.
08O	3	8	08O	3	8		71810	Vidurnaktį pabudęs žmogus nusigando, pamatęs moterį, gulinčią prie jo kojų.
08O	3	9	08O	3	9		71820	Jis paklausė: ‘‘Kas tu esi?’‘ Ji atsakė: ‘‘Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis’‘.
08O	3	10	08O	3	10		71830	Jis sakė: ‘‘Viešpats telaimina tave, mano dukra. Tavo paskutinis poelgis yra geresnis už pirmutinį, nes tu neieškojai jaunuolio, turtingo ar beturčio.
08O	3	11	08O	3	11		71840	Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris.
08O	3	12	08O	3	12		71850	Tikrai aš esu artimas tavo giminaitis, tačiau yra kitas, dar artimesnis už mane.
08O	3	13	08O	3	13		71860	Pasilik šią naktį čia. O rytoj, jei jis tave paims,­gerai, tegul paima. O jei jis nenorės tavęs paimti, kaip Viešpats gyvas, aš tave paimsiu! Gulėk iki ryto’‘.
08O	3	14	08O	3	14		71870	Ji gulėjo prie jo kojų iki ryto ir atsikėlė, kai žmogus žmogaus dar negalėjo atpažinti. Jis sakė jai: ‘‘Žiūrėk, kad niekas nesužinotų, jog moteris buvo klojime’‘.
08O	3	15	08O	3	15		71880	Jis liepė jai ištiesti savo apsiaustą, kuriuo ji buvo apsisiautusi. Atseikėjęs šešis saikus miežių, jis supylė į apsiaustą ir užkėlė jai ant pečių. Taip ji grįžo į miestą.
08O	3	16	08O	3	16		71890	Namuose anyta klausė: ‘‘Kaip tau sekėsi, mano dukra?’‘ Ji papasakojo jai visa, kas įvyko,
08O	3	17	08O	3	17		71900	ir sakė: ‘‘Šituos šešis saikus miežių jis man davė ir pasakė: ‘Tu neturi grįžti tuščiomis pas savo anytą’ ‘‘.
08O	3	18	08O	3	18		71910	Noomė tarė: ‘‘Dabar palauk, mano dukra, kol sužinosi, kaip viskas baigsis. Jis nenurims, kol visko nesutvarkys dar šiandien’‘.
08O	4	1	08O	4	1		71920	Boozas, nuėjęs prie vartų, atsisėdo. Pro šalį ėjo giminaitis, apie kurį Boozas buvo kalbėjęs. Jis tarė jam: ‘‘Bičiuli, sėskis čia!’‘ Tas atėjęs atsisėdo.
08O	4	2	08O	4	2		71930	Boozas pasišaukė dar dešimt vyrų, miesto vyresniųjų, ir tarė jiems: ‘‘Sėskitės!’‘ Jie atsisėdo.
08O	4	3	08O	4	3		71940	Ir jis kalbėjo giminaičiui: ‘‘Noomė, kuri grįžo iš Moabo krašto, parduoda lauką, priklausiusį mūsų broliui Elimelechui.
08O	4	4	08O	4	4		71950	Aš norėjau pranešti tai tau. Pirk tą lauką čia sėdinčiųjų ir vyresniųjų akivaizdoje. Jei nori išpirkti, pirk, o jei nenori, pasakyk man, kad žinočiau. Nėra kito, kuris turi teisę tai išpirkti, o po tavęs­mano eilė’‘. Tas atsakė: ‘‘Aš pirksiu’‘.
08O	4	5	08O	4	5		71960	Boozas tarė: ‘‘Tą dieną, kai pirksi lauką iš Noomės, turėsi nupirkti ir moabitę Rūtą, mirusiojo žmoną, kad išlaikytum mirusiojo vardą jo nuosavybei’‘.
08O	4	6	08O	4	6		71970	Giminaitis atsakė: ‘‘Aš negaliu išpirkti jos, nes tada nukentėtų mano paties paveldėjimas. Tu pasinaudok mano teise, nes aš negaliu to padaryti’‘.
08O	4	7	08O	4	7		71980	Izraelyje buvo paprotys: kai kas nors perleisdavo savo teisę į paveldėjimą kitam, jis nusiaudavo savo sandalą ir paduodavo savo artimui. Tai būdavo liudijimas Izraelyje.
08O	4	8	08O	4	8		71990	Kai giminaitis pasakė Boozui: ‘‘Pirk tai sau’‘, nusiavė sandalą ir jam padavė.
08O	4	9	08O	4	9		72000	Tada Boozas tarė vyresniesiems ir visiems žmonėms: ‘‘Jūs esate šiandien liudytojai, kad aš nupirkau iš Noomės visa, kas priklausė Elimelechui, Kiljonui ir Machlonui.
08O	4	10	08O	4	10		72010	Taip pat ir moabitę Rūtą, Machlono žmoną, vesiu, kad išlaikyčiau mirusiojo vardą, jo nuosavybei ir kad jo vardas neišnyktų tarp jo brolių ir iš jo tėviškės. Jūs esate šiandien to įvykio liudytojai’‘.
08O	4	11	08O	4	11		72020	Visi ten esantys žmonės ir vyresnieji atsakė: ‘‘Mes esame liudytojai. Viešpats telaimina moterį, ateinančią į tavo namus, kaip Rachelę ir Lėją, kurios sukūrė Izraelio namus. Tegul tau sekasi Efratoje ir tebūna garsus tavo vardas Betliejuje.
08O	4	12	08O	4	12		72030	Tebūna tavo namai kaip namai Pereco, kurį Tamara pagimdė Judui, per palikuonis, kuriuos Viešpats tau duos iš šios jaunos moters’‘.
08O	4	13	08O	4	13		72040	Boozas vedė Rūtą. Ir kai jis įėjo pas ją, Viešpats davė jai pastoti ir ji pagimdė sūnų.
08O	4	14	08O	4	14		72050	Tuomet moterys sakė Noomei: ‘‘Palaimintas Viešpats, kuris nepaliko tavęs be įpėdinio, kad jo vardas būtų žymus Izraelyje.
08O	4	15	08O	4	15		72060	Jis bus tau atgaiva ir pasirūpins tavimi senatvėje. Juk jį pagimdė tavo marti, kuri myli tave, ir yra tau daugiau negu septyni sūnūs’‘.
08O	4	16	08O	4	16		72070	Noomė paėmė vaiką į savo prieglobstį ir buvo jo aukle.
08O	4	17	08O	4	17		72080	Kaimynės jį pavadino Jobedu, sakydamos: ‘‘Sūnus gimė Noomei’‘. Jobedas buvo Jesės tėvas, karaliaus Dovydo senelis.
08O	4	18	08O	4	18		72090	Šitie yra Pereco palikuonys: Perecs buvo Esromo tėvas,
08O	4	19	08O	4	19		72100	Esromas­Aramo, Aramas­ Aminadabo,
08O	4	20	08O	4	20		72110	Aminadabas­Naasono, Naasonas­Salmono,
08O	4	21	08O	4	21		72120	Salmonas­Boozo, Boozas­Jobedo,
08O	4	22	08O	4	22		72130	Jobedas­Jesės, o Jesė­Dovydo.
09O	1	1	09O	1	1		72140	Efraimo aukštumoje, Ramoje gyveno vyras, vardu Elkana, efraimas. Jis buvo Cūfo sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo sūnaus Jerohamo sūnus.
09O	1	2	09O	1	2		72150	Jis turėjo dvi žmonas: Oną ir Peniną. Penina turėjo vaikų, o Ona neturėjo.
09O	1	3	09O	1	3		72160	Elkana kasmet eidavo iš savo miesto į Šilojų melstis ir aukoti kareivijų Viešpačiui. Du Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, ten buvo Viešpaties kunigais.
09O	1	4	09O	1	4		72170	Kai Elkana aukodavo, jis duodavo aukos dalį savo žmonai Peninai ir visiems jos sūnums bei dukterims.
09O	1	5	09O	1	5		72180	Bet Onai jis duodavo geriausią dalį, nes ją, nors Viešpats buvo uždaręs jos įsčias, mylėjo.
09O	1	6	09O	1	6		72190	Jos priešininkė ją užgauliodavo ir erzindavo, nes Viešpats buvo uždaręs jos įsčias.
09O	1	7	09O	1	7		72200	Taip būdavo kiekvienais metais, kai ji eidavo į Viešpaties namus. Toji taip užgauliodavo ją, kad ji verkdavo ir nevalgydavo.
09O	1	8	09O	1	8		72210	Jos vyras Elkana klausė: ‘‘Ona, ko verki? Kodėl nevalgai? Ko liūdi? Argi aš tau nesu vertesnis už dešimtį sūnų?’‘
09O	1	9	09O	1	9		72220	Ona atsistojo, kai jie pavalgė ir atsigėrė Šilojuje. Tuo metu kunigas Elis sėdėjo prie Viešpaties šventyklos durų.
09O	1	10	09O	1	10		72230	Ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė.
09O	1	11	09O	1	11		72240	Ji davė įžadą: ‘‘Kareivijų Viešpatie, jei Tu pažvelgsi į savo tarnaitės sielvartą ir mane atsiminsi, ir nepamirši manęs, bet duosi man sūnų, tai aš atiduosiu jį Viešpačiui per visas jo gyvenimo dienas, ir skustuvas nepalies jo galvos’‘.
09O	1	12	09O	1	12		72250	Ji ilgai meldėsi Viešpaties akivaizdoje, o Elis stebėjo jos lūpas.
09O	1	13	09O	1	13		72260	Ona kalbėjo savo širdyje, jos lūpos judėjo, bet balso nesigirdėjo. Todėl Elis palaikė ją girta
09O	1	14	09O	1	14		72270	ir tarė: ‘‘Ar ilgai būsi girta? Išsipagiriok’‘.
09O	1	15	09O	1	15		72280	Ona atsakė: ‘‘Ne, viešpatie, aš esu nelaiminga moteris; aš negėriau nei vyno, nei stipraus gėrimo, tik išliejau savo širdį Viešpačiui.
09O	1	16	09O	1	16		72290	Nelaikyk savo tarnaitės Belialo dukra, nes iš didelio sielvarto ir skausmo aš kalbėjau’‘.
09O	1	17	09O	1	17		72300	Elis tarė: ‘‘Eik ramybėje, o Izraelio Dievas teįvykdo tavo prašymą’‘.
09O	1	18	09O	1	18		72310	Ji atsakė: ‘‘Duok savo tarnaitei atrasti malonę tavo akyse’‘. Po to ji nuėjo, valgė ir nebeliūdėjo.
09O	1	19	09O	1	19		72320	Anksti rytą atsikėlę ir pagarbinę Viešpatį, jie grįžo į savo namus, į Ramą. Elkana pažino savo žmoną Oną, ir Viešpats atsiminė ją.
09O	1	20	09O	1	20		72330	Po kurio laiko Ona pagimdė sūnų ir jį pavadino Samueliu, sakydama: ‘‘Iš Viešpaties jį išmeldžiau’‘.
09O	1	21	09O	1	21		72340	Kai Elkana ėjo su visais savo namiškiais aukoti Viešpačiui kasmetinę auką ir atlikti įžadą,
09O	1	22	09O	1	22		72350	Ona nėjo. Ji sakė savo vyrui: ‘‘Aš neisiu, iki berniuką nujunkysiu. Po to jį nuvesiu Viešpaties akivaizdon ir ten paliksiu visam laikui’‘.
09O	1	23	09O	1	23		72360	Jos vyras Elkana jai atsakė: ‘‘Daryk, kaip tau atrodo teisinga, pasilik namuose, iki jį nujunkysi. Viešpats tepatvirtina savo žodį’‘. Ji pasiliko ir žindė sūnų, iki jį nujunkė.
09O	1	24	09O	1	24		72370	Nujunkiusi jį, ji paėmė berniuką, tris jaučius, efą miltų bei odinę vyno ir nuvedė jį į Šilojų Viešpaties šventyklon. Berniukas buvo dar mažas.
09O	1	25	09O	1	25		72380	Papjovė jautį ir nuvedė berniuką pas Elį.
09O	1	26	09O	1	26		72390	Ona sakė: ‘‘Mano viešpatie, kaip tu gyvas, aš esu ta pati moteris, kuri čia stovėjo tavo akivaizdoje ir meldėsi Viešpačiui.
09O	1	27	09O	1	27		72400	Aš prašiau šito sūnaus. Viešpats išklausė mano prašymą ir suteikė, ko prašiau.
09O	1	28	09O	1	28		72410	Aš jį atvedu Viešpačiui, kad visą savo gyvenimą jis Jam priklausytų’‘. Ir jis pagarbino ten Viešpatį.
09O	2	1	09O	2	1		72420	Ona meldėsi: ‘‘Mano širdis džiaugiasi Viešpatyje ir mano ragas išaukštintas Jame. Aš plačiai atveriu savo burną prieš savo priešus, nes džiaugiuosi Tavo išgelbėjimu.
09O	2	2	09O	2	2		72430	Niekas nėra toks šventas, kaip Viešpats! Šalia Tavęs nėra kito ir nėra kitos uolos, kaip mūsų Dievas.
09O	2	3	09O	2	3		72440	Nekalbėkite taip išdidžiai ir įžūliai. Viešpats yra Dievas, kuris žino viską, ir Jis pasveria visus darbus.
09O	2	4	09O	2	4		72450	Galingųjų lankas sulaužomas, o tie, kurie klumpa, apjuosiami jėga.
09O	2	5	09O	2	5		72460	Sotieji parsisamdė už maistą, o alkanieji nurimo. Nevaisingoji pagimdė septynetą, o turinčioji daug vaikų nusilpo.
09O	2	6	09O	2	6		72470	Viešpats numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina.
09O	2	7	09O	2	7		72480	Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština.
09O	2	8	09O	2	8		72490	Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.
09O	2	9	09O	2	9		72500	Savo šventųjų kojas Jis palaikys, o nedorėliai nutils tamsoje. Nė vienas nelaimės savo jėga.
09O	2	10	09O	2	10		72510	Viešpats sudaužys į gabalus savo priešus. Jis sugriaudės prieš juos iš dangaus. Viešpats teis žemės kraštus. Jis duos jėgų savo karaliui ir išaukštins pateptojo ragą’‘.
09O	2	11	09O	2	11		72520	Elkana grįžo į Ramą, į savo namus, o berniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui, prižiūrimas kunigo Elio.
09O	2	12	09O	2	12		72530	Elio sūnūs buvo Belialo vaikai ir nepažino Viešpaties.
09O	2	13	09O	2	13		72540	Kam nors aukojant auką, kai mėsa tebevirdavo, ateidavo kunigo tarnas, laikydamas rankoje trišakę,
09O	2	14	09O	2	14		72550	ir smeigdavo ją į katilą, puodą ar keptuvę. Visa, ką ištraukdavo šake, pasiimdavo Elio sūnūs. Taip jie darė visiems izraelitams, aukojantiems Šilojuje.
09O	2	15	09O	2	15		72560	Prieš sudeginant taukus, atėjęs kunigo tarnas sakydavo aukotojui: ‘‘Duok mėsos kunigui iškepti; jis nenori virtos, bet žalios’‘.
09O	2	16	09O	2	16		72570	Jei aukotojas sakydavo: ‘‘Pirmiausia tegul sudegina taukus, paskui tegul ima, kiek nori’‘. Tarnas atsakydavo: ‘‘Duok dabar. Jei neduosi, atimsiu’‘.
09O	2	17	09O	2	17		72580	Elio sūnų nuodėmė buvo labai didelė Viešpaties akyse, nes žmonės ėmė bjaurėtis aukomis Viešpačiui.
09O	2	18	09O	2	18		72590	Samuelis tarnavo Viešpačiui, apsirengęs lininį efodą.
09O	2	19	09O	2	19		72600	Jo motina jam pasiūdavo drabužį ir kasmet atnešdavo ateidama su savo vyru aukoti kasmetinės aukos.
09O	2	20	09O	2	20		72610	Elis laimindavo Elkaną ir jo žmoną: ‘‘Viešpats teduoda tau dar vaikų su šita moterimi už tą, kurį ji paaukojo Viešpačiui’‘. Po to jie grįždavo į namus.
09O	2	21	09O	2	21		72620	Viešpats aplankė Oną, ir ji pagimdė dar tris sūnus ir dvi dukteris. Berniukas Samuelis augo Viešpaties akivaizdoje.
09O	2	22	09O	2	22		72630	Elis labai paseno. Jis girdėjo, ką jo sūnūs darė Izraeliui, kaip jie suguldavo su moterimis, kurios susirinkdavo prie Susitikimo palapinės.
09O	2	23	09O	2	23		72640	Tėvas klausė: ‘‘Kodėl taip darote? Aš girdžiu apie jūsų piktus darbus iš žmonių.
09O	2	24	09O	2	24		72650	Negerus dalykus aš girdžiu apie jus, mano sūnūs. Jūs vedate Viešpaties tautą į nusikaltimą.
09O	2	25	09O	2	25		72660	Jei žmogus nusikalsta žmogui, jį teis teisėjas, bet jei žmogus nusideda Viešpačiui, kas jį užtars?’‘ Jie neklausė savo tėvo, todėl Viešpats nusprendė juos nužudyti.
09O	2	26	09O	2	26		72670	Berniukas Samuelis augo, ir jam palankiai buvo nusiteikę ir Viešpats, ir žmonės.
09O	2	27	09O	2	27		72680	Dievo žmogus atėjo pas Elį ir jam tarė: ‘‘Taip sako Viešpats: ‘Aš apsireiškiau tavo tėvams, kai jie buvo Egipte ir tarnavo faraonui.
09O	2	28	09O	2	28		72690	Aš tavo tėvą išsirinkau kunigu iš visų Izraelio giminių, kad jis aukotų ant mano aukuro, smilkytų smilkalus ir nešiotų efodą mano akivaizdoje. Aš paskyriau kunigams izraelitų deginamųjų aukų dalį.
09O	2	29	09O	2	29		72700	Kodėl jūs mindžiojate kojomis aukas ir dovanas, kurias įsakiau man aukoti? Kodėl labiau už mane gerbi savo sūnus, kurie tunka mano tautos Izraelio geriausiomis aukų dalimis?’
09O	2	30	09O	2	30		72710	Todėl Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Tikrai buvau pažadėjęs, kad tavo tėvo ir tavo namai per amžius bus mano akivaizdoje, bet dabar sakau, kad taip nebus. Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti.
09O	2	31	09O	2	31		72720	Ateina diena, kada tavo ir tavo namų ramstį sunaikinsiu; nė vienas nesulauks senatvės.
09O	2	32	09O	2	32		72730	Tu matysi priešą mano namuose, nepaisant to, kad Dievas daro gera Izraeliui; tavo namuose niekas nesulauks senatvės per amžius.
09O	2	33	09O	2	33		72740	Aš nesunaikinsiu ir nepašalinsiu nuo savo aukuro visų tavųjų, bet tavo akys aptems ir siela krimsis; ir visi tavo palikuonys mirs savo gražiausiame amžiuje.
09O	2	34	09O	2	34		72750	Tai bus ženklas tau, kai abu tavo sūnūs Hofnis ir Finehasas mirs tą pačią dieną.
09O	2	35	09O	2	35		72760	Aš pakelsiu sau ištikimą kunigą, kuris darys tai, kas yra mano širdyje ir mano mintyse. Aš jam pastatysiu tvirtus namus, ir jis vaikščios prieš mano pateptąjį per amžius.
09O	2	36	09O	2	36		72770	Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti’ ‘‘.
09O	3	1	09O	3	1		72780	Berniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui Elio priežiūroje. Viešpaties žodis buvo brangus tuo laiku ir regėjimai buvo reti.
09O	3	2	09O	3	2		72790	Kartą Elis gulėjo. Jo akys buvo nusilpę ir jis nebegalėjo gerai matyti.
09O	3	3	09O	3	3		72800	Šventyklos lempa dar nebuvo užgesusi. Samuelis miegojo Viešpaties šventykloje, kur buvo Dievo skrynia.
09O	3	4	09O	3	4		72810	Viešpats pašaukė Samuelį. Tas atsiliepė: ‘‘Aš čia’‘.
09O	3	5	09O	3	5		72820	Nubėgęs pas Elį, Samuelis tarė: ‘‘Aš čia. Tu mane šaukei’‘. Tas atsakė: ‘‘Aš tavęs nešaukiau, eik ir miegok’‘. Jis grįžo ir atsigulė.
09O	3	6	09O	3	6		72830	Viešpats antrą kartą pašaukė Samuelį. Atsikėlęs Samuelis vėl nuėjo pas Elį ir tarė: ‘‘Aš čia. Tu mane šaukei’‘. Tas atsakė: ‘‘Aš nešaukiau tavęs, mano sūnau, eik ir miegok’‘.
09O	3	7	09O	3	7		72840	Samuelis dar nepažino Viešpaties ir jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties žodis.
09O	3	8	09O	3	8		72850	Viešpats pašaukė Samuelį trečią kartą. Atsikėlęs jis vėl nuėjo pas Elį ir sakė: ‘‘Aš čia. Tu mane šaukei’‘. Elis suprato, kad Viešpats šaukia berniuką,
09O	3	9	09O	3	9		72860	ir tarė Samueliui: ‘‘Eik ir atsigulk. Jei tave vėl šauks, sakyk: ‘Kalbėk, Viešpatie, Tavo tarnas klauso’ ‘‘. Nuėjęs Samuelis atsigulė.
09O	3	10	09O	3	10		72870	Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip pirma: ‘‘Samueli, Samueli!’‘ Samuelis atsiliepė: ‘‘Kalbėk, Tavo tarnas klauso’‘.
09O	3	11	09O	3	11		72880	Viešpats tarė Samueliui: ‘‘Štai Aš darau darbą Izraelyje. Kas apie jį išgirs, tam suspengs abiejose ausyse.
09O	3	12	09O	3	12		72890	Tą dieną įvykdysiu visa, ką kalbėjau prieš Elį ir jo giminę. Kai Aš pradedu, Aš ir pabaigsiu.
09O	3	13	09O	3	13		72900	Aš paskelbiau jam, kad nubausiu jo namus už nusikaltimą, apie kurį jis žino, nes jo sūnūs bjauriai elgėsi, o jis jų nesudraudė.
09O	3	14	09O	3	14		72910	Aš prisiekiau, kad Elio šeimos kaltė nebus nuplauta nei aukomis, nei dovanomis per amžius’‘.
09O	3	15	09O	3	15		72920	Samuelis gulėjo iki ryto. Atsikėlęs atidarė šventyklos duris. Jis bijojo papasakoti Eliui tą regėjimą.
09O	3	16	09O	3	16		72930	Elis pasišaukė Samuelį: ‘‘Samueli, mano sūnau!’‘ Jis atsakė: ‘‘Aš čia’‘.
09O	3	17	09O	3	17		72940	Jis paklausė: ‘‘Ką tau sakė? Neslėpk nuo manęs. Dievas tepadaro tau tai ir dar daugiau, jei paslėpsi nuo manęs nors vieną žodį iš to, ką Jis tau sakė’‘.
09O	3	18	09O	3	18		72950	Ir Samuelis jam papasakojo viską, nieko neslėpdamas. Tada Elis tarė: ‘‘Jis­Viešpats. Tedaro, kaip Jam atrodo geriausia’‘.
09O	3	19	09O	3	19		72960	Samuelis augo, ir Viešpats buvo su juo. Ir nė vienas jo žodis nelikdavo neišsipildęs.
09O	3	20	09O	3	20		72970	Visas Izraelis nuo Dano ir Beer Šebos sužinojo, kad Samuelis yra Viešpaties paskirtas pranašas.
09O	3	21	09O	3	21		72980	Viešpats ir toliau pasirodydavo Šilojuje, kur apsireikšdavo Samueliui savo žodžiu.
09O	4	1	09O	4	1		72990	Samuelio žodis pasiekė visą Izraelį. Izraelis pasistatė stovyklą prie Eben Ezero ir ruošėsi kariauti su filistinais, o filistinai pasistatė stovyklą prie Afeko.
09O	4	2	09O	4	2		73000	Jie išsirikiavo prieš Izraelį, puolė ir sumušė jį, nužudydami mūšyje apie keturis tūkstančius vyrų.
09O	4	3	09O	4	3		73010	Kai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: ‘‘Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų’‘.
09O	4	4	09O	4	4		73020	Buvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas buvo prie Dievo Sandoros skrynios.
09O	4	5	09O	4	5		73030	Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė stovyklą, visi izraelitai šaukė taip garsiai, kad net žemė drebėjo.
09O	4	6	09O	4	6		73040	Filistinai, išgirdę šauksmą, klausė: ‘‘Ką reiškia šitas riksmas hebrajų stovykloje?’‘ Ir jie sužinojo, kad buvo atgabenta Viešpaties skrynia.
09O	4	7	09O	4	7		73050	Filistinai išsigando, nes sakė: ‘‘Dievas atėjo pas juos į stovyklą. Vargas mums, nes anksčiau taip nebuvo!
09O	4	8	09O	4	8		73060	Vargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų dievų? Tai dievai, kurie baudė Egiptą įvairiomis bausmėmis dykumoje.
09O	4	9	09O	4	9		73070	Filistinai, būkite drąsūs, kad nereikėtų tarnauti hebrajams, kaip jie mums tarnavo. Nusiraminkite ir kariaukite’‘.
09O	4	10	09O	4	10		73080	Filistinai kovojo ir vėl nugalėjo izraelitus, kurie visi išbėgiojo į savo palapines. Įvyko didelės žudynės, ir krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų iš Izraelio.
09O	4	11	09O	4	11		73090	Dievo skrynia buvo priešų paimta, o Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo.
09O	4	12	09O	4	12		73100	Vienas benjaminas, pabėgęs iš mūšio lauko, tą pačią dieną atvyko į Šiloją su perplėštais drabužiais ir žemėm apibarstyta galva.
09O	4	13	09O	4	13		73110	Jam atvykus į miestą, Elis sėdėjo krasėje šalia kelio ir jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Kai vyras atbėgo į miestą ir viską pranešė, visas miestas ėmė raudoti.
09O	4	14	09O	4	14		73120	Elis, išgirdęs verksmą, paklausė: ‘‘Ką reiškia šitas triukšmas?’‘ Tas vyras atskubėjo prie Elio ir jam pranešė.
09O	4	15	09O	4	15		73130	Elis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų, jo akys buvo nusilpusios ir jis nebematė.
09O	4	16	09O	4	16		73140	Tas vyras kalbėjo Eliui: ‘‘Aš šiandien pabėgau iš mūšio lauko ir atvykau čia’‘. Elis paklausė: ‘‘Kas ten atsitiko, mano sūnau?’‘
09O	4	17	09O	4	17		73150	Pasiuntinys atsakė: ‘‘Izraelis bėgo nuo filistinų, įvyko didelės žudynės. Tavo abu sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo, ir Dievo skrynia priešų rankose’‘.
09O	4	18	09O	4	18		73160	Jam paminėjus Dievo skrynią, Elis atbulas krito nuo krasės šalia vartų. Jo sprandas lūžo ir jis mirė, nes buvo senas ir sunkus. Jis teisė Izraelį keturiasdešimt metų.
09O	4	19	09O	4	19		73170	Jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir greitai turėjo gimdyti. Išgirdus, kad Dievo skrynia paimta ir kad jos uošvis ir vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė, nes ją suėmė gimdymo skausmai.
09O	4	20	09O	4	20		73180	Jai mirštant, prie jos stovėjusios moterys sakė: ‘‘Nebijok, tu pagimdei sūnų’‘. Tačiau ji nieko neatsakė ir nebekreipė dėmesio.
09O	4	21	09O	4	21		73190	Ji pavadino vaiką Ikabodu, sakydama: ‘‘Šlovė paliko Izraelį’‘, nes Dievo skrynia buvo paimta ir jos uošvis bei vyras mirę.
09O	4	22	09O	4	22		73200	Ji pasakė: ‘‘Šlovė paliko Izraelį, nes Dievo skrynia paimta’‘.
09O	5	1	09O	5	1		73210	Filistinai paėmė Dievo skrynią ir nugabeno ją iš Eben Ezero į Ašdodą.
09O	5	2	09O	5	2		73220	Filistinai paėmė Dievo skrynią, įnešė ją į Dagono šventyklą ir pastatė šalia Dagono.
09O	5	3	09O	5	3		73230	Ašdodo gyventojai kitą rytą, atsikėlę anksti, įėjo į Dagono šventyklą ir pamatė Dagoną, kniūbsčią gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią. Pakėlę Dagoną, jie pastatė jį atgal į jo vietą.
09O	5	4	09O	5	4		73240	Kitą dieną anksti atsikėlę, jie vėl rado Dagoną gulintį ant žemės prieš Viešpaties skrynią; jo galva ir abi rankos gulėjo nukirstos ant slenksčio. Tik Dagono liemuo buvo likęs.
09O	5	5	09O	5	5		73250	Todėl Dagono kunigai ir visi, įeinantieji į Dagono šventyklą, peržengia Dagono slenkstį Ašdode iki šios dienos.
09O	5	6	09O	5	6		73260	Viešpaties ranka sunkiai slėgė Ašdodo gyventojus. Jis naikino juos ir baudė skaudžiais augliais Ašdode ir jo apylinkėse.
09O	5	7	09O	5	7		73270	Ašdodo vyrai, matydami, kas darosi, tarė: ‘‘Izraelio Dievo skrynia negali pasilikti pas mus, nes Jo ranka labai spaudžia mus ir mūsų dievą Dagoną’‘.
09O	5	8	09O	5	8		73280	Jie sukvietė visus filistinų kunigaikščius ir klausė: ‘‘Ką mums daryti su Izraelio Dievo skrynia?’‘ Tie atsakė: ‘‘Izraelio Dievo skrynią reikia nugabenti į Gatą’‘. Jie taip ir padarė.
09O	5	9	09O	5	9		73290	Kai ją atgabeno, Viešpaties ranka ištiko miestą labai dideliu naikinimu. Jis baudė visus to miesto žmones, mažus ir didelius, skaudžiais augliais.
09O	5	10	09O	5	10		73300	Tuomet jie išsiuntė Dievo skrynią į Ekroną. Kai Dievo skrynia buvo atgabenta į Ekroną, ekroniečiai ėmė šaukti: ‘‘Jie atgabeno pas mus Izraelio Dievo skrynią, norėdami nužudyti mus’‘.
09O	5	11	09O	5	11		73310	Taigi jie, sušaukę visus filistinų kunigaikščius, sakė: ‘‘Išsiųskime Izraelio Dievo skrynią, kad ji būtų sugrąžinta į savo vietą ir kad neišžudytų mūsų ir mūsų žmonių’‘. Nes pražūtingas naikinimas apėmė visą miestą ir Dievo ranka buvo labai sunki.
09O	5	12	09O	5	12		73320	Išlikę gyvi buvo ištikti auglių, ir miesto šauksmas kilo į dangų.
09O	6	1	09O	6	1		73330	Viešpaties skrynia filistinų krašte išbuvo septynis mėnesius.
09O	6	2	09O	6	2		73340	Filistinai pasikvietė kunigus bei žynius ir klausė: ‘‘Ką mums daryti su Viešpaties skrynia? Kaip ją pasiųsti atgal į jos vietą?’‘
09O	6	3	09O	6	3		73350	Tie atsakė: ‘‘Jei siųsite atgal Izraelio Dievo skrynią, nesiųskite tuščios, bet būtinai grąžinkite su auka už kaltes. Tada pagysite ir jums paaiškės, kodėl Jo ranka neatsitraukia nuo jūsų’‘.
09O	6	4	09O	6	4		73360	Jie klausė: ‘‘Kokią auką turime duoti už savo nusikaltimą?’‘ Tie atsakė: ‘‘Penkis auksinius auglius ir penkias auksines peles pagal filistinų kunigaikščių skaičių, nes ta pati liga vargino jus ir jūsų kunigaikščius.
09O	6	5	09O	6	5		73370	Padarykite penkis auglių atvaizdus ir pelių, kurios naikina kraštą, atvaizdus ir atiduokite Izraelio Dievui. Gal tada Jis atims savo ranką nuo jūsų, jūsų dievų ir šalies.
09O	6	6	09O	6	6		73380	Neužkietinkite savo širdžių, kaip užkietino egiptiečiai ir faraonas. Kai Viešpats darė stebuklus tarp jų, jie buvo priversti išleisti izraelitus.
09O	6	7	09O	6	7		73390	Imkite dvi žindančias karves, ant kurių dar nebuvo uždėtas jungas, ir įkinkykite jas į naują vežimą, o jų veršiukus parsiveskite namo.
09O	6	8	09O	6	8		73400	Viešpaties skrynią įkelkite į vežimą, o auksinius dirbinius, kuriuos duodate kaip auką, įdėkite į atskirą dėžę ir paleiskite karves.
09O	6	9	09O	6	9		73410	Ir žiūrėkite: jei jos eis keliu, vedančiu Bet Šemešo link, tai Viešpats yra mums siuntęs šitą didelę nelaimę; o jei ne, tada žinosime, kad ne Jo ranka ištiko mus, o taip įvyko atsitiktinai’‘.
09O	6	10	09O	6	10		73420	Filistinai taip ir padarė. Dvi žindančias karves įkinkė į vežimą, o jų veršiukus uždarė namuose.
09O	6	11	09O	6	11		73430	Jie įkėlė Viešpaties skrynią ir dėžę su auksinėmis pelėmis ir auglių atvaizdais į vežimą.
09O	6	12	09O	6	12		73440	Karvės ėjo tiesiai į Bet Šemešą. Eidamos vieškeliu jos baubė, bet nepasuko nei dešinėn, nei kairėn. Filistinų kunigaikščiai ėjo paskui jas iki Bet Šemešo sienos.
09O	6	13	09O	6	13		73450	Bet šemešiečiai pjovė kviečius slėnyje. Pakėlę akis, jie pamatė skrynią ir džiaugėsi ja.
09O	6	14	09O	6	14		73460	Vežimas atvažiavo į Jozuės, bet šemešiečio, lauką ir sustojo. Ten buvo didelis akmuo. Jie suskaldė vežimą, o karves aukojo kaip deginamąją auką Viešpačiui.
09O	6	15	09O	6	15		73470	Levitai nukėlė Viešpaties skrynią ir prie jos buvusią dėžę, kurioje buvo auksiniai dirbiniai, ir padėjo ant to didelio akmens. Bet Šemešo žmonės tą dieną aukojo deginamąsias ir kitas aukas Viešpačiui.
09O	6	16	09O	6	16		73480	Penki filistinų kunigaikščiai, tai matydami, sugrįžo tą pačią dieną į Ekroną.
09O	6	17	09O	6	17		73490	Filistinai aukojo už savo nusikaltimą auksinius auglius: vieną už Ašdodą, vieną už Gazą, vieną už Aškeloną, vieną už Gatą ir vieną už Ekroną.
09O	6	18	09O	6	18		73500	Auksinės pelės buvo nuo penkių filistinų miestų, priklausančių penkiems kunigaikščiams, pradedant sutvirtintais miestais ir baigiant atvirais kaimais iki didelio akmens, ant kurio jie padėjo Viešpaties skrynią ir kuris iki šios dienos tebeguli bet šemešiečio Jozuės lauke.
09O	6	19	09O	6	19		73510	Jis baudė Bet Šemešo gyventojus, nes jie pažiūrėjo į Viešpaties skrynios vidų, ir nužudė penkiasdešimt tūkstančių septyniasdešimt žmonių. Žmonės verkė dėl tokių didelių žudynių.
09O	6	20	09O	6	20		73520	Bet Šemešo žmonės kalbėjo: ‘‘Kas gali išstovėti Viešpaties, švento Dievo, akivaizdoje? Kur Jis eis iš mūsų?’‘
09O	6	21	09O	6	21		73530	Jie pasiuntė pasiuntinius į Kirjat Jearimą, sakydami: ‘‘Filistinai sugrąžino Viešpaties skrynią. Ateikite ir parsigabenkite ją’‘.
09O	7	1	09O	7	1		73540	Kirjat Jearimo vyrai parsigabeno Viešpaties skrynią ir ją įnešė į Abinadabo namus, esančius ant kalvos. Jo sūnų Eleazarą jie paskyrė saugoti Viešpaties skrynią.
09O	7	2	09O	7	2		73550	Praėjo dvidešimt metų nuo tos dienos, kai Viešpaties skrynia buvo atgabenta į Kirjat Jearimą. Visas Izraelis atsigręžė į Viešpatį.
09O	7	3	09O	7	3		73560	Ir Samuelis tarė visiems izraelitams: ‘‘Jei jūs visa širdimi norite grįžti prie Viešpaties, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Astartę, paruoškite savo širdis Viešpačiui ir tarnaukite Jam vienam; tada Jis jus išgelbės iš filistinų’‘.
09O	7	4	09O	7	4		73570	Izraelitai pašalino Baalą bei Astartę ir tarnavo vienam Viešpačiui.
09O	7	5	09O	7	5		73580	Po to Samuelis sakė: ‘‘Sušaukite visą Izraelį į Micpą; aš melsiuosi už jus Viešpačiui’‘.
09O	7	6	09O	7	6		73590	Jie, susirinkę Micpoje, sėmė vandenį ir jį išliejo Viešpaties akivaizdoje, pasninkavo visą dieną ir sakė: ‘‘Mes nusidėjome Viešpačiui’‘. Samuelis teisė izraelitus Micpoje.
09O	7	7	09O	7	7		73600	Filistinai išgirdo, kad izraelitai susirinko į Micpą, ir jų kunigaikščiai pakilo prieš Izraelį. Izraelitai, tai išgirdę, nusigando
09O	7	8	09O	7	8		73610	ir tarė Samueliui: ‘‘Nepaliauk melsti Viešpatį, mūsų Dievą, kad Jis mus išgelbėtų iš filistinų’‘.
09O	7	9	09O	7	9		73620	Samuelis paėmė žindomą ėriuką ir paaukojo visą Viešpačiui kaip deginamąją auką. Samuelis šaukėsi Viešpaties dėl Izraelio, ir Viešpats jį išklausė.
09O	7	10	09O	7	10		73630	Samueliui aukojant deginamąją auką, filistinai pradėjo kovą su Izraeliu. Bet tą dieną Viešpats išgąsdino filistinus didele perkūnija taip, kad jie pakriko, ir izraelitai nugalėjo juos.
09O	7	11	09O	7	11		73640	Išėję iš Micpos, izraelitai persekiojo filistinus ir juos žudė iki Bet Karo.
09O	7	12	09O	7	12		73650	Tarp Micpos ir Seno Samuelis pastatė akmenį ir jį pavadino Eben Ezeriu, sakydamas: ‘‘Viešpats mums padėjo iki šios vietos’‘.
09O	7	13	09O	7	13		73660	Filistinai buvo nugalėti ir daugiau nepuolė Izraelio; ir Viešpaties ranka buvo prieš filistinus per visas Samuelio dienas.
09O	7	14	09O	7	14		73670	Miestai nuo Ekrono iki Gato, kuriuos filistinai buvo užėmę, grįžo Izraeliui. Taip pat ir jų apylinkes Izraelis atsiėmė iš filistinų. Buvo taika tarp Izraelio ir amoritų.
09O	7	15	09O	7	15		73680	Samuelis teisė Izraelį per visas savo dienas.
09O	7	16	09O	7	16		73690	Jis eidavo kas metai į Betelį, Gilgalą bei Micpą ir teisdavo Izraelį tose vietose.
09O	7	17	09O	7	17		73700	Po to jis grįždavo į Ramą, nes ten buvo jo namai. Čia jis teisė Izraelį ir čia jis pastatė aukurą Viešpačiui.
09O	8	1	09O	8	1		73710	Kai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus.
09O	8	2	09O	8	2		73720	Jo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis­Abija. Jie buvo teisėjai Beer Šeboje.
09O	8	3	09O	8	3		73730	Tačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą.
09O	8	4	09O	8	4		73740	Visi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į Ramą
09O	8	5	09O	8	5		73750	ir sakė jam: ‘‘Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose’‘.
09O	8	6	09O	8	6		73760	Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: ‘‘Duok mums karalių, kuris mus teistų’‘. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui.
09O	8	7	09O	8	7		73770	O Viešpats jam atsakė: ‘‘Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.
09O	8	8	09O	8	8		73780	Taip jie elgėsi nuo tos dienos, kai juos išvedžiau iš Egipto, iki šios dienos. Jie palikdavo mane ir tarnaudavo kitiems dievams. Dabar jie ir tau daro tą patį.
09O	8	9	09O	8	9		73790	Klausyk jų balso, tačiau iš anksto rimtai juos įspėk ir jiems paskelbk teises karaliaus, kuris jiems karaliaus’‘.
09O	8	10	09O	8	10		73800	Žmonėms, kurie prašė karaliaus, Samuelis pasakė visa, ką Viešpats kalbėjo.
09O	8	11	09O	8	11		73810	Ir jis sakė: ‘‘Karalius, kuris jums karaliaus, paims jūsų sūnus ir paskirs prie savo kovos vežimų ir žirgų, ir jie turės bėgti jo vežimų priekyje.
09O	8	12	09O	8	12		73820	Jis paskirs juos tūkstantininkais ir penkiasdešimtininkais; jie ars jo laukus, pjaus javus ir gamins ginklus bei reikmenis karo vežimams.
09O	8	13	09O	8	13		73830	Jūsų dukterys gamins jam kvepalus ir bus virėjos bei kepėjos.
09O	8	14	09O	8	14		73840	Geriausius jūsų laukus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus jis atiduos savo tarnams.
09O	8	15	09O	8	15		73850	Be to, jis ims jūsų pasėlių ir vynuogynų vaisių dešimtąją dalį ir atiduos savo valdininkams bei tarnams.
09O	8	16	09O	8	16		73860	Jūsų tarnus ir tarnaites, geriausius jaunuolius ir jūsų asilus panaudos savo darbams.
09O	8	17	09O	8	17		73870	Jis paims jūsų avių dešimtąją dalį, ir jūs būsite jo tarnai.
09O	8	18	09O	8	18		73880	Tada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys’‘.
09O	8	19	09O	8	19		73890	Tačiau tauta atsisakė paklusti Samuelio balsui ir sakė: ‘‘Mes norime turėti karalių,
09O	8	20	09O	8	20		73900	kad būtume kaip visos kitos tautos, kad mūsų karalius mus teistų ir mums vadovautų kovose’‘.
09O	8	21	09O	8	21		73910	Samuelis išklausė tautos žodžius ir perdavė juos Viešpačiui.
09O	8	22	09O	8	22		73920	Ir Viešpats tarė Samueliui: ‘‘Klausyk jų balso ir paskirk jiems karalių’‘. Tada Samuelis tarė izraelitams: ‘‘Grįžkite kiekvienas į savo miestą’‘.
09O	9	1	09O	9	1		73930	Benjamine gyveno turtingas vyras, vardu Kišas, sūnus Abielio, sūnaus Ceroro, sūnaus Bekorato, sūnaus Afiacho.
09O	9	2	09O	9	2		73940	Kišas turėjo sūnų Saulių, jauną ir gražų. Nebuvo nė vieno izraelito, gražesnio už jį; visa galva jis buvo aukštesnis už kitus savo tautos žmones.
09O	9	3	09O	9	3		73950	Sauliaus tėvui Kišui dingo asilės. Ir Kišas sakė savo sūnui Sauliui: ‘‘Imk tarną ir eik ieškoti asilių’‘.
09O	9	4	09O	9	4		73960	Jie išvaikščiojo Efraimo aukštumas ir Šališos kraštą, bet jų nerado. Paskui jie apėjo Šaalimo kraštą, bet ir ten jų nebuvo. Jie išvaikščiojo ir Benjamino žemes, bet jų nerado.
09O	9	5	09O	9	5		73970	Kai atėjo į Cūfo šalį, Saulius tarė savo tarnui: ‘‘Grįžkime, kad mano tėvas, užuot rūpinęsis asilėmis, nepradėtų rūpintis dėl mūsų’‘.
09O	9	6	09O	9	6		73980	Tarnas jam atsakė: ‘‘Šitame mieste gyvena Dievo vyras, kurį visi gerbia; visa, ką jis pasako, įvyksta. Užeikime pas jį. Gal jis pasakys, kuriuo keliu mums eiti’‘.
09O	9	7	09O	9	7		73990	Saulius atsakė: ‘‘Ką mes nunešime tam vyrui eidami? Duona pasibaigė mūsų maišuose, ir mes neturime jokios dovanos, kurią galėtume nunešti Dievo vyrui’‘.
09O	9	8	09O	9	8		74000	Tarnas atsakė Sauliui: ‘‘Aš turiu ketvirtį šekelio sidabro ir jį atiduosiu Dievo vyrui, kad jis parodytų mums kelią’‘.
09O	9	9	09O	9	9		74010	Anksčiau, kai Izraelyje kas eidavo pasiklausti Dievo, sakydavo: ‘‘Einu pas regėtoją’‘. Nes tą, kurį šiandien vadina pranašu, anksčiau vadino regėtoju.
09O	9	10	09O	9	10		74020	Saulius atsakė tarnui: ‘‘Gerai sakai, eikime’‘. Jie nuėjo į miestą, kur gyveno Dievo vyras.
09O	9	11	09O	9	11		74030	Beeidami šlaitu miesto link, jie susitiko mergaičių, einančių pasisemti vandens, ir paklausė: ‘‘Ar yra čia regėtojas?’‘
09O	9	12	09O	9	12		74040	Jos atsakė: ‘‘Yra. Jis kaip tik priešais jus. Skubėkite, nes jis šiandien atėjo į miestą, kadangi žmonės šiandien aukoja aukštumoje.
09O	9	13	09O	9	13		74050	Įėję į miestą, jūs tuojau jį surasite, nes jis eis į aukštumą valgyti. Žmonės nepradės valgyti, kol jis ateis, nes jis palaimina auką; po to valgo pakviestieji. Eikite, nes dabar jį dar rasite’‘.
09O	9	14	09O	9	14		74060	Įeidami į miestą, jie sutiko Samuelį, ateinantį priešais, kuris ėjo į aukštumą.
09O	9	15	09O	9	15		74070	Viešpats buvo pasakęs Samueliui prieš dieną iki Sauliaus atėjimo:
09O	9	16	09O	9	16		74080	‘‘Rytoj apie tą laiką atsiųsiu pas tave vyrą iš Benjamino žemės, kad jį pateptum mano tautos Izraelio valdovu. Jis išgelbės mano tautą iš filistinų. Aš pažvelgiau į savo tautą, nes jų šauksmas pasiekė mane’‘.
09O	9	17	09O	9	17		74090	Kai Samuelis pamatė Saulių, Viešpats jam tarė: ‘‘Štai vyras, apie kurį tau kalbėjau! Šitas karaliaus mano tautai’‘.
09O	9	18	09O	9	18		74100	Saulius, sutikęs Samuelį tarpuvartėje, klausė: ‘‘Pasakyk man, kur gyvena regėtojas’‘.
09O	9	19	09O	9	19		74110	Samuelis atsakė Sauliui: ‘‘Aš esu regėtojas. Eik pirma manęs į aukštumą, ten šiandien valgysite su manimi; rytoj tave išleisiu ir pasakysiu, kas yra tavo širdyje.
09O	9	20	09O	9	20		74120	Dėl asilių, kurios dingo prieš tris dienas, nesirūpink­jos jau atsirado. O kam priklausys visa, kas geriausia Izraelyje? Argi ne tau ir tavo tėvo namams?’‘
09O	9	21	09O	9	21		74130	Saulius atsakė: ‘‘Juk aš esu benjaminas, iš mažiausios Izraelio giminės, ir mano šeima yra menkiausia iš visų Benjamino šeimų. Kodėl man taip sakai?’‘
09O	9	22	09O	9	22		74140	Samuelis Saulių ir jo tarną įsivedė į kambarį ir pasodino juos garbingiausioje vietoje tarp pakviestųjų, kurių buvo apie trisdešimt vyrų.
09O	9	23	09O	9	23		74150	Samuelis tarė virėjui: ‘‘Duok tą dalį, kurią tau liepiau atidėti’‘.
09O	9	24	09O	9	24		74160	Virėjas atnešė gyvulio petį ir padėjo prieš Saulių. Samuelis tarė: ‘‘Štai ką palikau tau, valgyk su pakviestaisiais’‘. Taip Saulius tą dieną valgė su Samueliu.
09O	9	25	09O	9	25		74170	Jiems sugrįžus nuo aukštumos į miestą, Samuelis kalbėjosi su Sauliumi ant stogo.
09O	9	26	09O	9	26		74180	Aušrai brėkštant, Samuelis pašaukė ant stogo Saulių ir tarė: ‘‘Kelkis, kad galėčiau tave išleisti’‘. Saulius atsikėlė ir juodu išėjo į gatvę.
09O	9	27	09O	9	27		74190	Kai jie ėjo į miesto pakraštį, Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Liepk tarnui eiti pirma mūsų, o tu sustok. Paskelbsiu tau Viešpaties žodį’‘.
09O	10	1	09O	10	1		74200	Samuelis išliejo indą aliejaus Sauliui ant galvos, pabučiavo jį ir tarė: ‘‘Viešpats patepė tave savo paveldėjimo vadu.
09O	10	2	09O	10	2		74210	Šiandien, išsiskyręs su manimi, sutiksi du vyrus prie Rachelės kapo, Benjamino pasienyje, Celcache; jie tau sakys: ‘Asilės, kurių išėjai ieškoti, jau atsirado. Tavo tėvas, pamiršęs asiles, rūpinasi, kas su jumis atsitiko’.
09O	10	3	09O	10	3		74220	Eidamas toliau, prieisi Taboro ąžuolą. Ten tave sutiks trys vyrai, einantys pas Dievą į Betelį. Vienas neš tris ožiukus, antras­tris duonos kepalus, o trečias­vyno odinę.
09O	10	4	09O	10	4		74230	Jie tave pasveikins ir duos tau du duonos kepalus, kuriuos paimsi iš jų rankos.
09O	10	5	09O	10	5		74240	Po to prieisi Dievo kalvą, kur yra filistinų įgulos stovykla. Įeidamas į miestą, sutiksi būrį pranašų, ateinančių nuo aukštumos su arfomis, būgnais, vamzdeliais ir psalteriais; ir jie pranašaus.
09O	10	6	09O	10	6		74250	Ant tavęs nužengs Viešpaties Dvasia, ir tu pranašausi kartu su jais ir tapsi kitu žmogumi.
09O	10	7	09O	10	7		74260	Kai visi tie ženklai įvyks su tavimi, elkis pagal aplinkybes, nes Dievas su tavimi.
09O	10	8	09O	10	8		74270	Nueik pirma manęs į Gilgalą. Aš atėjęs aukosiu deginamąsias ir padėkos aukas. Lauk manęs septynias dienas, iki aš ateisiu ir nurodysiu, ką turi daryti’‘.
09O	10	9	09O	10	9		74280	Sauliui pasisukus eiti nuo Samuelio, Dievas davė jam kitą širdį, ir visi tie ženklai įvyko tą pačią dieną.
09O	10	10	09O	10	10		74290	Jam atėjus prie kalvos, jį pasitiko pranašų būrys. Ir Dievo Dvasia nužengė ant jo, ir jis pranašavo kartu su jais.
09O	10	11	09O	10	11		74300	Žmonės, kurie Saulių pažino anksčiau, matydami jį su pranašais pranašaujant, kalbėjosi: ‘‘Kas atsitiko Kišo sūnui? Ar ir Saulius tarp pranašų?’‘
09O	10	12	09O	10	12		74310	Vienas iš ten buvusiųjų atsakė: ‘‘O kas kitų tėvas?’‘ Todėl tai tapo priežodžiu: ‘‘Ar ir Saulius tarp pranašų?’‘
09O	10	13	09O	10	13		74320	Baigęs pranašauti, jis atėjo į aukštumą.
09O	10	14	09O	10	14		74330	Jo dėdė klausė: ‘‘Kur buvote?’‘ Jis atsakė: ‘‘Asilių ieškojome. Kai jų niekur neradome, nuėjome pas Samuelį’‘.
09O	10	15	09O	10	15		74340	Sauliaus dėdė vėl klausė: ‘‘Prašau, pasakyk, ką jums Samuelis sakė?’‘
09O	10	16	09O	10	16		74350	Saulius atsakė: ‘‘Jis mums pasakė, kad asilės atsirado’‘. Bet ką Samuelis jam sakė apie karalystę, Saulius jam nepasakė.
09O	10	17	09O	10	17		74360	Samuelis sušaukė tautą į Micpą pas Viešpatį.
09O	10	18	09O	10	18		74370	Ir jis kalbėjo izraelitams: ‘‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau iš egiptiečių rankos ir iš visų karalysčių, kurios jus spaudė, rankos’.
09O	10	19	09O	10	19		74380	Bet jūs šiandien atmetėte Dievą, kuris jus išgelbėjo iš visų jūsų nelaimių, sakydami: ‘Paskirk mums karalių’. Dabar ateikite į Viešpaties akivaizdą giminėmis ir šeimomis’‘.
09O	10	20	09O	10	20		74390	Kai Samuelis pašaukė prieiti kiekvieną Izraelio giminę, buvo išrinkta Benjamino giminė.
09O	10	21	09O	10	21		74400	Kai Samuelis pašaukė Benjamino giminę šeimomis, buvo išrinkta Matrio šeima ir iš jos buvo išrinktas Kišo sūnus Saulius. Jie ieškojo jo, bet negalėjo surasti.
09O	10	22	09O	10	22		74410	Todėl jie klausė Viešpaties: ‘‘Ar jis čia dar ateis?’‘ Viešpats atsakė: ‘‘Jis pasislėpęs tarp mantos’‘.
09O	10	23	09O	10	23		74420	Nubėgę vyrai atvedė jį. Kai jis atsistojo tarp žmonių, buvo visa galva aukštesnis už kitus.
09O	10	24	09O	10	24		74430	Tada Samuelis tarė susirinkusiems: ‘‘Ar matote tą, kurį Viešpats išsirinko? Nėra jam lygaus visoje tautoje’‘. Tada žmonės pradėjo šaukti: ‘‘Tegyvuoja karalius!’‘
09O	10	25	09O	10	25		74440	Tada Samuelis išdėstė tautai karalystės nuostatus, juos surašė į knygą ir padėjo priešais Viešpatį. Po to Samuelis leido tautai grįžti į savo namus.
09O	10	26	09O	10	26		74450	Taip pat ir Saulius grįžo namo į Gibėją. Su juo nuėjo ir vyrai, kurių širdis palietė Dievas.
09O	10	27	09O	10	27		74460	Bet Belialo vaikai sakė: ‘‘Kaip šitas žmogus mus išgelbės?’‘ Jie paniekino jį ir neatnešė jam dovanų. Bet Saulius išlaikė ramybę.
09O	11	1	09O	11	1		74470	Amonitas Nahašas atžygiavo ir apsupo Jabeš Gileadą. Tada Jabešo gyventojai sakė Nahašui: ‘‘Sudarykime sandorą, ir mes tau tarnausime’‘.
09O	11	2	09O	11	2		74480	Amonitas Nahašas jiems atsakė: ‘‘Aš sudarysiu su jumis sandorą su tokia sąlyga: kiekvienam iš jūsų išdursiu dešinę akį ir taip pažeminsiu visą Izraelį’‘.
09O	11	3	09O	11	3		74490	Jabešo vyresnieji jam tarė: ‘‘Duok mums septynias dienas, kad galėtume pasiųsti pasiuntinius į visą Izraelio kraštą. Jei nerasime, kas mus išgelbėtų, mes tau pasiduosime’‘.
09O	11	4	09O	11	4		74500	Kai pasiuntiniai atvyko į Gibėją, kur gyveno Saulius, ir pranešė šiuos žodžius žmonėms, visi žmonės pakėlė balsus ir verkė.
09O	11	5	09O	11	5		74510	Tuo metu Saulius grįžo iš lauko su savo jaučiais. Jis paklausė: ‘‘Kas atsitiko, kad žmonės verkia?’‘ Ir jie papasakojo jam žinias iš Jabešo.
09O	11	6	09O	11	6		74520	Kai jis tai išgirdo, Dievo Dvasia nužengė ant Sauliaus ir jis užsidegė dideliu pykčiu.
09O	11	7	09O	11	7		74530	Jis iškinkė jungą jaučių ir, juos sukapojęs, išsiuntinėjo gabalus po visą Izraelio kraštą, sakydamas: ‘‘Kas neis su Sauliumi ir Samueliu, taip bus padaryta jo jaučiams’‘. Viešpaties baimė apėmė tautą, ir jie atėjo visi kaip vienas.
09O	11	8	09O	11	8		74540	Kai jis suskaičiavo juos Bezeke, izraelitų buvo trys šimtai tūkstančių, o Judo vyrų­trisdešimt tūkstančių.
09O	11	9	09O	11	9		74550	Atvykusiems pasiuntiniams jie tarė: ‘‘Rytoj, kai saulė pradės kaitinti, jūs sulauksite pagalbos’‘. Pasiuntiniai sugrįžę pranešė apie tai Jabešo gyventojams, ir jie visi pradžiugo.
09O	11	10	09O	11	10		74560	Jabešo vyrai sakė: ‘‘Rytoj pasiduosime jums, ir jūs galėsite daryti su mumis, ką norėsite’‘.
09O	11	11	09O	11	11		74570	Kitą dieną Saulius suskirstė vyrus į tris būrius ir rytinės sargybos metu jie įsiveržė į stovyklą ir žudė amonitus, iki pradėjo kaitinti saulė. O likusieji buvo taip išblaškyti, kad dviejų neliko kartu.
09O	11	12	09O	11	12		74580	Izraelitai klausė Samuelio: ‘‘Kas yra tie, kurie sakė: ‘Ar Saulius mums karalius?’ Atveskite juos mums, kad mes juos nužudytume’‘.
09O	11	13	09O	11	13		74590	Saulius tarė: ‘‘Nė vienas nebus nužudytas šiandien, nes šiandien Viešpats išgelbėjo Izraelį’‘.
09O	11	14	09O	11	14		74600	Po to Samuelis tarė tautai: ‘‘Eikime į Gilgalą ir ten atnaujinkime karalystę’‘.
09O	11	15	09O	11	15		74610	Visa tauta nuėjo į Gilgalą. Jie ten paskelbė Saulių karaliumi Viešpaties akivaizdoje ir aukojo padėkos aukas Viešpačiui. Ir labai džiaugėsi ten Saulius ir visi izraelitai.
09O	12	1	09O	12	1		74620	Samuelis kalbėjo visiems izraelitams: ‘‘Aš paklausiau jūsų balso visame, ką man sakėte, ir paskyriau jums karalių.
09O	12	2	09O	12	2		74630	Ir dabar karalius eina priekyje jūsų. Aš pasenau ir pražilau, ir mano sūnūs yra tarp jūsų. Aš gyvenau tarp jūsų nuo savo vaikystės iki šios dienos.
09O	12	3	09O	12	3		74640	Štai aš čia. Paliudykite prieš mane Viešpaties ir Jo pateptojo akivaizdoje. Ar aš paėmiau kieno nors jautį ar asilą? Ar ką nuskriaudžiau? Ar ką išnaudojau? Iš ko paėmiau kyšį, kad užmerkčiau savo akis? Jei taip padariau, atsilyginsiu’‘.
09O	12	4	09O	12	4		74650	Jie atsakė: ‘‘Tu mūsų neskriaudei, mūsų neišnaudojai ir nieko iš mūsų neėmei’‘.
09O	12	5	09O	12	5		74660	Samuelis jiems tarė: ‘‘Viešpats ir Jo pateptasis yra šiandien liudytojai, kad jūs neradote nieko mano rankoje’‘. Jie atsakė: ‘‘Liudytojai’‘.
09O	12	6	09O	12	6		74670	Samuelis toliau kalbėjo tautai: ‘‘Liudytojas yra Viešpats, kuris paskyrė Mozę bei Aaroną ir išvedė jūsų tėvus iš Egipto šalies.
09O	12	7	09O	12	7		74680	Dabar sustokite ir klausykite, o aš bylinėsiuosi su jumis dėl visų Viešpaties teisių darbų, kuriuos Jis padarė jums ir jūsų tėvams.
09O	12	8	09O	12	8		74690	Kai Jokūbas nuvyko į Egiptą ir jūsų tėvai šaukėsi Viešpaties, Viešpats siuntė Mozę ir Aaroną, kurie išvedė jūsų tėvus iš Egipto ir apgyvendino šitoje šalyje.
09O	12	9	09O	12	9		74700	Kai jie užmiršo Viešpatį, savo Dievą, Jis atidavė juos į Siseros, Hacoro kariuomenės vado, rankas, į rankas filistinų ir Moabo karaliaus ir jie kariavo prieš jus.
09O	12	10	09O	12	10		74710	Jie šaukėsi Viešpaties, sakydami: ‘Mes nusidėjome, nes apleidome Viešpatį ir tarnavome Baalui ir Astartei. Išgelbėk mus iš mūsų priešų rankos , ir mes Tau tarnausime’.
09O	12	11	09O	12	11		74720	Viešpats siuntė Jerubaalą, Baraką, Jeftę ir Samuelį ir išgelbėjo jus iš jūsų priešų rankos, kurie supo jus, ir jūs gyvenote saugiai.
09O	12	12	09O	12	12		74730	Pamatę amonitų karalių Nahašą atžygiuojantį prieš jus, jūs sakėte: ‘Karalius mums tekaraliauja’, nors Viešpats, jūsų Dievas, yra jūsų karalius.
09O	12	13	09O	12	13		74740	Todėl dabar štai jūsų karalius, kurio reikalavote ir išsirinkote; Viešpats davė jums karalių.
09O	12	14	09O	12	14		74750	Jei bijosite Viešpaties, Jam tarnausite, klausysite Jo balso ir nesipriešinsite Jo įsakymams, tai jūs ir jūsų karalius, kuris jus valdo, seksite Viešpatį, savo Dievą.
09O	12	15	09O	12	15		74760	Bet jei neklausysite Viešpaties balso ir priešinsitės Jo įsakymams, tai Viešpaties ranka bus prieš jus, kaip buvo prieš jūsų tėvus.
09O	12	16	09O	12	16		74770	Stovėkite ir žiūrėkite į tą didelį dalyką, kurį Viešpats darys jums matant.
09O	12	17	09O	12	17		74780	Argi šiandien ne kviečių pjūtis? Aš šauksiuosi Viešpaties, ir Jis siųs perkūniją ir lietų, kad jūs suprastumėte ir pasimokytumėte, kokį didelį nusikaltimą padarėte Viešpaties akyse, prašydami sau karaliaus’‘.
09O	12	18	09O	12	18		74790	Samuelis šaukėsi Viešpaties, ir Viešpats tą dieną siuntė perkūniją ir lietų. Visi izraelitai labai išsigando Viešpaties ir Samuelio.
09O	12	19	09O	12	19		74800	Ir jie sakė Samueliui: ‘‘Melsk už savo tarnus Viešpatį, savo Dievą, kad nemirtume, nes prie visų savo nusikaltimų pridėjome dar vieną, prašydami sau karaliaus!’‘
09O	12	20	09O	12	20		74810	Samuelis atsakė tautai: ‘‘Nebijokite. Tiesa, jūs nusikaltote, tačiau nepaliaukite sekę Viešpatį ir tarnaukite Jam visa širdimi.
09O	12	21	09O	12	21		74820	Nenukrypkite prie tuščių dalykų, kurie negali duoti naudos nė išgelbėti, nes yra tušti.
09O	12	22	09O	12	22		74830	Viešpats neatstums jūsų dėl savo didžio vardo, nes Viešpačiui patiko išsirinkti jus savo tauta.
09O	12	23	09O	12	23		74840	O dėl manęs, tai taip nebus, kad aš nusidėčiau prieš Viešpatį, paliaudamas melstis už jus. Aš jus mokysiu eiti teisingu ir geru keliu.
09O	12	24	09O	12	24		74850	Tik bijokite Viešpaties ir Jam ištikimai tarnaukite visa savo širdimi. Jūs matėte, kokių didelių dalykų Jis padarė dėl jūsų.
09O	12	25	09O	12	25		74860	Bet jei elgsitės nedorai, pražūsite jūs ir jūsų karalius’‘.
09O	13	1	09O	13	1		74870	Saulius karaliavo Izraelyje metus ir antraisiais karaliavimo metais
09O	13	2	09O	13	2		74880	Saulius išsirinko tris tūkstančius vyrų iš Izraelio; du tūkstančiai buvo su juo Michmašo ir